ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO ŪKIO IR ŽUVININKYSTĖS SRIČIŲ IŠORĖS IR VIDAUS RIZIKOS VEIKSNIAI, GRĖSMĖS IR KRIZĖS BEI JŲ GALIMAS POVEIKIS

Save this PDF as:
 WORD  PNG  TXT  JPG

Size: px
Start display at page:

Download "ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO ŪKIO IR ŽUVININKYSTĖS SRIČIŲ IŠORĖS IR VIDAUS RIZIKOS VEIKSNIAI, GRĖSMĖS IR KRIZĖS BEI JŲ GALIMAS POVEIKIS"

Transcription

1 Aleksandro Stulginskio universitetas TVIRTINU: Prorektorius Romualdas Zemeckis 2016 m. mėn...d. ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO ŪKIO IR ŽUVININKYSTĖS SRIČIŲ IŠORĖS IR VIDAUS RIZIKOS VEIKSNIAI, GRĖSMĖS IR KRIZĖS BEI JŲ GALIMAS POVEIKIS 2016 METŲ BAIGIAMOJI ATASKAITA Tyrimo vadovas Vlada Vitunskienė Akademija, Kauno r. 2016

2 2 Mokslinio tyrimo ir taikomosios veiklos projekto užsakovas LR Žemės ūkio ministerija (2015 m. birželio 9 d. sutartis Nr. MT-15-38). Mokslinio tyrimo ir taikomosios veiklos projekto vykdomo vieta Aleksandro Stulginskio universitetas Mokslinio tyrimo ir taikomosios veiklos projekto vykdytojai: Prof. dr. (HP) Vlada Vitunskienė (Aleksandro Stulginskio universitetas, socialiniai mokslai) vadovas Doc. dr. Jūratė Aleinikovienė (Aleksandro Stulginskio universitetas, biomedicinos mokslai) Doc. dr. Egidijus Bukelskis (Vilniaus universitetas, biomedicinos mokslai) Doc. dr. Daiva Makutėnienė (Aleksandro Stulginskio universitetas, socialiniai mokslai) Mg. Darius Jazepčikas (Aleksandro Stulginskio universitetas, socialiniai mokslai) Mg. Deividas Stankus (Aleksandro Stulginskio universitetas, socialiniai mokslai)

3 3 Turinys Įvadas Tyrimo metodika Galimų pavojų ar grėsmių, galinčių daryti neigiamą įtaką žemės ūkio, žuvininkystės ir apdirbamosios maisto gamybos ekonominės veiklos sritims, rizikos lygio įvertinimo metodika Rizikų, pavojų, grėsmių ir krizių teorinės įžvalgos Ekonominio pobūdžio rizikos veiksniai, pavojai, grėsmės ir jų galimas poveikis Žemės ūkio ir maisto produktų eksporto koncentracijos Žemės ūkio ir maistų produktų eksporto rinkų koncentracijos Žemės ūkio ir maistų produktų kainų kaitos tarptautinėse rinkose Žemės ūkio ir maistų produktų kainų kaitos dėl energijos kainų augimo Valiutų kursų trumpalaikių svyravimų Žemės ūkio, apdirbamosios maisto gamybos ir žuvininkystės energetinės priklausomybės Žemės ūkio pajamų svyravimų Ekologinio pobūdžio rizikos veiksniai, pavojai, grėsmės ir jų galimas poveikis Klimato atšilimo Stichinių meteorologinių reiškinių Dirvožemio degradacijos Dirvožemio struktūringumo prastėjimo Organinės medžiagos dirvožemyje greitesnės mineralizacijos Organinių ir mineralinių trąšų nesubalansuoto naudojimo Žemės ūkio augalų nesubalansuoto auginimo Maisto medžiagų išsiplovimo iš dirvožemio Dirvožemio biologinio atsparumo mažėjimo Ariamos žemės ir grūdinių augalų vyravimo naudojamose žemės ūkio naudmenose Augalų ir gyvūnų ligų Žemės ūkio augalų ligų ir kenksmingųjų organizmų keliama Labai pavojingų žemės ūkio gyvūnų užkrečiamųjų ligų keliama Vandens gyvūnų labai pavojingų užkrečiamųjų ligų vidaus vandens telkiniuose Klimato pokyčių Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose Invazinių vandens gyvūnų keliamos grėsmės Žuvų nerštaviečių būklės blogėjimo Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimų... 98

4 4 6. Socialinio pobūdžio rizikos veiksniai, pavojai, grėsmės ir jų galimas poveikis Netolygios socialinės raidos Išvados Rekomendacijos Literatūra Priedas MTTV rezultatų sklaida Lentelių sąrašas 1 lentelė. Ekonominio pobūdžio rizikos veiksnių kintamieji ir jų rodikliai lentelė. Ekologinio pobūdžio rizikos veiksnių kintamieji ir jų rodikliai lentelė. Socialinio pobūdžio rizikos veiksnių kintamieji ir jų rodikliai lentelė. Galimo pavojaus tikimybės (T) įvertinimo kriterijai lentelė. Galimo pavojaus padarinių (poveikio P) veiklos sričiai įvertinimo kriterijai lentelė. Galimo dirvožemio degradacijos pavojaus tikimybės (T) įvertinimo kriterijai lentelė. Dirvožemio degradacijos galimų pavojų padarinių (poveikio) (P) įvertinimo kriterijai lentelė. Kai kurios žemės ūkio rizikos: rūšys ir išskirtiniai bruožai lentelė. Nustatytų galimų pavojų dėl produktų eksporto koncentracijos apibūdinimas lentelė. Galimų pavojų dėl produktų eksporto koncentracijos padariniai (poveikis) veiklos sričiai lentelė. Galimų pavojų dėl produktų eksporto koncentracijos rizikos įvertinimas lentelė. Pieno ir pieno produktų eksporto rinkų koncentracijos ir diversifikacijos rodikliai lentelė. Mėsos produktų eksporto rinkų koncentracijos ir diversifikacijos rodikliai lentelė. Grūdų ir malybos produktų eksporto rinkų koncentracijos ir diversifikacijos rodikliai lentelė. Nustatytų galimų pavojų dėl eksporto rinkų koncentracijos apibūdinimas lentelė. Eksporto rinkų koncentracijos galimų pavojų padariniai (poveikis) veiklos sričiai lentelė. Eksporto rinkų koncentracijos galimų pavojų rizikos įvertinimas lentelė. Nustatytų galimų pavojų dėl produktų pasaulinių kainų smukimo apibūdinimas lentelė. Produktų pasaulinių kainų smukimo pavojų padariniai (poveikis) veiklos sričiai lentelė. Produktų pasaulinių kainų smukimo galimų pavojų rizikos įvertinimas lentelė. Nustatytų galimų pavojų dėl energetinių išteklių pasaulinių kainų kitimo apibūdinimas lentelė. Energetinių išteklių pasaulinių kainų kitimo padariniai (poveikis) veiklos sričiai lentelė. Energetinių išteklių pasaulinių kainų kitimo galimų pavojų rizikos įvertinimas lentelė. Nustatytų galimų pavojų dėl valiutų kurso kryčio apibūdinimas lentelė. Galimų pavojų dėl valiutų kurso kryčio padariniai (poveikis) veiklos sričiai lentelė. Galimų pavojų dėl valiutų kurso kryčio rizikos įvertinimas (prioriteto tvarka) lentelė. Nustatytų galimų pavojų dėl energetinių išteklių importo sutrikimo apibūdinimas lentelė. Galimų pavojų dėl energetinių išteklių importo sutrikimo padariniai (poveikis) veiklos sričiai lentelė. Galimų pavojų dėl energetinių išteklių importo sutrikimo rizikos įvertinimas lentelė. Nustatytų galimų pavojų dėl žemės ūkio pajamų ženklaus sumažėjimo apibūdinimas lentelė. Galimų pavojų dėl žemės ūkio pajamų ženklaus sumažėjimo padariniai (poveikis) veiklos sričiai lentelė. Galimų pavojų dėl žemės ūkio pajamų ženklaus sumažėjimo rizikos įvertinimas lentelė. Nustatytų galimų pavojų dėl ekstremalios agrometeorologinės sausros apibūdinimas...51

5 34 lentelė. Galimų pavojų dėl ekstremalios agrometeorologinės sausros padariniai (poveikis) veiklos sričiai lentelė. Galimų pavojų dėl ekstremalios agrometeorologinės sausros rizikos įvertinimas lentelė. Nustatytų galimų pavojų dėl sniego tirpsmo ir liūčių sukeliamų potvynių apibūdinimas lentelė. Galimų pavojų dėl sniego tirpsmo ir liūčių sukeliamų potvynių padariniai (poveikis) veiklos sričiai lentelė. Galimų pavojų dėl sniego tirpsmo ir liūčių sukeliamų potvynių rizikos įvertinimas lentelė. Nustatytų galimų pavojų dėl šalnų apibūdinimas lentelė. Galimų pavojų dėl šalnų padariniai (poveikis) veiklos sričiai lentelė. Galimų pavojų rizikos įvertinimas (prioriteto tvarka) lentelė. Nustatytų galimų pavojų dėl liūčių ir audrų apibūdinimas lentelė. Galimų pavojų dėl liūčių ir audrų padariniai (poveikis) veiklos sričiai lentelė. Galimų pavojų liūčių ir audrų rizikos įvertinimas lentelė. Nustatytų galimų pavojų dėl dirvožemio degradacijos I ir II dirvožemių grupėje apibūdinimas lentelė. Dirvožemio degradacijos galimų pavojų padariniai (poveikis) veiklos sričiai I ir II dirvožemių grupėje lentelė. Dirvožemio degradacijos galimų pavojų rizikos įvertinimas I ir II dirvožemių grupėje lentelė. Nustatytų galimų pavojų dėl dirvožemio degradacijos III ir IV 1-ojo pogrupio dirvožemių grupėje apibūdinimas lentelė. Dirvožemio degradacijos galimų pavojų padariniai (poveikis) veiklos sričiai III ir IV 1-ojo pogrupio dirvožemių grupėje lentelė. Dirvožemio degradacijos galimų pavojų rizikos įvertinimas III ir IV 1-ojo pogrupio dirvožemių grupėje lentelė. Nustatytų galimų pavojų dėl dirvožemio degradacijos IV 2-ojo pogrupio ir V dirvožemių grupėje apibūdinimas lentelė. Dirvožemio degradacijos galimų pavojų padariniai (poveikis) veiklos sričiai IV 2-ojo pogrupio ir V dirvožemių grupėje lentelė. Dirvožemio degradacijos galimų pavojų rizikos įvertinimas IV 2-ojo pogrupio ir V dirvožemių grupėje lentelė. Parama kompensuojant nuostolius dėl fitosanitarijos priemonių taikymo Lietuvoje lentelė. Nustatytų žemės ūkio augalų ligų ir kenksmingųjų organizmų galimų pavojų apibūdinimas lentelė. Žemės ūkio augalų ligų ir kenksmingųjų organizmų galimų pavojų padariniai (poveikis) veiklos sričiai lentelė. Žemės ūkio augalų ligų ir kenksmingųjų organizmų galimų pavojų rizikos įvertinimas lentelė. Labai pavojingos žemės ūkio gyvūnų užkrečiamosios ligos Lietuvoje lentelė. Užfiksuoti afrikinio kiaulių maro (AKM) ligos protrūkiai Lietuvoje * m lentelė. Nustatytų labai pavojingų žemės ūkio gyvūnų užkrečiamų ligų galimų pavojų apibūdinimas lentelė. Labai pavojingų žemės ūkio gyvūnų užkrečiamų ligų galimų pavojų padariniai (poveikis) veiklos sričiai lentelė. Labai pavojingų žemės ūkio gyvūnų užkrečiamų ligų galimų pavojų rizikos įvertinimas lentelė. Nustatytų labai pavojingų užkrečiamųjų žuvų ligų galimų pavojų apibūdinimas lentelė. Labai pavojingų užkrečiamųjų žuvų ligų galimų pavojų padariniai (poveikis) veiklos sričiai lentelė. Labai pavojingų užkrečiamųjų žuvų ligų pavojų rizikos įvertinimas lentelė. Nustatytų nepalankių meteorologinių reiškinių vandens telkiniuose galimų pavojų apibūdinimas lentelė. Galimų pavojų dėl nepalankių meteorologinių reiškinių vandens telkiniuose padariniai (poveikis) veiklos sričiai lentelė. Galimų pavojų dėl nepalankių meteorologinių reiškinių vandens telkiniuose rizikos įvertinimas lentelė. Nustatytų invazinių vandens gyvūnų galimų pavojų apibūdinimas lentelė. Invazinių vandens gyvūnų galimų pavojų padariniai (poveikis) veiklos sričiai lentelė. Invazinių vandens gyvūnų pavojų rizikos įvertinimas lentelė. Nustatyto žuvų nerštaviečių būklės blogėjimo galimų pavojų apibūdinimas lentelė. Galimų pavojų dėl žuvų nerštaviečių būklės blogėjimo padariniai (poveikis) veiklos sričiai lentelė. Pavojų dėl žuvų nerštaviečių būklės blogėjimo rizikos įvertinimas lentelė. Registruotos laisvos darbo vietos ir bedarbiai žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje

6 6 Paveikslų sąrašas 1 paveikslas metų sausros trukmė dienomis Lietuvos teritorijoje paveikslas. Tikimybinis kartografavimas: ekstremalaus speigo sluoksnio pasiskirstymas paveikslas. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto diversifikacija paveikslas. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto rinkų diversifikacija paveikslas. Lietuviškos kilmės grūdų eksporto apimčių kumuliatyvus augimas paveikslas. Žemės ūkio ir maisto produktų pasaulinių kainų indeksai paveikslas. Žaliavų ir maisto produktų pasaulinių kainų indeksai paveikslas. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų (KN 01-24) eksporto dalis visame šalies eksporte paveikslas. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų (KN 01-24) eksporto geografinė struktūra paveikslas. Valiutų kursų pokyčių šokai m paveikslas. Energijos suvartojimo indeksai (1995 m. = 100) Lietuvoje paveikslas. Atsinaujinančių energijos išteklių suvartojimo dalis nuo bendrojo galutinio energijos suvartojimo pagal ekonomines veiklas paveikslas. Energijos intensyvumas pagal ekonomines veiklas paveikslas. Žemės ūkio realiųjų pajamų kumuliatyvus augimas Lietuvoje ir ES-15 šalyse paveikslas. Tiesioginių išmokų (TI) pasiskirstymas tarp paramos gavėjų Lietuvoje paveikslas. Klimato atšilimo poveikis šalies BVP paveikslas. Žemės ūkio augalų derlingumo kintamumas paveikslas. Upių potvynių rizikos žemėlapis Europoje paveikslas. Sniego tirpsmo ir liūčių sukeliami potvyniai (10 ir 0,1 proc. tikimybės) paveikslas. Kritulių kiekis Lietuvos klimatiniuose rajonuose paveikslas. Metinis kritulių kiekis Lietuvoje m., mm paveikslas. Organinės anglies sankaupos Europos regiono viršutiniuose mineraliniuose dirvožemio horizontuose paveikslas. Azoto ir fosforo išeiga iš gyvulių ir paukščių mėšlo Lietuvoje paveikslas. Mineralinių trąšų sunaudojamas kiekis žemės ūkio paskirties dirvožemių tręšimui Lietuvoje paveikslas. Žemės ūkio augalų pasėlių apsaugai Lietuvoje naudojamų (a) herbicidų, (b) fungicidų ir baktericidų, (c) insekticidų kiekiai ir (d) bendras pesticidų naudojimas dirbamoje žemėje paveikslas. Augalų augimą reguliuojančių medžiagų naudojimo intensyvumas Lietuvos augalininkystėje paveikslas. Azoto ir fosforo balansas žemės ūkio paskirties dirvožemiuose Lietuvoje paveikslas Vandenyje ištirpusio deguonies kiekis Lietuvoje ir Europoje paveikslas. Struktūros dalis proc. pagal žemės ūkio naudmenų kategorijas ir pasėlių grupes Lietuvoje paveikslas. Struktūros dalis proc. pagal žemės ūkio naudmenų kategorijas ir pasėlių grupes savivaldybėse su vyraujančiais I ir II grupių dirvožemiais paveikslas. Struktūros dalis proc. pagal žemės ūkio naudmenų kategorijas ir pasėlių grupes savivaldybėse su vyraujančiais III grupės ir IV grupės 1-ojo pogrupio dirvožemiais paveikslas. Struktūros dalis proc. pagal žemės ūkio naudmenų kategorijas ir pasėlių grupes savivaldybėse su vyraujančiais IV grupės 2-ojo pogrupio ir V grupės dirvožemiais paveikslas. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimų ir produkcijos gamybos žemės ūkyje dinamika Lietuvoje paveikslas. Šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimų intensyvumas Lietuvoje paveikslas. Šiltnamio efektą skatinančių dujų išmetimai ir akumuliacija Lietuvos ekosistemose paveikslas. Gyventojų užimtumo žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje dalis Lietuvoje paveikslas. Laisvų darbo vietų lygis Lietuvoje paveikslas. Valandinis darbo užmokestis samdomiems darbuotojams Lietuvos žemės ūkyje paveikslas. Šeimos žemės ūkio verslo pajamų ir darbo užmokesčio visoje Lietuvos ekonomikoje indeksai...105

7 7 Priedo lentelių sąrašas 1P lentelė. Nustatytų galimų pavojų dėl ekonominio pobūdžio veiksnių apibūdinimas P lentelė. Galimų pavojų dėl ekonominio pobūdžio veiksnių padariniai (poveikis) veiklos sričiai P lentelė. Galimų pavojų dėl ekonominio pobūdžio veiksnių rizikos įvertinimas P lentelė. Nustatytų galimų pavojų dėl ekologinio pobūdžio veiksnių apibūdinimas P lentelė. Galimų pavojų dėl ekologinio pobūdžio veiksnių padariniai (poveikis) veiklos sričiai P lentelė. Galimų pavojų dėl ekologinio pobūdžio veiksnių rizikos įvertinimas P lentelė. Nustatytų galimų pavojų dėl ekonomio ir ekologinio pobūdžio veiksnių apibūdinimas P lentelė. Galimų pavojų dėl ekologinio pobūdžio veiksnių padariniai (poveikis) veiklos sričiai P lentelė. Galimų pavojų dėl ekologinio pobūdžio veiksnių rizikos įvertinimas

8 8 Įvadas MTTV projekto tikslas nustatyti žemės ūkio, maisto ūkio ir žuvininkystės sričių galimus išorinius ir vidinius rizikos veiksnius (įskaitant pasyvumą dėl klimato kaitos mažinimo ir jo poveikio gamybai, dirvožemio degradaciją ir bioįvairovės nykimą, žaliavos, ypač grūdų, eksportą), grėsmes, krizes ir galimą poveikį šiems sektoriams. Tikslui pasiekti numatyti du spręstini uždaviniai. 1 uždavinys: atlikti žemės ūkio, maisto ūkio ir žuvininkystės sričių vidinių bei išorių rizikos veiksnių, grėsmių ir kylančių pavojų nacionaliniam saugumui (ekonominė ir energetinė priklausomybė, netolygi socialinė ir ekonominė raida, ekonomikos ir ūkio pažeidžiamumas, pasyvumas, sprendžiant klimato kaitos mažinimo ir prisitaikymo prie pokyčių pasekmes, taršos, žemės ūkio gamybos, ypač grūdinių javų auginimo šakoje, nederlingų žemių įtraukimas į sėjamųjų kultūrų auginimą ir kt.) analizę ir mokslinį įvertinimą. Pirmasis uždavinys įgyvendintas 2015 m. tyrimo etape. Šio etapo tyrimo objektas vidiniai ir išoriniai rizikos veiksniai, galimi pavojai ar grėsmės žemės ūkio, žuvininkystės ir apdirbamosios maisto gamybos ekonominės veiklos srityse (sektoriuose). 2 uždavinys: identifikuoti galimus pavojus, grėsmes, galinčius daryti neigiamą įtaką žemės ūkio, maisto ūkio ir žuvininkystės sektoriams, įvertinti ekstremaliųjų situacijų rizikos lygį. Antras uždavinys įgyvendintas 2016 m. tyrimo etape. Taip pat praplėstas 2015 m. analizuotų ekologinio pobūdžio rizikų sąrašas ir atlikta jų analizė bei mokslinis įvertinimas. Naujausiais statistiniais duomenimis papildyti 2015 m. etapo tyrimo rezultatai. Šio etapo tyrimo objektas rizikos, kylančios dėl galimų pavojų ar grėsmių, galinčių daryti neigiamą įtaką žemės ūkio, apdirbamosios maisto gamybos ir žuvininkystės ekonominės veiklos sritims (sektoriams), lygis. Tyrimo metodai: abstrakcijos, indukcijos ir dedukcijos, analizės ir sintezės, lyginamasis istorinis, duomenų statistinės analizės. Abejuose projekto vykdymo etapuose gauti rezultatai aprašyti šioje galutinėje ataskaitoje. Ją sudaro įvadas, šeši skyriai, išvados, rekomendacijos, panaudotų literatūros šaltinių aprašas ir priedas. Pirmajame skyriuje aprašyta metodika vidinių ir išorinių rizikos veiksnių, kylančių pavojų ar grėsmių žemės ūkio, žuvininkystės ir apdirbamosios maisto gamybos ekonominės veiklos srityse (sektoriuose) tyrimui atlikti, o antrajame aprašyta galimų pavojų ar grėsmių, galinčių daryti neigiamą įtaką minėtoms ekonominės veiklos sritims (sektoriams), rizikos lygio įvertinimo metodika. Trečias skyrius skirtas rizikų, pavojų ar grėsmių, krizių teorinėms įžvalgoms. Ketvirtajame šeštajame skyriuose aprašyti, atitinkamai, ekonominio, ekologinio ir socialinio pobūdžio rizikų bei jų veiksnių Lietuvos žemės ūkyje, žuvininkystėje bei apdirbamojoje maisto gamyboje empirinio tyrimo rezultatai. Padarytos išvados dėl galimo pavojų ar grėsmių pasireiškimo ir pateikti galimų pavojų dėl ekstremaliųjų situacijų rizikos įvertinimo rezultatai. Pabaigoje padarytos išvados, apibendrinančios pirmojo ir antrojo uždavinio rezultatus, ir pateiktos rekomendacijos dėl išorinių ir vidinių veiksnių kylančios rizikos, galimų pavojų ar grėsmių, galinčių daryti neigiamą įtaką žemės ūkio, apdirbamosios maisto gamybos ir žuvininkystės ekonominės veiklos sritims (sektoriams), mažinimo ir valdymo.

9 9 1. Tyrimo metodika Pirmajam MTTV projekto uždaviniui atlikti žemės ūkio, maisto ūkio ir žuvininkystės sričių vidinių bei išorinių rizikos veiksnių, grėsmių ir kylančių pavojų nacionaliniam saugumui (ekonominė ir energetinė priklausomybė, netolygi socialinė ir ekonominė raida, ekonomikos ir ūkio pažeidžiamumas, pasyvumas sprendžiant klimato kaitos mažinimo ir prisitaikymo prie pokyčių pasekmes, taršios žemės ūkio gamybos (ypač grūdinių javų auginimo šakoje), nederlingų žemių įtraukimas į sėjamųjų kultūrų auginimą ir kt.) analizę ir mokslinį įvertinimą įgyvendinti, numatyti pagrindiniai tyrimo metodikos elementai. Tyrimo objektas žemės ūkio, žuvininkystės ir apdirbamosios maisto gamybos vidiniai bei išoriniai rizikos šaltiniai, jų veiksniai ir jų pasekoje galimos grėsmės bei pavojai. Teorinio tyrimo uždaviniai: atlikti rizikos bei jos veiksnių sampratos ir klasifikacijos analizę, parengti trumpą apžvalgą. Reikia pastebėti, kad rizikos mikro lygmenyje (ūkių ar įmonių) samprata ir jos veiksniai yra plačiai išnagrinėta teorinėje ir metodologinėje literatūroje. Dėl to šiame tyrimo etape bus parengtos verslo ir ūkinės veiklos platesniąja prasme rizikos sampratos ir klasifikacijos apibendrinančios įžvalgos, kurios padės identifikuoti pagrindinius žemės ūkio, žuvininkystės ir apdirbamosios maisto gamybos ekonominis veiklos sričių rizikos šaltinius ir vidinius bei išorinius veiksnius; atlikti krizių ir pavojų ar grėsmių sampratos bei klasifikacijų analizę ir parengti trumpą apžvalgą, kas padės rizikos mezo (t. y. žemės ūkio, maisto ūkio ir žuvininkystės sričių) lygmeniu atsiradimo sričiai, pasireiškimo pobūdžiui ir erdviniam lygmeniui nustatyti. Rizikos, krizių ir grėsmių praktiniam vertinimui mezo (žemės ūkio, žuvininkystės ir apdirbamosios maisto gamybos šakų) ar makro (regiono, nacionaliniame) lygmeniu atlikti trūksta teorinio ir metodologinio aiškumo. Kaip pastebėjo valstybiniai auditoriai, 2008 m. atlikę ekstremalių situacijų valdymo organizavimo auditą (Ekstremalių..., 2008), Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme krizės sąvoka nėra apibrėžta, paaiškinta jos samprata. Tokią pačią pastabą galima padaryti ir dėl pavojaus ir grėsmės sąvokų. Kaip nurodyta Įstatymo 9-jame skyriuje, Seimo nutarimu tvirtinamoje Nacionalinio saugumo strategijoje yra apibrėžiami rizikos veiksniai ir pavojai Lietuvos saugumui (LR Seimas, 2016). Tačiau minėtoje Nacionalinio saugumo strategijoje (LR Seimas, 2012) abi šios sąvokos nėra apibrėžtos. Šios strategijos punktuose yra įvardinti išorės rizikos veiksniai, pavojai ir grėsmės, kuriems nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos turi skirti ypatingą dėmesį arba galintys turėti didelės įtakos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui, o punktuose įvardinti vidaus rizikos veiksniai, pavojai ir grėsmės, kuriems nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos turi skirti ypatingą dėmesį arba galintys turėti didelės įtakos Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui. Galima pridurti, kad krizės sąvoka (taip pat ir grėsmės ar pavojaus sąvokos) nėra apibrėžta ir Civilinės saugos įstatyme (Lietuvos Respublikos Civilinės..., 1998) ar kituose Lietuvos teisės aktuose. Civilinės saugos įstatyme apibrėžtos ekstremaliosios situacijos ir ekstremaliojo įvykio sąvokos (LR Seimas, 2015). Dėl neapibrėžtumo, visos minėtos sąvokos įvairiai interpretuojamos. Krizės sąvoka neretai tapatinama su ekstremalia situacija arba ekstremalių situacijų valdymą bandoma išskirti iš bendro krizių valdymo konteksto. Krizė kartais painiojama ar tapatinama su LR Karo padėties ir LR Nepaprastosios padėties įstatymuose apibūdinamomis, atitinkamai, karo arba nepaprastąja padėtimi

10 (Ekstremalių..., 2008). Dėl to vertinant riziką, pavojus ir grėsmes žemės ūkio, žuvininkystės ir apdirbamosios maisto gamybos lygmenyje antrajame MTTV projekto vykdymo etape atsiranda atspirties kriterijų problema, atitinkamai, ir objektyvių duomenų problema. Abi jos sąlygoja šio tyrimo apribojimus ir tyrėjų-vertintojų interpretacijas. Empirinio tyrimo tikslas atlikti detalų žemės ūkio, apdirbamosios maisto gamybos ir žuvininkystės ekonominės veiklos sričių (sektorių) rizikos ir jos veiksnių tyrimą, aprėpiant: 1) trejopo pobūdžio tikėtinas pavojus, grėsmes, krizes, t. y. ekonomines, ekologines ir socialines; ir 2) jų vidinius ir/ar išorinius veiksnius. Empirinio tyrimo duomenys ir apribojimai. Kaip minėta, tiriamoms sritims, ypač žemės ūkiui, kuris vystomas didelėje Lietuvos teritorijoje, būdinga didelė gausa ir įvairiapusių ekonominių, aplinkos ir socialinių procesų bei reiškinių, dėl kurių atsiranda daugybė rizikos veiksnių pagal pagrindines rizikos rūšis, tokias kaip gamybinė, rinkos kainų, finansinė, institucinė ir žmogiškoji ar asmeninė. Dėl to kyla ekonominio, socialinio ir, ypatingai, gamtinės aplinkos kintamųjų operacionalizacijos sunkumai bei susiduriama su objektyvių duomenų stoka. Dėl šių problemų Lietuvos žemės ūkio, maisto ūkio ir žuvininkystės sričių vidinių bei išorinių rizikos veiksnių, grėsmių ir kylančių pavojų būklės bei jos pokyčių empirinis tyrimas apsiriboja šių rizikų, jų veiksnių bei dėl jų galimų pavojų ar grėsmių vertinimu: ekonominio pobūdžio žemės ūkio ir maisto produktų eksporto koncentracijos ; žemės ūkio ir maisto produktų eksporto rinkų koncentracijos ; žemės ūkio ir maisto produktų kainų kaitos tarptautinėse rinkose ; žemės ūkio ir maisto produktų kainų kaitos dėl energijos kainų augimo ; valiutų kursų trumpalaikių svyravimų ; žemės ūkio, apdirbamosios maisto gamybos ir žuvininkystės energetinės priklausomybės ; žemės ūkio pajamų svyravimų ; ekologinio pobūdžio klimato atšilimo ; pavojingų meteorologinių reiškinių ; dirvožemio degradacijos, susijusi su dirvožemio struktūringumo prastėjimo ; organinių ir mineralinių trąšų nesubalansuoto naudojimo ; žemės ūkio augalų nesubalansuoto auginimo ; maisto medžiagų išsiplovimo iš dirvožemio ; dirvožemio biologinio atsparumo mažėjimo ; ariamos žemės ir grūdinių augalų vyravimo naudojamose žemės ūkio naudmenose ; žemės ūkio augalų ligų ir kenksmingųjų organizmų ; žemės ūkio gyvūnų pavojingų užkrečiamųjų ligų ; vandens gyvūnų pavojingų užkrečiamųjų ligų vidaus vandens telkiniuose ; klimato pokyčių Baltijos jūroje ir vidaus vandens telkiniuose ; invazinių vandens gyvūnų rūšių keliamos grėsmės ; 10

11 11 žuvų nerštaviečių būklės blogėjimo ; šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimų ; socialinio pobūdžio netolygios socialinės raidos Empiriniam tyrimui naudojami labai įvairūs duomenų šaltiniai: viešos statistinių duomenų rinkmenos tokių institucijų kaip: Lietuvos statistikos departamentas, EUROSTAT, FAOSTAT, Jungtinių Tautų ir Pasaulio prekybos organizacijos Tarptautinės prekybos centras (ITC), Tarptautinis valiutos fondas, Europos Komisija, Europos centrinis bankas, Nacionalinė mokėjimų agentūra, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, Valstybinė augalininkystės tarnyba; naudoti ArcGIS žemėlapių, mokslinių tyrimų ataskaitų ir mokslinių publikacijų ir kt. duomenys. Taip pat pasiremta šio darbo autorių ankstesnių tyrimų rezultatais bei išvadomis. Paskiri konkretūs naudotų statistinių duomenų šaltiniai nurodyti po lentelėmis ir paveikslais arba paminėti tekste. Vykdant tyrimą, buvo konsultuotasi su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos, Valstybinės augalininkystės tarnybos, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto darbuotojais. Empirinio tyrimo laikotarpio pradžia ir pabaiga nėra griežtai apibrėžta dėl nagrinėjamų ekonominių, aplinkos ir socialinių kintamųjų didelės įvairovės ir apie juos sukauptų statistinių duomenų skirtingose laiko eilutėse. Tyrime panaudoti naujausi statistiniai duomenys, kurie buvo prieinami autoriams. Ekonominio, ekologinio ir socialinio pobūdžio rizikos veiksnių, dėl kurių gali kilti pavojai ar grėsmės Lietuvos žemės ūkiui, maisto apdirbamosios gamybos ir žuvininkystės ekonominės veiklos sritims (sektoriams), kintamųjų matavimo rodikliai ir duomenų šaltiniai nurodyti 1-3 lentelėse. 1 lentelė. Ekonominio pobūdžio rizikos veiksnių kintamieji ir jų rodikliai Kintamieji Rodikliai Duomenų šaltinis Žemės ūkio ir maisto produktų eksporto koncentracija Žemės ūkio ir maisto produktų eksporto rinkų koncentracija Žemės ūkio ir maisto produktų kainų kaita tarptautinėse rinkose Žemės ūkio ir maisto produktų kainų kaita dėl energijos kainų augimo Valiutų kursų svyravimas Žemės ūkio, apdirbamosios maisto gamybos ir žuvininkystės energetinė Eksportuotų produktų skaičius ekvivalentiniais vienetais Herfindahl- Hirschman indekso (HHI) atvirkštinė Lietuviškos kilmės grūdų eksporto apimčių augimo indeksas (2003 m. = 100) Herfindahl-Hirschman indeksas (HHI) Eksportuoto rinkų skaičius ekvivalentiniais rinkos vienetais HHI atvirkštinė Mėnesinis pasaulinių kainų indeksas ( m. = 100) Mėnesinis pasaulinių kainų indeksas (2005 m. = 100) Euro kursas JAV dolerio, Didžiosios Britanijos svaro sterlingų, Rusijos rublio atžvilgiu Energijos suvartojimo indeksas (1995 m. = 100) Jungtinių Tautų ir Pasaulio Prekybos Organizacijos Tarptautinės prekybos centro eksporto statistika Jungtinių Tautų ir Pasaulio Prekybos Organizacijos Tarptautinės prekybos centro eksporto statistika FAOSTAT kainų statistika Tarptautinio valiutos fondo kainų statistika Europos centrinio banko valiutų kursų statistika EUROSTAT energijos suvartojimo ir Nacionalinių sąskaitų statistika

12 12 priklausomybė Žemės ūkio pajamų svyravimas Atsinaujinančių energijos išteklių suvartojimo dalis bendrajame galutiniame energijos suvartojime, proc. Energijos intensyvumas, kgne/tūkst. EUR Žemės ūkio realiųjų pajamų indeksas (1995 m. = 100; 2003 m. = 100) EUROSTAT Žemės ūkio ekonominių sąskaitų statistika 2 lentelė. Ekologinio pobūdžio rizikos veiksnių kintamieji ir jų rodikliai Kintamieji Rodikliai Duomenų šaltinis Klimato atšilimas BVP dalis, kurios valstybės netenka dėl klimato Mokslinių tyrimų duomenys atšilimo, proc. Pavojingi meteorologiniai reiškiniai (sausros, potvyniai, šalnos, liūtys ir audros) Ariamos žemės ir grūdinių augalų vyravimas naudojamose žemės ūkio naudmenose Dirvožemio struktūringumo prastėjimas Organinės medžiagos dirvožemyje greitesnė mineralizacija Organinių ir mineralinių trąšų nesubalansuotas naudojimas Dirvožemio nesubalansuotas tręšimas mineralinėmis trąšomis Žemės ūkio augalų nesubalansuotas auginimas Maisto medžiagų išsiplovimas iš dirvožemio Dirvožemio biologinio atsparumo mažėjimas Žemės ūkio augalų ligos ir kenksmingieji organizmai Metiniai žemės ūkio augalų indeksai ( m. = 100) Duomenys apie sausras: skaičius, teritorijos dalis Duomenys apie sniego tirpsmo ir liūčių sukeliamus potvynius: skaičius, teritorijos dalis, potvynių tikimybė Duomenys apie šalnas: stichinių šalies masto šalnų vidutinė pasikartojimo tikimybė Duomenys apie liūtis ir audras: mitinis kritulių kiekis; smarkaus lietaus, krušos ir stipraus vėjo pasireiškimo dažnis Žemės ūkio naudmenų struktūriniai elementai pagal tris žemės našumo teritorijų grupes (ariama žemė, pievos ir ganyklos, daugiametės žolės, pasėliai iš viso ir pagal žemės ūkio augalų grupes), ha ir proc. Dirvožemio granuliometrinė sudėtis. Dirvožemio mineralinių dalelių degradacija Organinės anglies kiekis viršutiniuose mineraliniuose (ariamojo horizonto) dirvožemio sluoksniuose, proc. arba g C/kg Organinio fosforo ir azoto išeigos indeksas (1990 m. = 100) Mineralinių trąšų sunaudojamas, kg/ha Žemės ūkio augalų pasėlių apsaugos priemonių (herbicidų, fungicidų ir baktericidų, insekticidų, bendras pesticidų) naudojimas dirbamoje žemėje, veiklioji medžiaga, t Augalų augimą reguliuojančių medžiagų naudojimas, veiklioji medžiaga t Azoto ir fosforo balansas žemės ūkio paskirties dirvožemiuose, kg/ha Vandenyje ištirpęs deguonis, mg O 2 /l Dirvožemio biologinė įvairovė Aplinkai pavojingi invaziniai augalai Nacionalinės išlaidos kompensuojant nuostolius dėl fitosanitarijos priemonių taikymo, tūkst. Lietuvos statistikos departamento augalininkystės šakos statistika Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenys ArcGIS žemėlapiai Pavienių tyrimų duomenys Lietuvos statistikos departamento augalininkystės šakos statistika Pavienių dirvožemio tyrimų duomenys Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro (JTC) duomenys EUROSTAT agroaplinkos statistikos duomenys EUROSTAT agroaplinkos statistikos duomenys FAOSTAT agroaplinkos duomenys EUROSTAT agroaplinkos statistikos duomenys Pavienių dirvožemio tyrimų duomenys Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenys

13 13 Žemės ūkio gyvūnų užkrečiamosios ligos Vandens gyvūnų užkrečiamosios ligos vidaus vandenyse EUR Labai pavojingų ligų ir kenksmingųjų organizmų (bulvių vėžio, žiedinio ir rudojo puvinio ir nematodo, slyvų raupų, vaismedžių bakterinės degligės) registruoti atvejai Labai pavojingų žemės ūkio gyvūnų užkrečiamųjų ligų (afrikinis ir klasikinis kiaulių maras, snukio ir nagų liga, paukščių gripas, Niukaslio liga) registruoti atvejai Vandens gyvūnų labai pavojingų užkrečiamųjų ligų (Koi karpių herpes virusinė infekcija) registruoti atvejai Kenksmingųjų organizmų fitosanitarinės stebėsenos duomenys Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenys Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenys Klimato pokyčiai Baltijos jūroje ir Vandens temperatūros vidutinis metinis augimas, Meteorologiniai duomenys vidaus vandens telkiniuose C Invaziniai vandens gyvūnai Invazinės rūšys Lietuvoje Aplinkos ministerijos duomenys, ekspertinis vertinimas Žuvų nerštaviečių blogėjanti būklė Upių vagų tvenkimas ar jų tiesinimas Ekspertinis vertinimas ŠESD išmetimai ŠESD išmetimų ir žemės ūkio produkcijos apimčių indeksai (1995 m. = 100) ŠESD išmetimų intensyvumas, CO 2 ekv. kg /EUR ŠESD išmetimai ir akumuliacija, CO 2 mln. t Lietuvos statistikos departamento bendrosios žemės ūkio produkcijos ir EUROSTAT agroaplinkos duomenys 3 lentelė. Socialinio pobūdžio rizikos veiksnių kintamieji ir jų rodikliai Kintamieji Rodikliai Duomenų šaltinis Nesuderinta darbo jėgos paklausa ir pasiūla Gyventojų pajamų diferenciacija Pagrindiniame darbe užimtų gyventojų: vidutinis metinis pokytis, ± proc.; dalis nuo visų užimtųjų, proc. Registruotos laisvos darbo vietos: vidutinis metinis pokytis, ± proc.; laisvų darbo vietų lygis, proc. Bedarbiai: vidutinis metinis pokytis, ± proc.; bedarbių ir laisvų darbo vietų santykis. Valandinis darbo užmokestis samdomiems darbuotojams, EUR. Valandinio darbo užmokesčio indeksas (1995 m. = 100). Šeimos žemės ūkio verslo pajamų indeksas (1997 m. = 100).* Darbo valandos užmokesčio visoje Lietuvos ekonomikoje indeksas (1997 m. = 100).* Šeimos žemės ūkio verslo pajamų ir darbo užmokesčio santykis, proc.* Lietuvos statistikos departamento Gyventojų užimtumo ir darbo statistika Lietuvos statistikos departamento Gyventojų užimtumo ir darbo statistika EUROSTAT Žemės ūkio ekonominių sąskaitų ir Nacionalinių sąskaitų statistika Pastaba: *apskaičiuota pagal EUR/val. išraišką pagal Kaimo plėtros programos 26-ojo konteksto rodiklio Ūkininkų gyvenimo lygis, palyginus su asmenų, dirbančių kituose sektoriuose, gyvenimo lygiu apskaičiavimo metodiką (European Commission, 2015)

14 14 2. Galimų pavojų ar grėsmių, galinčių daryti neigiamą įtaką žemės ūkio, žuvininkystės ir apdirbamosios maisto gamybos ekonominės veiklos sritims, rizikos lygio įvertinimo metodika Galimų pavojų poveikio ir rizikos vertinimo metodiniai aspektai Kaip buvo pastebėta įvadinėje dalyje, rizikos, krizių, poveikio ar grėsmių praktiniam vertinimui žemės ūkio, žuvininkystės ir apdirbamosios maisto gamybos šakų (mezo) ar nacionaliniame (makro) lygmenyse atlikti trūksta teorinio ir metodologinio aiškumo dėl šių reiškinių apibrėžimo nacionaliniuose dokumentuose. Ministerijos, kitos valstybės institucijos ir įstaigos galimų pavojų ir ekstremaliųjų situacijų rizikos analizės metodinėse rekomendacijose (Ministerijos, kitos..., 2011) galimas pavojus apibrėžiamas kaip galimų įvykių, ekstremaliųjų įvykių, ekstremaliųjų situacijų keliama grėsmė gyventojų gyvybei ar sveikatai, turtui ir (ar) aplinkai. Šiame tyrime bus prisilaikoma minėtos sampratos, omenyje taip pat dar turint ir poveikį gamybiniams bei ekonominiams rezultatams žemės ūkio, apdirbamosios maisto gamybos ir žuvininkystės ekonominių veiklų srityse. Pagrindą galimų pavojų ar grėsmių poveikiui ir rizikos lygiui nustatyti šiame tyrime sudaro minėtos metodinės rekomendacijos rizikos analizės metodika (Ministerijos, kitos..., 2011), su tam tikrais pakeitimais. Rizikos analizė atliekama šiais etapais: 1) nustatomi galimi pavojai; 2) atliekamas rizikos vertinimas, nustatant galimų pavojų ar grėsmių tikimybę T ir poveikį P, pagal jo tikėtiną trukmę; 3) nustatomas galimų pavojų rizikos lygis, kaip tikimybės (T) ir padarinių (poveikio) P sandauga, jos priimtinumas (priimtina ar nepriimtina vidutinė, didelė, labai didelė) ir pobūdis, pagal poveikio laipsnį (leistina, komercinė arba katastrofinė, kaip apibrėžta ataskaitos 3-jame skyriuje). Galimų pavojų ar grėsmių tikimybei (T) nustatyti šiame tyrime naudojamos dvejopos laiko skalės, kaip nurodyta 4 ir 6 lentelėse. 4 lentelėje taikyta laiko skalė vertinant visus nagrinėtus ekonominio ir ekologinio pobūdžio galimus pavojus, išskyrus dirvožemio degradacijos atvejį, kuriam taikyta 6 lentelėje nurodyta laiko skalė. 4 lentelė. Galimo pavojaus tikimybės (T) įvertinimo kriterijai Galimo pavojaus tikimybės (T) įvertinimas Galimo pavojaus tikimybės lygis Vertinimo balai Gali įvykti dažniau negu kartą per metus Labai didelė tikimybė 5 Gali įvykti kartą per 1 5 metus Didelė tikimybė 4 Gali įvykti kartą per 5 10 metų Vidutinė tikimybė 3 Gali įvykti kartą per metų Maža tikimybė 2 Gali įvykti rečiau negu kartą per 50 metų Labai maža tikimybė 1 Šaltinis: ŽUM, Galimų pavojų ar grėsmių poveikio P tikėtinai trukmei nustatyti taip pat naudotos dvi laiko skalės, kaip nurodyta 5 ir 7 lentelėse. Pastarojoje lentelėje nurodyta laiko skalė taikyta dirvožemio degradacijos atvejui, o 5 lentelėje visiems kitiems vertinimo atvejams.

15 15 5 lentelė. Galimo pavojaus padarinių (poveikio P) veiklos sričiai įvertinimo kriterijai Galimų padarinių (poveikio) veiklos sričiai (sektoriui) įvertinimas Kai veiklos srities (sektoriaus) veikla ir (arba) veiklos sričiai priklausančių objektų veikla sutrikdoma iki 30 parų Kai veiklos srities (sektoriaus) veikla ir (arba) veiklos sričiai priklausančių objektų sutrikdoma nuo 30 parų iki 120 parų Kai veiklos srities (sektoriaus) veikla ir (arba) veiklos sričiai priklausančių objektų veikla sutrikdoma nuo 120 iki 180 parų Kai veiklos srities (sektoriaus) veikla ir (arba) veiklos sričiai priklausančių objektų veikla sutrikdoma nuo 180 iki 365 parų Kai veiklos srities (sektoriaus) veikla ir (arba) veiklos sričiai priklausančių objektų veikla sutrikdoma daugiau kaip 365 parų Šaltinis: ŽUM, Galimų padarinių (poveikio) lygis Vertinimo balai Nereikšmingas 1 Ribotas 2 Didelis 3 Labai didelis 4 Katastrofinis 5 Dirvožemio degradacijos pobūdžio rizikų vertinimo bendrosios nuostatos Didžioji dalis ekologinio pobūdžio rizikų kyla dėl dirvožemio kokybinių parametrų pasikeitimo (Arshad and Martin, 2002; Kalbitz et al., 2003). Ypač stipriai dirvožemio savybes keičia intensyvi žemės ūkio gamyba. Tiek intensyvios, tiek ir taršios žemės ūkio gamybos pasekoje dirvožemis tampa pažeidžiamas arba degraduoja (Pagliai et al., 2004; Lal, 2009; Zika and Erb, 2009; Blaikie and Brookfield, 2015). Dar 2012 m. Europos Komisija ataskaitoje Dirvožemio teminės strategijos įgyvendinimas ir vykdoma veikla (COM, 2012) patvirtino, kad dirvožemis degraduoja daugiau kaip 110 valstybių. Jungtinių Tautų aplinkos programos duomenimis, dėl dirvožemių degradacijos kasmet prarandama iki 50 tūkst. km 2 žemės paviršiaus, netenkama iki 24 mlrd. tonų dirvožemio armens. Reikšmingiausi dirvožemiui degradacijos pokyčiai yra dvejopi: erozija (Jie et al., 2002; Lal, 2004; Foley et al., 2005; Bindraban et al., 2012; Jarašiūnas and Kinderienė, 2016); ir faktinio bei potencialaus derlingumo sumažėjimas (Zika and Erb, 2009; Mao et al., 2012; Jien and Wang, 2013; Čiegis and Kulvelytė, 2015). Dirvožemio degradacija gali paskatinti ir su ja susijusius nuo dirvožemio priklausančių žemės ūkio veiklos kokybinių komponentų pokyčius: produktyvumo, t. y. dirvožemio pajėgumo palaikyti augalų derlingumą (Lobell and Gourdji, 2012; Bommarco et al., 2013; Mendes et al., 2013; Wu and Ma, 2015); aplinkos dirvožemio pajėgumo susilpninti teršalų, patogenų ir kitą žalingą poveikį (Elbl et al., 2014; Jelusic et al., 2014; Wan et al., 2016); ir sveikatingumo sąsają tarp dirvožemio kokybės ir augalų, gyvūnų ir žmonių sveikumo (Cockburn et al., 2013; Alfthan et al., 2015; Zornoza et al., 2015). Žemės ūkio naudmenos pasižymi didele savybių variacija ir kaitos dinamiškumu. Todėl, praktiniu požiūriu vertinant ekologines s, pagrindiniai dirvožemio kokybę atspindintys rodikliai turi apibrėžti ir dirvožemyje vykstančius kritinius procesus tokius, kaip: fizinius, tokius kaip dirvožemio derlingo sluoksnio ar armens praradimas dėl intensyvios ūkinės veiklos ar vandens ir vėjo mechaninio poveikio, dirvožemio fizikinių savybių blogėjimas (Plaza et al., 2013; Fonte et al., 2014; Lehman et al., 2015);

16 16 cheminius maistinių elementų ar kitų dirvožemyje transformuojamų elementų išeikvojimas (Plaza et al., 2013; Leifeld and Lützow, 2014; Neugschwandtner et al., 2014); ir biologinius, t. y. makro ir mikroorganizmų gausumo sumažėjimas bei dirvožemio biologinio aktyvumo silpnėjimas (Nair and Ngouajio, 2012; Lau and Lennon, 2012; Sradnick et al., 2013; Repečkienė et al., 2015). Dirvožemio degradacijos galimų pavojų poveikio ir rizikos vertinimo metodiniai aspektai Dirvožemio kokybės rodikliams priskiriama dirvožemio organinė medžiaga, ph, mitybos elementų kiekis, dirvožemio struktūra ir jos patvarumas, tankis, suspaudimas, infiltracija, elektrinis laidumas, dirvožemio kvėpavimas, sliekų gausumas, biologinė įvairovė, mikroorganizmų gausumas ir fermentinis aktyvumas. Nors šios dirvožemio savybės ir lemia dirvožemio pajėgumą atlikti įvairias funkcijas, susietas su gamyba bei aplinka ir gali būti išmatuojami, tačiau faktinių duomenų apie intensyvios ir taršios žemės ūkio gamybos pasekmes Lietuvos teritorijos dirvožemiams nėra. Kitu atveju, duomenys yra gauti tik vieno ar kelių ūkių tyrimo pagrindu. Todėl ekologinio pobūdžio rizikoms vertinti buvo remtasi mokslinėmis publikacijomis, jų susistemintais rezultatais ir apibendrintomis išvadomis. Išnagrinėjus literatūros šaltinius, galima išskirti šiuos, su ekologinio pobūdžio pokyčiais dirvožemyje susijusius, veiksnius: dirvožemio struktūringumo prastėjimo ; organinės medžiagos dirvožemyje greitesnės mineralizacijos ; organinių ir mineralinių trąšų nesubalansuoto naudojimo ; žemės ūkio augalų nesubalansuoto auginimo ; maisto medžiagų išsiplovimo iš dirvožemio ; dirvožemio biologinio atsparumo mažėjimo. Nustatyti galimas dirvožemio degradacijos s ir pavojus visoje šalies teritorijoje yra neįmanoma, nes Lietuvoje dėl nevienodų dirvodaros procesų susidarė labai įvairi dirvožemio danga (Ribokas ir Rukas, 2006). Dirvožemių įvairovę lemia klimatinės sąlygos, reljefas, dirvodarinių uolienų genezė, granuliometrinė sudėtis, karbonatingumas, vandens režimas, augalinės dangos rūšinė sudėtis, antropogeninė veikla ir kt. veiksniai (Galvidytė, 2009). Tačiau, veiksnių visuma lemia dirvožemių derlingumą ir tinkamumą ūkinei veiklai. Dėl to, šiame tyrime dirvožemio degradacijos galimi pavojai ir jų pasireiškimo rizikos lygis bus vertinami pagal tris savivaldybių teritorijų grupes, pagal J. Mažvilos, L. Lukšienės, G. Staugaičio ir R. Mockevičiaus (2015) parengtą Lietuvos dirvožemių klasifikaciją. Tai: I ir II dirvožemių grupės savivaldybių teritorija, kurioje vyrauja labai geros ir geros ūkinės vertės, 42,1-52,0 našumo balų dirvožemiai; III ir IV 1-ojo pogrupio dirvožemių grupės savivaldybių teritorija, kurioje vyrauja vidutinės ir prastokos ūkinės vertės dirvožemiai, kurie įvertinti 35,0 42,0 našumo balais; ir IV 2-ojo pogrupio ir V dirvožemių grupės savivaldybių teritorijos dalis, kurioje vyrauja prastokos ir prastos ūkinės vertės dirvožemiai, kurie įvertinti 27,1 35,0 našumo balais. Anksčiau minėti galimo pavojaus tikimybės įvertinimo kriterijai nėra tinkami apibūdinti su dirvožemiu susijusius ekologinio pobūdžio pavojus. Galimų pavojų tikimybė labiausiai priklauso nuo dirvožemio naudojimo intensyvumo. Labai didelė galimo pavojaus tikimybė naudojamose žemės ūkio naudmenose gali pasireikšti taikant intensyvias technologijas daugiau nei 35 metus. Nusta-

17 17 tyta, kad vidutiniškai iki 35 metų kai kurios dirvožemio savybės negali renatūralizuotis (Kong et al., 2005). Jei dirvožemio intensyvaus naudojimo technologijos laikotarpyje nuo 10 iki 35 metų nekeičiamos dirvožemio savybių gerinimo kryptimi, didėja pavojaus tikimybė. Kita vertus, išlieka tikimybė, kad naudojamose žemės ūkio naudmenose iki 10 metų, nors ir taikant intensyvias technologijas, pasitaikys ir dirvožemio savybes gerinančių augalų. Vidutinė naudojamų žemės ūkio naudmenų pavojų tikimybė gali pasireikšti, kai auginami monopasėliai, ir pasėlių struktūroje augalai keičiami ne rečiau nei kas 4 metus. Jei augalų kaita nėra taikoma vidutiniškai iki 4 metų, įsivyrauja monopasėliai, kuriems privaloma fitosanitarinė pertrauka. Todėl iki 4 metų pasireiškiantys pavojai gali būti vertinami kaip mažos tikimybės. Tačiau, jei pavojus pasireiškia per vienerius einamuosius ūkinius metus, bet ilgalaikio liekamojo poveikio išvengiama (taikomos dirvožemio savybes gerinančios priemonės), pavojų pasireiškimo tikimybė labai maža (6 lentelė). 6 lentelė. Galimo dirvožemio degradacijos pavojaus tikimybės (T) įvertinimo kriterijai Galimo pavojaus tikimybės (T) įvertinimas Galimo pavojaus tikimybės lygis Vertinimo balai Gali pasireikšti dažniau nei per 1 metus labai didelė tikimybė 5 Gali pasireikšti per 1-4 metus didelė tikimybė 4 Gali pasireikšti per 5-10 metų vidutinė tikimybė 3 Gali pasireikšti per metus maža tikimybė 2 Gali pasireikšti daugiau kaip per 35 metus labai maža tikimybė 1 Metodinėse rekomendacijose pateikti galimų pavojų padarinių (poveikio) (P) įvertinimo kriterijai nėra tinkami vertinant galimus su dirvožemiu susijusius ekologinio pobūdžio pavojus. Galimų pavojų padariniai ilgalaikiai ir, nors dirvožemis yra sunkiai atsikuriantis gamtinis išteklius, tik tausojančios naudojamų žemės ūkio naudmenų technologijos gali susilpninti neigiamų padarinių dirvožemiui pasekmes. Nereikšmingi galimų pavojų dirvožemiui padariniai yra tie, kurie po vienerių ūkinių metų nedaro įtakos dirvožemio degradacijai. Antrais ūkiniais metais pavojų padariniai nėra jaučiami arba taikomos technologijos išsaugojo dirvožemio buvusias savybes. Riboti pavojų padariniai gali pasireikšti, kai iki 3 metų sutrikdoma dirvožemio pusiausvyra ir labiau pakinta dirvožemio cheminės savybės, mažesnis poveikis dirvožemio organiniai medžiagai ar humuso destabilizacijai, nes iki 3 ūkinių metų laikotarpyje dar nepereinama prie monopasėlių. Ilgalaikiai tyrimai patvirtina, kad iki 12 metų, taikant pačią paprasčiausią trilaukę sėjomainą, palaikomas derlingumas. Kitu atveju, išlieka didelių negatyvių padarinių tikimybė. Neigiamiems padariniams išliekant dar 15 metų, poveikio lygis labai padidėja. Tikėtina, kad dirvožemyje sumažėjus humuso kiekiui, pasireiškia biologinė ir fizikinė degradacija. Pakitus fizikinėms savybėms, neigiamam padarinių lygiui atstatyti prireiktų 30 ir daugiau metų. Šiame lygmenyje, pasiektinas katastrofinis poveikio lygis (7 lentelė).

18 18 7 lentelė. Dirvožemio degradacijos galimų pavojų padarinių (poveikio) (P) įvertinimo kriterijai Galimų padarinių (poveikio) veiklos sričiai (sektoriui) įvertinimas Kai veiklos srities (sektoriaus) veikla ir (arba) veiklos sričiai priklausančių objektų veikla sutrikdoma vieneriems ūkiniams metams Kai veiklos srities (sektoriaus) veikla ir (arba) veiklos sričiai priklausančių objektų veikla sutrikdoma 1-3 ūkinius metus Kai veiklos srities (sektoriaus) veikla ir (arba) veiklos sričiai priklausančių objektų veikla sutrikdoma 3-15 ūkinių metų Kai veiklos srities (sektoriaus) veikla ir (arba) veiklos sričiai priklausančių objektų veikla sutrikdoma ūkinių metų Kai veiklos srities (sektoriaus) veikla ir (arba) veiklos sričiai priklausančių objektų veikla sutrikdoma po 30 ir daugiau ūkinių metų Galimų padarinių (poveikio) lygis nereikšmingas ribotas didelis labai didelis katastrofinis Vertinimo balai Tiek tikimybės įvertinimo kriterijai, tiek ir poveikio vertinimo kriterijai labai priklauso nuo dirvožemio našumo ar derlingumo, kurie didžiąja dalimi priklauso nuo dirvožemio granuliometrinės sudėties ir struktūros. Dirvožemio struktūra apibūdina fizinę dirvožemio konfigūraciją. Smėlio frakcijos dirvožemyje silpnai laikomos viena prie kitos ir nesuformuoja struktūrinių darinių arba agregatų. Priešingai, kuo dirvožemyje daugiau molio dalelių, tokiuose dirvožemiuose lengvai suformuojami agregatai. Agregatai palengvina dirvožemių įdirbimą ir pagerina oro bei vandens perskirstymą. Našūs dirvožemiai, intensyvėjant technologiniams veiksniams, gali degraduoti dėl struktūros pokyčių. Struktūrą palaikančių organinių rūgščių sumažėjimas ir humuso irimas, destabilizuoja granuliometrinę sudėtį, todėl našiuose dirvožemiuose didesnė pavojų tikimybė. Nenašūs dirvožemiai yra lengvos granuliometrinės sudėties prigimties. Jų natūralus derlingumas žemas, dėl to degradacijos pavojų tikimybė maža. Tačiau, pavojų padariniai nenašiuose dirvožemiuose ilgalaikiai. Ekologinio pobūdžio rizikos, pavojų ir jų poveikio erdvinio vertinimo apribojimai Dėl neišvystytos ilgalaikių patikimų detalių erdvinių duomenų apie ekologinio pobūdžio rizikos veiksnius, galinčius kelti pavojų žemės ūkiui ir žuvininkystei (pavyzdžiui, tokių kaip stichiniai meteorologiniai reiškiniai, dirvožemio struktūringumas, organinių ir mineralinių trąšų balansas dirvožemyje, maisto medžiagų išsiplovimas iš dirvožemio, dirvožemio biologinis atsparumas, žemės ūkio augalų ligų ir kenksmingųjų organizmų, žemės ūkio ir vandens gyvūnų pavojingų užkrečiamųjų ligų užregistruoti židiniai ir kt.), stokos ekstremalių įvykių tikimybės erdvinis prognozavimas gali būti paremtas daugiau nykščio taisyklės (angl. rule of the thumb ), o ne šiuolaikiškais erdvinio prognozavimo metodais. Ši problema ypač aktuli, siekiant prognozuoti meteorologinės grėsmės paplitimo tikimybę, dėl jos didelio intensyvumo erdvinio kintamumo Lietuvos teritorijoje. Remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos stichinių meteorologinių reiškinių paplitimo teritorijoje taikoma kritine riba ( 1/3 šalies teritorijos, žr. stichinių meteorologinių reiškinių kriterijai, prieiga per internetą: šiame tyrime laikomasi nuostatos, kad minėtoms tiriamoms ekonominės veiklos sritims grėsmė kyla tuomet, kai riziką keliantys įvykiai tikėtini trečdalyje ir didesnėje dalyje šalies teritorijos. Kaip pastebi Papšys (2013), ekstremalūs įvykiai yra svarbūs tuomet, kai kyla grėsmė žmonėms, turtui, infrastruktūrai ar aplinkai, tačiau, pavyzdžiui, didelis potvynis ar sausra neapgyvendintame, tuščiame regione nesukeltų nelaimės ir įvertintas rizikos laipsnis būtų žemas. Jeigu toks pats įvykis atsitiktų intensyvios žemdirbystės regione, būtų didelė ar net labai didelė. Be to, pavo-

19 19 jingi meteorologiniai įvykiai pasižymi dideliu erdviniu kintamumu. Reikia pastebėti, kad, kaip parodė atliktas empirinis tyrimas, šiuo metu ekstremalių įvykių (meteorologinių reiškinių, žemės ūkio augalų ligų ir kenksmingųjų organizmų, žemės ūkio ir vandens gyvūnų pavojingų užkrečiamųjų ligų ir pan.) statistinė informacija yra kaupiama skirtingose institucijose (Lietuvos hidrometeorologijos, Valstybinėje maisto ir veterinarijos, Valstybinė augalininkystės tarnyba, ArcGIS, Lietuvos statistikos departamente ir kt.) ir įvairiose laikmenose. Dėl to, kaip pabrėžia Papšys (2013), nuosekliam pavojų ar grėsmių vertinimo procesui tokie duomenys nėra tinkami ir jie turėtų būti harmonizuoti. Valiukas (2015) atkreipia dėmesį į tai, kad kritulių kiekis pasižymi dideliu erdviniu kintamumu net ir nedidelėje teritorijoje, kai mėnesinis kritulių kiekis, išmatuotas meteorologijos stotyje, gali žymiai skirtis nuo bendro kritulių kiekio vidurkio stoties apylinkėse. Ypač didesni skirtumai išryškėja, kai iškrinta didelis kritulių kiekis. Kitas pavyzdys sausros. Remiantis Kaseliu (2009), sausros Lietuvoje periodiškai kartojasi ir dažnėja metų sausra Lietuvoje buvo ilgiausia ir stipriausia, apėmusi daugiau kaip vieną trečdalį Lietuvos teritorijos ir trukusi 110 parų (apie 80 parų stichinė), sukėlusi žemės ūkiui šalies masto grėsmę. Tuo tarpu 2006 metų sausra, pradžioje buvo stebima didesnėje šalies teritorijoje, tačiau stichinė sausra apėmė, kaip nurodyta 1 paveiksle, pastebimai mažesnę teritoriją. Dėl to, ekstremalių meteorologinių įvykių rizikos tikimybės prognozavimas minėtos nykščio taisyklės metodu gali labai atitrūkti nuo realybės. Pastaba: Stichinė sausra > 30 dienų Šaltinis: Kaselis (2009). 1 paveikslas metų sausros trukmė dienomis Lietuvos teritorijoje. Čia pagelbėtų ekstremalių įvykių rizikos prognozavimas, t. y. kompleksinis grėsmės šalies teritorijai vertinimas. Kaip pastebi Papšys (2013), tai labai reikšmingas šiuolaikinis prognozavimo metodas, naudojantis erdvinės analizės ir GIS priemonėmis sukurtus daugiakriterinius regresijos metodus. Autorius pabrėžia, kad teisingi prognozavimo ir vertinimo sprendimai visada paremti supančios aplinkos analizės rezultatais, o atlikti vertinimai ir prognozės yra neatskiriamos tvaraus vystymosi komponentės. Rizikos žemėlapio sudarymas remiasi gamtinės ir visuomenės veiklos erdviniais duomenimis ir jų kitimu bėgant laikui. Tokia rizikos vertinimo parametrų gausa ir sudėtingumas bei didelis alternatyvų kiekis, egzistuojantys prieštaringi duomenys, nuolatinis įvairiarūšių duomenų apie aplinką kitimas gali būti aprėptas ir įvertintas panaudojant kintančio žemėlapio suda-

20 20 rymo modelį. Tokiame modelyje visuose jo etapuose turi būti naudojami šiam uždaviniui spręsti būtini erdvinės analizės metodai. Kita vertus, autorius parėžia, kad iki šiol praktiškai niekur pasaulyje šis rizikos prognozavimo metodas nėra išvystytas iki visiškai veikiančios sistemos. Ekstremalių įvykių rizikos vertinimo ir valdymo tyrimai dažniausiai dėl savo sudėtingumo apsiriboja maža teritorija arba vienu ar keliais tos pačios kilmės ekstremaliais įvykiais, kaip įvesties parametrais. Nepaisant to ekstremalių įvykių rizikos prognozavimo ir kompleksinio grėsmės šalies teritorijai vertinimo erdvinės analizės būdu praktiškumą atspindi 2 paveiksle pateiktas ekstremalaus speigo sluoksnio pasiskirstymo pavyzdys. Šaltinis: Papšys (2013) 2 paveikslas. Tikimybinis kartografavimas: ekstremalaus speigo sluoksnio pasiskirstymas Papšys (2013) pastebi, kad Lietuvoje yra sukaupta pakankamai tinkamų duomenų ir informacijos apie pačios teritorijos specifiką bei vyraujančius Lietuvoje gamtinius ir antropogeninius reiškinius. Didelis kiekis sukauptų ir nuolatos atnaujinamų geografinių duomenų bei internetinio ryšio sparta atveria galimybes sukurti dinamišką bei elektroniniu tinklu pasiekiamą ekstremalių įvykių rizikos vertinimo kartografinę informacinę sistemą Lietuvoje, kuri gali sujungti skirtingų institucijų geografinių duomenų rinkinius realiu laiku (naudojantis Lietuvos erdvinės informacijos portalo teikiamomis priemonėmis). Tokios sistemos sukūrimas pasitarnautų leistino, komercinio ar katastrofinio pobūdžio rizikos žemės ūkyje ir žuvininkystėje valdymui, galimų pavojų ir grėsmių mažinimui.

21 21 3. Rizikų, pavojų, grėsmių ir krizių teorinės įžvalgos Rizika ir jos šaltiniai Mokslinėje literatūroje (Harwood, Heifner, Coble, Perry, Somwaru, 1999; Hardaker, 2000; Hardaker, Huirne, Anderson, Lien, 2004; Laskienė, Snieška, 2003; Aleknevičienė, 2009; Bachev, 2012; Bradūnas, Kozlovskaja, 2014) apibrėžiama kaip ryžtas veikti, žinant, kad yra tikimybė nepasiekti tikslo, kaip sprendimų priėmimo situacija, kurioje įmanomas galimų rezultatų kintamumas ir egzistuoja tikimybė jiems kisti, kaip nepalankaus įvykio tikimybė. Ji tapatinama su pavojų, nuostolių, nepasisekimo, faktinių rezultatų nuokrypio nuo laukiamų galimybių, tam tikra įvykio nepageidaujama išsipildymo tikimybe, rezultatų kintamumu, neapibrėžtumu, nepastovumu. Rizika kyla dėl šių sąlygų (Tait, 2005): 1) realybės sudėtingumo (neįmanoma visko išvardinti ir apibrėžti); 2) neapibrėžtumo; 3) daugiaprasmiškumo. Rizika kyla visose ekonominėse veiklose. Tačiau žemės ūkyje ir žuvininkystėje didesnis nei kitose ekonominėse veiklose rizikingumas susijęs su veiklos specifiškumu (Isik, Khanna, 2003; Hardaker, Huirne, Anderson, Lien, 2004; Aleknevičienė, 2005; Harangus, 2008; Bran, Deak, 2010; Jaffee, Siegel, Andrews, 2010; Girdžiūtė, 2013; Bradūnas, Kozlovskaja, 2014): priklausomybė nuo gamtinių ir klimatinių sąlygų (kritulių kiekis, potvyniai, sausros, šalnos, kiti ekstremalūs įvykiai) šie veiksniai turi įtakos ekonominiams ir finansiniams rezultatams (mažesnis derlius, gamybinio turto ir pajamų nuostoliai). Derlingumą savo ruožtu lemia klimato pokyčiai, dirvos kokybė, taikomos gamybos technologijos ir kt.; ryškus gamybos ir rinkos ciklų sezoniškumas gamyba priklauso nuo biologinių veiksnių (kenkėjų, ligų, užkratų), turi ciklinį pobūdį, išteklių naudojimui, gamybai ir pajamoms būdingas kintamumas ir sezoniškumas; gamyboje naudojamas biologinis turtas; ilgas gamybos ciklas ir lėtas kapitalo apyvartumas reikalauja tikslaus išlaidų planavimo, nes jos padengiamos tik realizavus produktus, priešingu atveju verslo subjektai susiduria su skolintų lėšų poreikiu; mažesnė, lyginant su kitomis ūkio šakomis, pelningumo norma; santykinai didesnės kapitalo investicijos, kurių atsiperkamumas ilgesnis negu kitose ūkio šakose; ūkiai turi santykinai mažą rinkos galią negu kitų ūkio šakų jų verslo partneriai, kurie paprastai yra stambesni, ekonomiškai pajėgesni; žemės ūkio veiklai įtakos turi aplinkosauginiai apribojimai; ribotas produktų tinkamumo vartoti terminas sąlygoja, kad jie būtų pristatyti į reikiamą vietą reikiamu laiku; produktų paklausos, pasiūlos ir kainų svyravimai žemės ūkio produktams ilguoju laikotarpiu būdinga santykinai stabili paklausa ir mažai elastinga pasiūla. Trumpuoju laikotarpiu gamybos apimtis ypač lemia klimatiniai veiksniai; reguliavimas (tiesioginės ir kompensacinės išmokos, intervencinių pirkimų sistema, mokesčių lengvatos) padeda spręsti kainų svyravimo rinkoje ir pajamų palaikymo problemas.

22 22 Šie veiklos specifiškumą sąlygojantys veiksniai turi įtakos ūkių ir įmonių veiklos organizavimui, jos efektyvumui, ekonominiams ir finansiniams rezultatams, ir gali būti būdingi ne tik žemės ūkiui, žuvininkystei bei apdirbamajai maisto gamybai, kuriai žemės ūkis ir žuvininkystė yra pagrindinis žaliavos šaltinis. Tačiau tai, kad gamybos procesui įtaką daro gamtiniai, klimatiniai, biologiniai veiksniai, kurių neįmanoma iš anksto tiksliai numatyti, prognozuoti, išvengti, įvertinti jų poveikį gamybos rezultatams, sukelia netikrumą, neapibrėžtumą ir laikytina išskirtinai aukštą žemės ūkio gamybos rizikingumą lemiančia aplinkybe. Žemės ūkio priklausomybę nuo gamtos sąlygų sąlygoja tai, kad žemės ūkio produktų gamyba yra žemės ūkio augalų ir gyvūnų vystymosi procesas, kuriame žmogus turi ribotas galimybes daryti įtaką gamtiniams procesams. Rizika klasifikuojama įvairiai. Moksliškai pagrįstas rizikos klasifikavimas leidžia nustatyti kiekvienos rizikos rūšies vietą bendroje sistemoje bei suteikia galimybes efektyviai taikyti rizikos valdymo metodus (Balabanov, 1996). Pasaulinėje praktikoje identifikuota daugiau kaip 220 riziką sukeliančių veiksnių (Morgan ir kt., 2000). Nežiūrint to, dažniausiai klasifikuojama pagal šiuos požymius (Baronienė, 2010): rizikos prigimtį (objektyvi, subjektyvi, tariama); erdvinį lygmenį (lokalinė, šakinė, regiono, nacionalinė, tarptautinė); rizikos apdraudimo galimybę (apdraudžiama, neapdraudžiama); riziką sukeliančių veiksnių prigimtį (sisteminė, t. y. nediversifikuojama, nesisteminė, t. y. diversifikuojama); rizikos atsiradimo sritį (vidinė, išorinė); rizikos pasireiškimo pobūdį (ekonominė, politinė, socialinė, ekologinė, normatyvinė, teisinė); rizikos poveikio laipsnį (leistina, komercinė, katastrofinė); rizikos pasireiškimo tikimybę (aukščiausio lygio, tikėtina, galima, mažai tikėtina, žemo lygio). Akademinėje literatūroje (Baquet, Hambleton, Jose, Eliason, 1997; Harwood, Heifner, Coble, Perry, Somwaru, 1999; Hardaker, Huirne, Anderson, Lien, 2004; Girdžiūtė, 2013; USDA, 2014) išskiriamos penkios pagrindinės rizikos rūšys: gamybinė ; rinkos / kainų ; finansinė ; žmogiškoji / asmeninė ; ir institucinė. Gamybinė kyla dėl natūralių augalų ir gyvulių augimo procesų. Nenuspėjami gamtos reiškiniai (per didelis ar nepakankamas kritulių kiekis, temperatūros ekstremumai, krušos), augalų ir gyvulių ligos bei kenkėjai, augalų reakcija į pesticidus, trąšas, gyvulių reakcija į pašarus, žemės ūkio mašinų, įrengimų efektyvumas ir kiti veiksniai turi įtakos pagamintų produktų kiekiui ir kokybei, todėl jie gali nulemti blogesnius, nei numatyta, gamybos rezultatus. Valdant gamybinę riziką, svarbus vaidmuo tenka naujų augalų ir gyvulių veislių parinkimui, technologijų diegimui, gamybos būdų taikymui. Kainų ar rinkos susijusi su netikrumu dėl žaliavų ar produktų kainų. Žemės ūkio produktų gamyba yra ilgas procesas, sąnaudos ir investicijos duoda grąžą po keleto mėnesių ar net metų. Todėl pokyčiai tiek nacionalinėse, tiek tarptautinėse rinkose (dėl oro sąlygų ar valdžios

23 veiksmų) gali turėti įtakos verslo subjektų pajamoms ir pelnui. Kainų rizikos pobūdis labai priklauso nuo produkto. Finansinė iškyla, kai verslo subjektas negali padengti įsiskolinimų, nepakanka apyvartinių lėšų veiklai vykdyti. Skolinto kapitalo kaina, paskolos gavimo galimybės, kredito prieinamumo apribojimai ir pan. susiję su finansine. Institucinė siejama su nuostoliais dėl valdžios veiksmų ir jos vykdomos politikos. Mokesčius reglamentuojantys įstatymai, chemikalų naudojimo, šalutinių gyvūninių produktų tvarkymo taisyklės, mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašas, kainų ar pajamų palaikymo priemonių lygis, žemės naudojimo ar ūkinės veiklos saugomose teritorijose apribojimai, tarptautinės prekybos suvaržymai ir kiti yra valdžios sprendimų, kurie gali turėti didelį poveikį verslo subjektams, pavyzdžiai. Žmogiškoji ar asmeninė, susijusi su tokiais veiksniais kaip žmogaus sveikatos problemos ar asmeniniai santykiai, kurie gali turėti neigiamos įtakos veiklos rezultatams. Traumos, ligos, mirtys, skyrybos yra žmogiškosios rizikos pavyzdžiai, keliantys grėsmę verslui. Turto susijusi su vagystėmis, gaisrais ar kita žala įrengimams, pastatams, gyvuliams. Pagal rizikos poveikio laipsnį gali būti: leistina; komercinė; ir katastrofinė. Leistina pasireiškia nedideliais produktų gamybos, kainų ir oro sąlygų pokyčiais, kurie nereikalauja kokių nors konkrečių politikos priemonių. Šiuos pokyčius, kaip įprastos verslo strategijos dalį, gali tiesiogiai valdyti patys verslo subjektai (Risk management, 2011). Vienas iš šios rizikos valdymo būdų, galinčių sumažinti potencialius nuostolius, diversifikavimas. Jis taikomas versle, kai imamasi skirtingų veiklos rūšių siekiant sumažinti pajamų netekimo riziką (Vainienė, 2008). Žemės ūkyje derinant įvairių augalininkystės ir gyvulininkystės produktų gamybą galima išvengti ryškaus pajamų svyravimo, kai vienos veiklos nuostoliai kompensuojami kitos veiklos didesnėmis pajamomis. Komercinė (angl. marketable) gali būti valdoma naudojant tokias rinkos priemones kaip draudimas, ateities sandoriai, verslo subjektų kooperacija. Tokios rizikos pavyzdžiais galėtų būti krušos padaryta žala ir rinkos kainų pokyčiai. Katastrofinė susijusi su katastrofomis, kurios paliečia daugumą ar visus ūkius didelėje teritorijoje (pvz., sausros, gyvulių užkrečiamų ligų protrūkiai ir jų plitimas). Su šia verslininkai ar rinkos paprastai patys susidoroti (susitvarkyti) negali. Šiuo atveju reikalingas valdžios įsikišimas (Risk management, 2011). Nors žemės ūkyje gali turėti ir teigiamų, ir neigiamų pasekmių, visuomet manoma, kad katastrofinė gali sukelti tik ypač neigiamas pasekmes. Žemės ūkio politikoje toks rizikos laipsnis prilyginamas krizei, kuri laikoma nenumatyta situacija, kelianti grėsmę ūkių gyvybingumui vietos lygiu arba visame gamybos sektoriuje. Keletu BŽŪP krizių valdymo priemonių jau galima naudotis, o kai kurios buvo neseniai sukurtos siekiant teikti pagalbą tuo atveju, kai atskiri asmenys yra nepajėgūs susidoroti su dėl nenumatytų įvykių atsirandančiais dideliais turtiniais ir (arba) pajamų nuostoliais (KOM, 2005). Žemės ūkis, apdirbamoji maisto gamyba ir žuvininkystė pastaruoju metu susidūrė su daugeliu iššūkių dideliu išteklių ir produktų kainų kintamumu, ligų protrūkiais, nepalankiais gamtiniais reiškiniais (potvyniais, sausromis), kuriuos sukelti galėjo klimato pokyčiai. Pasikeitus agrarinei politikai (paramą at- 23

24 24 siejus nuo gamybos apimčių), dabar verslo subjektai labiau priklausomi nuo rinkos, nei anksčiau (Risk management, 2011). EBPO (2009) žemės ūkio rizikos valdymo studijoje nurodyta pagrindinių žemės ūkio rizikos šaltinių klasifikacija pagal jų bruožus skirtinguose ekonomikos / visuomenės lygmenyse pateikta 8 lentelėje. Reikia pridurti, kad mikro lygiui taip pat priskirtini ir ūkiai (šeimos ar individualūs ūkiai bei bendroviniai ūkiai (Lietuvoje tai žemės ūkio bendrovės, žemės ūkio kooperatyvai, akcinės bendrovės, ūkinės bendrijos ir valdžios arba viešojo sektoriaus įmonės). Mezo lygmeniui taip pat priskirtinos ir žemės ūkio šakos bei žuvininkystė arba paskiri maisto sektoriai, pavyzdžiui, pieno sektorius, apimantis pienininkystės šaką ir apdirbamąją pieno gamybą, ir t.t. Mikro lygmeniu, t. y. pavieniai asmenys, namų ūkiai, ūkiai ar įmonės susiduria su. Mezo ir makro lygmeniu rizikos gali sukelti krizes ir grėsmes. 8 lentelė. Kai kurios žemės ūkio rizikos: rūšys ir išskirtiniai bruožai Rizikos rūšys Rinkos / kainų Gamybos Finansinė Institucinė / juridinė Šaltinis: OECD (2009). Mikro (idiosinkrazinė), paveikianti asmenis arba namų ūkius Sveikatos, šalčio, neinfekcinių ligų, asmeninių pavojų (liga, mirtis), turto Pajamų iš kitų šaltinių (ne ūkio) pokyčiai Atsakomybės Mezo (kovariantinė), paveikianti namų ūkių grupes ar bendruomenes Žemės kainų pokyčiai, nauji reikalavimai maisto pramonei Krituliai, nuošliaužos, tarša Vietos politikos ar teisės aktų pokyčiai Makro (sisteminė), paveikianti regionus ar tautas Išteklių / produktų kainų pokyčiai dėl sukrėtimų / šokų, prekybos politikos, naujų rinkų, endogeninių kintamųjų Potvyniai, sausros, kenkėjai, užkrečiamosios ligos, technologijos Palūkanų normos pokyčiai / finansinio turto vertės / kredito prieinamumas Regioninės arba nacionalinės politikos bei reglamentų, aplinkosaugos teisės, žemės ūkio išmokų pokyčiai Krizės, pavojai ir grėsmės nacionalinio saugumo kontekste Kaip pastebi Melnikas (2008), poreikiai naujai suvokti ir adekvačiai vertinti įvairių krizių prasmę ir reikšmingumą, ugdyti krizių prevencijai bei jų neigiamoms pasekmėms mažinti ir šalinti reikalingus gebėjimus kartu nulemia naujas reikmes moksliškai pažinti ir ištirti šiuolaikinėmis sąlygomis pasireiškiančių ar galinčių pasireikšti įvairialypių krizių susiklostymo ir raiškos, taip pat reagavimo į krizes procesus. Autorius, akcentuodamas visiems visose gamtos ir socialinio bei nesocialinio gyvenimo srityse vykstantiems reiškiniams būdingą cikliškumą, teigia, kad bendriausiais atvejais krizė gali būti suvokiama kaip bet kuriam raidos ciklui bet kurioje sistemoje būdingas etapas, pasižymintis tiek ryškiu nuosmukio bei destrukcijų vyravimu, tiek ir sudarymu ar susidarymu prielaidų pereiti į kokybiškai kitokią tolesnės raidos pakopą. Anot jo, bendraisiais atvejais krizės gali būti apibūdinamos kaip atitinkamoms sistemoms būdingi perėjimo iš vieno raidos ciklo į kitą ciklą etapai, pasižymintys minėtais nuosmukio ir destrukcijos vyravimo bei esminių kokybinių pokyčių požymiais.

25 Žvelgiant per rizikos, krizių ir grėsmių vertinimo, ypač jų galimo pasireiškimo laipsnio išmatavimo praktikos prizmę Lietuvoje, reikia pastebėti, dar 2008 m. valstybiniai auditoriai, atlikę ekstremalių situacijų valdymo organizavimo auditą (Ekstremalių..., 2008), nustatė, kad LR Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme krizės sąvoka nėra apibrėžta. Ji iki šiol nėra apibrėžta nei LR Civilinės saugos įstatyme (LR Civilinės, 1998), nei kituose šalies teisės aktuose. Todėl, nesant nustatyto krizės apibrėžimo, ši sąvoka įvairiai interpretuojama, ją tapatinant su ekstremalia situacija arba ekstremalių situacijų valdymą bandoma išskirti iš bendro krizių valdymo konteksto. Krizė kartais painiojama ar sutapatinama su Karo padėties įstatyme ir Nepaprastosios padėties įstatyme apibūdinama atitinkamai karo arba nepaprastąja padėtimi (Ekstremalių..., 2008). Dėl stiprėjančios integracijos, internacionalizacijos ir globalizacijos šalies nacionaliniam saugumui kylančios grėsmės ir pavojai pasireiškia vis didesniu mastu ir pasižymi vis didesne įvairove. E. Nazelskis (2001), E. Matulionytė (2008) akcentuoja, kad grėsmės nacionaliniam saugumui yra nuolat besikeičiantis procesas, vienos atsiranda ir vystosi, kitos gali mažėti ar net išnykti. E. Vareikis (2005) grėsmes sąlyginai skirsto į išorines, t. y. nepriklausomas nuo žmogaus valios (gamtos katastrofos ir kt.) arba konkrečios šalies ar bendruomenės valios (užsienio šalių karinė intervencija, ekonominė suirutė kaimyninėje šalyje ir pan.), ir vidines, kurioms priskiria ekonominę situaciją šalyje, socialinį saugumą ir kt. E. Matulionytė (2008) atkreipia dėmesį į tai, kad nacionalinis saugumas nėra tik karinė galia, jam įtakos turi daugybė kitų veiksnių. B Melnikas (2008) išskiria keturių pobūdžių grėsmes, kylančias nacionaliniam saugumui: militarinio, socialinio, politinio ir ekonominio pobūdžio. B. Buzan (1997) prie jų prideda ir ekologinio pobūdžio grėsmę. T. Janeliūnas (2004) siūlo išskirti ir komunikacinio pobūdžio grėsmę. A. Mikonis (2010) grėsmes siūlo skirstyti pagal lygius: grėsmės Lietuvos, Europos Sąjungos mastu bei globalinės grėsmės. Autoriaus nuomone, pagrindinės grėsmės Lietuvos mastu yra šios: globalizacija, terorizmas, tiesioginė karinė konfrontacija, ekonominė priklausomybė, netolygi socialinė ir ekonominė raida, lygių galimybių pažeidimai, korupcijos plitimas, šešėlinių finansinių ir organizuotų nusikalstamų grupuočių veikla, užsienio žvalgybos tarnybų veikla, masinio naikinimo ginklų plėtojimas, nekontroliuojama migracija, stichinės nelaimės. Šios nacionalinės grėsmės gali būti traktuojamos kaip laikinos ir bet kada pasikeist, priklausomai nuo vidinės ir išorinės aplinkos pokyčių. Europos Sąjungos mastu kylančios grėsmės yra energijos išteklių stoka, valstybių nestabilumas, bendros politikos formavimas, atsako į tarptautines krizes strategijų suderinamumas, terorizmo bei masinio naikinimo ginklų grėsmės. Globalioms grėsmėms priskiriamas transnacionalinis nusikalstamumas, dėl aplinkos pokyčių emigruojantys asmenys, infekcinės ligos, gaminamo maisto saugumas (GMO), konfliktai, susiję su vandens išteklių vartojimu, naftos išteklių pokyčiai, valstybių, dalyvavusių kariniuose veiksmuose, nuginklavimas. Toliau, įgyvendinat pirmąjį šio MTTV projekto etapą, glaustai aprašytos identifikuotos ekonominio, ekologinio ir socialinio pobūdžio rizikos ir jų veiksniai žemės ūkio, žuvininkystės ir apdirbamosios maisto gamybos srityse, kurios mezo ir makro lygmenyje gali kelti krizes ir grėsmes minėtų ekonomikos šakų ar nacionaliniu mastu. 25

26 26 4. Ekonominio pobūdžio rizikos veiksniai, pavojai, grėsmės ir jų galimas poveikis 4.1. Žemės ūkio ir maisto produktų eksporto koncentracijos Po 2009 m. pasaulinės ekonomikos krizės žemės ūkio ir maisto produktų eksporto dalis visų Lietuvos prekių eksporte išaugo. Kaip akcentuoja ekspertai (Lietuvos Bankas, 2013), nuo 2012 m. eksportas vėl tapo pagrindiniu Lietuvos ekonomikos augimo veiksniu. Kad eksporto augimas būtų tvarus, svarbu, kad jo plėtra būtų pajėgi atsilaikyti prieš įvairius paklausos ir pasiūlos ir, atitinkamai, pasaulinių kainų šokus. Vienas iš būdų sumažinti jų poveikį yra eksportuojamų produktų diversifikacija pagal prekes ar rinkas. Žemės ūkio ir maistų produktų eksporto koncentracijos, įvertintos pagal Jungtinių Tautų ir Pasaulio Prekybos Organizacijos Tarptautinės prekybos centro (angl. International Trade Centre (ITC)) produktų diversifikacijos laipsnį, išreikštą eksportuotų produktų skaičiaus ekvivalentiniais vienetais, duomenys pateikti 3 paveiksle. Produktų diversifikacijos laipsnis yra Herfindahl-Hirschman indekso (HHI) atvirkštinė (ITC, 2014). Ekvivalentiniu produktų vienetu yra laikomi eksportuojami produktai, kurių svarba eksporto struktūroje yra lygiavertė. Mažiau reikšmingi produktai yra agreguojami iki tokio lygmens, kuris leidžia išskirti papildomą ekvivalentinį produktų vienetą. Reikia pastebėti, kad ITC produktų diversifikacijos laipsnį skaičiuoja dviem žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto produktų grupėms, kaip antai, apdirbti maisto produktai (angl. Processed food and agro-based products) ir švieži maisto produktai ir žaliava (angl. Fresh food and raw agro-based products) Perdirbti maisto produktai (ekvivalentinių produktų skaičius) Švieži maisto produktai ir žaliava (ekvivalentinių produktų skaičius) Šaltinis: parengta autorių pagal ITC (International Trade Centre) Trade Map statistikos duomenis. Pastaba trūksta duomenų 2007 ir 2008 m. šviežiems produktams. 3 paveikslas. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto diversifikacija Lietuvos perdirbtų maisto produktų eksporto diversifikacijos laipsnis išaugo nuo 9 ekvivalentinių produktų 2002 m. iki m., tačiau sumažėjo iki 26 produktų 2015 m., kaip nurodyta 3 paveiksle. Tai mažina Lietuvos apdirbamosios maisto gamybos priklausomybę nuo nedaugelio produktų eksporto ir taip sumažina šalies pažeidžiamumą nuo maisto pramonei būdingų išorės sukrėtimų. Šviežių maisto produktų ir žaliavų grupėje m. produktų eksporto diversifikacijos

27 27 laipsnis padidėjo 2,1 karto (nuo 13 iki 28 ekvivalentinių produktų), tačiau per vėlesnius ketverius metus sumenko beveik dviem penktadaliais (iki 18 ekvivalentinių produktų 2015 m.). Tai rodo padidėjusią Lietuvos žemės ūkio ir žuvininkystės priklausomybę nuo nedaugelio produktų eksporto ir, suprantama, pažeidžiamumą nuo šioms ekonomikos šakoms būdingų išorės sukrėtimų. Išvada: nustatyti produktų eksporto diversifikacijos pokyčiai rodo, kad jo laipsnis išaugo apdirbtų maisto produktų grupėje, dėl ko sumažėjo Lietuvos apdirbamosios maisto gamybos priklausomybė nuo nedaugelio produktų eksporto ir šalies pažeidžiamumo grėsmė nuo šiai ekonomikos šakai būdingų išorės sukrėtimų. Šviežių maisto produktų ir žaliavų grupėje eksporto diversifikacijos laipsnis padidėjo 2015 m., kas sumažino Lietuvos žemės ūkio ir žuvininkystės priklausomybės nuo išorinių sukrėtimų grėsmę. Galimų pavojų ir ekstremalių situacijų rizikos lygis: produktų eksporto koncentracijos rizikos keliamų pavojų ar grėsmių šalies žuvininkystei ir apdirbamajai maisto gamybai bei jų galimo poveikio vertinimo, paremto aprašytais produktų eksporto diversifikacijos analizės pagal dvi produktų grupes (perdirbtų maisto produktų bei šviežių maisto produktų ir žaliavų) duomenimis, rezultatai pateikti 9-11 lentelėse. 9 lentelė. Nustatytų galimų pavojų dėl produktų eksporto koncentracijos apibūdinimas Nustatytas galimas pavojus Perdirbtų maisto produktų eksporto koncentracija Šviežių maisto produktų ir žaliavų eksporto koncentracija Nustatyto galimo pavojaus padarinių (poveikio) zona ir galimas išplitimas Eksportuojančiose įmonėse, atskirose apdirbamosios maisto gamybos šakose visoje Lietuvos teritorijoje Eksportuojančiose įmonėse, atskirose žemės ūkio šakose visoje Lietuvos teritorijoje Nustatyto galimo pavojaus poveikio veiklos sričiai trukmė Gali įvykti rečiau negu kartą per 50 metų Nuo 120 parų iki 180 dienų Gali įvykti rečiau negu kartą per 50 metų Nuo 180 parų iki 365 dienų 10 lentelė. Galimų pavojų dėl produktų eksporto koncentracijos padariniai (poveikis) veiklos sričiai Nustatytas galimas pavojus Perdirbtų maisto produktų eksporto koncentracija Šviežių maisto produktų ir žaliavų eksporto koncentracija Galimi padariniai (poveikis) veiklos sričiai (sektoriui) Gali sumažėti eksporto apimtys, kainos, įplaukos ir eksportuotojų pelningumas Gali sumažėti eksporto apimtys, kainos, įplaukos ir eksportuotojų pelningumas Galimų padarinių (poveikio) trukmė Nuo 120 parų iki 180 dienų Nuo 180 parų iki 365 dienų 11 lentelė. Galimų pavojų dėl produktų eksporto koncentracijos rizikos įvertinimas Galimas pavojus Perdirbtų maisto produktų eksporto koncentracija Galimo pavojaus tikimybės (T) įvertinimas balais Galimų padarinių (poveikio) (P) įvertinimas balais Rizikos lygio (R) nustatymas R=T P Rizikos lygis (R) Rizika pagal poveikio laipsnį Priimtina Komercinė

28 28 Šviežių maisto produktų ir žaliavų eksporto koncentracija Vidutinė Komercinė 4.2. Žemės ūkio ir maistų produktų eksporto rinkų koncentracijos Visų žemės ūkio ir maisto produktų eksportas Žemės ūkio ir maistų produktų eksporto rinkų koncentracijos, įvertintos pagal ITC rinkų diversifikacijos laipsnį, išreikštą eksporto rinkų skaičiaus ekvivalentiniais vienetais, duomenys pateikti 4 paveiksle. Ekvivalentiniu rinkos vienetu yra laikomos vienodos svarbos rinkos eksporto struktūroje. Mažiau reikšmingos eksporto rinkos agreguojamos iki tokio lygmens, kuris leidžia išskirti papildomą ekvivalentinės rinkos vienetą. Eksporto rinkų koncentracija yra atvirkštinis rodiklis jų diversifikacijai. Eksporto rinkų diversifikacija riboja priklausomybę nuo nedaugelio rinkų ir todėl sumažina šalies žemės ūkio, apdirbamosios maisto gamybos ir žuvininkystės pažeidžiamumą dėl būdingų išorės sukrėtimų. 20 Perdirbti maisto produktai (ekvivalentinių rinkų skaičius) Švieži maisto produktai ir žaliava (ekvivalentinių rinkų skaičius) Šaltinis: parengta autorių pagal ITC (International Trade Centre) Trade Map statistikos duomenis. Pastaba trūksta duomenų 2007 ir 2008 m. šviežiems produktams. 4 paveikslas. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto rinkų diversifikacija Kaip nurodyta 4 paveiksle, Lietuvos apdirbtų maisto produktų grupėje m. eksporto rinkų diversifikacijos laipsnis yra gana aukštas nuo 9 iki 13 ekvivalentinių rinkų. Tai reiškia, kad Lietuva apdirbamosios maisto gamybos produktus pastaraisiais metais eksportuoja į lygiaverčių rinkų, kas mažina jos pažeidžiamumą dėl sukrėtimų pavienėse šalyse eksporto partnerėse. Šviežių maisto produktų ir žaliavų grupėje eksporto rinkų diversifikacijos laipsnis iki 2014 m. (t. y. iki Rusijos žemės ūkio ir maisto produktų importo iš ES šalių embargo nuo 2014 m. rugpjūčio mėn.) buvo ženkliai smukęs nuo ekvivalentinių eksporto rinkų antroje praėjusio dešimtmečio pusėje iki 6 ekvivalentinių eksporto rinkų m. Tokie pasikeitimai padidino Lietuvos priklausomybę nuo nedidelio eksporto rinkų skaičiaus ir pažeidžiamumą dėl sukrėtimų pavienėse šalyse partnerėse ar jų politinių sprendimų. Kita vertus, dėl minėto Rusijos embargo, taip pat ir Rusijos embargo pieno produktų importui iš Lietuvos nuo 2013 m. rugpjūčio mėn. Lietuvos ekspor-

29 29 tuotojai perorientavo embargo palietusių produktų eksporto srautus į kitas esamas ir naujas rinkas, tokias kaip: pieno produktų į Saudo Arabiją, Pietų Korėją, Maroką, Honkongą, Armėniją, Singapūrą, Kiniją ir kt.; daržovių į Indiją, Egiptą, Malaiziją, Pakistaną, Sudaną ir kt.; mėsos ir mėsos produktų į JAV, Honkongą, Gruziją, Kiniją, Kroatiją ir kt. Šie pokyčiai padidino žemės ūkio ir maisto produktų eksporto rinkų diversifikaciją, tuo pačiu sumažino riziką dėl pavienėse eksporto rinkose kylančių ekonominio ar politinio pobūdžio grėsmių. Išvada: apibendrintai galima teigti, kad apdirbamosios maisto gamybos eksporto rinkos yra diversifikuotos, kas sumažina jos pažeidžiamumą dėl sukrėtimų pavienėse šalyse eksporto partnerėse. Žemės ūkio gaminamų šviežių maisto produktų ir žaliavų eksporto rinkų diversifikacijos laipsnis ilguoju laikotarpiu sumenko beveik perpus, kas padidino žemės ūkio eksporto jautrumą specifinėms eksporto rinkoms ir pažeidžiamumą dėl sukrėtimų jose. Tad didesnė ekonominio pobūdžio grėsmės tikimybė dėl šviežių maisto produktų ir žemės ūkio bei žuvininkystės žaliavų eksporto, mažesnė dėl apdirbtų maisto produktų. Pieno produktų eksportas Lietuvos pieno ir pieno produktų eksportas (pagal KN 04) iki 2014 m. sudarė didžiausią žemės ūkio ir maisto produktų eksporto dalį m. vidutiniškai siekė 13 proc m. ji sumažėjo iki 9,5 proc. ir buvo 3,9 proc. punkto mažesnė už grūdų eksporto dalį, tais pačiais metais siekusią 13,3 proc. Tokius pokyčius lėmė 2015 m. susitraukusi pieno produktų eksporto apimtis ( 15,7 proc.), kai tuo tarpu grūdų eksporto apimtis padidėjo (+2,8 proc.), ir smukusios pieno produktų eksporto kainos dėl pasaulinės pieno krizės. Pieno ir pieno produktų (pagal KN 04, KN , KN 2105 kodus), taip pat toliau nagrinėjamų mėsos produktų bei grūdų ir malybos produktų eksporto rinkų koncentracijos lygis bus nustatytas pagal Herfindahl-Hirschman indeksą (HHI) ir eksporto rinkų diversifikacijos laipsnį, kaip HHI atvirkštinę. Šiame tyrime HHI reikšmės interpretuojamos taip: iki 0,15 rodo nekoncentruotas eksporto rinkas; nuo 0,15 iki 0,25 vidutinės koncentracijos; o nuo 0,25 didelės koncentracijos. Abiejų rodiklių reikšmės pieno produktų grupei bendrai ir pagal paskiras jos subgrupes pateiktos 12 lentelėje. 12 lentelė. Pieno ir pieno produktų eksporto rinkų koncentracijos ir diversifikacijos rodikliai Ekvivalentinių eksporto rinkų skaičius HHI Produktai (KN kodai ir pavadinimais sutrumpintai) Pienas ir pieno produktai 0,112 0,114 0,097 0, Pienas ir grietinėlė, nekoncentruoti arba nesaldyti 0,466 0,312 0,278 0, Pienas ir grietinėlė, koncentruoti arba saldyti 0,080 0,059 0,064 0, Pasukos, rūgpienis, grietinė, jogurtas, kefyras 0,449 0,272 0,239 0, Išrūgos ir produktai iš natūralaus pieno 0,159 0,115 0,097 0, Sviestas ir kiti pieno riebalai 0,131 0,126 0,221 0,

30 Sūriai ir varškė 0,197 0,338 0,252 0, Valgomieji ledai 0,208 0,157 0,129 0, Šaltinis: apskaičiuota autorių pagal ITC (International Trade Centre) Trade Map statistikos duomenis. Pastaba šviesiai žalia spalva pažymėtos nekoncentruotos eksporto rinkos, tamsesne vidutiniškai koncentruotos, tamsia didelės koncentracijos. Visų pieno ir pieno produktų (KN 04) eksporto rinkos nebuvo koncentruotos ilguoju laikotarpiu ( m.). Po 2009 m. ekonomikos krizės, per ketverius metus iki Rusijos embargo eksporto diversifikacijos lygis buvo apibrėžtas vidutiniškai 7 ekvivalentinėmis rinkomis m. eksportas į Rusijos Federacijos rinką sudarė 29,2 proc. Dėl Rusijos embargo pieno produktų eksporto rinkų diversifikacijos laipsnis pakilo iki 10 ekvivalentinių rinkų 2015 m. Vertinant pagal atskiras produktų grupes, nekoncentruotos rinkos per visą tyrimo laikotarpį išliko eksportuojant koncentruotus pieno ir grietinėlės produktus (KN 0402). Tyrimo laikotarpio pabaigoje ekvivalentinių rinkų skaičius išaugo iki 16. Ilguoju laikotarpiu vidutinė koncentracija būdinga valgomųjų ledų (KN 2105), o nuo laikotarpio antros pusės dar ir sviesto ir kitų pieno riebalų (KN 0405) eksporto rinkoms. Didele eksporto rinkų koncentracija išsiskyrė sūrių ir varškės (KN 0406) ir šviežio pieno bei grietinėlės (KN 0401) grupės. Pastebėtina, kad iki Rusijos embargo sūrių ir varškės eksportas į dvi rinkas (Rusijos Federacijos ir Italijos) sudarė vidutiniškai 81,4 proc. ( m.), o dėl embargo sumažėjo iki minimumo (2015 m.). Reikia pridurti, kad iki embargo į Rusijos Federacijos rinką buvo eksportuojama daugiau kaip pusė (vidutiniškai 53,2 proc m.) sūrių ir varškės. Šviežio pieno ir grietinėlės (KN 0401) eksporto koncentracija dviejose rinkose (Lenkijos ir Vokietijos) per paskutiniuosius penkerius metus ( m.) apėmė apie tris ketviradalius šių produktų eksporto. Reikia pastebėti, kad daugiau nei per dešimtmetį padidėjo sviesto ir kitų pieno riebalų (0405) eksporto rinkų koncentracija, taip pat padidėjo ir jų proporcija pieno produktų rinkoje nuo vidutiniškai 1 proc m. iki 2,6 proc m. Išvada: apibendrinus tyrimo rezultatus galima teigti, kad pienininkystės sektoriaus (žaliavinio pieno ir perdirbtų pieno produktų) eksporto rinkos yra diversifikuotos, kas sumažina jos pažeidžiamumą dėl sukrėtimų pavienėse šalyse eksporto partnerėse. Tačiau eksporto rinkų koncentracijos laipsnis yra aukštas dviejų iš trijų eksporte dominuojančių produktų grupių, kaip antai, nekoncentruotų pieno ir grietinėlės produktų (KN 0401) ir sūrių bei varškės, išskyrus 2015 m. (KN 0406), kurios per pastaruosius penkerius metus sudarė vidutiniškai beveik du trečdalius visų pieno produktų eksporto vertės. Be to, sustiprėjo sviesto ir kitų pieno riebalų (0405) eksporto rinkų koncentracija. Šių trijų produktų grupių eksporto rinkų koncentracija didina viso pienininkystės sektoriaus jautrumą specifinėms eksporto rinkoms ir pažeidžiamumą dėl sukrėtimų jose. Žvelgiant į ilgojo laikotarpio tendencijas, ekonominio pobūdžio grėsmės tikimybė šiam sektoriui mažesnės dėl visų pieno produktų grupių eksporto rinkų koncentracijos laipsniško mažėjimo. Mėsos produktų eksportas Mėsos produktų (KN 02; KN ) eksportas nuo praėjusio dešimtmečio pradžios palaipsniui auga ir didėja jo dalis žemės ūkio ir maisto produktų eksporte. Per paskutiniuosius penkerius metus šių produktų dalis padidėjo nuo vidutiniškai 3,9 proc m. iki 13,4 proc m. Kaip nurodyta 13 lentelėje, visų mėsos produktų grupių eksporto rinkų koncentracija palaipsniui menksta ir laikotarpio pabaigoje (2014 m.) mėsos ir mėsos subproduktų (KN 02) ir kitų

31 31 gaminių iš mėsos (KN 1602) eksporto rinkos jau buvo diversifikuotos (diversifikacijos laipsnis atitinkamai siekė 10 ir 8 ekvivalentines rinkas). Dešrų ir produktų iš mėsos (KN 1601) eksporto rinkų koncentracija laikotarpio pabaigoje buvo vidutinė. 13 lentelė. Mėsos produktų eksporto rinkų koncentracijos ir diversifikacijos rodikliai Produktai (KN kodai ir pavadinimais sutrumpintai) 02 Mėsa ir mėsos subproduktai 1601 Dešros ir produktai iš mėsos, subproduktų, kraujo 1602 Kiti gaminiai arba konservai iš mėsos, subproduktų HHI Ekvivalentinių eksporto rinkų skaičius ,166 0,118 0,102 0, ,422 0,231 0,205 0, ,225 0,176 0,127 0, Šaltinis: apskaičiuota autorių pagal ITC (International Trade Centre) Trade Map statistikos duomenis. Pastaba šviesiai žalia spalva pažymėtos nekoncentruotos eksporto rinkos, tamsesne vidutiniškai koncentruotos, tamsia didelės koncentracijos. Išvada: apibendrintai galima teigti, kad Lietuvos mėsos sektoriaus (mėsos ir perdirbtų mėsos produktų) eksporto rinkos tapo diversifikuotomis, kas sumažina jo pažeidžiamumą dėl sukrėtimų pavienėse šalyse eksporto partnerėse. Žvelgiant į ilgojo laikotarpio tendencijas, ekonominio pobūdžio grėsmės tikimybė šiam sektoriui mažės. Grūdų ir malybos produktų eksportas Bendras grūdų ir malybos produktų eksportas (pagal KN 10 ir KN 11) 2015 m. sudarė daugiau nei šeštadalį (15,9 proc.) visų Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto. Tame skaičiuje 13,3 proc. grūdų (KN 10) eksportas. Malybos produktų (KN 11) eksporto proporcija menka (2,6 proc.). Grūdų eksporto dalis Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporte palaipsniui auga per pastaruosius penkerius metus nuo 7,4 proc m. iki 13,3 proc m. Pastebėtina, kad 2015 m. grūdų eksporto dalis buvo didesnė už pieno produktų eksporto dalį. Grūdai tapo pagrindine Lietuvos žemės ūkio, žuvininkystės ir maisto sektoriaus eksporto preke. Lietuviškos kilmės javų grūdų eksporto apimtis m. išaugo 5,4 karto (5 paveikslas), t. y. nuo 581 tūkst. t 2003 m. iki 3,1 mln. t 2015 m. Per nagrinėjamą laikotarpį labiausiai išaugo avižų (49 kartus) ir rugių (22 kartus) eksporto apimtys. Daugiausia ekportuojama kviečių beveik 2,4 mln. t 2015 m. Ilguoju laikotarpiu kviečių eksporto apimtis išaugo 4,4 kartus. Kasmet augantis kviečių eksportas paskatino spartų jų pasėlių plotų augimą m. visoje šalyje kviečių pasėlių plotas padidėjo beveik 2,5 karto, t. y. nuo 336,5 iki 837,1 tūkst. ha. Ypač sparčiai kviečių pasėliai išsiplėtė nenašiose žemėse. Pavyzdžiui, savivaldybėse, kuriose vyrauja mažo našumo dirvožemiai (iki 35 našumo balų), jų plotai padidėjo 4,4 kartus (nuo 16,4 iki 71,6 tūkst. ha). Savivaldybėse, kuriose vyrauja vidutinės ir prastokos ūkinės vertės dirvožemiai (35-42,0 našumo balų), kviečių pasėlių plotai per tą patį laikotarpį padidėjo 3,5 karto (nuo 62,1 iki 220,3 tūkst. ha), o tose savivaldybėse, kuriose vyrauja geros ir labai geros ūkinės vertės dirvožemiai (42,1-52,0 našumo balų), 2,1 karto (nuo 258,1 iki 545,2 tūkst. ha).

32 m. = 100 Kviečiai Miežiai Rapsų sėklos Grikiai Visi javai 1084, , , , Šaltinis: apskaičiuota autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis 5 paveikslas. Lietuviškos kilmės grūdų eksporto apimčių kumuliatyvus augimas Grūdų eksporto rinkos yra diversifikuotos, kaip nurodyta 14 lentelėje, kas sumažina pažeidžiamumą dėl sukrėtimų pavienėse šalyse eksporto partnerėse. Kaip nurodyta 14 lentelėje, ilguoju laikotarpiu grūdų eksporto rinkų koncentracija susilpnėjo, lyginant vidutinį koncentracijos laipsnį m. ir m. Tai padidino Lietuvos grūdininkystės jautrumą specifinėms eksporto rinkoms ir pažeidžiamumą dėl sukrėtimų jose. Kita vertus, stebimas situacijos pagerėjimas paskutiniais tyrimo metais, kai padidėjo grūdų eksporto diversifikacija m. vidutiniškai 69 proc. grūdų buvo eksportuota į penkias rinkas (Saudo Arabiją, Ispaniją, Latviją, Iraną ir Turkiją), o per paskutiniuosius dvejus metus šių eksporto rinkų dalis sumenko iki 65,7 proc m. 14 lentelė. Grūdų ir malybos produktų eksporto rinkų koncentracijos ir diversifikacijos rodikliai HHI Ekvivalentinių eksporto rinkų skaičius Produktai (KN kodai ir pavadinimais sutrumpintai) Grūdai 0,126 0,135 0,188 0, Malybos produktai 0,229 0,090 0,090 0, Šaltinis: apskaičiuota autorių pagal ITC (International Trade Centre) Trade Map statistikos duomenis. Pastaba šviesiai žalia spalva pažymėtos nekoncentruotos eksporto rinkos, tamsesne vidutiniškai koncentruotos, tamsia didelės koncentracijos. 1009,3 Išvada: apibendrintai galima teigti, kad grūdų sektoriaus (grūdų ir malybos produktų) eksporto struktūroje dominuoja grūdai. Ir nors malybos produktų eksporto rinkos diversifikuotos, tačiau per dešimtmetį padidėjęs grūdų eksporto rinkų koncentracijos laipsnis padidino viso grūdų sektoriaus jautrumą specifinėms eksporto rinkoms ir ekonominio pobūdžio grėsmės tikimybę dėl sukrėtimų pavienėse šalyse eksporto partnerėse. Kita vertus, teigiami pokyčiai 2015 m. teikia vilčių dėl prasidėjusios naujos grūdų eksporto rinkų diversifikacijos bangos. Galimų pavojų ir ekstremalių situacijų rizikos lygis: remiantis aprašytais žemės ūkio ir maisto produktų eksporto rinkų diversifikacijos analizės duomenimis pagal nagrinėtas produktų grupes, eksporto rinkų koncentracijos rizikos keliamų pavojų ar grėsmių šalies žemės ūkiui, žuvininkystei ir apdirbamajai maisto gamybai bei jų galimo poveikio vertinimo rezultatai pateikti lentelėse.

33 33 15 lentelė. Nustatytų galimų pavojų dėl eksporto rinkų koncentracijos apibūdinimas Nustatytas galimas pavojus Perdirbtų maisto produktų eksporto rinkų koncentracija Šviežių maisto produktų ir žaliavų eksporto rinkų koncentracija Pieno ir pieno produktų eksporto rinkų koncentracija Mėsos produktų eksporto rinkų koncentracija Grūdų ir malybos produktų eksporto rinkų koncentracija Nustatyto galimo pavojaus padarinių (poveikio) zona ir galimas išplitimas Eksportuojančiose įmonėse, atskirose apdirbamosios maisto gamybos šakose visoje šalies teritorijoje Eksportuojančiose įmonėse, atskirose žemės ūkio šakose visoje šalies teritorijoje Eksportuojančiose įmonėse, pieno sektoriuje visoje šalies teritorijoje Eksportuojančiose įmonėse, mėsos sektoriuje visoje šalies teritorijoje Eksportuojančiose įmonėse, grūdų sektoriuje visoje šalies teritorijoje Nustatyto galimo pavojaus poveikio veiklos sričiai trukmė Gali įvykti rečiau negu kartą per 50 metų Nuo 120 parų iki 180 dienų Gali įvykti rečiau negu kartą per 50 metų Nuo 180 parų iki 365 dienų Gali įvykti rečiau negu kartą per 50 metų Nuo 120 parų iki 180 dienų Gali įvykti rečiau negu kartą per 50 metų Nuo 180 parų iki 365 dienų Gali įvykti rečiau negu kartą per 50 metų Nuo 180 parų iki 365 dienų 16 lentelė. Eksporto rinkų koncentracijos galimų pavojų padariniai (poveikis) veiklos sričiai Nustatytas galimas pavojus Perdirbtų maisto produktų eksporto rinkų koncentracija Šviežių maisto produktų ir žaliavų eksporto rinkų koncentracija Pieno ir pieno produktų eksporto rinkų koncentracija Mėsos produktų eksporto rinkų koncentracija Grūdų ir malybos produktų eksporto rinkų koncentracija Galimi padariniai (poveikis) veiklos sričiai (sektoriui) Gali sumažėti eksporto apimtys, kainos, įplaukos ir eksportuotojų pelningumas Gali sumažėti eksporto apimtys, kainos, įplaukos ir eksportuotojų pelningumas Gali sumažėti eksporto apimtys, kainos, įplaukos ir eksportuotojų pelningumas, pieno kainos Gali sumažėti eksporto apimtys, kainos, įplaukos ir eksportuotojų pelningumas, gyvulių ir paukščių supirkimo kainos Gali sumažėti eksporto apimtys, kainos, įplaukos ir eksportuotojų pelningumas, grūdų supirkimo kainos Galimų padarinių (poveikio) trukmė Nuo 120 parų iki 180 dienų Nuo 180 parų iki 365 dienų Nuo 120 parų iki 180 dienų Nuo 180 parų iki 365 dienų Nuo 180 parų iki 365 dienų 17 lentelė. Eksporto rinkų koncentracijos galimų pavojų rizikos įvertinimas Galimas pavojus Perdirbtų maisto produktų eksporto rinkų koncentracija Šviežių maisto produktų ir žaliavų eksporto rinkų koncentracija Pieno ir pieno produktų eksporto rinkų koncentracija Galimo pavojaus tikimybės (T) įvertinimas balais Galimų padarinių (poveikio) (P) įvertinimas balais Rizikos lygio (R) nustatymas R=T P Rizikos lygis (R) Rizika pagal poveikio laipsnį Priimtina Komercinė Vidutinė Komercinė Priimtina Komercinė

34 1/1990 7/1990 1/1991 7/1991 1/1992 7/1992 1/1993 7/1993 1/1994 7/1994 1/1995 7/1995 1/1996 7/1996 1/1997 7/1997 1/1998 7/1998 1/1999 7/1999 1/2000 7/2000 1/2001 7/2001 1/2002 7/2002 1/2003 7/2003 1/2004 7/2004 1/2005 7/2005 1/2006 7/2006 1/2007 7/2007 1/2008 7/2008 1/2009 7/2009 1/2010 7/2010 1/2011 7/2011 1/2012 7/2012 1/2013 7/2013 1/2014 7/2014 1/2015 7/2015 1/2016 7/ Mėsos produktų eksporto rinkų koncentracija Grūdų ir malybos produktų eksporto rinkų koncentracija Vidutinė Komercinė Vidutinė Komercinė 4.3. Žemės ūkio ir maistų produktų kainų kaitos tarptautinėse rinkose Žemės ūkio produktų rinkoms būdingas kainų kintamumas, t. y. kainų kilimas ir smukimas tam tikrais laikotarpiais didesnis nei kitų prekių rinkose. Dauguma žemės ūkio produktų rinkų pasižymi dideliu pasiūlos apimties ir kainų svyravimo laipsniu. Dėl spartaus ekonomikos globalizacijos proceso ir prekybos liberalizacijos žemės ūkio produktų kainų lygis ir kaita daro įtaką kainoms vietinėse (šalių vidaus) rinkose. Viena vertus, žemės ūkio ir maisto produktų eksporto plėtra didina žemės ūkio žaliavos paklausą, o kartu ir jų kainas vietinėse rinkose. Antra vertus, atvirkščiai, maisto produktų importas padidina pasiūlą vidaus rinkose ir, atitinkamai, sumažina ne tik analogiškų maisto produktų, bet ir jų gamybai naudojamų vietinių žaliavų kainas. Po tris dešimtmečius trukusio žemės ūkio ir maisto produktų pasaulinių kainų mažėjimo, kainų šuoliu 2007 m. pabaigoje 2008 m. pradžioje prasidėjo šių kainų kaitos laikotarpis, kuriam būdingas kainų kitimas didėjimo linkme, kaip nurodyta 6 paveiksle. Vienos iš kainų kintamumo ilgalaikių struktūrinių priežasčių nuolat didėjanti būtiniausių ir didesnės vertės maisto produktų paklausa, ypač sparčiai augančios ekonomikos šalyse, bei bendras pasaulio gyventojų gausėjimas ir lėčiau didėjantys javų derliai. Iš laikinų veiksnių žemės ūkio ir maisto produktų kainas taip pat labai veikia: kintančios energijos išteklių pasaulinės kainos, darančios poveikį žemės ūkio produktų gamybos kaštams; didėjančios arba mažėjančios produktų atsargos; gausus ar menkas paskirų metų derlius kai kuriuose pasaulio regionuose; JAV dolerio nuvertėjimas arba stiprėjimas; kai kurių tradicinių tiekėjų pasaulio rinkai eksporto apribojimai ir kt. Dabartiniu laikotarpiu dauguma žemės ūkio produktų maisto žaliavų pinga dėl palankių klimato sąlygų ir labai gero derliaus Mėnesiniai kainų indeksai ( m.= 100) Mėsos kainų indeksas Pieno kainų indeksas Grūdų kainų indeksas Cukraus kainų indeksas Šaltinis: parengta autorių pagal FAOSTAT kainų statistiką. 6 paveikslas. Žemės ūkio ir maisto produktų pasaulinių kainų indeksai Pastarąjį laikotarpį stebimas pasaulinių grūdų kainų kritimas prasidėjo nuo 2012 m. pabaigos. Per 2012 m. spalio mėn m. kovo mėn. jos nukrito 42,2 proc m. balandžio birželio mėn. šios kainos ūgtelėjo 6,3 proc., tačiau nuo vasaros vidurio jos vėl ženkliai nukrito. Da-

35 35 bartinis pieno pasaulinių kainų kritimas prasidėjo 2014 m. pavasarį ir per 2014 m. kovo mėn m. balandžio mėn. jos sumažėjo daugiau nei perpus (53,7 proc.). Pradėjusios kilti nuo 2016 m. gegužės mėn., iki vasaros pabaigos jos ūktelėjo 21,3 proc. Pasaulinės mėsos 2014 m. rugsėjo 2016 m. balandžio mėnesiais nukrito 53,7 proc., o 2016 m. gegužės rugpjūčio mėn. ūgtelėjo 21,3 proc. Pasaulinių cukraus kainų kritimas prasidėjo 2012 m. spalio mėn. ir iki 2015 m. rugpjūčio smuko 42,2 proc. Per pastaruosius dvylika mėnesių (2015 m. rugsėjo 2016 m. rugpjūčio mėn.) jos išaugo 69,7 proc. Reikia pastebėti, kad per pastaruosius penkerius metus Lietuvos grūdų ir grūdų produktų, pieno ir pieno produktų, mėsos ir mėsos produktų eksportas sudarė daugiau kaip pusę nuo šių produktų gamybos apimčių (atitinkamai, vidutiniškai 57, 70 ir 50 proc m.). Tai byloja apie didelį šių sektorių jautrumą sukrėtimams atskirose eksporto rinkose (pavyzdžiui, Rusijos žemės ūkio ir maisto produktų importo embargo nuo 2014 m. rugjūčio mėn., o pieno produktų dar ir nuo 2013 m. rugpjūčio mėn.) arba pasaulinėms krizėms (pavyzdžiui, m. pasaulinei pieno produktų krizei). Išvada: apibendrintai galima teigti, kad Lietuvos žemės ūkis ir apdirbamoji maisto gamyba, kurių didelė produkcijos dalis eksportuojama, yra jautrūs jų produkcijos paklausos ir pasiūlos kintamumui tarptautinėse rinkose, atitinkamai pasaulinių kainų kilimo ar kritimo šokams. Galimų pavojų ir ekstremalių situacijų rizikos lygis: remiantis aprašytais žemės ūkio ir maistų produktų kainų kaitos tarptautinėse rinkose analizės duomenimis, pasaulinių kainų kryčio rizikos keliamų pavojų ar grėsmių šalies žemės ūkiui, žuvininkystei ir apdirbamajai maisto gamybai bei jų galimo poveikio vertinimo rezultatai pateikti lentelėse. 18 lentelė. Nustatytų galimų pavojų dėl produktų pasaulinių kainų smukimo apibūdinimas Nustatytas galimas pavojus Produktų pasaulinių kainų krytis Nustatyto galimo pavojaus padarinių (poveikio) zona ir galimas išplitimas Eksportuojančiose įmonėse, atskirose žemės ūkio, žuvininkystės ir apdirbamosios maisto gamybos šakose Nustatyto galimo pavojaus poveikio veiklos sričiai trukmė Gali įvykti kartą per 1 5 metus Nuo 120 parų iki 180 dienų 19 lentelė. Produktų pasaulinių kainų smukimo pavojų padariniai (poveikis) veiklos sričiai Nustatytas galimas pavojus Produktų pasaulinių kainų krytis Galimi padariniai (poveikis) veiklos sričiai (sektoriui) Gali sumažėti įplaukos ir eksportuotojų pelningumas, smukti žaliavinių produktų kainos žemės ūkyje ir žuvininkystėje Galimų padarinių (poveikio) trukmė Nuo 120 parų iki 180 dienų 20 lentelė. Produktų pasaulinių kainų smukimo galimų pavojų rizikos įvertinimas Galimas pavojus Produktų pasaulinių kainų krytis Galimo pavojaus tikimybės (T) įvertinimas balais Galimų padarinių (poveikio) (P) įvertinimas balais Rizikos lygio (R) nustatymas R=T P Rizikos lygis (R) Rizika pagal poveikio laipsnį Vidutinė Komercinė

36 1991M1 1991M6 1991M M4 1992M9 1993M2 1993M7 1993M M5 1994M M3 1995M8 1996M1 1996M6 1996M M4 1997M9 1998M2 1998M7 1998M M5 1999M M3 2000M8 2001M1 2001M6 2001M M4 2002M9 2003M2 2003M7 2003M M5 2004M M3 2005M8 2006M1 2006M6 2006M M4 2007M9 2008M2 2008M7 2008M M5 2009M M3 2010M8 2011M1 2011M6 2011M M4 2012M9 2013M2 2013M7 2013M M5 2014M M3 2015M8 2016M1 2016M Žemės ūkio ir maistų produktų kainų kaitos dėl energijos kainų augimo Egzistuoja žemės ūkio bei maisto produktų ir energijos išteklių kainų ryšys ilguoju laikotarpiu. Žemės ūkio produktų gamybos kaštai laipsniškai auga dėl augančių energijos išteklių kainų, kurios įskaičiuojamos į žemės ūkio produktų kainas, ir atvirkščiai. Aukštos naftos ir gamtinių dujų kainos gali turėti didelį poveikį ūkių pajamoms ir pelningumui dėl poveikio ūkio sąnaudoms, kurioms naftos ir gamtinių dujų kainos turi tiesioginės įtakos (kuras, trąšos ir augalų apsauga, pašarai ir kt.). Apdirbamojoje maisto gamyboje dėl didelių kuro kainų didėja gamybos ir transporto sąnaudos, todėl didėja ir maisto kainos. Be to, kylant kainų lygiui mažėja gyventojų perkamoji galia ir maisto paklausa. Remiantis Europos Komisijos (KOM, 2008) duomenimis, žuvininkystėje kuro sąnaudos sudaro daugiau nei 30 proc. ES iškrautų žuvų vertės. Kai kurie operatoriai, visų pirma tralų, nukenčia labiausiai, nes jų kuro sąnaudos sudaro iki 50 proc. pajamų. Dėl didėjančių kuro kainų atsirandantis išorės ekonominis spaudimas žuvininkystės pramonei padidina spaudimą dėl perteklinių laivyno pajėgumų ir žvejybos išteklių pereikvojimo. Tiesioginį žemės ūkio bei maisto produktų ir energijos išteklių kainų ryšį patvirtina energijos, maisto produktų ir kviečių kainų indeksų kreivės, ypač laike sutampančios kainų augimą ir kritimą atvaizduojančios indeksų smailės, kaip nurodyta 7 paveiksle. Pasaulinės energijos (žalios naftos, gamtinių dujų ir anglies) kainos 2008 m. viduryje pasiekė rekordinį lygį liepos mėnesį jos buvo 2,5 karto didesnės, palyginti su 2005 m. Pastarąjį laikotarpį stebimas staigus energijos kainų smukimas nuo 2014 m. vidurio. Per 2014 m. liepos mėn m. sausio mėn. bendras energijos kainų lygis smuko 69,3 proc. Pasaulinės maisto produktų ir žemės ūkio žaliavinių produktų kainos pradėjo kristi nuo 2014 m. gegužės mėn. (išskyrus kelis pavienius jų ūgtelėjimo mėnesius). Per 2014 m. gegužės mėn m. lapkričio mėn. maisto produktų pasaulinės kainos nukrito 29,5 proc., o kviečių kainos 2014 m. birželio mėn m. lapkričio mėn. 45,2 proc. Reikia pridurti, ekspertų įsitikinimu (Fondų ir prekių, 2015), nepaisant tam tikrų svyravimų, žalios naftos kaina pasaulio rinkose laikysis pakankamai žemame lygyje dar gana ilgą laiką Mėnesiniai kainų indeksai (2005 m.= 100) Maisto produktų kainų indeksas (apima grūdų, augalinių aliejų, mėsos, jūros gėrybių, cukraus, bananų, apelsinų kainų indeksus) Kviečių kainų indeksas (FOB Meksikos įlankoje) Kuro (energijos) indeksas (apima žalios naftos, gamtinių dujų ir anglies kainų indeksus) Šaltinis: parengta autorių pagal Tarptautinio valiutos fondo kainų statistiką. 7 paveikslas. Žaliavų ir maisto produktų pasaulinių kainų indeksai

37 37 Išvada: apibendrintai galima teigti, kad žemės ūkis, žuvininkystė ir apdirbamoji maisto gamyba jautrūs energetinių išteklių pasaulinių kainų kitimui. Pastarųjų smarkus augimas yra išorinis ekonominis spaudimas visoms trims minėtoms Lietuvos ekonomikos šakoms. Galimų pavojų ir ekstremalių situacijų rizikos lygis: remiantis žemės ūkio bei maisto produktų ir energijos išteklių kainų dinamikos sąryšio ilguoju laikotarpiu, bei energijos išteklių kainų ir gamybos kaštų sąsajos analizės duomenimis, energetinių išteklių pasaulinių kainų šuolio bei kryčio rizikos keliamų pavojų šalies žemės ūkiui, žuvininkystei ir apdirbamajai maisto gamybai bei jų galimo poveikio vertinimo rezultatai pateikti lentelėse. 21 lentelė. Nustatytų galimų pavojų dėl energetinių išteklių pasaulinių kainų kitimo apibūdinimas Nustatytas galimas pavojus Energetinių išteklių pasaulinių kainų šuolis Energetinių išteklių pasaulinių kainų krytis Nustatyto galimo pavojaus padarinių (poveikio) zona ir galimas išplitimas Visoje šalies teritorijoje Visoje šalies teritorijoje Nustatyto galimo pavojaus poveikio veiklos sričiai trukmė Gali įvykti kartą per 1 5 metus Nuo 180 parų iki 356 dienų Gali įvykti kartą per 1 5 metus Nuo 120 parų iki 180 dienų 22 lentelė. Energetinių išteklių pasaulinių kainų kitimo padariniai (poveikis) veiklos sričiai Nustatytas galimas pavojus Energetinių išteklių pasaulinių kainų šuolis Energetinių išteklių pasaulinių kainų krytis Galimi padariniai (poveikis) veiklos sričiai (sektoriui) Gali padidėti gamybos kaštai, sumažėti pelningumas Gali smukti žaliavinių ir maisto produktų kainos žemės ūkyje, žuvininkystėje ir apdirbamojoje maisto gamyboje Galimų padarinių (poveikio) trukmė Nuo 180 parų iki 356 dienų Nuo 120 parų iki 180 dienų 23 lentelė. Energetinių išteklių pasaulinių kainų kitimo galimų pavojų rizikos įvertinimas Galimas pavojus Energetinių išteklių pasaulinių kainų šuolis Energetinių išteklių pasaulinių kainų krytis Galimo pavojaus tikimybės (T) įvertinimas balais Galimų padarinių (poveikio) (P) įvertinimas balais Rizikos lygio (R) nustatymas R=T P Rizikos lygis (R) Rizika pagal poveikio laipsnį Vidutinė Komercinė Didelė Komercinė 4.5. Valiutų kursų trumpalaikių svyravimų Pasaulyje vykstant sparčiai globalizacijai, aktyvėjant tarptautinei prekybai, jos dalyviams kyla dėl valiutų kursų svyravimų. Ji gali pasireikšti kaip atsiskaitymo, ekonominė ir apskaitos (Kaupys, 2003; Papaioannou, 2006; BSTDB, 2015). Atsiskaitymo kyla, kai atsiskaitoma arba gaunamos pajamos užsienio valiuta praėjus laikui pagal iš anksčiau sudarytas sutartis (san-

38 38 doris sudaromas su mokėjimo atidėjimu). Ekonominė (gali būti traktuojama kaip konkurencinė) yra paslėptoji ir gali daryti poveikį įmonei / ūkiui netiesiogiai dėl konkurencinių sąlygų pasikeitimo. Lietuvoje, kaip mažoje šalyje, net ir prekybininkai, nevykdantys atsiskaitymų užsienio valiuta, yra netiesiogiai paveikiami valiutų kursų pasikeitimo, nes dėl to pasikeičia verslo aplinka, pvz., įmonės / ūkio gaminamos prekės konkurencingumas lyginant su importuojama analogiška preke (Vaičiulis, 2001). Apskaitos (dar kitaip buhalterinė, balansinė) kyla, kai reikia užsienio valiutomis denominuotus aktyvus ir pasyvus parodyti įmonės / ūkio balanse. Esminė iš jų yra atsiskaitymo (Kaupys, 2003). Reikia pažymėti, kad Lietuva žemės ūkio ir maisto produktus eksportuoja daugiau kaip į 100 šalių (2013 m. į 134, 2014 m. į 119 šalių,). Per pastaruosius trejus metus šių produktų eksportas sudaro apie penktadalį Lietuvos visos eksporto vertės (8 paveikslas). 25% 20% 15% 19,6% 17,0% 18,1% 18,4% 19,2% 19,1% 19,4% 15,9% 16,4% 14,0% 12,4% 10,7% 11,6% 12,6% 11,5% 10% 5% 0% Šaltinis: apskaičiuota autorių pagal Tarptautinės prekybos centro (ITC International Trade Center) pasaulinės prekybos statistikos duomenis. 8 paveikslas. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų (KN 01-24) eksporto dalis visame šalies eksporte Atsiskaitymai tarp Lietuvos ir užsienio šalių partnerių dažniausiai vykdomi eurais ir JAV doleriais. Pastaraisiais metais Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportas į ES sudarė daugiau kaip pusę viso šios grupės eksporto (9 paveikslas). 80% 70% 60% 50% 40% 30% 20% 10% 0% ES Trečiosios šalys, tarp jų: NVS Azijos šalys JAV 72,2% 72,9% 62,3% 65,1% 67,1% 64,6% 56,3% 57,7% 57,6% 60,9% 58,2% 53,7% 51,5% 53,7% 50,5% Šaltinis: apskaičiuota autorių pagal Tarptautinės prekybos centro (ITC International Trade Center) pasaulinės prekybos statistikos duomenis. 9 paveikslas. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų (KN 01-24) eksporto geografinė struktūra Nuo 2015 m. Lietuvoje įvedus eurą, atsiskaitymuose su euro zonai priklausančiomis ES šalimis dėl valiutų kursų svyravimo išnyko. Tuo tarpu daugumoje kaimyninių valstybių (Lenkijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Turkijoje), į kurias Lietuva eksportuoja nemažai žemės ūkio ir maisto produktų, cirkuliuoja nacionalinės valiutos. M. Jokūbaičio (2015) teigimu, eu-

39 ro kursas tų šalių valiutų atžvilgiu stiprėja, todėl šiose valstybėse Lietuvos verslininkams didėja dėl brangstančių lietuviškų produktų ir dėl to mažėjančio konkurencingumo. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto proporcija į trečiąsias šalis, kuriose dažniausiai atsiskaitoma JAV doleriais ar su jais susieta valiuta, yra ganėtinai didelė (9 paveikslas), nors eksporto rinkų, kuriose atsiskaitoma šia valiuta, šalies verslininkai turi nedaug. Pagrindinės šios šalių grupės prekybos partnerės Rusija ir kitos NVS šalys, Azijos šalys, JAV (9 paveikslas). Todėl stiprėjantis JAV doleris euro atžvilgiu naudingas šalies žemės ūkio ir maisto produktų eksportuotojams, parduodantiems produktus tų šalių rinkose. Tačiau į dolerio zonos valstybes eksportuojantys Lietuvos verslininkai laimi ne tiek dėl finansinių operacijų (kai kurie iš jų, net ir prekiaudami su NVS šalimis, atsiskaitymus vykdo eurais), bet dėl to, kad jų produktai tose šalyse tampa pigesni ir konkurencingesni (Nepakeliama..., 2010). Anksčiau, stiprėjant JAV doleriui, laimėdavo eksportuotojai, žemės ūkio ir maisto produktus parduodantys vienoje didžiausių lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų eksporto rinkų NVS šalyse. Tačiau šio regiono valstybėms devalvuojant savo valiutas, Lietuvos eksportas sumenko. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad reikšmingą Lietuvos importo dalį sudaro energetinės žaliavos, už kurias atsiskaitoma JAV doleriais. Dėl stiprėjančio JAV dolerio brangsta įvežtiniai energijos ištekliai (nafta, dujos), o savo išteklių neturinčiai Lietuvai tai kelia grėsmę ekonomikai (plačiau apie tai žemės ūkio ir maistų produktų kainų kaitos dėl energijos kainų augimo rizikos analizėje). Atsiskaitymo valiutos atsiranda tuomet, kai staiga pasikeičia tam tikros valiutos kursas (Madura, 1989). Staigus valiutos kurso pokytis vadinamas valiutos šoku (kaip pvz. Orden, 1999). Nuosekliai vienas paskui kitą pasireiškiantys valiutos šokai formuoja valiutos šoko ciklą. Metodinės prielaidos, nustatant valiutos šokų ciklų skaičių ir trukmę, yra šios: 1) valiutos šokas yra tuomet, kai valiutos kursas nukrypsta nuo normos (t. y. per daugiau nei du standartinius nuokrypius, kuris apskaičiuojamas remiantis prieš tai buvusių dvylikos mėnesių laikotarpio duomenimis logaritmuotiems valiutos kursų dienos pokyčiams (Tenreyro, 2007)); 2) šoko ciklas fiksuojamas, jei valiutos šokas tęsiasi daugiau nei aštuonias dienas iš dešimties. Šokas pasibaigia, jei per paskutines dešimt dienų iš eilės valiutos kurso nuokrypis neviršija normos. Remiantis šiomis prielaidomis, nustatyta, kad: EUR/USD kurso svyravimuose per m. įvyko septyni šokų ciklai; EUR/GBP keturi, o EUR/RUB penki šokų ciklai. (žr. 10 paveikslą). Valiutos kursų teorinis dažnumas yra vienas šokas per dvejus trejus metus. Valiutos kursų šokų trukmė vidutiniškai yra penkios septynios darbo dienos. Ekonominė valiutos tarp euro ir JAV dolerio santykinai yra sumažėjusi dėl neįprastai didelio JAV dolerio stiprėjimo nuo 2014 m. gegužės mėn., kai per du metus (iki 2016 m. spalio mėn.) JAV doleris pabrango beveik ketvirtadaliu. Atsiskaitymo JAV doleriu kyla santykinai dažnai (vidutiniškai tikėtina bent kartą per tris metus), tie pokyčiai trunka apie 20 dienų (išskyrus 2008 m. rugpjūčio mėn. kritimą, kuris tęsėsi daugiau kaip 70 darbo dienų). Todėl ilgalaikėms sutartims ar išankstiniams sandoriams ypatingos reikšmės neturi. Remiantis tuo, teigiama, kad JAV dolerio kurso yra priimtina. 39

40 40 Šaltinis: sudaryta autorių, remiantis Europos centrinio banko (2016) duomenimis. 10 paveikslas. Valiutų kursų pokyčių šokai m. Jungtinės Karalystės svaro silpnėjimas euro atžvilgiu nuo 2009 m. pabaigos rodo, kad euro zonos gamintojų ekonominė valiutos didėjo. Tačiau nuo 2015 m. pabaigos euro kursas svaro atžvilgiu ėmė stipriai augti nuo 0,70 (2015 m. lapkričio mėn.) iki 0,90 (2016 m. spalio mėn.) svaro už vieną eurą, ir tai sudaro apie 30 proc. vertės. Dėl neaiškumo, susijusio su Jungtinės Karalystės statusu ir perspektyva Europos Sąjungoje, ekonominė svaro Lietuvos žemės ūkio ir apdirbamosios maisto gamybos gamintojams didės toliau, o poveikis konkurencingumui reikšmingas. Atsiskaitomoji svaro yra santykinai nedidelė, kadangi dažnumas, kuomet svaras netikėtai krenta, siekia vieną kartą per ketverius metus, tokie įvykiai vidutiniškai trunka iki 20 darbo dienų. Smarkiai padidėjo atsiskaitomoji Rusijos rublio. Rusijos rublio silpnėjimas prasidėjo nuo 2013 m. antrosios pusės, o nuo 2014 m. paskutinio ketvirčio Rusijos rublio vertė smuko neįprastai stipriai. Stipresni netikėti Rusijos rublio svyravimai trunka iki 16 dienų, t. y. svyravimams būdingi trumpalaikiai stiprūs pokyčiai, po kurių seka dalinės korekcijos, ir valiutų kursas nusistovi naujame lygyje ilgesniam laikotarpiui. Be to, stipresni netikėti Rusijos rublio susvyravimai nėra dažni, jų vidutiniškai galima tikėtis bent kartą per trejus metus. Ekonominė Rusijos rublio svyravimo didėja per visą nagrinėjamą laikotarpį (t. y. nuo 2005 m.), todėl sąlygos eksportuoti produktus į Rusiją valiutų kursų svyravimo atžvilgiu vis sudėtingėja. Nežiūrint į tai, dėl didelio bendro kainų augimo Rusijos didžiuosiuose miestuose Rusijos rinka išlieka itin patraukli Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų gamintojams. Išvada: apibendrintai galima teigti, kad atsiskaitymų JAV doleriais ir Jungtinės Karalystės svarais rizikos lygis yra priimtinas. Rusijos rublio trumpalaikiai svyravimai formuoja vidutinę riziką Lietuvos gamintojams, nors dėl Rusijos žemės ūkio ir maisto produktų importo embargo šiuo metu tai mažai aktualu. Kita vertus, Lietuvos eksportuotojams Rusijos rinka išlieka itin patraukli. Dėl trumpalaikių valiutų kursų svyravimų kyla ekonominio pobūdžio Lietuvos žemės ūkiui, apdirbamajai maisto gamybai ir žuvininkystei. Tačiau galima daryti prielaidą, kad šie trumpalaikiai

41 41 svyravimai nekelia grėsmės. Tuo tarpu valiutų kursų svyravimus ilguoju laikotarpiu galima valdyti bankų siūlomais produktais. Galimų pavojų ir ekstremalių situacijų rizikos lygis: remiantis aprašytais valiutų kurso svyravimo analizės duomenimis, valiutos kurso kryčio rizikos keliamų pavojų ar grėsmių šalies žemės ūkiui, žuvininkystei ir apdirbamajai maisto gamybai bei jų galimo poveikio vertinimo rezultatai pateikti lentelėse. 24 lentelė. Nustatytų galimų pavojų dėl valiutų kurso kryčio apibūdinimas Nustatytas galimas pavojus Valiutų kurso krytis (USD, GBP, RUB) Nustatyto galimo pavojaus padarinių (poveikio) zona ir galimas išplitimas Visa šalies teritorija Nustatyto galimo pavojaus poveikio veiklos sričiai trukmė Gali įvykti kartą per 1 5 metus, iki 30 dienų 25 lentelė. Galimų pavojų dėl valiutų kurso kryčio padariniai (poveikis) veiklos sričiai Nustatytas galimas pavojus Valiutų kurso krytis (USD, GBP, RUB) Galimi padariniai (poveikis) veiklos sričiai (sektoriui) Dėl valiutų kurso kryčio sumažėja eksportuotojų, gamintojų įplaukos, pelningumas, gali kristi žaliavinių produktų supirkimo kainos Galimų padarinių (poveikio) trukmė Iki 30 dienų 26 lentelė. Galimų pavojų dėl valiutų kurso kryčio rizikos įvertinimas (prioriteto tvarka) Galimas pavojus Valiutų kurso krytis (USD, GBP, RUB) Galimo pavojaus tikimybės (T) įvertinimas balais Galimų padarinių (poveikio) (P) įvertinimas balais Rizikos lygio (R) nustatymas R=T P Rizikos lygis (R) Rizika pagal poveikio laipsnį Priimtina Komercinė 4.6. Žemės ūkio, apdirbamosios maisto gamybos ir žuvininkystės energetinės priklausomybės Energijos suvartojimo žemės ūkyje ir miškininkystėje, žuvininkystėje ir apdirbamojoje maisto gamyboje dalis nuo bendrojo galutinio suvartojimo nėra didelė. Tiriamojo laikotarpio pradžioje (1990 m.) šiose ekonomikos šakose energijos suvartojimas sudarė 8,4 proc., tuo tarpu laikotarpio pabaigoje (2014 m.) jo dalis sumažėjo iki 4,4 proc. Ypatingai sumažėjo žemės ūkyje ir miškininkystėje suvartotos energijos dalis (atitinkamai, nuo 5,0 iki 1,6 proc.). Ypač ryškios energijos suvartojimo žemės ūkyje ir miškininkystėje mažėjimo tendencijos Lietuvoje pastebimos nuo 1995 m., kaip nurodyta 11 paveiksle.

42 m. = 100 A01-A02 Žemės ūkis ir miškininkystė C10-C12 Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba Iš viso pagal ekonomines veiklos rūšis 103, ,1 Šaltinis: apskaičiuota autorių pagal EUROSTAT duomenis. 11 paveikslas. Energijos suvartojimo indeksai (1995 m. = 100) Lietuvoje 2014 m. šiose srityse buvo suvartota 48,9 proc. energijos mažiau, nei 1995 m. Tuo tarpu jos suvartojimo apdirbamojoje maisto gamyboje apimtys nagrinėjamu laikotarpiu kito nežymiai. Nors žemės ūkis ir miškininkystė įneša didžiausią indėlį į atsinaujinančią energetiką, iš žemės ūkio ir miško biomasės pagaminama didžioji atsinaujinančios energijos dalis (Lietuvos..., 2014), tačiau žemės ūkyje ir miškininkystėje bei apdirbamojoje maisto gamyboje atsinaujinančių energijos išteklių suvartojimo dalis yra santykinai mažesnė negu vidutiniškai šalyje (12 paveikslas). Tiriamojo laikotarpio pabaigoje (2014 m.) žemės ūkyje ir miškininkystėje atsinaujinančių energijos išteklių suvartojimas sudarė 11,4 proc. nuo bendro čia suvartoto energijos kiekio, apdirbamojoje maisto gamyboje 7,6 proc., kai tuo tarpu vidutiniškai visoje ekonomikoje beveik penktadalį (19,1 proc.). Tai rodo santykinai didesnį žemės ūkio ir apdirbamosios maisto gamybos, palyginti su visa ekonomika, jautrumą neatsinaujinančių energetinių išteklių importui ir pažeidžiamumą dėl sukrėtimų šių išteklių išorinėse rinkose. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ilguoju laikotarpiu tiek apdirbamojoje maisto gamyboje, tiek žemės ūkyje ir miškininkystėje didėja atsinaujinančios energijos suvartojimo bendrajame galutiniame jos suvartojime dalis (atitinkamai, nuo 0,2 iki 6,7 proc. ir nuo 0,6 iki 11,4 proc., 2014 m., palyginus su 1990 m.). Tai rodo, kad šalyje didėja vietinės gamybos energijos išteklių suvartojimo dalis ir mažėja priklausomybė nuo įvežtinių energijos išteklių. 25% 20% 15% 10% 5% 0% A01-A02 Žemės ūkis ir miškininkystė A03 Žvejyba ir akvakultūra C10-C12 Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba Iš viso pagal ekonomines veiklos rūšis 19,1% 11,4% 7,6% Šaltinis: apskaičiuota autorių pagal EUROSTAT duomenis. 12 paveikslas. Atsinaujinančių energijos išteklių suvartojimo dalis nuo bendrojo galutinio energijos suvartojimo pagal ekonomines veiklas

43 43 Lietuvoje palaipsniui didėja energijos vartojimo efektyvumas visose tiriamose srityse (žemės ūkyje, žuvininkystėje ir apdirbamojoje maisto gamyboje) taip pat ir visoje Lietuvos ekonomikoje, kaip nurodyta 13 paveiksle. Energijos intensyvumas žemės ūkyje ir miškininkystėje sumažėjo nuo 404,4 iki 85,2 kgne/tūkst. EUR, arba net 78,9 proc., 2014 m., palyginus su 1995 m. Tuo pačiu laikotarpiu dar labiau energijos vartojimo efektyvumas sumažėjo apdirbamojoje maisto gamyboje nuo 661,7 iki 124,7 kgne/tūkst. EUR, arba 81,2 proc. Žuvininkystėje energijos intensyvumas m. įvairiai kito, tačiau nuo 2010 m. sumažėjo perpus iki 79,2 kgne/tūkst. EUR. Nors dėl ekonomės krizės visose tiriamose ekonomikos šakose, išskyrus apdirbamąją maisto gamybą, kaip ir visoje ekonomikoje, energijos intensyvumas 2009 m. pastebimai padidėjo, tačiau vėliau vėl sumažėjo ir tiriamojo laikotarpio pabaigoje (2014 m.) buvo gerokai mažesnis nei prieš ekonominę krizę 2008 m. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tiek žemės ūkyje ir miškininkystėje, tiek žuvininkystėje, tiek ir apdirbamojoje maisto gamyboje energijos intensyvumas, lyginant su visa ekonomika, mažesnis, todėl čia ne tik efektyviau naudojami energijos ištekliai, bet ir mažesnė energetinės priklausomybės kgne/tūkst. EUR A01-A02 Žemės ūkis ir miškininkystė A03 Žvejyba ir akvakultūra C10-C12 Maisto produktų, gėrimų ir tabako gamyba Iš viso pagal ekonomines veiklos rūšis ,7 124,7 Šaltinis: apskaičiuota autorių pagal EUROSTAT duomenis. Pastaba energijos intensyvumas išmatuotas energijos sąnaudų ir bendrojo vidaus produkto ar bendrosios pridėtinės vertės santykiu (kilogramais naftos ekvivalentu tūkstančiui EUR). 13 paveikslas. Energijos intensyvumas pagal ekonomines veiklas Išvada: apibendrintai galima teigti, kad žemės ūkyje, apdirbamojoje maisto gamyboje ir žuvininkystėje suvartojama santykinai nedidelė, palyginti su visa ekonomika, energijos išteklių dalis, o ilguoju laikotarpiu mažėjanti jos dalis ir palaipsniui didėjantis energijos vartojimo efektyvumas rodo mažėjantį jautrumą energetinei priklausomybei nuo išorinių energijos šaltinių ir pažeidžiamumą dėl sukrėtimų šių išteklių rinkose. Palaipsniui didėjanti vietinės gamybos atsinaujinančių energijos išteklių suvartojimo dalis mažina žemės ūkio, miškininkystės ir apdirbamosios maisto gamybos priklausomybę nuo energijos išteklių importo. Galimų pavojų ir ekstremalių situacijų rizikos lygis: remiantis rizikos dėl žemės ūkio, apdirbamosios maisto gamybos ir žuvininkystės energetinės priklausomybės nuo importuojamų energijos išteklių analizės duomenimis, energetinių išteklių importo sutrikimų keliamų pavojų ar grėsmių šalies žemės ūkiui, žuvininkystei ir apdirbamajai maisto gamybai bei jų galimo poveikio vertinimo rezultatai pateikti lentelėse.

44 44 27 lentelė. Nustatytų galimų pavojų dėl energetinių išteklių importo sutrikimo apibūdinimas Nustatytas galimas pavojus Energetinių išteklių importo sutrikimai Nustatyto galimo pavojaus padarinių (poveikio) zona ir galimas išplitimas Visa šalies teritorija Nustatyto galimo pavojaus poveikio veiklos sričiai trukmė Gali įvykti kartą per metų, iki 30 dienų 28 lentelė. Galimų pavojų dėl energetinių išteklių importo sutrikimo padariniai (poveikis) veiklos sričiai Nustatytas galimas pavojus Energetinių išteklių importo sutrikimai Galimi padariniai (poveikis) veiklos sričiai (sektoriui) Dėl sutrikusio aprūpinimo energetiniais ištekliais gali laikinai sutrikti gamybos procesas Galimų padarinių (poveikio) trukmė Iki 30 dienų 29 lentelė. Galimų pavojų dėl energetinių išteklių importo sutrikimo rizikos įvertinimas Galimas pavojus Energetinių išteklių importo sutrikimai Galimo pavojaus tikimybės (T) įvertinimas balais Galimų padarinių (poveikio) (P) įvertinimas balais Rizikos lygio (R) nustatymas R=T P Rizikos lygis (R) Rizika pagal poveikio laipsnį Priimtina Komercinė 4.7. Žemės ūkio pajamų svyravimų Kaip buvo minėta 2 skyriuje, žemės ūkiui, palyginti su kitomis ekonomikos šakomis, būdinga padidinta gamybos gamtinė ir rinkos, kas lemia didelį ūkininkavimo pajamų nestabilumą. Realiųjų pajamų Lietuvos žemės ūkyje dinamiką ilguoju laikotarpiu atvaizduoja 14 paveiksle, nubrėžtos pajamų kumuliatyvaus augimo indeksų kreivės. Lyginant 14 paveiksle nubrėžtas gamybos išteklių realiųjų pajamų indekso kreives LT (1995=100) ir ES-15 (1995=100), minėtų pajamų augimo per du dešimtmečius tendencijai Lietuvoje apibūdinti galima pritaikyti amerikietiškų kalnelių metaforą. Ilgojo laikotarpio indekso kreivė (LT (1995=100)) rodo didelį žemės ūkio pajamų augimo svyravimą paskirais laikotarpiais. Nepaisant to, akivaizdžios dvi priešingos tendencijos pirmojoje ir antrojoje analizuojamo laikotarpio pusėse m. tai žemės ūkio realiųjų pajamų smukimo sublaikotarpis, per kurį jos sumenko 46,7 proc. (arba vidutiniškai po 11,5 proc. per metus, išskyrus 6,6 proc. augimą 1998 m.) m. tai spartaus žemės ūkio realiųjų pajamų augimo sublaikotarpis, per kurį jos išaugo 3,7 karto (arba vidutiniškai 27,8 proc. per metus, išskyrus smukimą 2006 m. ir m.). Gamybos išteklių realiųjų pajamų indekso kreivė LT (2003=100) rodo, kad Lietuvos žemės ūkyje pajamų spartus augimas prasidėjo nuo Lietuvos narystės ES pradžios, pradėjus įgyvendinti BŽŪP. Lietuvos prisijungimas prie ES BŽŪP padarė didelę įtaką pajamų žemės ūkyje augimui (14 paveiksle žr. kreivę LT (2003=100 )). Per šios politikos įgyvendinimo devynerius metus ( m.) žemės ūkio realiosios pajamos išaugo 3,3 karto, kai tuo tarpu ES-15 šalyse senbuvėse jos padidėjo tik dešimčia procentų. Per pirmuosius trejus BŽŪP įgyvendinimo Lietuvoje metus (2004

45 ) 6,2 karto išaugo subsidijos gaminiams (tiesioginės paramos išmokos už deklaruotus plotus, pieną, gyvulius ir kt.), o per devynerius metus daugiau nei 52 kartus buvo padidintos kitos subsidijos gamybai (plotinės išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros programas ir kt.), išskyrus subsidijas investicijoms. Reikia pastebėti, kad žemės ūkio realiųjų pajamų augimas m. taip pat buvo susijęs su tuo metu išaugusiu žemės ūkio subsidijavimu pagal nacionalinės paramos priemones. 100 Gamybos išteklių realiųjų pajamų indeksai LT (1995=100) ES-15 (1995=100) LT (2003=100) Šaltinis: apskaičiuota autorių pagal EUROSTAT Žemės ūkio ekonominių sąskaitų duomenis. 14 paveikslas. Žemės ūkio realiųjų pajamų kumuliatyvus augimas Lietuvoje ir ES-15 šalyse Nustatyta didelė tiesioginės paramos išmokų žemės ūkio gamintojams paskirstymo nelygybė Lietuvoje (15 paveikslas). Lietuvoje didžiąją tiesioginės paramos išmokų dalį gauna penktadalis ūkių 2014 m. per 80 proc. šios paramos lėšų buvo išmokėta 20 proc. paramos gavėjų. O absoliučiai ūkių daugumai skiriama nedidelė tiesioginė parama. Tais pačiais metais iki 1250 EUR tiesioginių išmokų buvo paskirta 104,7 tūkst. arba 70,6 proc. paramos gavėjų, kaip nurodyta 15 paveikslo dešinėje diagramoje. Iki 500 EUR tiesioginių išmokų buvo paskirta 60,6 tūkst. (arba 40,8 proc.) paramos gavėjų ir dar 44,1 tūkst. (arba 29,7 proc.) paramos gavėjų išmokėta nuo 500 iki 1250 EUR šios paramos. 500 tūkst <500 tūkst < 300 tūkst <200 tūkst <100 tūkst <50 tūkst <20 tūkst. 5 - <10 tūkst. 2 - <5 tūkst. 1,25 - <2 tūkst. 0,5 - <1,25 tūkst. 0 - <0,5 tūkst m Išmokos % Paramos gavėjai % 500 tūkst <500 tūkst < 300 tūkst <200 tūkst <100 tūkst <50 tūkst <20 tūkst. 5 - <10 tūkst. 2 - <5 tūkst. 1,25 - <2 tūkst. 0,5 - <1,25 tūkst. 0 - <0,5 tūkst m Išmokos % Paramos gavėjai % Šaltinis parengta autorių pagal BŽŪP finansavimo statistiką (EUROPEAN COMMISSION, 2007, 2015). 15 paveikslas. Tiesioginių išmokų (TI) pasiskirstymas tarp paramos gavėjų Lietuvoje 15 paveiksle abiejų diagramų duomenys rodo, kad gaunančiųjų tokias mažas tiesioginių išmokų sumas skaičius labai sumažėjo nuo 2006 m. (žiūrėkite pirmąsias dvi paramos dydžio klase). Šį sumažėjimą nulėmė laipsniškas ES vienkartinių išmokų už plotus augimas BŽŪP m.

46 46 programavimo laikotarpiu. Taip pat įtakos turėjo ir sumažėjęs mažų ūkių skaičius. Tačiau ekonomiškai maži ūkiai iki šių dienų tesudaro didumą Lietuvos ūkių 93,4 proc. (160,5 tūkst.) 2013 m. (Lietuvos statistikos departamentas, 2015). Be to, tarp pastarųjų daug pusiau natūrinių ūkių, kuriems Europos Sąjungos kaimo politikos tikslais (Europos Parlamentas, 2014) priskiriami ūkiai, pagaminantys standartinės produkcijos ne daugiau kaip už 4 tūkst. EUR arba I-II ekonominio dydžio klasių ūkiai. Tais pačias metais Lietuvoje jų buvo 110 tūkst. arba 64,1 proc. nuo visų ūkių, turinčių daugiau nei vieną hektarą naudojamų žemės ūkio naudmenų. Tad, tiesioginės paramos išmokos yra labai menkas lėšų šaltinis investicijoms mažuose ūkiuose, palyginti su dideliais ūkiais. Dėl tiesioginės paramos išmokų dideli ūkiai įgijo konkurencinį pranašumą. Dėl to, investicinės paramos ūkių restruktūrizavimui ir modernizavimui poreikis mažuose ir vidutiniuose ūkiuose yra gerokai didesnis nei dideliuose. Taigi, analizės rezultatai rodo, kad tiesioginės paramos išmokos yra labai menkas lėšų šaltinis investicijoms mažuose ūkiuose, palyginti su dideliais ūkiais. Dėl tokios tiesioginės paramos išmokų paskirstymo tarp ūkių nelygybės dideli ūkiai įgijo konkurencinį pranašumą prieš mažuosius. Tai rodo, kad paramos investicijoms į ūkių restruktūrizavimą ir modernizavimą poreikis mažuose ir vidutiniuose ūkiuose yra gerokai didesnis nei dideliuose. Dėl to, pirmenybė investicinei paramai gauti turėtų būti teikiama mažesniems ūkiams, ypač skiriamai pagal Lietuvos KPP m. priemonę Investicijos į materialųjį turtą atliepiant Sąjungos kaimo plėtros antrojo prioriteto 2a teminės krypties visų ūkių ekonominės veiklos rezultatų gerinimui ir palankesnių sąlygų ūkių restruktūrizavimui ir modernizavimui sudarymui, visų pirma siekiant intensyvinti dalyvavimą rinkoje ir orientavimą, taip pat žemės ūkio įvairinimą (LR ŽŪM, 2015, p. 104) tikslus. Kita vertus, reikia pridurti, kad daug metų Bendrąja žemės ūkio politika (BŽŪP) siekiama apsaugoti ūkių pajamas, įgyvendinant įvairias rinkos bei kainų stabilizavimo priemones. Sėkmingai vykdant reformas rinkos ir kainų valdymo priemonės palaipsniui buvo keičiamos tiesioginėmis išmokomis (KOM, 2005). Pastaraisiais metais su susijusios priemonės sudarė du trečdalius vidutinės paramos žemės ūkio gamintojams, vertinant pagal EBPO gamintojo paramos ekvivalentą (GPE), ir siekė daugiau nei 50 proc. visos paramos beveik visose EBPO ir besivystančios ekonomikos šalyse. Pažymima, kad rinkos kainos parama yra labiausiai paplitusi su susijusi priemonė daugelyje EBPO šalių, ji sudaro didelę paramos dalį (OECD, 2009). Išvada: apibendrinant galima teigti, kad tiesioginės išmokos žemės ūkio gamintojams veikia kaip pajamų praradimų dėl krizinių reiškinių kompensacijos mechanizmas. Toks poveikis ypač buvo akivaizdus 2006 m., kuomet Lietuvos žemės ūkis patyrė didelius nuostolius dėl sausros, ir 2009 m. dėl pasaulinės ekonomikos krizės. Kita vertus, žemės ūkio tvaraus vystymosi požiūriu galima teigti, kad didelė žemės ūkio pajamų priklausomybė nuo BŽŪP ir nacionalinės pagalbos tiesioginių išmokų taip pat yra potencialus rizikos šaltinis, nes jas panaikinus (pavyzdžiui, po 2020 m.) sukeltų žemės ūkio pajamų staigų sumažėjimą. Toks atvejis atsitiko 1986 m. Naujojoje Zelandijoje panaikinus paramos ūkiams politiką. Galimų pavojų ir ekstremalių situacijų rizikos lygis: remiantis pajamų žemės ūkyje dinamikos ir rėmimo analizės duomenimis, žemės ūkio pajamų ženklaus sumažėjimo keliamų pavojų ar grėsmių šalies žemės ūkiui bei jų galimo poveikio vertinimo rezultatai pateikti lentelėse.

47 47 30 lentelė. Nustatytų galimų pavojų dėl žemės ūkio pajamų ženklaus sumažėjimo apibūdinimas Nustatytas galimas pavojus Žemės ūkio pajamų ženklaus sumažėjimas Nustatyto galimo pavojaus padarinių (poveikio) zona ir galimas išplitimas Nustatyto galimo pavojaus poveikio veiklos sričiai trukmė Daugiau kaip 1/3 šalies teritorijos Gali įvykti kartą per 5 10 metų, Daugiau kaip 1 metus 31 lentelė. Galimų pavojų dėl žemės ūkio pajamų ženklaus sumažėjimo padariniai (poveikis) veiklos sričiai Nustatytas galimas pavojus Žemės ūkio pajamų ženklaus sumažėjimas Galimi padariniai (poveikis) veiklos sričiai Dėl pajamų iš žemės ūkio veiklos ilgalaikio svyravimo gali pritrūkti apyvarinių lėšų, kilti investicijų finansavimo, slkolų padengimų sunkumai, kristi šeimos ūkių gyvemimo lygis Galimų padarinių (poveikio) trukmė Daugiau kaip 1 metus 32 lentelė. Galimų pavojų dėl žemės ūkio pajamų ženklaus sumažėjimo rizikos įvertinimas Galimas pavojus Žemės ūkio pajamų ženklaus sumažėjimas Galimo pavojaus tikimybės (T) įvertinimas balais Galimų padarinių (poveikio) (P) įvertinimas balais Rizikos lygio (R) nustatymas R=T P Rizikos lygis (R) Rizika pagal poveikio laipsnį Didelė Komercinė

48 48 5. Ekologinio pobūdžio rizikos veiksniai, pavojai, grėsmės ir jų galimas poveikis 5.1. Klimato atšilimo Pripažįstama, kad klimato kaita yra vienas iš didžiausių aplinkos, socialinių ir ekonominių iššūkių pasauliui. Egzistuoja aiškūs moksliniai įrodymai, kad dėl žmonių veiklos susidariusios didelės šiltnamio dujų koncentracijos atmosferoje sustiprina natūralų šiltnamio efektą, dėl kurio kyla Žemės temperatūra. Nuo 1970 m. šiltnamio dujų (daugiausia anglies dioksido, CO 2 ) koncentracija išaugo 70 proc. (ES žemės..., 2008). XX a. vidutinė oro temperatūra Europoje pakilo daugiau nei 0,9 C. Vienuolika iš dvylikos pastarųjų metų ( m.) patenka į dvylikos šilčiausių pasaulyje metų sąrašą (skaičiuojant nuo 1850 m.), o Žemės paviršiaus temperatūra per pastaruosius šimtą metų pakilo 0,74 C. Abiejuose žemės pusrutuliuose sumažėjo kalnų ledynų ir sniego danga, aptirpo apledėjusios viršukalnės. Vadovaujantis įvairiais IPCC scenarijais, apskaičiuota, kad, lyginant su 1990 m., vidutinė pasaulio temperatūra nuo 1980 m. iki XXI a. pabaigos kils nuo 1,8 C (1,1-2,9 C) iki 4 C (2,4-6,4 C) (Stuogė ir kt., 2012). Europos Bendrijų Komisijos teigimu, klimato kaitos įtaka biofiziniams procesams, kuriais pagrįstos žemės ūkio sistemos, bus įvairi, o skirtinguose ES regionuose bus ir neigiamų, ir teigiamų jos padarinių. Didėjanti CO 2 koncentracija atmosferoje, šylantis oras, metinių bei sezoninių kritulių režimų ir ekstremalių reiškinių dažnio pokyčiai turės įtakos maisto produktų gamybos kiekiui, kokybei bei stabilumui ir natūraliai žemės ūkio aplinkai. Klimato pokyčiai atsilieps vandens išteklių naudojimo galimybėms, darys įtaką kenkėjams, skatins ligas ir padės plisti nešvarumams, todėl labai pasikeis žemės ūkio ir naminių gyvulių auginimo sąlygos. Kraštutiniais atvejais žemės ūkio sistemų kokybės prastėjimas gali lemti dykumėjimą, dėl kurio tokia žemė taptų visiškai nederlinga (EBK, 2009). Lietuvoje, kaip ir visame Baltijos jūros šalių regione, klimato kaita pastaraisiais dešimtmečiais taip pat tapo grėsmingu veiksniu. Atliktais moksliniais tyrimais buvo nustatytas didėjantis ekstremalių reiškinių (potvynių, poplūdžių, sausrų, stiprių vėjų, krušos ir kt.) skaičius, jūros lygio kilimas, jos krantų bei paplūdimių ardymas, saugomų teritorijų degradacija bei Raudonosios knygos vertybių nykimas, jų arealų kaita, atsirandančios naujos ligos, kenkėjai, invaziniai organizmai. Šie požymiai kelia naujų rūpesčių visuomenei ir iššūkių mokslininkams (Bradūnas, Kazlovskaja, 2014; Kokių permainų..., 2014). Lietuvai šalčio bangos yra būdingos esant ir aukštesnei vidutinei temperatūrai, todėl augalijos iššalimo tikimybė, užėjus šalčio bangai, šiltėjant klimatui, dar labiau padidės, o šalčiui pažeidus sodus ir uogynus bei kitus augalus, didės ūkininkų pajamų praradimo. Kylant temperatūrai, Lietuvai vis aktualesnė taps krušos problema. Dėl šio meteorologinio reiškinio ūkininkai patirs derliaus nuostolių. Dėl aukštesnės temperatūros vasaros laikotarpiu pablogės sąlygos gyvulininkystės plėtrai: atsiras naujų ligų tikimybė, pablogės gyvulių laikymo sąlygos, nes išaugs perkaitimų, saulės ir šiluminių smūgių pavojus, o tvartuose blogės mikroklimatas. Keičiantis gyvulių laikymo sąly-

49 49 goms, gali tekti prisitaikyti prie naujų gyvulių šėrimo technologijų. Taip pat padidės nemalonių kvapų sklidimo dideliu atstumu nuo gyvulininkystės objektų pavojus, tad gyventojai gali reikšti nepasitenkinimą šių objektų kaimynyste ir reikalauti juos likviduoti (Vidickienė ir kt., 2010). Klimato atšilimo problema globali, kelianti grėsmes ne tik šalies žemės ūkiui, bet ir visai ekonomikai m. klimato atšilimas ir oro kaita pasaulio valstybėms kainavo daugiau nei 1,2 trln. dolerių, arba suvalgė 1,6 proc. BVP. Apskaičiuota, kad 2030 m. klimato kaita ir oro tarša pasauliui kainuos 3,2 proc. BVP. Tokį tyrimą 183 šalyse 20 vyriausybių užsakymu atliko DARA, nevyriausybinė Europoje įsikūrusi organizacija, ir Klimato pažeidžiamumo forumas (angl. Climate Vulnerable Forum ). Anot ekspertų, visuotinio klimato atšilimo įtaka labiausiai jaučiama besivystančiose šalyse, kur sausros ar liūtys sunaikina nemažą derliaus dalį. Taip klimatas ir jo pokyčiai studijoje susiejami su mirtimis dėl nepakankamos mitybos, skurdo ir su tuo siejamų ligų (Kiek kainuoja..., 2012). Ekspertų vertinimu Lietuvai klimato kaita 2010 m. kainavo 0,33 proc. BVP, o 2030 m. gali kainuoti 0,52 proc. BVP. Tai yra maždaug tiek pat, kiek Latvijai, tačiau mažiau nei Estijai, kaip nurodyta 16 paveiksle. Islandija Norvegija Švedija Suomija Vokietija Lenkija Latvija Lietuva Estija JAV Baltarusija Kinija Rusija BVP dalis, kurios valstybės netenka dėl klimato atšilimo, proc ,53-0,27-1,32-0,54-0,71-0,3-0,57-0,25 0,12 0,1 0,46 0,35 0,48 0,52 0,48 0,33 1,1 1,35 1,73 1,85 1,31 2,08 1,41 2,19 1,72 2, ,5-2 -1,5-1 -0,5 0 0,5 1 1,5 2 2,5 Šaltinis: Kiek kainuoja..., paveikslas. Klimato atšilimo poveikis šalies BVP Išvada: Apibendrinant galima teigti, kad klimato kaita sukelia daug padarinių, susijusių su sparčiu vandenyno lygio kilimu, vegetacijos kaita, sausrų intensyvėjimu, kritulių kiekio pasikeitimu, dažnesniais upių potvyniais, gyvulių ir augalų ligų protrūkių suintensyvėjimu ir kt. Dėl klimato kaitos taip pat fiksuojama daugiau ekstremalių reiškinių tropinių ciklonų, viesulų, liūčių, speigų, karščio bangų ir t. t. Klimatas tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje tampa vis kontrastingesnis ir sunkiau prognozuojamas. Klimatas didžiąja dalimi nulemia žemės ūkio produktyvumo lygį, tad, atsižvelgiant į tai, klimato atšilimas galėtų būti vertinamas kaip didelė žemės ūkiui ateityje Stichinių meteorologinių reiškinių Lietuvos klimatas formuojasi veikiant globaliniams klimatodaros veiksniams bei vietinėms geografinėms sąlygoms. Svarbiausios specifinės su klimato kaita susietos augalininkystės rizikos

50 išskirtos Europos Sąjungos Jungtinių Tyrimų Centro: sausros, šalčiai, lietaus perteklius reikšmingos ir Lietuvai. Lietuvos teritorijoje svarbiausias augalų augimą lemiantis veiksnys yra šiluma, nors pakankamas augalų aprūpinimas vandeniu per visą vegetacijos laikotarpį yra ne mažiau svarbus. Žemės ūkis yra vienas iš labiausiai klimato pokyčių poveikį patiriančių ekonomikos veiklų, kadangi yra priklausomas nuo oro sąlygų. Neigiamą poveikį žemės ūkio augalų derliui dar labiau sustiprins vis dažnesni ekstremalių oro sąlygų (potvynių, didelių karščių ir sausrų) laikotarpiai (Sausrų bus..., 2015). Prognozuojama, kad XXI amžiuje vis dažniau pasitaikys karščio bangų (kai maksimali oro temperatūra 30 C). Pajūryje tokie stichiniai reiškiniai pasitaikys rečiau. Labiausiai karštų dienų skaičius išaugs liepą (Klimato kaita, 2015). Daugelio stichinių meteorologinių reiškinių pasireiškimas yra labai nenuspėjamas (Rosenzweig et al., 2002), o rizikos poveikio laipsnis katastrofinis. Dėl klimato kaitos bei esamo socioekonominio vystymosi gamtinių ekstremalių įvykių nuostoliai turi tendenciją toliau didėti (Botzen et al., 2009). Privačios draudimo kompanijos negali suteikti rizikos draudimo nuo katastrofinių reiškinių paslaugos už konkurencingą kainą, dėl to tokios rizikos nėra suvaldomos komercinėmis priemonėmis. Tokiais atvejais nuostoliams kompensuoti naudojami viešieji finansai, pvz., nacionalinės programos stichinių nelaimių padariniams likviduoti, draudimo kompanijų perdraudimas ar nuostolių kompensavimas ir pan. Sausrų Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, nors Lietuvoje kritulių nemažėja, trumpalaikių sausrų vasaros mėnesiais daugėja (Lietuvos Hidrometeorologijos tarnyba, 2016; Dirsė, Taparauskienė, 2010). Lietuvoje stipriausios sausros per pastaruosius dešimtmečius buvo įregistruotos 1992, 1994, 2000, 2002, 2006 ir 2010 m. Didžiausias žemės ūkio sausrų neigiamas poveikis tenka augalų derlingumui. Tai patvirtina 17 paveiksle pavaizduoti žemės ūkio augalų derlingumo pokyčiai. Aiškiai matyti, kad didžiausias grūdinių augalų derlingumo sumažėjimas nustatytas tais pačiais metais, kai Lietuvoje buvo užfiksuotos stipriausios sausros Derlindumo indeksai: vidutiniškai m. = 100 Javai Kukurūzai Ankštiniai augalai Cukriniai runkeliai Rapsai Bulvės Šaltinis: apskaičiuota autorių pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis. 17 paveikslas. Žemės ūkio augalų derlingumo kintamumas Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, nors Lietuvoje kritulių nemažėja (pagal Dirsę ir Taparauskienę (2010), drėgmingumo koeficientas mažėja), trumpalaikių sausrų vasaros mėnesiais daugėja. Valiukas (2015) pastebi, kad kritulių kiekis labai skiriasi nedidelėse teritorijose, t. y. sausros poveikis yra labai skirtingas netgi šalia esančiuose nedideliuose plotuose. Todėl vertinant

51 51 sausros makro (t. y. sisteminio) lygio poveikį būtina atsižvelgti į teritorinį rizikos poveikį. Mokslinėje literatūroje (pvz., Andreadis et al., 2006) įprastai naudojama SAD kreivės (angl. severity-areaduration curve) analizė, kuri vertina sausros rizikos dydį trimis kriterijais: intensyvumu (angl. severity), poveikio teritorija ir trukme.tačiau siekiant korektiškai įvertinti sausros poveikį pagal SAD kreives, reikia detalių erdvinių duomenų. Alternatyviai, sausros poveikį žemės ūkio šakai galima vertinti dviem būdais. Vienu būdu yra vertinami augalų derlingumo pokyčiai, o kitu būdu sausros poveikis teritoriniu pjūviu nagrinėjamas darant prielaidą, jog sausra apima visą administracinį teritorinį vienetą (pvz. savivaldybę, apskritį ar visą šalį), jei sausra apima daugiau kaip 30 proc. jos teritorijos, o jos poveikis yra didesnis nei 50 proc., tuomet tokia sausra laikoma ekstremalia (Rojas et al., 2011). Remiantis GRIPS sukurtos Meteo.lt platformos naudojamais kriterijais (Lietuvos Hidrometeorologijos..., 2016), ekstremali sausra yra tokia, kuri apima daugiau kaip trečdalį šalies teritorijos. Didžiausias žemės ūkio sausrų neigiamas poveikis tenka augalų derlingumui. Per m. buvo fiksuotos trys vietinės reikšmės stichinės sausros ir dvi sausros, kurios nelaikomos stichinėmis, tačiau padariusios didelę žalą (Taparauskienė, 2013; Buitkuvienė, 1999). Stipriausia sausra buvo 1992 m., kuri apėmė beveik visą Lietuvą, o žemės ūkio derlingumas buvo sumažėjęs daugiau kaip 50 proc. visų Lietuvos rajonų (Matuizienė, 2012; Buitkuvienė, 1998). Panašiai į 1992 m. sausrą buvo ir 1994 m., kai dėl sausros kai kurių augalų derlius sumažėjo 50 proc. (Dirsė, Taparauskienė, 2010; Buitkuvienė, 1998). Stichinė sausra užregistruota 2006 m., o 2008 m. buvo netoli stichinės sausros ribos (Taparauskienė, 2013). Remiantis Valiuko (2015) tyrimu, m. Lietuvoje buvo užfiksuotos 33 sausros, iš kurių 8 mėnesiai priskiriami ekstremaliai sausrai (sausros laipsnis vertintas pagal kritulių kiekį ir neatsižvelgta į teritorinį paplitimą). Remiantis tuo, nustatyta, kad ekstremalios sausros teoriškai vyksta vieną kartą per 30 metų, todėl ekstremalios agrometeorologinės sausros yra maža. Vidutinė agrometeorologinė sausra trunka iki 4,7 mėnesių (t. y. 140 parų), o maksimali tokios sausros trukmė gali būti 5-10 mėnesių (priklausomai nuo Lietuvos regiono) (Valiukas, 2015). Tačiau sausros poveikis priklausomai nuo žemės ūkio veiklos trunka iki vienerių metų. Taigi, atsižvelgiant į mažą ekstremalios agrometeorologinės sausros tikimybę, tačiau gana ilgą poveikio trukmę, Lietuvos žemės ūkiui nacionaliniu lygmeniu yra vertinama kaip vidutinė. Privačios bendrovės vengia drausti pasėlius nuo sausros, kadangi sausros yra makro lygmens, t. y. apima dideles teritorijas (Stuogė ir kt., 2012). Išvada: ekstremalios agrometeorologinės sausros padariniai pasireiškia kaip gamybinė (dėl drėgmės trūkumo dirvožemyje sumažėjęs augalų derlingumas), sausra kenkia melioracijos įrenginiams, dideliame pavojuje atsiduria versliniai sodai ir uogynai, dėl masinio vandens žydėjimo dūsta žuvys, sumažėja sodų atsparumas ligoms, išnyksta dideli pievų ir ganyklų plotai, tampa neįmanoma žiemkenčių sėja. Taigi, nors ir ne dažnai, tačiau reguliariai pasikartojančios sausros žemės ūkyje ir žuvininkystėje kelia ne tik ekonominio, bet ir ekologinio pobūdžio grėsmę. Galimų pavojų ir ekstremalių situacijų rizikos lygis: remiantis sausros, ypatingai ekstremalios agrometeorologinės sausros ir jos padarinių analizės duomenimis, sausros keliamų pavojų ar grėsmių šalies žemės ūkiui bei jų galimo poveikio vertinimo rezultatai pateikti lentelėse. 33 lentelė. Nustatytų galimų pavojų dėl ekstremalios agrometeorologinės sausros apibūdinimas

52 52 Nustatytas galimas pavojus Ekstremali agrometeorologinė sausra Nustatyto galimo pavojaus padarinių (poveikio) zona ir galimas išplitimas Daugiau kaip 1/3 šalies teritorijos (ekstremali sausra) Nustatyto galimo pavojaus poveikio veiklos sričiai trukmė 4,7 mėn. (vid. sausros trukmė) arba iki vienerių metų, jeigu su poveikiu 34 lentelė. Galimų pavojų dėl ekstremalios agrometeorologinės sausros padariniai (poveikis) veiklos sričiai Nustatytas galimas pavojus Ekstremali agrometeorologinė sausra Galimi padariniai (poveikis) veiklos sričiai (sektoriui) Agrometeorologinės sausros mažina žemės ūkio augalų derlingumą ir augalininkystės produkciją. Žvelgiant plačiau, sausros pasekmės gali būti labai įvairios ekonominės, socialinės, ekologinės ir kt. Šios pasekmės pasireiškia staiga arba po tam tikro laiko, jos gali būti trumpalaikės arba ilgalaikės. Ekonominės sausros pasekmės yra gamybos sąnaudų didėjimas, pardavimų, finansinių įsipareigojimų nevykdymas, investicijų mažinimas, turto pardavimai ir pan. Socialinės sausros pasekmės yra pajamų ir / ar užimtumo sumažėjimas. Ekologinės sausros pasekmės siejamos su padidėjusia augalų ligų grėsme, vėjo bei kitų veiksnių sukeliama dirvos erozija, gaisringumo padidėjimu, kraštovaizdžio atžanga, bioįvairovės mažėjimu. Galimų padarinių (poveikio) trukmė Iki vienerių metų 35 lentelė. Galimų pavojų dėl ekstremalios agrometeorologinės sausros rizikos įvertinimas Galimas pavojus Ekstremali agrometeorologinė sausra Galimo pavojaus tikimybės (T) įvertinimas balais Galimų padarinių (poveikio) (P) įvertinimas balais Rizikos lygio (R) nustatymas R=T P Rizikos lygis (R) Rizika pagal poveikio laipsnį Vidutinė Katastrofinė Potvynių Prie stichinių gamtinių įvykių, galinčių ženkliai sumažinti augalų derlingumą arba sunaikinti visą derlių Lietuvoje galima priskirti potvynius, kurie pagal Aplinkos ministerijos potvynių rizikos vertinimą (AIVIKS, 2011), kelia pavojų apie 5 proc. Lietuvos teritorijos daugiausia vietovėse, besiribojančiose su Baltijos jūra bei Kuršių mariomis. Dar išskiriamos 54 skirtingų upių atkarpos, kuriose gali formuotis potvyniai. Bendras šių upių atkarpų ir pakrantės ilgis sudaro beveik 4 tūkst. km. Daugiau nei pusė teritorijų, kurioms gresia potvyniai, naudojama žemės ūkiui, 28 proc. sudaro miškai, 8 proc. urbanizuotos teritorijos. Lietuvoje nuo 1812 iki 2010 m. įvyko 154 stichiniai arba katastrofiniai potvyniai. Tai vidutiniškai po 0,78 potvynio per metus. Dažniausiai potvyniai kyla dėl sniego tirpsmo ir ledo kamščių (apie proc. atvejų), intensyvių liūčių (apie 15 proc. atvejų). Kitos priežastys, tokios kaip vandens lygio Baltijos jūroje pakilimas, hidrotechnikos statinių avarijos ir pan., sudaro dar 15 proc. atvejų. Dažniausiai potvyniai Lietuvoje kyla pavasarį ir žiemą atitinkamai apie 60 ir 35 proc. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, vien nuo 1961 iki 2010 m. Lietuvoje potvyniai sukėlė žalos daugiau nei už 150 mln. Lt (Potvynių..., 2011). Tačiau katastro-

53 53 finiai potvyniai augalų vegetacijos laikotarpiu Lietuvoje nėra dažnas reiškinys, o jų padaromos žalos mastas augalininkystei teritoriniu atžvilgiu nedidelis. Potvynių Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos valstybėmis, yra santykinai maža. Tiek dabartinės situacijos, tiek prognozės iki 2070 m. žemėlapiuose Lietuvos upių potvynių įvardijama kaip maža (18 paveikslas). Šaltinis: Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. 18 paveikslas. Upių potvynių rizikos žemėlapis Europoje Keletą pastarųjų metų iš eilės Lietuvoje žiemos buvo gana šiltos ir išvengta didelių pavasarinių potvynių. Hidrologai sutinka, kad pastaraisiais dešimtmečiais potvynių iš tiesų mažėja ir jų galia silpsta, tačiau dėl klimato kaitos ateityje jie gali dar labiau sustiprėti ir dažniau kartotis. Aplinkos apsaugos agentūra parengusi interaktyvius potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapius (19 paveikslas). 10 proc. tikimybė 0,1proc. tikimybė Šaltinis: Potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapiai 19 paveikslas. Sniego tirpsmo ir liūčių sukeliami potvyniai (10 ir 0,1 proc. tikimybės) Hidrologai atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvoje rudenį nesiliaujantis kilti upių vanduo galiausiai perauga į vis ankstyvesnius dėl viduržiemio atlydžių pavasario potvynius. Tokie ilgi, rudenį prasidedantys ir pavasarį pasibaigiantys potvyniai būna, pvz., Nemuno žemupyje (Potvyniai suskai-

54 54 čiuoti..., 2011; Preliminarus potvynių..., 2011). Žemės ūkyje didžiausią grėsmę kelia sniego tirpsmo ir liūčių sukeliami potvyniai. Tačiau, kaip minėta, jie gali kelti pavojų nedidelėje Lietuvos teritorijos dalyje, kaip nurodyta 19 paveiksle. Išvada: potvyniai gali sukelti žalą žemės ūkiui dėl žuvusių pasėlių, sumažėjusio arba žuvusio derlius užlietuose dirbamos žemės plotuose, išplitusių augalų ligų ar jas sukeliančių kenksmingųjų organizmų. Atsižvelgiant į tai, kad katastrofiniai sniego tirpsmo ir liūčių sukeliami potvyniai apima nedidelę Lietuvos teritorijos dalį, ši nekelia didelės grėsmės visam šalies žemės ūkiui. Galimų pavojų ir ekstremalių situacijų rizikos lygis: pagal potvynių, ypatingai sniego tirpsmo ir liūčių sukeliamų potvynių, rizikos lygio žemės ūkyje analizės duomenis, potvynių keliamų pavojų ar grėsmių šalies žemės ūkiui bei jų galimo poveikio vertinimo rezultatai pateikti lentelėse. 36 lentelė. Nustatytų galimų pavojų dėl sniego tirpsmo ir liūčių sukeliamų potvynių apibūdinimas Nustatytas galimas pavojus Sniego tirpsmo sukeliami potvyniai Liūčių sukeliami potvyniai Nustatyto galimo pavojaus padarinių (poveikio) zona ir galimas išplitimas Iki 5 proc. Lietuvos teritorijos Iki 5 proc. Lietuvos teritorijos Nustatyto galimo pavojaus poveikio veiklos sričiai trukmė Gali įvykti kartą per 1-5 metus Nuo 120 iki 180 dienų Gali įvykti kartą per 5-10 metų Nuo 30 iki 120 dienų 37 lentelė. Galimų pavojų dėl sniego tirpsmo ir liūčių sukeliamų potvynių padariniai (poveikis) veiklos sričiai Nustatytas galimas pavojus Sniego tirpsmo sukeliami potvyniai Liūčių sukeliami potvyniai Galimi padariniai (poveikis) veiklos sričiai (sektoriui) Potvyniai dėl sniego tirpsmo ir ledo kamščių (apie proc. atvejų) gali sunaikinti žieminius pasėlius, sumažinti būsimą pasėlių derlių užlietose dirbamos žemės plotuose Potvyniai dėl intensyvių liūčių (apie 15 proc. atvejų) gali sukelti žalą žemės ūkiui dėl sumažėjusio arba žuvusio derliaus užlietuose žemės ūkio naudmenų plotuose, išplitusių augalų ligų ar jas sukeliančių kenksmingųjų organizmų Galimų padarinių (poveikio) trukmė Nuo 120 iki 180 dienų Nuo 30 iki 120 dienų 38 lentelė. Galimų pavojų dėl sniego tirpsmo ir liūčių sukeliamų potvynių rizikos įvertinimas Galimas pavojus Sniego tirpsmo sukeliami potvyniai Liūčių sukeliami potvyniai Galimo pavojaus tikimybės (T) įvertinimas balais Galimų padarinių (poveikio) (P) įvertinimas balais Rizikos lygio (R) nustatymas R=T P Rizikos lygis (R) Labai didelė Rizika pagal poveikio laipsnį Katastrofinė Vidutinė Katastrofinė

55 55 Šalnų Klimato pokyčiai ir dažnėjančios ekstremalios meteorologinės situacijos (vegetacijos periodų sausros, šiltos ir besniegės žiemos, pavasario šalnos ir kt.) turi didelį poveikį žemės ūkio augalų raidai ir produktyvumui. Klimatas yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių, darančių tiesioginę įtaką augalų fiziologiniams procesams. Svarbiausi klimato kaitos padariniai Lietuvos geografinės platumos augalijai sietini su didėjančiais temperatūrų svyravimais vasarą ir žiemą bei drėgmės deficitu aktyvios vegetacijos laikotarpiu. Šylantis klimatas paankstina augalų vegetaciją, todėl augalams iškyla didelis pavasarinių šalnų pavojus. Šalna tai pažemio oro sluoksnio arba paviršiaus temperatūros pažemėjimas iki neigiamos vegetacijos laikotarpiu, kai paros vidutinė oro temperatūra yra teigiama. Šalnų intensyvumui ir trukmei didelį poveikį daro vietiniai veiksniai: reljefas, dirvos paviršius, augmenija, dirvožemio granuliometrinė sudėtis bei struktūra ir kt. (Sakalauskienė ir kt., 2008). Šalna tai pažemio oro sluoksnio arba paviršiaus temperatūros pažemėjimas iki neigiamos vegetacijos laikotarpiu, kai paros vidutinė oro temperatūra yra teigiama. Šalnų intensyvumui ir trukmei didelį poveikį daro vietiniai veiksniai: reljefas, dirvos paviršius, augmenija, dirvožemio granuliometrinė sudėtis bei struktūra ir kt. (Sakalauskienė ir kt., 2008). Lietuvoje šalnos (tiek žieminės, tiek pavasarinės) mažesnės ar didesnės žalos žemės ūkiui padaro beveik kasmet (Lietuvoje daugėja..., 2012). Stuogė ir kt. (2012) pastebi, kad šalnos daro daug žalos žemės ūkiui. Vieni iš nuostolingiausių metų Lietuvos ūkininkams buvo m., kai, baigiantis giliajam daugumos augalų (pasėlių, sodo ir daržo) ramybės periodui, buvo gana aukštos teigiamos oro temperatūros, po kurių, jau prasidėjus priverstiniam ramybės periodui, staiga atšalo (Šalčio ir šalnų..., 2015). Šalnos šiltuoju metų laikotarpiu Lietuvoje pasitaiko kasmet, tačiau stichinių šalies masto šalnų vidutinė pasikartojimo tikimybė kartą per dvejus metus (Gamtinės rizikos, 2015). Ateityje dėl šiltėjančio klimato tiek paskutinės pavasarinės šalnos, tiek augalų žydėjimas taps ankstyvesni, todėl šalnos rizikos poveikis turėtų nepakisti (Europos Bendrijų Komisija, 2009). Išvada: nors Lietuvoje kasmet užfiksuojami neigiami šalnų padariniai žemės ūkiui, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tose teritorijose, kur šalnos pasikartoja dažniausiai, ūkininkai pasėlius yra linkę drausti ir taip susigrąžinti dalį prarastų pajamų, žemės ūkio šalnų galėtų būti vertinama kaip priimtina. Galimų pavojų ir ekstremalių situacijų rizikos lygis: pagal potvynių, ypatingai sniego tirpsmo ir liūčių sukeliamų potvynių, rizikos lygio žemės ūkyje analizės duomenis, šių potvynių sukeliamų pavojų ar grėsmių bei jų galimo poveikio šalies žemės ūkiui vertinimo rezultatai pateikti lentelėse. 39 lentelė. Nustatytų galimų pavojų dėl šalnų apibūdinimas Nustatytas galimas pavojus Nustatyto galimo pavojaus padarinių (poveikio) zona ir galimas išplitimas Nustatyto galimo pavojaus poveikio veiklos sričiai trukmė Šalnos <1/3 Lietuvos teritorijos Gali įvykti kartą per 5 metus Nuo 30 iki 120 parų

56 56 40 lentelė. Galimų pavojų dėl šalnų padariniai (poveikis) veiklos sričiai Nustatytas galimas pavojus Šalnos Galimi padariniai (poveikis) veiklos sričiai (sektoriui) Gali labai pakenkti žemės ūkio augalų vegetacijai iki visiško pasėlio sunaikinimo, sumažinti augalų derlingumą, augalininkystės produkciją bei ūkių pajamas Galimų padarinių (poveikio) trukmė Nuo 30 iki 120 parų 41 lentelė. Galimų pavojų rizikos įvertinimas (prioriteto tvarka) Galimas pavojus Galimo pavojaus tikimybės (T) įvertinimas balais Galimų padarinių (poveikio) (P) įvertinimas balais Rizikos lygio (R) nustatymas R=T P Rizikos lygis (R) Rizikos poveikio laipsnis Šalnos Vidutinė Komercinė Liūčių, audrų Hidrometeorologiniai reiškiniai Lietuvoje sukelia 80 proc. visų gamtinės kilmės ekstremalių situacijų. Stichiniai meteorologiniai reiškiniai yra labai smarki audra, viesulas, kruša, škvalas (maksimalus vėjo greitis m/s) (toliau ataskaitoje škvalai), smarkus lietus (liūtis) (kritulių kiekis mm, trukmė mažiau arba lygu 12 val.), ilgai trunkantis smarkus lietus (kritulių, iškritusių per 5 paras ir trumpiau, kiekis viršija vidutinį daugiametį mėnesio kritulių kiekį 2-3 kartus), stambi kruša (ledėkų skersmuo didesnis ar lygus 20 mm) (LR Vyriausybė, 2009; Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, 2016). Škvalai Lietuvoje praūžia kartą per 4 6 metus (Gamtinės rizikos, 2015). Kaip pastebi A. Šimkevičiūtė ir A. Bukantis (2013), per metų laikotarpį Lietuvoje buvo 15 smarkaus vėjo atvejų, kurių stipriausi buvo 1993, 1999, 2001 ir 2002 metais, o teoriškai tikėtini 38 škvalai per 100 metų. Stipriausias viesulas buvo fiksuotas 1981 metais, kuris praūžė ties Širvintomis ir pareikalavo aukų (LHMT, 2010). Remiantis stipriausių škvalų, kurie praūžė 1999 ir 2002 metais Lietuvoje, žemėlapiais (Šimkevičiūtė ir Bukantis, 2013), škvalo teritorinis paplitimas nesiekia trečdalio Lietuvos teritorijos. Dėl liūčių, audrų ir krušos žalos mastas žemės ūkiui gali būti didžiulis. Dažnėjantys krituliai krušos pavidalu mažina augalų derlingumą. Dažnas reiškinys augalų sėklų išmirkymas arba įplukdymas liūčių metu (Bradūnas, Kazlovskaja, 2014; Lietuvoje daugėja..., 2012; Lietus skandina..., 2012). Dažniausias meteorologinis reiškinys, taip pat sukeliantis ir ekstremalias situacijas, yra lietus. Lietuvoje smarkus lietus iškrenta vidutiniškai 3-4 kartus per metus. Lietuvoje kritulių pasiskirstymas metų laikotarpiu yra netolygus, nukrypimas nuo normos gali siekti iki 40 proc., o atskirų mėnesių net iki proc. Kai kritulių kiekis aktyviosios augalų vegetacijos laikotarpiu sudaro proc. normos, konstatuojama labai stipri sausra, stipri sausra jei kritulių kiekio nuokrypis nuo normos proc., vidutinė sausra nuokrypis proc. (Dirsė, Taparauskienė, 2010; Klimato kaita..., 2011). Kritulių kiekis Lietuvos teritorijoje keičiasi nevienodai vienur kritulių mažėja, kitur didėja, tačiau šie pokyčiai nėra labai dideli (20 paveikslas).

57 Pietryčių aukštumų klimatinis rajonas Utena Varėna Vilnius Linear (Utena) Linear (Varėna) Linear (Vilnius) Vidurio žemumos klimatinis rajonas Kaunas Biržai Šiauliai Linear (Kaunas) Linear (Biržai) Linear (Šiauliai) Pajūrio ir Žemaičių klimatiniai rajonai Klaipėda Laukuva Linear (Klaipėda) Linear (Laukuva) Šaltinis: parengta pagal Lietuvos Statistikos departamento duomenis. 20 paveikslas. Kritulių kiekis Lietuvos klimatiniuose rajonuose Galima pastebėti tendenciją (Galvonaitė ir kt., 2013), kad Lietuvoje didėja kritulių kiekis šaltuoju metu laiku ir mažėja šiltuoju. Vis didesnę dalį šaltojo laikotarpio kritulių sudaro skystieji krituliai. Vidutiniškai m. laikotarpiu per metus iškrito 695 mm kritulių (SKN 675 mm). Daugiau kritulių tenka šiltajam laikotarpiui (04 10 mėn.) 449 mm (SKN 445 mm), mažiau šaltajam (11 03 mėn.) 246 mm (SKN 230 mm) (21 paveikslas). Šaltinis: Galvonaitė ir kt., paveikslas. Metinis kritulių kiekis Lietuvoje m., mm Prognozuojama, kad XXI a. didžiausi kritulių kiekio pokyčiai numatomi žiemą, tuo tarpu vasarą kritulių kiekis keisis mažai. Dvigubai daugiau kritulių iškris Klaipėdoje XXI a. pabaigoje kritulių norma bus mm, arba proc. didesnė, negu buvo XX a. pabaigoje. Tuo tarpu po-

58 58 kyčiai Vilniuje sieks mm, arba 9 10 proc. Gausių kritulių atvejų skaičius labiausiai išaugs (>30 proc.) pajūryje bei Žemaičių aukštumoje (Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, 2015). Išvada: apibendrinant galima teigti, kad liūtys ir audros Lietuvoje padaro daug žalos. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad šios rizikos retai tampa ekstremaliomis ir kad dalį patirtų nuostolių ūkininkai gali susigrąžinti drausdami žemės ūkio augalus (pasėlius, sodus ir uogynus). Stambios krušos poveikis yra lokalaus pobūdžio. Smarkaus lietaus poveikio teritorija yra didesnė ir dėl to šio reiškinio rizikos lygis yra didelis. Galimų pavojų ir ekstremalių situacijų rizikos lygis: pagal liūčių ir audrų atvejų Lietuvoje ir jų padarinių žemės ūkiui analizės duomenis, škvalo, smarkaus lietaus ir stambios krušos keliamų pavojų ar grėsmių šalies žemės ūkiui bei jų galimo poveikio vertinimo rezultatai pateikti lentelėse. 42 lentelė. Nustatytų galimų pavojų dėl liūčių ir audrų apibūdinimas Nustatytas galimas pavojus Nustatyto galimo pavojaus padarinių (poveikio) zona ir galimas išplitimas Nustatyto galimo pavojaus poveikio veiklos sričiai trukmė Škvalas <1/3 Lietuvos teritorijos Gali įvykti kartą per 5 metus Iki 30 parų Smarkus lietus <1/3 Lietuvos teritorijos Daugiau nei kartą per metus Iki 30 parų Stambi kruša <100 ha Gali įvykti kartą per 5 metus Nuo 30 iki 120 parų Nustatytas galimas pavojus Škvalas 43 lentelė. Galimų pavojų dėl liūčių ir audrų padariniai (poveikis) veiklos sričiai Galimi padariniai (poveikis) veiklos sričiai (sektoriui) Sugriaunami pastatai, nutraukiamos elektros linijos, nuniokojami vaismedžiai, uogynai, daržovės, pasėliai, galimi ūkinių gyvūnų įvairaus laipsnio sužeidimai, traumos, žūtis, žemės ūkio subjektai patiria didelių materialinių nuostolių Galimų padarinių (poveikio) trukmė Iki 30 parų Smarkus lietus Pasėlių užmirkimas, augalų sėklų išmirkymas arba išplukdymas Iki 30 parų Stambi kruša Sulaužo augalų stiebus, defoliacija (augalo lapų netekimas), augalų vaisius, žiedus, mažina augalų derlingumą, sugadina ar sunaikina gamybinius išteklius (pvz., šiltnamius ar kitus žemės ūkio statinius, žemės ūkio techniką ir pan.) Nuo 30 iki 120 parų Galimas pavojus 44 lentelė. Galimų pavojų liūčių ir audrų rizikos įvertinimas Galimo pavojaus tikimybės (T) įvertinimas balais Galimų padarinių (poveikio) (P) įvertinimas balais Rizikos lygio (R) nustatymas R=T P Rizikos lygis (R) Rizika pagal poveikio laipsnį Škvalas Priimtina Komercinė Smarkus lietus Didelė Komercinė Stambi kruša Vidutinė Komercinė

59 Dirvožemio degradacijos Dirvožemio struktūringumo prastėjimo Agregatus formuojantis dirvožemis yra struktūringas (Munkholm ir kt., 2002; Roger-Estrade ir kt., 2009). Be to, kuo dirvožemyje daugiau agregatų, tuo jis poringesnis. Tokiame dirvožemyje geresnė aeracija, jis neužmirksta. Struktūringame dirvožemyje didesnis aktyviųjų augalų šaknų pasiskirstymo plotas ir intensyvesnė maisto medžiagų pasisavinimo geba (Lampurlanés ir kt., 2003; Pagliai ir kt., 2004; Hamza, Anderson, 2005). Vienas iš veiksnių, turinčių įtakos natūralaus dirvožemio derlingumo mažėjimui, yra dirvožemio struktūringumo prastėjimas (Beare ir kt., 1994; Lal, 2015). Pastebima, kad tik intensyvinant žemės dirbimą, bet neįterpiant į dirvožemį pakankamai organinių medžiagų, dirvožemio struktūringumas blogėja (Six ir kt., 2004; Velykis, Satkus, 2005). Dirvožemis praranda gebą išlaikyti struktūringus agregatus, todėl sunkesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiai dažniau supuola (Jastrow, 1996; Baniūnienė, Žėkaitė, 2007). Tokie dirvožemiai pavasarį ilgiau išlieka drėgni, vėluojama su pavasariniu žemės dirbimu. Nestruktūringus dirvožemius tenka kultivuoti giliau, negu reikia sėklai įterpti. Taip stiprinamas mechaninis poveikis šių dirvožemių ariamajam ir po juo esantiems horizontams (Puget ir kt., 2000; Denef ir kt., 2001; Pinheiro ir kt., 2004). Išvada: remiantis vienetiniais fragmentiškais dirvožemio tyrimų duomenimis galima daryti išvadą, kad ypač intensyvios javų auginimo technologijos gali kelti pavojų Lietuvos žemės ūkio plėtrai ir dėl dirvožemio mineralinių dalelių degradacijos sustiprinti ekologinio pobūdžio grėsmę. Grėsmė šalyje bus dar didesnio masto, jei žemės ūkio veiklos plėtrai bus intensyviau naudojami nederlingi ir nenašūs dirvožemiai Organinės medžiagos dirvožemyje greitesnės mineralizacijos Didžiausias dirvožemio organinės medžiagos kiekis sukaupiamas viršutiniuose mineraliniuose iki 30 cm gylio dirvožemio horizontuose (Jobbágy, Jackson, 2000). Tačiau dėl organinių medžiagų mineralizacijos tik apie 10 proc. organinių darinių sujungiama su dirvožemio kietąja mineraline dalimi (Gale, Cambardella, 2000; Lützow ir kt., 2006). Šią organinės medžiagos dalį galima sieti su minimalia dirvožemio organinės medžiagos akumuliacijos riba (Lugato ir kt., 2007). Kai dirvožemiuose organinės medžiagos kaupiamos, formuojamas humusas ir dėl to padidėja organinės anglies ir azoto bei kitų augalams prieinamų maisto medžiagų kiekiai. Tokių dirvožemių derlingumo potencialas didėja (Rusco ir kt., 2001; Dou ir kt., 2008). Organinės medžiagos greitesnei mineralizacijai ypač didelės įtakos turi žemės dirbimo būdai (Maikštėnienė, Šlepetienė, 2003). Kuo intensyviau įdirbamas dirvožemis, ypač kai gilaus arimo procese intensyviai vartomi dirvožemio horizontai, organinės medžiagos mineralizacija suintensyvėja (Šimanskaitė, 1996; Arlauskas, 1999). Nesant pakankamam lengvai skaidomų organinių medžiagų kiekiui, pradedama humuso mineralizacija, todėl

60 60 dirvožemyje sparčiai mažėja su jo mineraline dalimi sujungtų huminių rūgščių kiekiai (Šlepetienė ir kt., 2010). Remiantis EK duomenimis, nors ir užfiksuotos intensyvėjančio žemės ūkio tendencijos, Lietuvoje organinės anglies kiekis viršutiniuose mineraliniuose (ariamojo horizonto) dirvožemio sluoksniuose nuo 2004 iki 2015 m. labai nepakito (22 paveikslas). Organinės anglies sankaupos šalies dirvožemiuose yra įvairios ir didžiojoje Vidurio Lietuvos dalyje siekia net iki 6 proc. Tačiau kituose Lietuvos regionuose jos dalis yra apie 2-3,5 proc. Tikėtina, kad statistinėje informacinėje duomenų bazėje pateikta organinės anglies dalis mineraliniuose dirvožemiuose padidėja dėl organinių medžiagų akumuliacijos miško paskirties dirvožemiuose, nes organinės anglies sankaupų duomenys pagal žemės naudojimo paskirtį neišskiriami. Duomenų bazėse (JRC based on LUCAS Land use survey; duomenys nepateikiami) referuojama, kad organinės anglies kiekis ariamoje žemėje 2009 m. tesiekė vidutiniškai 1,27 proc. Duomenys kontrastingi ir nepakankamai informatyvūs, žinant, koks ilgas yra organinės anglies sankaupų atsistatymo mineraliniuose dirvožemiuose procesas. a) b) Šaltinis: parengta autorių pagal European Commission Joint Research Centre 2014 ir 2015 m. duomenis. Pastaba: a) proc m.; b) g C/kg 2015 m. 22 paveikslas. Organinės anglies sankaupos Europos regiono viršutiniuose mineraliniuose dirvožemio horizontuose Išvada: apibendrinant galima daryti prielaidą, kad Lietuvoje nėra organinės medžiagos mineralizacijos rizikos, nes organinės anglies sankaupos per 11 metų nepakito. Dėl žemės ūkio intensyvinimo ir grūdinių augalų pasėlių plėtros kai kuriose šalies teritorijose organinės anglies kiekis gali būti vidutiniškai vos 2 proc. ar net mažesnis (<1 proc.). Mažėjant humuso atsargoms žemės ūkio paskirties dirvožemiuose, mažėja dirvožemio aeracinis poringumas, drėgmės imlumas, agregatų atsparumas vandens bei mechaniniam poveikiui. Tai kelia pavojų Lietuvos žemės ūkio plėtrai ir dėl dirvožemio mineralinių dalelių degradacijos sustiprina ekologinio pobūdžio grėsmę. Išlieka didelė, kad dėl organinių medžiagų mineralizacijos nualinti dirvožemiai praras savo produktyvumą.

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ EKSPORTO RINKOS. Vida Dabkienė Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ EKSPORTO RINKOS. Vida Dabkienė Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ EKSPORTO RINKOS Vida Dabkienė Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas Straipsnyje analizuojama potencialių Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto plėtra

More information

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETO EKONOMIKOS KATEDRA. Diana JASTREMSKIENĖ

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETO EKONOMIKOS KATEDRA. Diana JASTREMSKIENĖ ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETO EKONOMIKOS KATEDRA Diana JASTREMSKIENĖ APRŪPINIMO MAISTU UŽTIKRINIMO PROBLEMA BESIVYSTANČIOSE ŠALYSE Magistrantūros studijų baigiamasis

More information

ŠEŠĖLINĖS EKONOMIKOS ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ RINKOJE ĮTAKA ŠALIES BIUDŽETUI

ŠEŠĖLINĖS EKONOMIKOS ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ RINKOJE ĮTAKA ŠALIES BIUDŽETUI ISSN 1822-6760. Management theory and studies for rural business and infrastructure development. 2010. Nr. 20 (1). Research papers. ŠEŠĖLINĖS EKONOMIKOS ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ RINKOJE ĮTAKA ŠALIES

More information

Сборник статей 15-ой конференции молодых ученых Литвы «НАУКА БУДУЩЕЕ ЛИТВЫ», 4 мая 2012 г., Вильнюс, Литва

Сборник статей 15-ой конференции молодых ученых Литвы «НАУКА БУДУЩЕЕ ЛИТВЫ», 4 мая 2012 г., Вильнюс, Литва LAIS TRANSPORTO INŽINERIJA IR VADYBA 15-osios Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos MOKSLAS LIETUVOS ATEITIS straipsnių rinkinys, 2012 m. gegužės 4 d., Vilnius, Lietuva TRANSPORT ENGINEERING AND MANAGEMENT

More information

Užsienio valiutos kurso rizikos matavimo metodai ir jų taikymas Lietuvoje

Užsienio valiutos kurso rizikos matavimo metodai ir jų taikymas Lietuvoje ISSN 1392-1258. EKONOMIKA. 2000 51 Užsienio valiutos kurso rizikos matavimo metodai ir jų taikymas Lietuvoje Juozapas Audvydas Staškevičius Profesorius technikos mokslų habilituotas daktaras Vilniaus Gedimino

More information

Ekonomikos biuletenis 2016 / 8

Ekonomikos biuletenis 2016 / 8 Ekonomikos biuletenis 206 / 8 Turinys Ekonominė ir pinigų aplinkos raida 2 Apžvalga 2 Išorės aplinka 5 2 Finansų raida 3 Ekonominė veikla 5 4 Kainos ir sąnaudos 20 5 Pinigai ir kreditas 25 6 Fiskalinė

More information

VILNIAUS MIESTO VIEŠOJO TRANSPORTO KELEIVIŲ SRAUTŲ ANALIZĖS SISTEMOS SUKŪRIMAS ANALIZĖ

VILNIAUS MIESTO VIEŠOJO TRANSPORTO KELEIVIŲ SRAUTŲ ANALIZĖS SISTEMOS SUKŪRIMAS ANALIZĖ VILNIAUS MIESTO VIEŠOJO TRANSPORTO KELEIVIŲ SRAUTŲ ANALIZĖS SISTEMOS SUKŪRIMAS ANALIZĖ Vilnius, 2014 SUTRUMPINIMAI Sutrumpinimas AKSS DBVS ES KTP PĮ SĮSP VMS VMSA VT VTKS analizės dokumentas KPI Paaiškinimas

More information

VIDAUS DEGIMO VARIKLIO ŽVAKIŲ EROZIJA IR JOS TYRIMO PRIETAISAS SPARK PLUG EROSION IN SI ENGINE AND EROSION TEST DEVICE. Audris Šimakauskas.

VIDAUS DEGIMO VARIKLIO ŽVAKIŲ EROZIJA IR JOS TYRIMO PRIETAISAS SPARK PLUG EROSION IN SI ENGINE AND EROSION TEST DEVICE. Audris Šimakauskas. ISSN 1392-1134 Aleksandro Stulginskio Universiteto mokslo darbai, 2012, 44 (1-3), 61-71 Research papers of Aleksandras Stulginskis University, 2012, vol 44, no 1-3, 61-71 VIDAUS DEGIMO VARIKLIO ŽVAKIŲ

More information

LAZERIO SU STRYPINIU IR PLOKŠČIUOJU LAZERINIU ELEMENTAIS SKAITMENINIS MODELIAVIMAS LASCAD PROGRAMŲ PAKETU

LAZERIO SU STRYPINIU IR PLOKŠČIUOJU LAZERINIU ELEMENTAIS SKAITMENINIS MODELIAVIMAS LASCAD PROGRAMŲ PAKETU Laboratorinis darbas KKL2 LAZERIO SU STRYPINIU IR PLOKŠČIUOJU LAZERINIU ELEMENTAIS SKAITMENINIS MODELIAVIMAS LASCAD PROGRAMŲ PAKETU 1. Darbo tikslai 1. Susipažinti ir išmokti modeliuoti naudojantis programine

More information

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL EUROPOS PAGALBOS LABIAUSIAI SKURSTANTIEMS ASMENIMS FONDO PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGŲ APRAŠO NR. 1 PATVIRTINIMO 2015 m. liepos 1

More information

7BP programos projekto ENERCOM tyrimų rezultatai Lietuvoje

7BP programos projekto ENERCOM tyrimų rezultatai Lietuvoje 7BP programos projekto ENERCOM tyrimų rezultatai Lietuvoje Doc. dr. Irina Kliopova Kauno technologijos universitetas (KTU) Aplinkos inžinerijos institutas (APINI) VII metinis Diskusijų Forumas Atliekų

More information

LEAN VADYBOS KONCEPCIJA IR TAIKYMAS ĮMONĖJE

LEAN VADYBOS KONCEPCIJA IR TAIKYMAS ĮMONĖJE LEAN VADYBOS KONCEPCIJA IR TAIKYMAS ĮMONĖJE Egidijus ULECKAS Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto Transporto vadybos katedros bakalaurantas 1. Įvadas Didžiuma įmonių,

More information

AUDINIŲ RACIONAS SU SKIRTINGU MAISTO MEDŽIAGŲ SANTYKIU EFFECTS OF DIFFERENT PROTEIN LEVEL IN DIET ON MILK YIELD AND OFFSPRING IN MINKS

AUDINIŲ RACIONAS SU SKIRTINGU MAISTO MEDŽIAGŲ SANTYKIU EFFECTS OF DIFFERENT PROTEIN LEVEL IN DIET ON MILK YIELD AND OFFSPRING IN MINKS AUDINIŲ RACIONAS SU SKIRTINGU MAISTO MEDŽIAGŲ SANTYKIU Algirdas Januškevičius 1, Jurgis Kulpys 1, Jūratė Kučinskienė 2, Evaldas Šlyžius 3, Jakov Šengaut 4 1 Gyvūnų mitybos katedra, Lietuvos veterinarijos

More information

ATITIKTIES DEKLARACIJA

ATITIKTIES DEKLARACIJA ATITIKTIES DEKLARACIJA Gamintojas: Oxyline Sp. z o.o. ul. Pisudskiego 23, 95-200 Pabianice, Lenkija Pagaminimo vieta: ul. Pisudskiego 23, 95-200 Pabianice, Poland Gaminio pavadinimas: Filtruojantis respiratorius

More information

OLS sistema kalbos įvertinimui ir kalbos kursams internetu ATMINTINĖ

OLS sistema kalbos įvertinimui ir kalbos kursams internetu ATMINTINĖ OLS sistema kalbos įvertinimui ir kalbos kursams internetu ATMINTINĖ Dotacijų gavėjams Europos Komisijos Online Linguistic Support, trumpiau vadinama OLS sistema, padeda Erasmus+ programos auks tojo mokslo

More information

ISSN VETERINARIJA IR ZOOTECHNIKA. T. 37 (59). 2007

ISSN VETERINARIJA IR ZOOTECHNIKA. T. 37 (59). 2007 FUNKCIONALUSIS MAISTAS IR JO VEIKLIOSIOS DALYS Dalia Sekmokienė 1,2, Algirdas Liutkevičius 2, Mindaugas Malakauskas 1 1 Lietuvos veterinarijos akademija, Tilžės g. 18, 4781 Kaunas; tel. (8~37) 36 26 95;

More information

ATASKAITA m. Sutartis Nr. 4F06-49.

ATASKAITA m. Sutartis Nr. 4F06-49. Tvirtinu Fizikos instituto direktorius dr. Vidmantas Remeikis 2010 m. m n. d. ATASKAITA IŠMETAMŲ Į ATMOSFERĄ TERŠALŲ TYRIMAI, ĮVERTINIMAS IR PROGNOZö 2006 m. Sutartis Nr. 4F06-49. Fizikos institutas LT-02300

More information

MIDO VALSTYBINĖ AUGALININKYSTĖS TARNYBA PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS VILNIUS 2017

MIDO VALSTYBINĖ AUGALININKYSTĖS TARNYBA PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS VILNIUS 2017 MIDO VALSTYBINĖ AUGALININKYSTĖS TARNYBA PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS A U G A L Ų V E I S L I Ų Ū K I N I O V E R T I N G U M O 2016 M E T Ų T Y R I M O D U O M E N Y S VILNIUS 2017 2 P R A T A R M Ė Šiame

More information

Naujos atominės elektrinės projekto eiga

Naujos atominės elektrinės projekto eiga Naujos atominės elektrinės projekto eiga Konferencija Nepriklausoma energetika-stipri ekonomika 2011 11-10 Dr. Rimantas Vaitkus Generalinis direktorius UAB Visagino atominė elektrinė Turinys Energijos

More information

POLITINĖREKLAMA IR ŽINIASKLAIDOS KORUPCIJA

POLITINĖREKLAMA IR ŽINIASKLAIDOS KORUPCIJA POLITINĖREKLAMA IR ŽINIASKLAIDOS KORUPCIJA Rytis Juozapavičius, Transparency International Lietuvos skyrius Kodėl dalis žiniasklaidos yra pasiruošusi skelbti kad ir paties Velnio politinęreklamą 1? Taip

More information

Bacillus cereus maisto produktuose ir jų nustatymo metodai (apžvalga)

Bacillus cereus maisto produktuose ir jų nustatymo metodai (apžvalga) ISSN 1392-0227. MAISTO CHEMIJA IR TECHNOLOGIJA. 2006. T. 40, Nr. 1 Bacillus cereus maisto produktuose ir jų nustatymo metodai (apžvalga) J. Šalomskienė KTU Maisto institutas, Taikos pr. 92, LT-51180, Kaunas;

More information

Suskaitmeninto ir skaitmeninio kultūros paveldo turinio naudojimo teisių priskyrimo bei ženklinimo metodika ir rekomendacijos

Suskaitmeninto ir skaitmeninio kultūros paveldo turinio naudojimo teisių priskyrimo bei ženklinimo metodika ir rekomendacijos Suskaitmeninto ir skaitmeninio kultūros paveldo turinio naudojimo teisių priskyrimo bei ženklinimo metodika ir rekomendacijos 2017 Turinys SĄVOKŲ PAAIŠKINIMAI... 4 1. METODIKOS TIKSLAS IR PASKIRTIS...

More information

Vilniaus Gediminimo technikos universitetas, LT Vilnius, Sauletekio al. 11, Lietuva

Vilniaus Gediminimo technikos universitetas, LT Vilnius, Sauletekio al. 11, Lietuva ELEKTRONINIO VERSLO PLöTRA LIETUVOJE Audrius Mikalajūnas 1, Arnoldina Pabedinskait 2 Vilniaus Gediminimo technikos universitetas, LT-10223 Vilnius, Sauletekio al. 11, Lietuva E-mail: 1 audriukazzz@gmail.com,

More information

UAB Baltic Car Equipment Pramonės pr. 103, LT Kaunas Transporto valdymo ir kontrolės sistema (versija v

UAB Baltic Car Equipment Pramonės pr. 103, LT Kaunas  Transporto valdymo ir kontrolės sistema (versija v UAB Baltic Car Equipment Pramonės pr. 103, LT-50300 Kaunas www.bce.lt Transporto valdymo ir kontrolės sistema (versija v.1.15.2.0) @ UAB Baltic Car Equipment Kaunas 2011 ĮŽANGA Tobulėjant naujoms technologijoms,

More information

Botulizmo profilaktikos ir kontrolės metodinės rekomendacijos

Botulizmo profilaktikos ir kontrolės metodinės rekomendacijos Botulizmo profilaktikos ir kontrolės metodinės rekomendacijos ISBN 978-609-454-113-1 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, 2014 UAB Vitae Litera, 2014 Botulizmo profilaktikos ir kontrolės metodinės rekomendacijos

More information

SUAUGUSIŲ LIETUVOS ŽMONIŲ GYVENSENOS TYRIMAS, 2004

SUAUGUSIŲ LIETUVOS ŽMONIŲ GYVENSENOS TYRIMAS, 2004 Kansanterveyslaitoksen julkaisuja Publications of the National Public Health Institute B 4/2005 Vilius Grabauskas Jūratė Klumbienė Janina Petkevičienė Artūras Katvickis Aušra Šačkutė Ville Helasoja Laura

More information

TURINYS. Dokumentų aplankas ( ) Logotipas 4-5. Bloknotai (A4, A5) ( ) Logotipo struktūra. Plakato šablonas ( )

TURINYS. Dokumentų aplankas ( ) Logotipas 4-5. Bloknotai (A4, A5) ( ) Logotipo struktūra. Plakato šablonas ( ) STILIAUS GAIRĖS TURINYS Logotipas 4-5 Dokumentų aplankas (2014-2015) 24 Logotipo struktūra 6 Bloknotai (A4, A5) (2014-2015) 25 Logotipo atstumų struktūra 7-8 Plakato šablonas (2014-2015) 26 Logotipo minimalūs

More information

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS. Neringa Grinytė

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS. Neringa Grinytė 1 VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS ANTANO GUSTAIČIO AVIACIJOS INSTITUTAS AVIACIJOS TECHNOLOGIJŲ KATEDRA Neringa Grinytė ELEKTROMAGNETINĖS SITUACIJOS KYVIŠKIŲ AERODROME TYRIMAS ELECTROMAGNETIC

More information

TURINYS Suvenyrai ir atributika Darbo skelbimas. Pranešimas spaudai. Prezentacija. Fotografijų stilistika

TURINYS Suvenyrai ir atributika Darbo skelbimas. Pranešimas spaudai. Prezentacija. Fotografijų stilistika STILIAUS GAIRĖS TURINYS Logotipas 4-5 Dokumentų aplankas (2014-2015) 24 Logotipo struktūra 6 Bloknotai (A4, A5) (2014-2015) 25 Logotipo atstumų struktūra 7-8 Plakato šablonas (2014-2015) 26 Logotipo minimalūs

More information

GWS Professional LVI LVI LVI LVI LVI LVI

GWS Professional LVI LVI LVI LVI LVI LVI OBJ_DOKU-27509-002.fm Page 1 Wednesday, July 31, 2013 10:36 AM Robert Bosch GmbH Power Tools Division 70745 Leinfelden-Echterdingen Germany www.bosch-pt.com 1 609 92A 0B9 (2013.08) O / 260 EURO GWS Professional

More information

RESTORANŲ NAUJIENOS. Vyno dienos Nr. 1/2010 (33)

RESTORANŲ NAUJIENOS. Vyno dienos Nr. 1/2010 (33) Nr. 1/2010 (33) Leidinys viešojo maitinimo, viešbučių ir pramogų srities specialistams www.restoranuverslas.lt Leidinio kaina 4.99 Lt ISSN 1822-3168 leidinio partneris: VISOS LIETUVOS RESTORANAI, KAVINĖS,

More information

Sertifikatas. dėl statybinės detalės pripažinimo ženklo suteikimo. instaliacijai

Sertifikatas. dėl statybinės detalės pripažinimo ženklo suteikimo. instaliacijai TÜV quality&safety Vd TÜV Sertifikatas dėl statybinės detalės pripažinimo ženklo suteikimo instaliacijai Remiantis 2012-03-29 TÜV Rheinland statybinių detalių tikrinimu ir ataskaita pareiškėjui, firmai

More information

Šarūnė Valančienė KINEZITERAPIJOS METODŲ VEIKSMINGUMAS KOREGUOJANT VAIKŲ IDIOPATINĘ SKOLIOZĘ IR PLOKŠČIAPĖDYSTĘ: ATVEJO ANALIZĖ.

Šarūnė Valančienė KINEZITERAPIJOS METODŲ VEIKSMINGUMAS KOREGUOJANT VAIKŲ IDIOPATINĘ SKOLIOZĘ IR PLOKŠČIAPĖDYSTĘ: ATVEJO ANALIZĖ. ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS SOCIALINĖS GEROVĖS IR NEGALĖS STUDIJŲ FAKULTETAS SVEIKATOS STUDIJŲ KATEDRA Kineziterapijos nuolatinių studijų programa, IV kursas Šarūnė Valančienė KINEZITERAPIJOS METODŲ VEIKSMINGUMAS

More information

MANO VOLVO ŽURNALAS KOSMOPOLITIŠKOJI TRUMSĖ. ŽMONIŲ BENDRADARBIAVIMAS GYVAI Kodėl žmonės yra svarbūs skaitmeninio amžiaus automobilių kūrėjai

MANO VOLVO ŽURNALAS KOSMOPOLITIŠKOJI TRUMSĖ. ŽMONIŲ BENDRADARBIAVIMAS GYVAI Kodėl žmonės yra svarbūs skaitmeninio amžiaus automobilių kūrėjai MANO VOLVO ŽURNALAS 2016 m. KOSMOPOLITIŠKOJI TRUMSĖ Pajuskite magnetinę užšalusios šiaurės trauką ŽMONIŲ BENDRADARBIAVIMAS GYVAI Kodėl žmonės yra svarbūs skaitmeninio amžiaus automobilių kūrėjai SUSTOKITE,

More information

STUDIJŲ MODULIŲ APRAŠŲ TURINYS

STUDIJŲ MODULIŲ APRAŠŲ TURINYS 1 priedas STUDIJŲ MODULIŲ APRAŠŲ TURINYS Tiksliųjų mokslų pagrindai... 2 Saviugda ir komunikacija... 9 Mityba ir maisto chemija... 16 Chemija I... 24 Chemija II... 32 Aplinkosauga ir darbo teisė... 42

More information

SMV Vector dažnio keitiklis

SMV Vector dažnio keitiklis SMV Vector dažnio keitiklis Flexible, simple, economical Lankstus, paprastas ekonomiškas SMVector NOW AVAILABLE WITH WASHDOWN ENCLOSURE AND MULTIPLE COMMUNICATION OPTIONS! SMV NEMA 4X (IP65) SMV NEMA 1

More information

Digital Garage: kaip pasiekti klientus internetu

Digital Garage: kaip pasiekti klientus internetu Digital Garage: kaip pasiekti klientus internetu Galimybė laimėti nešiojamą kompiuterį! Source: Lorem ipsum dolor sit amet, consectetur adipiscing elit. Duis non erat sem Trumpai, ką veikiu 6 Metų darbo

More information

FOREVER PRODUKTAI 2012

FOREVER PRODUKTAI 2012 FOREVER PRODUKTAI 2012 Gėrimai 15 Aloe Vera sultys Tai maisto papildas, kurį sukūrė pati gamta, o žmogaus rankos padėjo pasiekti mus. Šios sultys pagamintos tik iš vidinės alavijų lapų dalies ir jose išsaugotos

More information

ŠKODA. Combi 4x4. Vmax km/h km/h s 7,4 8,5. Vid. sąn. CO2 l/100 km g/km. Variklis 7A EU 6 6A EU TDI CR DPF 110.

ŠKODA. Combi 4x4. Vmax km/h km/h s 7,4 8,5. Vid. sąn. CO2 l/100 km g/km. Variklis 7A EU 6 6A EU TDI CR DPF 110. ŠKODA OCTAVIA 5E35PD 5E358C ŠKODA Octavia Laurin & Klement Varikli kw (18 AG) DSG 2. TDI CR DPF 11 kw (15 AG) DSG 7A EU 6 6A EU 6 Vid. ąn. CO2 5,8 133 4,6 119-1 7,4 8,5 231 215 L& K 25.835 27.66 5E55PD

More information

hp psc 1310 series all-in-one

hp psc 1310 series all-in-one hp psc 1310 series all-in-one vartotojo vadovas hp psc 1310 series all-in-one Copyright 2004 Hewlett-Packard Development Company, L.P. Čia pateikta informacija gali b ti keičiama be persp jimo. Atgaminimas,

More information

Automobilis, kuris niekada neapvils

Automobilis, kuris niekada neapvils Automobilis, kuris niekada neapvils Galingo visureigio Grand Vitara 2,4 l variklis ir patikima pavarų dėžė išplečia maršruto planavimo galimybes. Norite važiuoti asfaltuotu greitkeliu ar kaimo žvyrkeliu?

More information

TOP PASIŪLYMAI OCUVAL OMEGA-3 EKSTRA

TOP PASIŪLYMAI OCUVAL OMEGA-3 EKSTRA PASIŪLYMAI OCUVAL 70 65 MÖLLER S OMEGA3 EKSTRA 9 97 2 89 19 97 5 78 57 07 33 24 9 63 16 53 Maisto papildas, 30 tabl. OCUVAL tai unikalus produktas Jūsų akims. Vienintelis maisto papildas Lietuvoje su Klamato

More information

INVESTIGATION OF FLOWABILITY OF RAPESEED OIL AND DIESEL FUEL BLENDS IN WINTER CONDITIONS. Ilmars Dukulis, Aivars Birkavs, Gints Birzietis

INVESTIGATION OF FLOWABILITY OF RAPESEED OIL AND DIESEL FUEL BLENDS IN WINTER CONDITIONS. Ilmars Dukulis, Aivars Birkavs, Gints Birzietis ISSN 1392-1134 Lietuvos žemės ūkio universiteto mokslo darbai 2010, 42 (2-3), 204 213 Research papers of Lithuanian University of Agriculture, 2010, vol 42, no 2-3, 204 213 INVESTIGATION OF FLOWABILITY

More information

KF T120. Kitchen fans. Virtuviniai ventiliatoriai. Wentylatory kuchenne. Кухонные вентиляторы KITCHEN FANS

KF T120. Kitchen fans. Virtuviniai ventiliatoriai. Wentylatory kuchenne. Кухонные вентиляторы KITCHEN FANS Kitchen fans Virtuviniai ventiliatoriai Wentylatory kuchenne Кухонные вентиляторы Kitchen exhaust units are used for installation where the air is slightly greasy or the air temperature is up to 120 C.

More information

Airflex CB Construction Section B

Airflex CB Construction Section B Airflex CB Construction Single Flange Element Dual Flange Element The type CB element assembly is designed and built to provide dependable clutch or brake service in the most exacting industrial applications.

More information

Tamil Nadu Public Service Commission

Tamil Nadu Public Service Commission ASSISTANT CONSERVATOR OF FORESTS DOE :02.12.2014 TO 09.12.2014 _ Subjcct:AGRICULTURE ~ Codc:ACFAG ~........ B X 41 AX 81 DX 121 o A 161 c l< 2 cy 42 CY' 82 Dy 122 13 x 162 B ~ J ox 4J c \ 83 D..( 123 c

More information

KODIAQ Vid. sąn. CO2 Active Ambition Style Variklis / transmisija PD l/100 km g/km ***2** ***3** ***4** Garantija kėbului 12 metų

KODIAQ Vid. sąn. CO2 Active Ambition Style Variklis / transmisija PD l/100 km g/km ***2** ***3** ***4** Garantija kėbului 12 metų KODIAQ Vid. sąn. CO2 Active Ambition Style Variklis / transmisija PD l/100 km g/km ***2** ***3** ***4** NS7*F5 1.4 TSI 92 kw (125 AG) M6 EU 6 6,1 139 20.636 NS7*LC 1.4 TSI ACT DSG 110 kw (150 AG) A6 EU

More information

VOLVO V60 KAINORAŠTIS

VOLVO V60 KAINORAŠTIS VOLVO V60 Šis kainoraštis panaikina visus prieš tai galiojusius kainoraščius. Gamykla pasilieka teisę keisti standartinę bei papildomą įrangą, kainas ir techninius duomenis, o taip pat nutraukti modelio

More information

WELCOME TO ŠIAULIAI UNIVERSITY

WELCOME TO ŠIAULIAI UNIVERSITY WELCOME TO ŠIAULIAI UNIVERSITY GENERAL INFORMATION Application Deadlines Autumn semester - June 1st Spring semester - November 1st Academic calendar Autumn: from September 1st to December 20th Spring:

More information

NISSAN NAVARA. Įvadas Išorės dizainas Vidaus dizainas Technologija & Eksploatacinės savybės Dizainas & Aksesuarai Sapusdinti Uždaryti

NISSAN NAVARA. Įvadas Išorės dizainas Vidaus dizainas Technologija & Eksploatacinės savybės Dizainas & Aksesuarai Sapusdinti Uždaryti NISSAN NAVARA ŠIRDYJE NENUILSTANTIS NISSAN NAVARA Važiuoju, kur noriu. Vietos, kiek noriu. Gyvenu, kaip noriu: imkite iš gyvenimo tik geriausius dalykus su naujuoju Nissan NAVARA universalus penkių sėdimų

More information

Constricting Type Clutches and Brakes

Constricting Type Clutches and Brakes Constricting Type Clutches and Brakes B Constricting Features B-1 Element Descriptions B-3 CB Elements B-5 Technical and Dimensional Data B-9 Clutch and Brake Applications B-15 Mounting Components B-40

More information

Thyristors (npnp devices) Objectives: Knowledge of types, structure, operation and properties of pnpn devices

Thyristors (npnp devices) Objectives: Knowledge of types, structure, operation and properties of pnpn devices 1 Thyristors (npnp devices) The general information Structure and principles of operation Types of thyristors Objectives: Knowledge of types, structure, operation and properties of pnpn devices 2 General

More information

D6R Track-Type Tractor Specifications

D6R Track-Type Tractor Specifications Dozers D6R Track- Tractor Specifications Technical Data Engine Model Cat C9 ACERT Maximum Gross Power @ 1800 rpm- ISO 14396 152 kw, 204 hp Maximum Net Power @ 1800 rpm - ISO 9249 139 kw, 186 hp Rated

More information

Implications of Biofuel Support Policies in Europe - A Quantitative Analysis in an Open Economy

Implications of Biofuel Support Policies in Europe - A Quantitative Analysis in an Open Economy 16 th ICABR / 126 th EAAE Ravello 24-27 June 2012 Implications of Biofuel Support Policies in Europe - A Quantitative Analysis in an Open Economy María Blanco, Shailesh Shrestha, Marcel Adenaeuer and Arno

More information

Analytical and experimental studies on active suspension system of light passenger vehicle to improve ride comfort

Analytical and experimental studies on active suspension system of light passenger vehicle to improve ride comfort ISSN 9-7 MECHANIKA 7 Nr(65) Analytical and experimental studies on active suspension system of light passenger vehicle to improve ride comfort M Senthil kumar*, S Vijayarangan** *Faculty of Mechanical

More information

U.S. Heat Pump Water Heater Market Transformation: Where We ve Been and Where to Go Next

U.S. Heat Pump Water Heater Market Transformation: Where We ve Been and Where to Go Next U.S. Heat Pump Water Heater Market Transformation: Where We ve Been and Where to Go Next JOSH BUTZBAUGH LINDA SANDAHL MICHAEL BAECHLER SEPTEMBER 14, 2017 1 Agenda Agenda Background Technology Considerations

More information

a Nexans company Catalogue 2008

a Nexans company Catalogue 2008 a Nexans company Catalogue 008 EUROMOLD COMPANY PRESENTATION EUROMOLD Euromold is the leading European specialised designer, manufacturer and distributor of prefabricated cable accessories for medium voltage

More information

TRANSFER COURSE AGREEMENT WEST VIRGINIA STATE COLLEGE AND SOUTHERN WEST VIRGINIA COMMUNITY AND TECHNICAL COLLEGE

TRANSFER COURSE AGREEMENT WEST VIRGINIA STATE COLLEGE AND SOUTHERN WEST VIRGINIA COMMUNITY AND TECHNICAL COLLEGE SOUTHERN WV STATE COLLEGE 12/29/01 1 TRANSFER COURSE AGREEMENT WEST VIRGINIA STATE COLLEGE AND SOUTHERN WEST VIRGINIA COMMUNITY AND TECHNICAL COLLEGE ACCOUNTING AC 111 BA 215 AC 112 BA 216 AC 113 AC 211

More information

Malta - Malta. Total Mtoe 0,44. Other

Malta - Malta. Total Mtoe 0,44. Other - Demand sector 29 sector 29 Services;,5; 2% Agriculture;,; % ;,; % Industry;,7; 7% Transport;,25; 56% Agriculture; 24,98; 2% Services; 4,76; 3% Fishing;,9; % ; 4,72; % Industry; 269,46; 24% Households;,7;

More information

Germany - Deutschland

Germany - Deutschland - Deutschland Demand sector 29 sector 29 Agriculture; 1,; % ; 3,65; 2% Industry; 51,79; 24% Agriculture; 24,98; 2% Fishing;,91; % ; 14,72; 1% Services; 29,32; 14% Transport; 61,74; 29% Services; 14,76;

More information

Pellet injector development at O W L *

Pellet injector development at O W L * Pellet injector development at O W L * S. K. Combs,a S. L. Milora,a L. R. Baylor,a P. W. Fisher,a C. A. Foster,a C. R. Foust,a M. J. Gouge,a T. C. Jernigan,a H. Nakamura,b B. J. Denny,c R. S. Willms,c

More information

a Nexans company Catalogue 2009

a Nexans company Catalogue 2009 a Nexans company Catalogue 009 EUROMOLD COMPANY PRESENTATION EUROMOLD Euromold is the leading European specialised designer, manufacturer and distributor of prefabricated cable accessories for medium voltage

More information

a Nexans company Catalogue 2015

a Nexans company Catalogue 2015 a Nexans company Catalogue 05 Nexans Network Solutions Div. Euromold COMPANY PRESENTATION EUROMOLD Euromold is the leading European specialised designer, manufacturer and distributor of prefabricated

More information

Solar Electricity for Regional Consumption or Export: Which way to lean?

Solar Electricity for Regional Consumption or Export: Which way to lean? 6/1/21 Euro-Mediterranean Energy Market Integration Project Germany France Lebanon Belgium Solar Electricity for Regional Consumption or Export: Which way to lean? Dr. Albrecht Kaupp Team Leader The contents

More information

MODEL C-CS CLEAN STEAM PRESSURE REDUCING REGULATOR C-CS-TB TECHNICAL BULLETIN FEATURES APPLICATIONS. ISO Registered Company MODEL C-CS

MODEL C-CS CLEAN STEAM PRESSURE REDUCING REGULATOR C-CS-TB TECHNICAL BULLETIN FEATURES APPLICATIONS. ISO Registered Company MODEL C-CS TECHNICAL BULLETIN 05-17 ISO Registered Company MODEL C-CS CLEAN STEAM PRESSURE REDUCING REGULATOR The Model C-CS* is a 316L SST self-contained pressure re ducing regulator designed primarily for steam

More information

GUDIŠKIŲ SENKAPIS GINTAUTAS ZABIELA

GUDIŠKIŲ SENKAPIS GINTAUTAS ZABIELA LIETUVOS ARCHEOLOGIJA. 2003. T. 24, p. 271-298. ISSN 0207-8694 GUDIŠKIŲ SENKAPIS GINTAUTAS ZABIELA Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų senkapiai yra svarbus šaltinis to laiko kaimui pažinti. Daugiau

More information

SPECIFIC LL-04 5W-40 Gasoline and Diesel oil for EURO IV engines

SPECIFIC LL-04 5W-40 Gasoline and Diesel oil for EURO IV engines SPECIFIC LL-04 5W-40 Gasoline and Diesel oil for EURO IV engines 100% Synthetic TYPE OF USE Specifically designed for BMW and MINI cars fitted with EURO IV engines (M43CNG, M47/TU2, M57TU, M57TOP, M57TU2,

More information

COMMISSION IMPLEMENTING DECISION

COMMISSION IMPLEMENTING DECISION L 188/50 Official Journal of the European Union 19.7.2011 COMMISSION IMPLEMENTING DECISION of 11 July 2011 on a Union financial contribution towards Member States fisheries control, inspection and surveillance

More information

Targeted en gi ne e ring de sign. Hedge and Grasscutter mowers

Targeted en gi ne e ring de sign. Hedge and Grasscutter mowers Targeted en gi ne e ring de sign Hedge and Grasscutter mowers Fi xed di spla ce ment axial pi ston pump and mo tor swash plate design for open cir cu it One of Casappa s aims is to produce targeted engineering

More information

Institute for Transport Studies FACULTY OF ENVIRONMENT. Remote Sensing Vehicle Emissions

Institute for Transport Studies FACULTY OF ENVIRONMENT. Remote Sensing Vehicle Emissions Institute for Transport Studies FACULTY OF ENVIRONMENT Tuesday 27 th September 2011 ERMES Group, Brussels Dr James Tate j.e.tate@its.leeds.ac.uk Remote Sensing Vehicle Emissions METHOD A Remote Sensing

More information

PARTS CATALOG 1996 G16EP 1997 G16ER 1998 G16ES 1999 G16ET 2000 G16EU 2001 G16EW 2002 G16EX (JN81) U.S.A., CANADA, EUROPE, OTHERS MAY JN8-100E4

PARTS CATALOG 1996 G16EP 1997 G16ER 1998 G16ES 1999 G16ET 2000 G16EU 2001 G16EW 2002 G16EX (JN81) U.S.A., CANADA, EUROPE, OTHERS MAY JN8-100E4 PARTS CATALOG 1996 G16EP 1997 G16ER 1998 G16ES 1999 G16ET 2000 G16EU 2001 G16EW 2002 G16EX (JN81) U.S.A., CANADA, EUROPE, OTHERS MAY 2005 10JN8-100E4 FOREWORD This Parts Catalogue is related to the parts

More information

Research of Driving Performance for Heavy Duty Vehicle Running on Long Downhill Road Based on Engine Brake

Research of Driving Performance for Heavy Duty Vehicle Running on Long Downhill Road Based on Engine Brake Send Orders for Reprints to reprints@benthamscience.ae The Open Mechanical Engineering Journal, 2014, 8, 475-479 475 Open Access Research of Driving Performance for Heavy Duty Vehicle Running on Long Downhill

More information

1 Background and definitions

1 Background and definitions EUROPEAN COMMISSION DG Employment, Social Affairs and Inclusion Europe 2020: Employment Policies European Employment Strategy Youth neither in employment nor education and training (NEET) Presentation

More information

AutoStack-CORE Automotive Fuel Cell Cluster for Europe II

AutoStack-CORE Automotive Fuel Cell Cluster for Europe II AutoStack-CORE Automotive Fuel Cell Cluster for Europe II Ludwig Jörissen Speaker Affiliation http://autostack.zsw-bw.de ludwig.joerissen@zsw-bw.de Programme Review Days 2016 Brussels, 21-22 November Click

More information

OUTLOOK FOR PHOSPHATES

OUTLOOK FOR PHOSPHATES OUTLOOK FOR PHOSPHATES Michael Mew October 24 23/4 Major Factors Rising phosphate fertilizer demand in several key overseas markets Supply constrained by capacity limitations overseas and by recent hurricane

More information

*-JBSC-* Fieldbus junction box with integrated short-circuit current limitation

*-JBSC-* Fieldbus junction box with integrated short-circuit current limitation Fieldbus Segment Protector Fieldbus junction box with integrated short-circuit current limitation Type code see overleaf Connection Shielding variations Main cable Trunk N Fieldbus distributor with individually

More information

KEY DRIVERS AND SLOWERS OF PASSENGER CAR TRANSPORT (ENERGY) DEMAND IN THE EU-27

KEY DRIVERS AND SLOWERS OF PASSENGER CAR TRANSPORT (ENERGY) DEMAND IN THE EU-27 Amela Ajanovic KEY DRIVERS AND SLOWERS OF PASSENGER CAR TRANSPORT (ENERGY) DEMAND IN THE EU-27 Vienna University of Technology, Energy Economics Group, Austria, Phone +431 5881 37364, e-mail ajanovic@eeg.tuwien.ac.at

More information

Audi Q5. Modelio kainoraštis. Techninė informacija. Įranga. Matmenys

Audi Q5. Modelio kainoraštis. Techninė informacija. Įranga. Matmenys Audi Q5 Modelio kainoraštis Techninė informacija Įranga Matmenys Audi Q5 Kainos galioja nuo 01.01.2018. Cilindrai / tūris (cm 3 ) kw / AG Vidut. CO 2 (g/km) Kaina, EUR (be PVM) Kaina, EUR (su PVM) 2.0TFSI

More information

Vid. ŠKODA Octavia Combi. Active CO2. Variklis / transmisija. 63 kw (85 AG)

Vid. ŠKODA Octavia Combi. Active CO2. Variklis / transmisija. 63 kw (85 AG) ----------- ŠKODA Octavia Variklis / transmisija 5E3*C4 1.2 TSI 63 kw (85 AG) 5E3*B5 1. TSI 5E3*BD 1. TSI DSG 5E3*M5 1.4 TSI 11 kw (15 AG) 5E3*MD 1.4 TSI DSG 11 kw (15 AG) 5E3*P5 1.8 TSI 132 kw (18 AG)

More information

Fiat Palio Adventure Manual

Fiat Palio Adventure Manual Fiat Palio Adventure Manual 1 8 2015 Manual De Usuario Fiat Palio Manual Market. MANUAL DE USUARIO FIAT PALIO. DOWNLOAD: MANUAL DE USUARIO FIAT PALIO. Getting Manual De Usuario Fiat Palio is easy and simple.

More information

Pollutant emissions from the ROAD TRANSPORT sector - global and regional technology perspectives

Pollutant emissions from the ROAD TRANSPORT sector - global and regional technology perspectives Pollutant emissions from the ROAD TRANSPORT sector - global and regional technology perspectives Contribution to the HTAP workshop Laxenburg/AT 8 Oct 2012 Jens Borken-Kleefeld, Zbigniew Klimont International

More information

Radionuclide atomic number A 1 (TBq) A 1 (Ci) A 2 (TBq) A 2 (Ci) (TBq/g) (Ci/g) Ac-225 Actinium(89) x x

Radionuclide atomic number A 1 (TBq) A 1 (Ci) A 2 (TBq) A 2 (Ci) (TBq/g) (Ci/g) Ac-225 Actinium(89) x x Ac-225 Actinium(89) 0.6 16.2 1x10-2 0.270 2.1x10 3 5.8x10 4 Ac-227 40 1080 2x10-5 5.41x10-4 2.7 7.2x10 1 Ac-228 0.6 16.2 0.4 10.8 8.4x10 4 2.2x10 6 Ag-105 Silver(47) 2 54.1 2 54.1 1.1x10 3 3.0x10 4 Ag-108m

More information

Panels Functional light for productive work spaces

Panels Functional light for productive work spaces Functional light for productive work spaces 1 LED PANEL 60*60 CM HIGH EFFICIENCY >100 LM/W ALUMINIUM FRAME LM/W >100 LED panels with high Lm/W performance in 6000K, 4000K or 000K Input: Power: 4 Watt Length:

More information

THE AVRIL GROUP in motion SAIPOL AND THE AVRIL GROUP

THE AVRIL GROUP in motion SAIPOL AND THE AVRIL GROUP THE AVRIL GROUP in motion SAIPOL AND THE AVRIL GROUP 2 GROUP Mission Creating sustainable value in the oils and proteins sectors, thus contributing to better food for humans and preservation of the planet.

More information

Nemainīgi augsta degvielas kvalitāte Statoil DUS tīklā. Part of Statoil Fuel & Retail

Nemainīgi augsta degvielas kvalitāte Statoil DUS tīklā. Part of Statoil Fuel & Retail 1 Nemainīgi augsta degvielas kvalitāte Statoil DUS tīklā 2 Kas var notikt ar degvielu ceļā līdz tvertnei? 3 Kas var notikt ar degvielu? 4 Kas ir būtiskākais, lai uzturētu degvielas kvalitāti? 5 Dīzeļdegviela

More information

Black Carbon Emissions From Diesel Engines - Technical And Policy Options For Reduction. Dr Richard O Sullivan 22 March 2012

Black Carbon Emissions From Diesel Engines - Technical And Policy Options For Reduction. Dr Richard O Sullivan 22 March 2012 Black Carbon Emissions From Diesel Engines - Technical And Policy Options For Reduction Dr Richard O Sullivan 22 March 2012 OVERVIEW OF PRESENTATION The significance of Diesel engine derived black carbon

More information

EUROPEAN FISHERIES IN FIGURES

EUROPEAN FISHERIES IN FIGURES EUROPEAN FISHERIES IN FIGURES The tables below show basic statistical data in several areas relating to the Common Fisheries Policy (CFP), namely: the fishing fleets of the Member States in 2014 (Table

More information

DALI Switch Mechanisms DCDAL31 Series Installation Instructions

DALI Switch Mechanisms DCDAL31 Series Installation Instructions DALI Switch Mechanisms DCDAL31 Series Installation Instructions www.clipsal.com.au Contents 1.0 Description...3 1.1 Product Range...3 1.2 DCDAL31 Switch Mechanisms...3 1.3 Safety Information...3 2.0 Installation

More information

COMMISSIONS 27 AND 42 OF THE IAU INFORMATION BULLETIN ON VARIABLE STARS Number 6010

COMMISSIONS 27 AND 42 OF THE IAU INFORMATION BULLETIN ON VARIABLE STARS Number 6010 COMMISSIONS 27 AND 42 OF THE IAU INFORMATION BULLETIN ON VARIABLE STARS Number 6010 Konkoly Observatory Budapest 18 January 2012 HU ISSN 0374 0676 BAV-RESULTS OF OBSERVATIONS - PHOTOELECTRIC MINIMA OF

More information

LIST OF F I NAL DRAWINGS E. No. 3889 No. CONTENTS 1. INSTRUCTION MANUAL MAIN FOR ENGINE l). VOLLJME I, OPERAT I ON 2). VOLUME II, MA I NTENANCE 3). VOLUME EI, COMPONENTS DESCRIPIIONS (CODE BOOK) LIST OF

More information

British BS 88 Fuses. High Speed Fuses. Introduction. General Information

British BS 88 Fuses. High Speed Fuses. Introduction. General Information British BS 88 Fuses Introduction British BS 88 Contents Fuse Volts Amp Range Page 0-900 15-17 90-78-1 Accessories Indicator System & Fuse Bases British BS 88 Fuse Ranges Amps Vac Vdc -900 0 150-710 90

More information

Gestão de Sistemas Energéticos 2016/2017

Gestão de Sistemas Energéticos 2016/2017 Gestão de Sistemas Energéticos 2016/2017 Energy efficiency in transports: characterization Patrícia Baptista IN+ Center for Innovation, Technology and Policy Research Instituto Superior Técnico, Universidade

More information

Suzuki An 125 Hk Scooter Manual

Suzuki An 125 Hk Scooter Manual Suzuki An 125 Hk Scooter Manual If searched for the ebook Suzuki an 125 hk scooter manual in pdf format, then you have come on to the right site. We present the utter variant of this ebook in epub, doc,

More information

CMF2 Series Applicable cylinder bore size: Max. ø160

CMF2 Series Applicable cylinder bore size: Max. ø160 4G/ M4G/ Individual wiring manifold ISO size 2 DIN terminal ox type 5 port pilot operated valve ISO conformed valve 2 Series pplicale cylinder ore size: Max. ø160 MN4G/ Common specifications 4G/ W4G/2

More information

Focus on French policy for low-carbon vehicle promotion and development

Focus on French policy for low-carbon vehicle promotion and development Focus on French policy for low-carbon vehicle promotion and development Pierre Mourlevat Ministre Conseiller Pauline pour GIROT les Affaires DE LANGLADE, Economiques, Counselorchef for Industry service

More information

ARCTIC APPLICATIONS DRESSTA CONSTRUCTION EQUIPMENT

ARCTIC APPLICATIONS DRESSTA CONSTRUCTION EQUIPMENT ARCTIC APPLICATIONS DRESSTA CONSTRUCTION EQUIPMENT When the going gets tough Wherever you operate, your productivity relies on powerful equipment that works hard, shift after shift, with minimum downtime

More information

THANK YOU FOR PURCHASING THIS PRODUCT

THANK YOU FOR PURCHASING THIS PRODUCT PORTABLE CARE CENTER 10 x 8 W/Headgate 62074482 & WO/ Headgate 62074492 10 x 10 W/Headgate 62074462 & WO/ Headgate 62074472 Hardware Kit 62174511 THANK YOU FOR PURCHASING THIS PRODUCT Behlen Country has

More information

NH Solid Blades 690 VAC sizes 000 to 3

NH Solid Blades 690 VAC sizes 000 to 3 NH Solid Blades 6 VAC sizes 000 to gs-class Protistor NH 6 VAC fuse-links provide maximum flexibility in equipment design and ultimate protection for today s power conversion equipment. This range is a

More information

Cruise Control <1KD-FTV>, ECT and A/T Indicator <1KD-FTV>, Engine Control <1KD-FTV> 1 G 12 GA2 (RHD) L (BAT) 25A EFI GLOW. EDU Relay.

Cruise Control <1KD-FTV>, ECT and A/T Indicator <1KD-FTV>, Engine Control <1KD-FTV> 1 G 12 GA2 (RHD) L (BAT) 25A EFI GLOW. EDU Relay. Cruise Control , ECT and A/T Indicator , Engine Control (AT) (AT) 5A FUE M 80A O C90(M), C9(N), C9(O), C9(), 57(Q), 58() ECM FC 7 Q E 9 N ME ( ) ( ) ( ) ( ) A7 Junction Connector

More information