LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA

Size: px
Start display at page:

Download "LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA"

Transcription

1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA Veterinarijos fakultetas Dovilė Stancevičienė Pagrindinių maisto alergenų ir laktozės tyrimai valgomuosiuose leduose Major food allergens and lactose analysis in ice cream Veterinarinės maisto saugos ištęstinių studijų MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS Darbo vadovas: Doc. dr. Arūnas Stankevičius Anatomijos ir fiziologijos katedra KAUNAS, 2016

2 DARBAS ATLIKTAS ANATOMIJOS IR FIZIOLOGIJOS KATEDROJE PATVIRTINIMAS APIE ATLIKTO DARBO SAVARANKIŠKUMĄ Patvirtinu, kad įteikiamas magistro baigiamasis darbas,,pagrindinių maisto alergenų ir laktozės tyrimai valgomuosiuose leduose Yra atliktas mano pačios; Nebuvo naudotas kitame universitete Lietuvoje ir užsienyje; Nenaudojau šaltinių, kurie nėra nurodyti darbe, ir pateikiu visą panaudotos literatūros sąrašą. Dovilė Stancevičienė (data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas) PATVIRTINIMAS APIE ATSAKOMYBĘ UŽ LIETUVIŲ KALBOS TAISYKLINGUMĄ ATLIKTAME DARBE Patvirtinu lietuvių kalbos taisyklingumą atliktame darbe. Dovilė Stancevičienė (data) (autoriaus vardas, pavardė) (parašas) MAGISTRO BAIGIAMOJO DARBO VADOVO IŠVADOS DĖL DARBO GYNIMO Doc. dr. A. Stankevičius (data) (darbo vadovo vardas, pavardė) (parašas) MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS APROBUOTAS KATEDROJE Prof. dr. J. Žymantienė (aprobacijos data) (katedros vedėjos vardas, pavardė) (parašas) Magistro baigiamojo darbo recenzentai: 1) 2) (vardas, pavardė) (parašai) Baigiamųjų darbų gynimo komisijos įvertinimas: (data) (gynimo komisijos sekretorės (-iaus) vardas, pavardė) (parašas) 2

3 TURINYS SANTRAUKA... 4 SUMMARY... 5 SANTRUMPOS... 6 ĮVADAS LITERATŪROS APŽVALGA Maisto alergijos samprata Maisto alergenai Alerginių ligų rizikos veiksniai Sergamumas maisto alergijomis Specifinių IgE tyrimų reikšmė diagnozuojant alergiją Maisto alergijos kaip visuomenės sveikatos problema Alergenų ženklinimą reglamentuojantys teisės aktai Maisto alergenų nustatymo metodai MEDŽIAGOS IR METODAI Mėginių paruošimas Mėginių paruošimas kazeino likučių nustatymui Mėginių paruošimas sojos likučių nustatymui Mėginių paruošimas žemės riešutų likučių nustatymui Mėginių paruošimas laktozės nustatymui Alergenų nustatymas Kazeino likučių nustatymas Sojos likučių nustatymas Žemės riešutų likučių nustatymas Laktozės nustatymas REZULTATAI Kazeino likučių tyrimas sojos valgomuosiuose leduose Laktozės likučių tyrimas. Kazeino ir laktozės priklausomybė Sojos likučių nustatymas ryžių pieno valgomuosiuose leduose Žemės riešutų likučių tyrimas ryžių pieno valgomuosiuose leduose REZULTATŲ APTARIMAS NAUDOTA LITERATŪRA PRIEDAI

4 SANTRAUKA Pagrindinių maisto alergenų ir laktozės tyrimai valgomuosiuose leduose Dovilė Stancevičienė Magistro baigiamasis darbas Darbo apimtis 53 psl., 19 lentelių, 9 paveikslai, 4 priedai. Maisto alergijos aktuali visuomenės problema. Kadangi veiksmingiausia priemonė išvengti alerginių reakcijų - visiškas nustatyto produkto nevartojimas, kuriame yra alergizuojančių medžiagų, tačiau dėl to nukenčia ne tik asmuo sergantis maisto alergija, bet ir suprastėja visos šeimos gyvenimo kokybė. Tačiau maisto industrija džiugina sparčiai plėsdama prekių asortimentą įvairiais maisto produktais, kuriuose įprastinės maisto medžiagos pakeičiamos įvairiomis alternatyvomis, tokiu būdu pagamina maisto produktą be nepageidaujamų maisto alergenų. Žinant, kad padidintos rizikos asmenų grupėms alergines reakcijas gali iššaukti net mažiausi aptinkami alergenų likučiai, būtinas griežtas alergenų valdymas maisto produktų gamybos procese. Taip bus užtikrinta deklaruojama informacija produktų etiketėse ir apsaugota žmonių, sergančių maisto alerginėmis ligomis, sveikata. Atsižvelgiant į maisto alergijų aktualumą visuomenėje šio darbo tikslas išbandyti ir įvertinti kiekybiškai imunofermentinės analizės metodą (IFA), kai kurioms alergijas sukeliančioms medžiagoms nustatyti ledų gamybos procese. Tyrimo metu nustatyta kazeino koncentracija eksperimentiniuose sojos valgomųjų ledų mišinio mėginiuose, į kuriuos pridėta pieniškų valgomųjų ledų mišinio įvairiomis koncentracijomis. Nustatytas ir laktozės kiekis bei įvertinta kiekio priklausomybė tarp kazeino ir laktozės. Ryžių pieno pagrindu pagamintuose valgomuosiuose leduose nustatytas žemės riešutų likučių kiekis esant skirtingoms žemės riešutų chalvos koncentracijoms, bei sojos likučių kiekis esant skirtingoms sojos ledų mišinio koncentracijoms. Remiantis tyrimo rezultatais, atlikti teoriniai skaičiavimai, kurie gali būti naudingi gamyboje alergenų valdyme, labiau suprantant kiek svarbūs prevenciniai veiksmai, kokie minimalūs kito valgomųjų ledų mišinio likučių kiekiai gali turėti įtakos visai mišinio partijai ir būti aptinkami galutiniame produkte, bei būti nesaugūs padidintos rizikos vartotojų grupėms. Raktažodžiai: valgomieji ledai, IFA, alergenai, soja, kazeinas, laktozė, žemės riešutai. 4

5 SUMMARY Major food allergens and lactose analysis in ice cream Dovile Stanceviciene Master s Thesis The volume of work 53 pages, 19 tables, 9 pictures, 4 annexes. Food allergies are relevant problem of society. Since the most effective means to prevent allergic reactions complete remove the product from the diet, which contains allergenic substances, however that affected not only the person suffering from food allergies, but also deteriorates the whole family's quality of life. But the food industry is encouraging the rapidly expanding range of products with the usual nutrients are replaced by different alternatives, thus producing food without unwanted food allergens. Knowing that the allergic reactions for groups of high-risk can cause even the smallest detectable allergen residues requires strict control of allergens in the food production process. That will ensure the declared information of product labels and protect people with allergies, health. According to the relevance of food allergies in the society the aim of this work paper - to try and quantified by ELISA method some allergies identify substances which cause ice-making process. The investigation established a concentration of casein in the experimental soy ice cream mixture samples containing added dairy ice cream mixture in varying concentrations. Identified amount of lactose and the estimated amount of correlation between the casein and lactose. In rice milk-based ice cream identified peanut residue levels at different peanut halva concentrations, and also soybean residue levels identified at different concentrations of soy ice cream mixture. Based on the research results, perform the theoretical calculations, which can be useful in the production of allergen management, better understanding importance of preventive action, what residues of other ice cream mix can affect the whole mix of batch and be present in the final product, and be unsafe for high-risk groups of users. Key words: ice cream, ELISA, allergen, soy, casein, lactose, peanuts. 5

6 SANTRUMPOS ATP adenozintrifosfatas. CV (angl. coefficient of variation) - variacijos koeficientas. IFA - imunofermentinės analizės metodas. IgE imunoglobulinas E. ISAAC (International Study on Asthma and Allergy in childhood) tarptautinis tyrimas dėl astmos ir alergijų vaikystėje MGS mažas gimimo svoris. PGR (angl. PCR; Polymerase chain reaction) polimerazinė grandininė reakcija. ppm (angl. parts per million, 10-6 ) matavimo vienetas, milijoninės dalys. PSO pasaulio sveikatos organizacija. TLK tarptautinė ligų klasifikacija. 6

7 ĮVADAS Sparčiai kintanti mūsų gyvenamoji aplinka kartais ima kelti pavojų. Jei žmogus pradeda neįprastai reaguoti į įprastines medžiagas išsivysto alerginės ligos [1]. Alerginės ligos yra vis didėjanti sveikatos problema, ypač tarp vaikų ir jaunų suaugusiųjų išsivysčiusiose, pramonės paveiktose šalyse. Šios problemos didėjimo priežastys vis dar neaiškios. Lietuvoje tyrimų alerginių ligų dėsningumams nustatyti beveik nėra, o alergija maistui dažniausiai tyrinėjama asmens sveikatos aspektu (diagnostikos ir gydymo principai). Iš epidemiologinių tyrimų paminėtini: vaikų bronchų astmos, alerginio rinito ir atopinio dermatito simptomų paplitimo (2000, 2008 m.) bei Vilniaus 5-9 klasių moksleivių maisto alergijų (2008 m.) tyrimai [2-4], tačiau informacijos apie maisto alergenų ir jų simptomų paplitimą bei pasiskirstymą atskirose amžiaus grupėse Lietuvoje trūksta. Labai svarbūs visi atliekami epidemiologiniai tyrimai, kurie padeda įvertinti ryšius tarp rizikos veiksnių ir maisto alergijų atsiradimo, taikyti profilaktikos priemones ar būdus palengvinti/sumažinti maisto alergijų sukeliantį diskomfortą sergantiems asmenims. Kadangi veiksmingiausia priemonė išvengti alerginių reakcijų - visiškas nustatyto produkto nevartojimas, kuriame yra alergizuojančių medžiagų, bet dėl to nukenčia ne tik asmuo sergantis maisto alergija, bet ir suprastėja visos šeimos gyvenimo kokybė. Tačiau maisto industrija džiugina sparčiai plėsdama prekių asortimentą produktų, skirtų alergiškiems žmonėms, be tam tikro deklaruojamo alergeno sudėtyje, siūlomi įprastiniai maisto gaminiai, alergizuojančius ingredientus pakeičiant kitomis alternatyvomis. Atsižvelgiant į tai, kad padidintos rizikos asmenų grupėms alergines reakcijas gali iššaukti mažiausios alergenų koncentracijos, būtinas griežtas alergenų valdymas maisto produktų gamybos procese. Tokiu atveju bus užtikrinta deklaruojama informacija produktų etiketėse ir apsaugota žmonių, sergančių alerginėmis ligomis, sveikata. Platesnis tokių produktų pasirinkimas palengvina daugelio žmonių kasdienybę, padidinamas jų maisto racionas nesukeliant sveikatos sutrikimų. Žmonėms, kuriems maisto produktai sukelia alergines reakcijas, dabar kur kas lengviau išsirinkti jų sveikatai nekenksmingą gaminį, nes pagal reglamentą dėl informacijos apie maistą tiekimo vartotojams, kuris visoje Europos Sąjungoje įsigaliojo nuo 2014 m. gruodžio 13 d., ant maisto produkto pakuotės turi būti išskirtos medžiagos, pasižyminčios alergizuojančiomis savybėmis [5]. Alegiškiems žmonėms skirti produktai turi būti kontroliuojami dėl alergenų atsitiktinio patekimo viso gamybos proceso metu. Kadangi valgomieji ledai be kazeino ir laktozės, žemės riešutų ir sojos baltymų likučių, yra gaminami Lietuvoje visai ES, tai kai kurių alergenų kontrolės užtikrinimas yra taikomas ir panaudojant kai kurių pavojingų, nepageidaujamų medžiagų 7

8 koncentracijos nustatymą imunofermentinės analizės metodu, kuris leidžia ledų gamyboje patikrinti alergizuojančias medžiagas ne tik kokybiškai, bet ir kiekybiškai, nustatant mažiausiais koncentracijas, kurios gali būti laikomos pavojingos alergiškiems žmonėms. Nors įprastinių valgomųjų ledų pagrindinė sudedamoji dalis yra pienas ir jo produktai (dažniausiai karvės pienas), tačiau šiuo metu valgomieji ledai pagaminami pakeičiant pieną ir jo produktus kitomis alternatyvomis, tokiomis kaip ryžių pienu, soja. Valgomieji ledai taip pat be gliuteno, riešutų likučių. Šios gaminių linijos orientuotos į padidintos rizikos žmonių grupes. Deklaruojant šią informaciją ant gaminio pakuotės būtinas griežtas alergenų valdymas gamyboje bei pagamintų partijų tyrimai ieškomų alergenų atžvilgiu. Kai kurių alergenų identifikavimui gali būti naudojami ir imunologiniai metodai, kurie ne visada būna tinkamai išbandyti ir įvertinti gamybos įmonėje. Atsižvelgiant į maisto alergijų aktualumą visuomenėje šio darbo tikslas išbandyti ir įvertinti kiekybiškai imunofermentinės analizės metodą (IFA), kai kurioms alergijas sukeliančioms medžiagoms nustatyti, padidintoms rizikos žmonių grupėms ledų gamybos procese. Tyrimai buvo atliekami su 3 iš pagrindiniais maisto alergenų kazeinu (karvės pienas), soja, žemės riešutais, kurie dėl sukeliamų alergijų dažnumo, įeina į alergenų didįjį aštuonetą. Darbo tikslui pasiekti, norint teoriškai apskaičiuoti, koks alergeno kiekis yra pakankamas patekti į visą mišinio partiją, siekiant gaminiuose aptikti alergenų likučius buvo naudoti eksperimentiniai mėginiai su žinomomis alergenų koncentracijomis. Darbo tikslui pasiekti buvo įvykdyti šie uždaviniai: Nustatytas kazeino likučių kiekis esant skirtingoms pieniškų ledų mišinio koncentracijoms valgomuosiuose sojos leduose. Nustatytas laktozės kiekis ir įvertinta kiekio priklausomybė tarp kazeino ir laktozės. Nustatytas žemės riešutų likučių kiekis esant skirtingoms žemės riešutų chalvos koncentracijoms ryžių pieno pagrindu pagamintuose valgomuosiuose leduose. Nustatytas sojos likučių kiekis esant skirtingoms sojos ledų mišinio koncentracijoms ryžių pieno pagrindu pagamintuose valgomuosiuose leduose.. 8

9 1. LITERATŪROS APŽVALGA 1.1 Maisto alergijos samprata Alergija yra neįprasta/neadekvati reakcija į aplinkoje esančias medžiagas, kurios paprastai yra įprastos: maisto produktus, namų dulkes, naminių gyvūnėlių kailį, mikroskopinius grybus, augalų žiedadulkes, buitines chemines medžiagas, vaistus ir kt. Todėl labai svarbu pažinti alergiją, nes tai visuomenės sveikatos problema [1]. Alergijos terminas laiko atžvilgiu šiek tiek pakito ir dar šis terminas yra tolygus padidėjusiam jautrumui; alergija, arba padidėjęs jautrumas, - tai sustiprėjęs imuninės sistemos atsakas į išorines antigenines ar alergines medžiagas [6]. Maisto produktai gali sukelti įvairiausių nepageidaujamų reakcijų tai vadinama padidėjusiu jautrumu maistui. Viena iš šių nepageidaujamų reakcijų yra alergija maistui. Alergija maistui apibrėžiama kaip imuninis atsakas į tam tikrą maisto produktą [7]. Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademijos (angl. European Academy of Allergology and Clinical Immunology, EAACI) siūlymu, 2001 m. priimta nauja alerginių ligų nomenklatūra. Pagal ją, alergija maistui priskiriama padidėjusiam jautrumui maisto produktams, ir gali būti imunoglobulino E (IgE) sukelta arba ne IgE sukelta alergija maistu; padidėjusiam jautrumui maisto produktams taip pat priskiriamas padidėjęs nealerginis jautrumas maistui (ankščiau - maisto netoleravimas) (1 pav.) [8-10]. Pagal Tarptautinę ligų klasifikaciją (TLK-10) alergijos maistui kodas T78 (žalingi padariniai, kitur neklasifikuojami): T78.0 anafilaksinis šokas dėl žalingos reakcijos į maistą, T78.1 kitos žalingos reakcijos į maistą, neklasifikuojamos kitur bei kiti pakodžiai [11]. 1 pav. Padidėjusio jautrumo maisto produktams skirstymas pagal alerginių ligų nomenklatūrą. IgE sukeltos reakcijos, kitaip vadinamos greitojo tipo, metu susidaro specifiniai IgE antikūnai maisto alergenams, o klinikiniai simptomai dažniausiai pasireiškia per 2 val. Lėtojo tipo, t.y. 9

10 nedalyvaujant IgE, dalyvauja kitų klasių specifiniai imunoglobulinai, imuniniai kompleksai ar ląstelės, o klinikiniai simptomai pasireiškia per val. [7, 12]. Nepageidaujamos reakcijos į maistą taip pat gali būti toksinės. Jas sukelia maiste atsiradusios įvairios kenksmingos medžiagos, patekusios jį ruošiant, maisto priedai, teršalai [13]. 1.2 Maisto alergenai Alergiją sukelia įvairios medžiagos, kurios yra vadinamos alergenais. Alergenas tai antigenas, sukeliantis alerginę reakciją. Daugelis alergenų yra baltymai, dažniausiai su šoninėmis angliavandenių grandinėmis. Baltymo alergiškumas (gebėjimas sukelti alergines reakcijas) priklauso nuo epitopų skaičiaus (alergeno dalių, sąveikaujančių su specifiniais antikūnais ar T limfocitais). Alergenai gali būti visos medžiagos, esančios žmogaus aplinkoje, išskyrus fizinius veiksnius (šaltį, karštį, drėgmę ir t.t.). Bet kuris maisto produktas gali sukelti alergiją, ir šiuo metu žinoma daugiau nei 120 įvairiausių tokių maisto produktų [14]. Alergenai skirstomi į dvi grupes: infekcinius ir neinfekcinius. Maisto alergenai priklauso neinfekciniams ir gali įjautrinti organizmą, patekę per virškinamąjį traktą, odą, įkvėpus alergenų, kurie kryžmiškai reaguoja su tam tikrais augaliniais alergenais. Manoma, kad ir ore esantys alergenai, patekę į burną ar nosiaryklę, nuryjami gali įjautrinti organizmą bei sukelti alerginį uždegimą virškinamajame trakte [15, 16]. Maisto alergenais vadinamos medžiagos, kurios: 1) sąveikauja su IgE antikūnais; 2) sukelia alerginę reakciją; 3) sukelia alerginę sensibilizaciją. Maisto alergenai skirstomi į pirmosios ir antrosios klasės alergenus. Pirmosios klasės alergenai yra vandenyje tirpūs glikoproteinai, kurie yra atsparūs karščiui, rūgščių ir proteazių poveikiui. Būdingiausi pirmosios klasės alergenai karvės pieno baltymai, vištos kiaušinio baltymas, žemės riešutų, žuvies baltymai, kai kurie obuolių, javų alergenai. Dauguma antrosios klasės alergenų yra neatsparūs karščiui augalinės kilmės baltymai. Juos sunku išgryninti, todėl iš šių alergenų sunku pagaminti standartizuotus kokybiškus ekstraktus diagnostiniams mėginiams. Antrosios klasės alergenams būdingos kryžminės reakcijos su įkvepiamais alergenais. Šiai klasei būdingiausi alergenai - bananai, kiviai, avokadai, vyšnios, morkos, salierai, bulvės. Kai kurių pirmosios ir antrosios klasės maisto alergenų struktūra yra nustatyta, pagrindiniai alergenai identifikuoti, išgryninti ir koduoti. Rekombinantinių alergenų atradimas žada geresnę in vivo ir in vitro alergijos maistui diagnostiką bei gydymą [13]. Maisto alergenai gali būti gyvulinės arba augalinės kilmės, ir jie būdingi tam tikrai geografinei zonai. Svarbiausieji maisto alergenai yra: pienas, kiaušiniai, grūdiniai, turintys gliuteno, riešutai, soja, žuvis, mėsa, vėžiagyviai, uogos, vaisiai, daržovės, prieskoniai ir kt. [16]. JAV 8 maisto produktai sukelia 90 proc. visų alergijų maistui, dėl to jie dažnai vadinami didžiuoju 10

11 aštuonetu tai pienas, kiaušiniai, žemės riešutai, kiti riešutai, grūdiniai, žuvis, vėžiagyviai, soja [17-19]. Daugeliui mokslinių tyrimų centrų Europoje, taip pat ir Vilniaus universitetui, vykdant ES finansuojamą projektą EuroPrevall (angl. The Prevalence, Costs, and Basis of Food Allergy across Europe), kuriuo siekiama ištirti sąveikas tarp maisto patekimo į organizmą, jo metabolizmo, imuninės sistemos veiklos, genetinio fondo ir socioekonominių veiksnių bei nustatyti esminius rizikos veiksnius maisto sukeltoms ligoms bei alergijoms atsirasti ir sudaryti rizikos veiksnių bendrą duomenų bazę, yra sukurta InformAll duomenų bazė. Joje sukaupta informacija apie daugelį maisto produktų, galinčių sukelti alergiją, taip pat sukeliamos alergijos klinikines charakteristikas (pvz.: simptomai, diagnostika) bei alergenų biochemines savybes [16]. Čia maisto produktai klasifikuojami į grupes: pienas ir kiaušiniai, vaisiai, daržovės, žuvis, riešutai, grūdiniai, ankštiniai, prieskoniai ir žolelės, vėžiagyviai, kiti. Maisto apdorojimo būdas taip pat turi įtakos alerginio maisto produktų savybėms. Verdamos daržovės ir vaisiai dažnai praranda alergizuojančiąsias savybes, tačiau dauguma žuvies, mėsos, vėžiagyvių, kiaušinių, grūdų alergenų yra atsparūs temperatūros poveikiui. Pavyzdžiui, skrudinti žemės riešutai stipriau alergizuoja nei virti. Tai galėtų paaiškinti kodėl JAV, kur beveik kiekvienas vaikas iki 2 metų valgo žemės riešutų sviestą, plačiai paplitusi alergija žemės riešutams. Tačiau Kinijoje alergija žemės riešutams yra reta, nors turi panašų kontaktą su šiais riešutais, tik jie maistui vartojami virti [13]. Maisto alergenai gali sukelti ir pseudoalergines reakcijas. Dažniausiai tokias reakcijas sukelia maisto produktai, turintys daug: 1) histamino (švieži produktai pomidorai, špinatai, vėžiagyviai, lašiša, apelsinai; apdoroti maisto produktai fermentiniai sūriai, kiauliena, konservuotas tunas, dešrelės, alus); 2) tiramino ir feniletilamino (šokoladas, raudonasis vynas, konservuota žuvis, fermentinis sūris); 3) histaminą atpalaiduojančių produktų (braškės, kiaušinio baltymas, kiauliena, cinamonas, šokoladas, ananasas, papaja, ankštiniai [6]. Prieskoniai ir žolelės, ypač naudojami švieži sezono metu, taip pat gali turėti alergenų, pvz.: anyžių sėklos, česnakas, garstyčios. Paprastai jie vartojami nors ir nedideliais kiekiais, tačiau gali sukelti gyvybei pavojingas būkles. Dažnai virimas ar kepimas gali padėti išvengti reakcijos [16]. 1.3 Alerginių ligų rizikos veiksniai Šiuo metu yra identifikuojama daugybė maisto alergijos rizikos veiksnių, tačiau dar nemažai jų vertinami prieštaringai. Gyvenimo būdas turi didelę įtaką alergijos vystymuisi, nes atlikti duomenys rodo, kad besivystančiose šalyse alergija yra kur kas dažnesnė tarp žmonių, gyvenančių geresnėmis socialinėmis sąlygomis, pvz., alergija mažiau paplitusi tarp Jungtinės Karalystės 11

12 gyvenančių vaikų, migravusių iš Vakarų Indijos, negu tarp jų brolių ir seserų, gimusių Anglijoje [20]. Todėl manoma, kad aplinkos sąlygos didžiausią įtaką turi ankstyvojoje vaikystėje. Moksliniais tyrimais pagrįsta, kad vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių, lemiančių alerginių ligų išsivystymą, yra paveldimumas [4, 21-23]. Tiriant alergiškus vaikus Vilniaus mieste, buvo išaiškinta, kad šeimose, kuriose buvo alergija sergančių šeimos narių, vaikų, sergančių vienokia ar kitokia maisto alergija, buvo 2 kartus daugiau negu šeimose, kuriose nėra tokių asmenų [2]. Danijoje buvo atliktas tyrimas su dvyniais, ir jo nustatyta, kad taro monozigotinių dvynių, net 85,0 proc., porų sirgo viena ar kita liga, lyginant su 21,1 proc., dizigotinių dvynių [24]. Tačiau vien genetinis polinkis sirgti alerginėmis ligomis negalėjo daryti įtakos taip sparčiai didėjančiam alerginių ligų paplitimui. Manoma, kad per pastaruosius keturis dešimtmečius nuolat didėjančiam dažniausių vaikų alergijų paplitimui didžiausios įtakos turėjo genetinių ir aplinkos veiksnių tarpusavio sąveika [4, 25-27]. Yra žinoma, kad pastaraisiais dešimtmečiais labai padidėjo antibiotikų vartojimas, gydant vaikų viršutinių kvėpavimo takų infekcijas. Daugelis autorių mano, kad antibiotikai sukelia žarnyno mikrofloros pokyčius, sudaro palankias sąlygas dominuoti Staphylococcus aureus ir koliforminėms bakterijoms, kurios gali skatinti alerginių ligų išsivystymą. Taip pat vyrauja nuomonė, kad kaime vartojamas natūralus, termiškai neapdorotas pienas, turintis daugiau bakterijų, o ypač Lactobacillus, pasižymi apsauginiu poveikiu alerginėms ligoms. Įrodyta, kad prebiotikų skyrimas sergantiems atopiniu dermatitu vaikams pagerina ligos eigą [28]. Tyrimų rezultatai įrodo, kad natūralus maitinimas per pirmuosius šešis mėnesius gali apsaugoti nuo daugelio alerginių ligų išsivystymo. Tai lemia ilgųjų grandinių riebiosios rūgštys, dalyvaujančios slopinant uždegiminį procesą, ir motinos piene esantis imunoglobulinas A (IgA), padedantis kovoti su infekcijomis [4, 23]. Vaikų alergija karvės pienui, kuri buvo ypač dažna XX a. pirmajame ketvirtyje dėl ypač dažno vaikų maitinimo karvės pieno mišinukais, šiuo metu ženkliai mažėja, kadangi populiarėja natūralus maitinimas. Vaikai, kurie bent 3 mėnesius buvo natūraliai maitinti, rečiau sirgo atopiniu dermatitu būdami vienų metų amžiaus [3] metais Kanadoje buvo atliekamas mokslinis tyrimas norint nustatyti mažo gimimo svorio (MGS) įtaką maisto alergijoms išvystyti. Buvo remtasi faktu, kad prieš laiką gimusieji arba MGS naujagimiai turi padidėjusį žarnų pralaidumą. Tačiau tyrimo hipotezė buvo atmesta, kadangi iš daugiau nei MGS naujagimių, kurie buvo stebėti nuo 1995 iki 2002 m., tik 4,23 proc. išsivystė alergija maistui. Buvo paskelbta išvada, kad nei nėštumo trukmė, nei kūdikio gimimo svoris nėra rizikos veiksniai maisto alergijoms išsivystyti [29]. Buvusioje Rytų Vokietijoje skirtinguose miestuose tirti 5-14 metų amžiaus vaikai. Nustatyta, kad per septynerius metus ( ) žymiai padaugėjo vaikų, įsijautrinusių bent vienam iš pagrindinių kvepiamųjų alergenų, taip pat padidėjo įsijautrinimo lygis, dėl kurio galėjo prasidėti 12

13 vienos ar kitos ligos klinikinis pasireiškimas. Nustatyta, kad padidėjo bronchų astmos, alerginio rinito ir atopinio dermatito paplitimas, o ypač tarp vaikų, kurie gimė po Vokietijos sujungimo. Manoma, kad būtent šie vaikai ankstyvoje vaikystėje buvo labiausiai paveikti vakarietiško gyvenimo būdo [30] m. ištyrus metų amžiaus vaikus, paaiškėjo, kad mieste gyvenantys vaikai žymiai dažniau sirgo bronchų astma, alerginiu rinitu ir atopiniu dermatitu ar nurodė jiems būdingus simptomus negu kaime gyvenantys bendraamžiai. Manoma, kad malkų naudojimas patalpoms šildyti ir maistui ruošti, dažnesnis kontaktas su įvairiomis bakterijomis, kur kas retesnis antibiotikų vartojimas turėjo įtakos rečiau sirgti alerginėmis ligomis [31, 32]. Norėdami įvertinti ar pirminė profilaktika naujagimystės laikotarpiu gali apsaugoti nuo įsijautrinimo maistui ir buitiniams alergenams bei bronchų astmos išsivystymo, S. H. Arshadas su kolegomis [33] tyrinėjo alergiškų mamų vaikus, turinčius didelę riziką sirgti bronchų astma. Ištyrus tiriamosios ir kontrolinės grupių vaikus (8 metų amžiaus), išvadose pateikta, kad griežtas alergenų vengimas kūdikystėje didelės rizikos vaikams sumažina pavojų įsijautrinimui ir gali apsaugoti nuo bronchų astmos išsivystymo [34]. Honkonge ir Kinijoje atlikus I ir III ISAAC tyrimus (1995 ir 2002 m.), paaiškėjo, kad kontinentinėje Kinijoje gimę vaikai bronchų astma sirgo kur kas rečiau negu gimė Honkonge [35]. Manoma, kad kontinentinėje Kinijoje yra žemesnis pragyvenimo lygis, todėl vaikai ankstyvoje vaikystėje rečiau susiduria su dažniausiais alergenais, kurie gali lemti vienos ar kitos alerginės ligos išsivystymą [36]. Turkijoje m. tirti 6-14 metų amžiaus vaikai. Per paskutiniuosius penkerius tyrimo metus labai sumažėjo atopinio dermatito, bronchų astmos ir alerginio rinito paplitimas. Tyrėjų nuomone, tam įtakos turėjo per paskutiniuosius dešimtį metų šalyje pagerėjusi oro ir maisto kokybė, padidėjęs žaliųjų plotų kiekis bei sumažėjęs pasyvus rūkymas tarp vaikų [37]. Švedijoje, ištyrus apie m. gimusių šauktinių, paaiškėjo, kad per paskutiniuosius tris dešimtmečius bronchų astmos, alerginio rinito ir atopinio dermatito paplitimas nuolat didėjo tarp kaime, ir tarp mieste gyvenančių žmonių, tačiau kaime gimę ir augę vyrai rečiau sirgo minėtomis ligomis negu miestiečiai. Tyrėjų nuomone, minėtam ligų paplitimui turėjo įtakos ne tik sparti pramonės plėtra, bet ir esminiai struktūriniai pokyčiai kaime [38]. Alerginių ligų paplitimo skirtumai tarp kaimo bei miesto vaikų tirti ir Lietuvoje. Vilniaus universiteto mokslininkai, naudodami ISAAC tyrimo klausimynus, m. tyrė Utenos miesto ir rajono 6-7 ir metų amžiaus vaikus. Paaiškėjo, kad 6 7 metų amžiaus kaime gyvenantys vaikai žymiai rečiau nurodė bronchų astmai, alerginiam rinitui ar atopiniam dermatitui būdingus simptomus negu bendraamžiai, gyvenantys mieste. Vyresniųjų moksleivių grupėje reikšmingų alerginių ligų paplitimo skirtumų tarp kaimo ir miesto gyventojų nenustatyta [39]. 13

14 1.4 Sergamumas maisto alergijomis Pastaraisiais dešimtmečiais pastebimai didėja sergamumas maisto alergijomis. Tyrimai, atlikti buvusiose Rytų ir Vakarų Vokietijoje, parodė, kad yra nemažai skirtumų tarp Vakarų Europos ir Rytų Europos, ypač pokomunistinių jos šalių, gyventojų sergamumo alerginėmis ligomis. Senosiose Europos Sąjungos šalyse jos vargina apie 35 proc. žmonių. Manoma, kad taip yra dėl sterilios žmonių supančios aplinkos ir oro užterštumo. Vartojama vis naujų maisto produktų, medikamentų, pramonėje ir aplinkoje naudojama vis daugiau cheminių medžiagų. Tokiomis sąlygomis atsiranda naujų alergenų, be to, kinta jau žinomi [2, 40]. Remiantis apklausos duomenimis, nuo 5 iki 35 proc. suaugusiųjų mano, jog jie ar jų vaikai kenčia nuo alergijos maistui, tačiau atliktų tyrimų duomenimis, maistui alergiški 6-8 proc. mažų vaikų (iki 3 metų), 3-5 proc. vyresnių vaikų ir 1,5-3 proc. suaugusiųjų. Pažymėtina, kad alergija maistui dažniau nustatoma žmonėms, sergantiems kitomis atopinėmis ligomis: alergija maistui diagnozuojama proc. vaikų ir jaunuolių, sergančių vidutinio sunkumo ir sunkiu atopiniu dermatitu, ir apie 6-17 proc. vaikų, sergančių astma [13, 41, 42]. JAV maisto alergija serga 6-8 proc. vaikų iki 4 metų amžiaus ir apie 3-4 proc. suaugusiųjų tai daugiau nei 12 mln. gyventojų, arba vienas iš 25 [18, 43, 44]. Tarp vaikų šioje šalyje alergijos maistui paplitimas per m. išaugo 18 proc. [45]. R. J. Rona os ir kitų mokslininkų [46] atliktos metaanalizės duomenimis (apžvelgta per 900 publikacijų alergijos maistui paplitimo tema nuo 1990 m.), nustatyta, kad kuriam nors maistui alergiškų yra 2-4 proc. žmonių, tačiau atsižvelgiama į regioną, pasirinktus tyrimo metodus, maisto alergijų paplitimas gali varijuoti tarp 3-35 proc. Kad apskritai alergijos simptomai kur kas labiau paplitę Vakarų Europoje, net ir neužterštuose kaimiškuose rajonuose, negu buvusiose socialistinėse šalyse Vidurio ir Rytų Europoje bei Suomijoje, įskaitant pramoninius Lenkijos, Estijos bei Rusijos miestus, patvirtino ISAAC studijų rezultatai [47]. Prancūzijos miesto (Tulūzos) mokyklose atlikto tyrimo duomenimis, vaikų sergamumas alergija maistui buvo lygus 6,7 proc. [48]. O Vilniuje atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad maisto alergijos paplitimas tarp moksleivių buvo beveik dvigubai didesnis - 12,8 proc. [2]. Maisto alergijų paplitimas priklauso ir nuo šalies gyventojų valgymo įpročių: alergija sojos baltymams dažnesnė Japonijoje, žemės riešutams JAV ir Didžiojoje Britanijoje, alergija žuvies baltymams Skandinavijos šalyse ir Ispanijoje, citrusiniams vaisiams Izraelyje ir Ispanijoje, lęšiams Ispanijoje, sraigėms Italijoje ir Ispanijoje, atogrąžų vaisiams Pietryčių Azijos šalyse [13] Specifinių IgE tyrimų reikšmė diagnozuojant alergiją Kraujotakoje cirkuliuojantys IgE antikūnai gyvuoja trumpai jų pusinės eliminacijos laikas tik 2,5 dienos. Todėl cirkuliuojančių IgE matavimas (bendrų ir specifinių) atspindi tik naujai 14

15 pasigaminusius IgE, taigi parodo tik šiuo metu esantį imuninį aktyvumą. Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl kartais ne visai sutampa odos dūrio tyrimo ir IgE matavimo in vitro rezultatai. Priešingai nei tyrimai in vitro, odos testai priklauso ne tik nuo IgE antikūnų, bet dar ir nuo putliųjų ląstelių būklės, kraujagyslių bei nervinio jautrumo bei odos būklės, vartojamų vaistų. Odos testai nėra kiekybiniai, todėl sunku palyginti įvairiose vietose ir skirtingu laiku atliktų tyrimų rezultatus. Dažniausiai neužtenka nustatyti tik bendrų IgE koncentraciją, reikia išsiaiškinti tiksliai, koks arba kokie alergenai sukelia alerginę reakciją ir pageidautina kokio stiprumo reakciją sukelia kiekvienas iš šių alergenų. Tam matuojami alergenams specifiški IgE. Pasitaiko atvejų, kai bendrų IgE kiekis mažas (normalus), o alergenams specifiškų IgE randamos kliniškai reikšmingos koncentracijos. Pagal gautą endogeninio IgE kiekį (ku/l) specifiniam alergenui išskiriamos klasės ir vertinimas (1 lentelė) [49]. 1 lentelė. Pagal gautą endogeninio IgE kiekį (ku/l) specifiniam alergenui išskiriamos klasės ir vertinimas [49]. Klasė kiu/l Vertinimas 0 <0,35 Neigiama reakcija, nerasta specifinių antikūnų. I 0,35-0,7 Labai silpna reakcija, sensibilizacijos atveju dažniausiai nebūna jokių klinikinių požymių. II 0,7-3,5 Silpna reakcija, sensibilizacija su klinikiniais požymiais galima viršutiniame šios klasės lygyje. III 3,5-17,5 Aiški antikūnų detekcija, dažniausiai su klinikiniais požymiais. IV 17,5-50 Teigiama reakcija, stipri antikūnų detekcija, beveik visada su klinikiniais požymiais. V Labai stipriai teigiama reakcija, aukšta antikūnų koncentracija. VI 100 ir > Labai stipriai teigiama reakcija, ypač aukštas antikūnų titras Maisto alergijos kaip visuomenės sveikatos problema Alerginės ligos yra vis didėjanti sveikatos problema. Apie alergijas kalbama ir svarbiausiame Europos sveikatos politikos dokumente Sveikata visiems XXI amžiuje. Jos tampa labai svarbia sveikatos problema. Jų, kartu su neužkrečiamosiomis ligomis stebėsenai siūloma formuoti rodiklius, o 8-uoju tikslu siekiama mažinti neužkrečiamąsias ligas: iki 2020 m. visame regione iki mažiausio įmanomo lygio turi būti sumažintas sergamumas, negalia ir priešlaikinės mirtys dėl pagrindinių lėtinių ligų [50]. Daugumai vaikų ir suaugusiųjų bent kartą gyvenime ar dažniau kyla tam tikrų nepageidaujamų reakcijų į maistą [13]. Vaikai, sergantys alergija maistui, nuo 2 iki 4 kartų dažniau serga astma ir kitomis alergijomis. 27 proc. sergančiųjų skundžiasi dėl egzemos ar kitos odos 15

16 alergijos (palyginti su nesergančiais 8 proc.), daugiau kaip 30 proc. sergančiųjų taip pat skundžiasi dėl kvėpavimo sistemos alergijos (tarp nesergančiųjų 9 proc.) [19]. JAV m. dėl maisto alergijų buvo apie vizitų ir skubių iškvietimų, o m mirčių per metus [45]. Kadangi nustatyto maisto produkto nevartojimas yra pats pagrindinis ir veiksmingiausias alergijos maistui gydymas, tai lemia pacientų gyvenimo kokybę, taip pat ir jų šeimas, draugus, kitus asmenis, pvz., vaikų mokytojus [15]. Visame pasaulyje kalbama apie itin didelę ekonominę alerginių ligų žalą. Alergija įtraukia visą visuomenę, kadangi skaičiuojamos išlaidos, tokios kaip pinigai sveikatos paslaugoms, hospitalizavimui, medikamentams, bei išlaidos už prarastas dienas mokykloje, tėvų praleistos darbo valandos. Australijos mokslininkai atliko tyrimą, kurio tikslas buvo paskaičiuoti, kiek valstybei kainuoja karvės pieno netoleruojantys pacientai. Tyrimo metu 6 mėnesius stebėta 6150 kūdikių, įvertinant visas išlaidas. Šios šalies sveikatos biudžetui tai kainavo 6,5 mln. Australijos dolerių (skaičiuota m. kainomis). Daugiausiai išlaidų pareikalavo specialaus maitinimo organizavimas klinikose (62 proc.), bei vizitai pas specialistus (28 proc.) [51]. JAV mokslininkų paskaičiavimais, alerginis rinitas, kuris vargina apie proc. populiacijos, 2002 m. valstybei ir jos gyventojams kainavo 4,863 mlrd. dolerių [52]. Tai viena iš daugelio svarių priežasčių, kodėl šių ligų gydymas ir prevencija yra vienas pagrindinių šiuolaikinės visuomenės sveikatos, mokslo ir medicinos bendruomenės iššūkių [53]. Finansinė ir socialinė šios problemos kaina vis didėja, tačiau dauguma šiuolaikinių mokslinių tyrimų yra skirti galimų sprendimo būdų paieškai kaip palengvinti alergijos sergančių pacientų gyvenimą [54]. Turinčių alergijas maistui pacientų nukenčia gyvenimo kokybė, alergiški žmonės turi priprasti prie papildomo diskomforto, kadangi nuolatos turi kontroliuoti tai, ką valgo, todėl iškyla papildomų sunkumų socialiniame gyvenime. Pacientų (arba alergišku vaikų tėvų) nerimas dėl galimų sunkių reakcijų gali nulemti socialinę izoliaciją ar psichinės sveikatos problemas [55]. Švedijos mokslininkų, tyrusių netoleruojančių maisto vaikų ir jų šeimų gyvenimo kokybę, susijusią su sveikata, duomenimis, kuo didesnis skaičius negalavimų, sukeltų dėl suvalgyto maisto, kankina vaiką, tuo žemesnis vaiko gyvenimo kokybės rodiklis, tuo labiau prastėja ir tėvų gyvenimo kokybė, tuo stipriau sutrikdomas tokių šeimų kasdieninis gyvenimas, rezultatai parodė, kad alergiškų vaikų gyvenimo kokybei pablogėti didesnės įtakos turi ne tikroji klinikinė organizmo reakcija į maisto alergeną, o galimos rizikos suvokimas, baimė, kad suvalgius tam tikro maisto įvyks alerginė reakcija, kad nuo šiol reikės imtis ir nuolatos laikytis atitinkamų priemonių, keisti įprastą gyvenimo būdą tam, kad išvengtų šių nepageidaujamų simptomų. Todėl tiek alergija, tiek tiesiog padidėjęs jautrumas produktui vertinama kaip stiprus psichosocialinis veiksnys [56]. 16

17 ES finansuojamo jungtinio projekto EuroPrevall metu atlikus analizę pagal specializuotus gyvenimo kokybės tyrimo klausimynus buvo nustatyta, kad kasdienis gyvenimo ritmas yra labiau sutrikdomas asmenims, alergiškiems žemės riešutams, negu asmenims, sergantiems reumatinėmis ligomis. Taip pat ištirta, kad šeimų, kuriuose yra bent vienas vaikas, alergiškas maistui, kasdienė veikla ir laisvalaikis buvo ženkliai apriboti [57]. 1.5 Alergenų ženklinimą reglamentuojantys teisės aktai Net mažas maisto produkto kiekis ar likutis jautriems vartotojams gali sukelti reakciją, todėl Europos Sąjungoje maisto gamintojams ir importuotojams yra nustatyti reikalavimai dėl sudedamųjų dalių, galinčių sukelti alergijas, ženklinimo. Ženklinimo reikalavimai parengti pagal Maisto kodekso komisijos maisto ženklinimo komiteto (angl. Codex Alimentarius Commission Committee on Food Labeling) rekomendacijas ir Europos Sąjungoje galioja Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su maisto produktų ženklinimu, pateikimu ir reikalavimu, derinimo (angl. Directive 2000/13/EC of the European Parliament and of the Council of 20 March 2000 on the approximation of the laws of the Member States relating to the labeling, presentation and advertising of foodstuffs), nustatanti reikalavimus gamintojams deklaruoti esamas sudedamąsias dalis. Ši direktyva turi daug pakeitimų, tačiau su alergenais susiję šie svarbiausi - Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/89/EB iš dalies pakeičianti Direktyvą 2000/13/EB dėl maisto produktuose esančių komponentų nurodymo ir Komisijos direktyva 2007/68/EB, iš dalies keičianti Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB ІІІa priedą dėl tam tikrų maisto sudedamųjų dalių. Minėtame ІІІa priede pateikiamas maisto produktų sudedamųjų dalių, galinčių sukelti alergiją ir kurios privalo būti ženklinamos, sąrašas. Lietuvoje galioja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24d. įsakymu Nr. 677 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 119:2002 Maisto produktų ženklinimas (Žin., 2003, Nr, ), kuri perkelia Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas. Šioje higienos normoje nurodoma, kad ženklinimo informacija turi būti pateikiama gerai matomoje maisto produktų pakuotės vietoje, lengvai įžiūrima, neištrinama, ryški, neuždegta kitais įrašais arba piešiniais, tačiau nėra numatyta konkrečių išmatuojamų jos įskaitomumo įvertinimo kriterijų. Išsamus maisto produktų sudedamųjų dalių, kurių ženklinimas yra reglamentuojamas Lietuvoje ir Europos Sąjungoje, sąrašas pateikiamas 2 lentelėje. JAV tai pat galioja panašus Maisto alergenų ženklinimo ir vartotojų apsaugos įstatymas [58, 59] m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos 17

18 Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (OL L 304, , p ). Reglamento (ES) Nr. 1169/2011 paskesni daliniai pakeitimai ir pataisos buvo įterpti į pradinį tekstą. Reglamentas taikomas nuo 2014 m. gruodžio 13 d., kurio pagrindinės naujovės: aiškiai apibrėžtos atsakomybės, praplėstas privalomų pateikti duomenų sąrašas, atsirado naujos nuostatos dėl alergenų, nefasuotų maisto produktų ženklinimas. Prieš šio reglamento atnaujinimą, nefasuotiems gaminiams alergenų ženklinimas nebuvo reglamentuojamas. Ant pakuotės turi būti nurodytos visos alergiją ar netoleravimą sukeliančios medžiagos, naudojamos gaminant ar ruošiant maisto produktą ir išliekančias galutiniame produkte, nors ir pakitusiu pavidalu [60]. Pagal direktyvą 2007/68/EB, ženklinant turi būti nurodyti pripažinti maisto alergenai. Šios direktyvos ir direktyvos 2000/13/EB reikalavimai yra perkelti į nacionalinį teisės aktą Lietuvos higienos norma HN 119:2002 Maisto produktų ženklinimas. Visi privalomi ženklinti maisto produktai alergenai išvardinti minėtos higienos normos 5 priede [58]. Sudedamosios dalys, kurių ženklinimą reglamentuoja HN 119 :2002 Maisto produktų ženklinimas 5 priedas (2 lentelė). Šiuo metu mokslininkų atliekamų mokslinių tyrimų maisto alergijų kiekio (koncentracijos) slenksčio (minimalios dozės, kuri gali sukelti reakciją) nustatymas ir pagrindimas, tiriant atskirus individus, tam tikrą imtį, ir pritaikant rezultatus visai populiacijai, - jų pagrindu keičiami, tobulinami privalomieji reikalavimai, teisės aktai [61]. Taigi alergijos maistui pripažinimas aktualia visuomenės sveikatos problema leidžia kalbėti apie reikalingą ir tinkamą alergenų valdymą jų ženklinimą, tinkamą informacijos pateikimą vartotojui, tolimesnius tyrimus alergenų slenksčiams nustatyti. Yra nustatytos, tačiau nepatvirtintos alergenų likučių normos maistų produktuose, kurios turėtų nesukelti alerginės reakcijos ir vartotojas turėtų būti saugus; 1) celiakija (gliuteninė enteropatija): mg gliadino per dieną; 2) alergija grūdinėms kultūroms: 0,4 10 g grūdinės kultūros; 3) vėžiagyviai: 14 g krevečių; 32 mg baltymo; 4) žuvis priklausomai nuo rūšies: 5 mg 6 g; 5) vištų kiaušiniai: 0,1 200 mg baltymų; 6) žemės riešutai: 0,1 3 mg baltymai; 7) soja: 0, mg sojos miltų; 8) karvės pienas: 0,5 50 ng baltymų / ml 23; 9) riešutai: mg baltymų; 10) salierai: 0,7 5 g salierų; 11) garstyčios: 0,8 mg baltymų; 12) sezamas: 12,4 mg baltymų; 13) lubinai: mg lubinų miltų; 14) moliuskai mg sausos sraigės [62]. 18

19 2 lentelė. Maisto produktų sudedamosios dalys, kurių ženklinimą reglamentuoja ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktai. HN 119 :2002 Maisto produktų ženklinimas 5 priedas. Eil. Produktai nr 1. Glitimo turintys javai (t. y. kviečiai, rugiai, miežiai, avižos, kviečiai spelta, kamutas arba jų sukryžmintos atmainos ir jų produktai Išimtys Išskyrus: 1.1. kviečių pagrindu pagamintą gliukozės sirupą, įskaitant gliukozę ir jų produktus, jei dėl apdirbimo proceso nepadidėja Europos maisto saugos tarnybos įvertintas alergeniškumo lygis, taikomas atitinkamam produktui, iš kurio jie pagaminti; 1.2. kviečių pagrindu pagamintą maltodekstriną ir jo produktus, jei dėl apdirbimo proceso nepadidėja Europos maisto saugos tarnybos įvertintas alergeniškumo lygis, taikomas atitinkamam produktui, iš kurio jie pagaminti; 1.3. miežių pagrindu pagamintą gliukozės sirupą; 1.4. javus, naudojamus distiliatų ar žemės ūkio kilmės etilo alkoholio, skirto spiritiniams gėrimams ir kitiems alkoholiniams gėrimams, gamybai. 2. Vėžiagyviai ir jų produktai 3. Kiaušiniai ir jų produktai 4. Žuvis ir jos produktai Išskyrus: 4.1. žuvies želatiną, naudojamą kaip vitaminų ar karotenoidų preparatų nešiklį; 4.2. žuvies želatiną ar žuvų klijus, naudojamus alui ir vynui skaidrinti. 5. Žemės riešutai ir jų produktai 6. Sojų pupelės ir jų produktai Išskyrus: 6.1. rafinuotą sojų pupelių aliejų ir riebalus ir jų produktus, jei dėl apdirbimo proceso nepadidėja Europos maisto saugos tarnybos įvertintas alergeniškumo lygis, taikomas atitinkamam produktui, iš kurio jie pagaminti; 6.2. natūralių tokoferolių mišinius (E306), natūralų d-alfa tokoferolį, natūralų d-alfa tokoferolio acetatą, natūralų d- alfa tokoferolio sukcinatą iš sojų pupelių; 6.3. iš sojų pupelių aliejaus pagamintus fitosterolius ir fitosterolių esterius; 6.4. augalinių stanolių esterius, pagamintus iš sojų pupelių aliejaus sterolių. 7. Pienas ir jo produktai Išskyrus: 7.1. išrūgas, naudojamas distiliatų ar žemės ūkio kilmės etilo alkoholio, skirto spiritiniams gėrimamas ir kitiems alkoholiniams gėrimams, gamybai; 7.2. laktitolį. 8. Riešutai, t. y. migdolai (Amygdalus communis L.), lazdynų riešutai (Corylus avellana), graikiniai riešutai (Juglans regia), anakardžiai (Anakardium occidentale), karijos (Carya illinoiesis (Wangenh.) K. Koch), bertoletijos (Bertholletia excelsa), pistacijos (Pistacia vera), makadamijos (Macadamia ternifolia) ir jų produktai 9. Salierai ir jų produktai 10. Garstyčios ir jų produktai 11. Sezamų sėklos ir jų produktai 12. Sieros dioksidas ir sulfitai, kurių koncentracija didesnė kaip 10 mg/kg arba 10 mg/l, išreikšti kaip SO Lubinai ir jų produktai 14. Moliuskai ir jų produktai Išskyrus: 8.1. riešutus, naudojamus distiliatų ar žemės ūkio kilmės etilo alkoholio, skirto spiritiniams gėrimams ar kitiems alkoholiniams gėrimams, gamybai. 19

20 1.6 Maisto alergenų nustatymo metodai Maisto alergenų nustatymo metodai - neatsiejama maisto industrijos dalis. Metodų taikymas: nustatytų reikalavimų atitikimo patikrinimui (galutinio produkto atitiktis etiketės informacijai, maisto produktų atšaukimo veiksmai ir tyrimai, vartotojų skundų tyrimai ir patvirtinimas); žaliavų/ingredientų kryžminei kontakto kontrolei (ypač produktų su deklaruojama informacija be alergenų (angl. allergen free claim); alergenų kontrolės programos, specifinių valymo etapų ir pan., efektyvumo patikrinimas; mokslinių tyrimų projektai ir klinikiniai tyrimai (pvz.: hipoalerginis maistas). Norint pasirinkti tinkamiausią metodą, būtina įvertinti šiuos kriterijus: tinkamumas pagal maisto produktų apdirbimą (perdirbtas, šviežias ir pan.), specifiškumas, kiekybinis ar kokybinis, jautrumas (aptikimo slenkstis), ar standartizuotas (pripažintas tarptautiniu mastu kaip AOAC, CEN/ISO, CODEX Alimentarius ir pan). Šių dienų patvirtinti metodai, grindžiami masių spektrometrija: bendras baltymų (alergenų) aptikimas tamponu (angl. swab method), baltymai gali būti aptinkami bet kokiame mėginyje, tačiau nespecifiškas maisto alergenams, mažas jautrumas - aptikimo riba ~ 3-20 μg baltymo; rezultatai nekoreliuojami su ELISA metodo rezultatais; ATP/bioliuminescencinis aptinka ATP biologiniuose šaltiniuose, nespecifiškas maisto alergenams ir netgi baltymams, ATP lygis gali skirtis priklausomai nuo maisto produktų, rezultatai nekoreliuojami su ELISA metodo rezultatais; greitas (< 30 sek.) ir gali būti atliekamas vietoje realiu laiku (angl. real-time); PGR tinkantis alergenų aptikimui tiek augalinės tiek ir gyvūninės kilmės maisto produktuose, tyrimo eigoje naudojama DNR, kuri visada yra stabili nepriklausomai nuo maisto apdorojimo, tinkamas daugeliui alergiško maisto produktams bei GMO, pusiau kiekybinis, jautrus (2.5 ir 10 mg/kg alergiško maisto/viso maisto); greitas aptikimas, realaus laiko PGR leidžia aptikti kelis alergenus mėginyje, naudingas tais atvejais kur ELISA metodas negalimas arba rezultatai abejotini (pvz.: hidrolizuoti baltymai), tačiau tyrimas nepajėgus atskirti pieno ir jautienos ar kiaušinio ir vištienos, įranga brangi ir ne visose laboratorijos galima, DNR nebuvimas nenurodo baltymų nebuvimo; matuokliai ir juostelės (angl. Lateral Flow Devices and Dipstick tests) pagrįsti antikūnais kaip ir ELISA metodas, paprastai naudojami aplinkos mėginių, valymo ir maisto patikrinimui, tinkamas daugeliui maisto alergenų, greitas ir naudojamas vietoje (<5 min.), pigesnis nei ELISA, jautrus (~ 5 ppm), vieni iš jų yra pritaikyti tik skalavimo vandeniui bet ne maistui, reikalauja patvirtinimo metodų; ELISA populiarus maisto industrijoje, didelis specifiškumas, galimas tiek kokybinis tiek kiekybinis variantas, pakankamai jautrus (dera su esama ribine informacija ir etaloninėmis dozėmis), suderinamas visiems mėginiams (ingredientams, gataviems produktams, skalavimo vandeniui, tamponų/aplinkos mėginiams; tyrimo laikas 30 minučių 6 valandos; proteominiai tokie kaip LC-MS/MS [63]. 20

21 2. MEDŽIAGOS IR METODAI 2.1 Mėginių paruošimas Maisto alergenų (kazeino, sojos baltymo, žemės riešutų baltymo) ir laktozės tyrimai valgomuosiuose leduose buvo atlikti įmonės Unilever Lietuva ledų gamyba laboratorijoje. Įmonė gamina ir tiekia Europos rinkai ryžių pieno bei sojos valgomuosius ledus. Šių produktų pakuotėse deklaruojama, kad produktas be pieno (įskaitant laktozę), gliuteno, žemės riešutų, o ryžių pieno valgomuosiuose leduose ir be sojos Mėginių paruošimas kazeino likučių nustatymui Į stiklinę tarą pasveriama po 200 g (430 ml) tiriamojo sojos valgomojo ledo. Tokiu būdu paruošiami septyni mėginiai. Į pirmą mėginį nededamas alergenas tai kontrolinis mėginys. Į likusius septynis susvertus mėginius atitinkamai įdedamas tiriamasis alergenas - pieniškų valgomųjų ledų mišinys įvairiomis koncentracijomis: į 2 mėginį 10 μl, į 3 20 μl; į 4-40 μl; į 5 70 μl, į μl, μl, μl, pieniškų ledų mišinio kiekio (3 lentelė). Naudojamų pieniškų ledų mišinio sudėtyje 84,4 proc. sudaro pienas ir pieno produktai (liesas pienas, sviestas, lieso pieno milteliai). Įkaitinama kaitlentė iki 45 C temperatūros ir ištirpinami tiriamieji mėginiai. Gerai išmaišomi, kad tolygiai pasiskirstytų tiriamasis alergenas. 3 lentelė. Pieniškų ledų mišinio kiekis (μl) tiriamuosiuose sojos valgomuosiuose ledų mėginiuose. Mėginio nr. Pieniškų ledų mišinio kiekis (μl) sojos valgomuosiuose leduose 1 0 (kontrolinis) Mėginių ruošimui bei kontroliniams mėginiams naudoti sojos valgomieji ledai buvo ištirti, išorinėje akredituotoje laboratorijoje, dėl kazeino likučių ir laktozės kiekio. Iš šios partijos ištirti du mėginiai: prasidėjus gamybai viena pirmųjų ledų pakuotė (žr. 1 priedas) ir besibaigiant partijos gamybai, viena paskutiniųjų ledų pakuotė (žr. 2 priedas), kad įvertinti alergenų užteršimo riziką 21

22 visos gamybos metu, užtikrinant saugią gaminamą produkciją. Mėginiuose kazeino nerasta (<0,5 ppm), taip pat ir laktozės neaptikta daugiau nei 0,01/100g Mėginių paruošimas sojos likučių nustatymui Į stiklinę tarą pasveriama po 200 g (430 ml) tiriamųjų ryžių pieno pagrindu (ryžių pieno 60 proc.) pagamintų valgomųjų ledų. Tokiu būdu paruošiami septyni mėginiai. Pirmasis mėginys tai kontrolinis mėginys be įdėto alergeno. Į kitus paruoštus šešis mėginius, kuriuose sudėta po 200 g ryžių valgomųjų ledų mišinio, atitinkamai įdedamas tiriamasis alergenas - sojos valgomųjų ledų mišinys, kurį 7 proc. sudaro sojos miltai, įvairiomis koncentracijomis: į 2 mėginį 10 μl, į 3 20 μl; į 4-30 μl; į 5 50 μl, į 6 70 μl, μl sojos ledų mišinio kiekio (4 lentelė). Įkaitinama kaitlentė iki 45 C temperatūros ir ištirpinami tiriamieji mėginiai. Gerai išmaišomi, kad tolygiai pasiskirstytų tiriamas alergenas. Mėginių ruošimui bei kontroliniams mėginiams naudoti ryžių pagrindu pagaminti valgomieji ledai buvo ištirti, išorinėje akredituotoje laboratorijoje, dėl kazeino, sojos likučių bei laktozės kiekio. Iš šios partijos ištirti du mėginiai: prasidėjus gamybai viena pirmųjų ledų pakuotė (žr. 3 priedas) ir besibaigiant partijos gamybai, viena paskutiniųjų ledų pakuotė (žr. 4 priedas), kad įvertinti alergenų užteršimo riziką visos gamybos metu, užtikrinant saugią gaminamą produkciją. Mėginiuose kazeino nerasta (<0,5 ppm), laktozės neaptikta daugiau nei 0,01/100g, sojos daugiau nei 2,5 ppm neaptikta taip pat. 4 lentelė. Sojos ledų mišinio kiekis (μl) tiriamuosiuose ryžių pieno valgomuosiuose ledų mėginiuose. Mėginio nr. Sojos ledų mišinio kiekis (μl) ryžių valgomuosiuose leduose 1 0 (kontrolinis) Mėginių paruošimas žemės riešutų likučių nustatymui Alergeno, žemės riešuto, nustatymui naudota žemės riešutų chalva, kurios sudėtyje žemės riešutų masė sudaro 58 proc. Atliktas žemės riešutų chalvos praskiedimas su fiziologiniu tirpalu 1:100 ir 1:10 santykiais. 22

23 Mėginiai su žemės riešutų chalva 1:100 praskiedimu. Į stiklinę tarą pasveriama po 200 g (430 ml) ryžių pieno pagrindu pagaminto valgomojo ledo. Tokiu būdu paruošti septyni mėginiai. Pirmasis mėginys be įdėto alergeno tai kontrolinis mėginys. Į kitus šešis paruoštus mėginius atitinkamai įdėta tiriamojo alergeno žemės riešutų chalvos 1:100 praskiedimo įvairiomis koncentracijomis: į 2 mėginį 10 μl, į 3 20 μl; į 4-50 μl; į 5 70 μl, į μl, μl sojos ledų mišinio kiekio (5 lentelė). Mėginiai su žemės riešutų chalva 1:10 praskiedimu. Su žemės riešutų chalvos praskiedimu 1:10 santykiu taip pat paruošti mėginiai: 1 kontrolinis, į kitus šešis paruoštus mėginius atitinkamai įdėta tiriamojo alergeno žemės riešutų chalvos 1:10 praskiedimo įvairiomis koncentracijomis: į 2 mėginį 10 μl, į 3 20 μl; į 4-50 μl; į 5 70 μl, į μl, μl sojos ledų mišinio kiekio (5 lentelė). Įkaitinama kaitlentė iki 45 C temperatūros ir ištirpinami tiriamieji mėginiai. Gerai išmaišomi, kad tolygiai pasiskirstytų tiriamas alergenas. 5 lentelė. Žemės riešutų chalvos praskiedimo kiekis (μl) tiriamuosiuose ryžių valgomuosiuose ledų mėginiuose (1:100 ir 1:10 santykiais). Mėginio nr. Žemės riešutų chalvos 1:100 praskiedimo kiekis (μl) ryžių valgomuosiuose leduose Žemės riešutų chalvos 1:10 praskiedimo kiekis (μl) ryžių valgomuosiuose leduose 1 0 (kontrolinis) 0 (kontrolinis) Mėginių paruošimas laktozės nustatymui Laktozės kokybiniam nustatymui naudojami tie patys paruošti sojos valgomųjų ledų mėginiai su skirtingomis pieniškų ledų mišinio koncentracijomis, kurie buvo paruošti ir kazeino likučių nustatymui (3 lentelė). Įkaitinama kaitlentė iki 45 C temperatūros, stiklinėje taroje ištirpinami tiriamieji mėgininiai. 23

24 2.2 Alergenų nustatymas Sojos valgomuosiuose leduose tiriami kazeino likučiai naudojant RIDASCREEN FAST Casein rinkinį. Valgomuosiuose ryžių leduose sojos likučiai tiriami naudojant RIDASCREEN FAST Soya rinkinį, žemės riešutų likučiai tiriami su RIDASCREEN FAST Peanut rinkiniu. ELISA tyrimui atlikti naudota R-Biopharm AG firmos geros ELISA praktikos vadovas [64]. Prietaisai ir priemonės: ACCU Reader mikroplokštelių skaitytuvas; mikrocentrifuga NUVE NF200 ; šildoma vandens vonelė, automatinės pipetės TermoLabsystems Finnpipette ( μl; μl ir 1-5 ml) ir CAPP Rhythm; 200 μl ir 5 ml antgaliai automatinėms pipetėms; 2,5 ml švirkštai CAPP; 5 ml mėgintuvėliai centrifugavimui; kiuvetės iš rinkinių ir jų laikiklis; stovelis mėgintuvėliams; stiklinės kolbos; svarstyklės KERN EG620-3NM ir VIBRA AJ AJH-2200CE; vienkartinės pipetės 2 ml Kazeino likučių nustatymas RIDASCREEN FAST Casein rinkinys. Jį sudaro: plovimo (angl. wash) tirpalas (100ml); ekstrakcijos buferinis tirpalas (125 ml); standartinis tirpalas 1 (0 ppm kazeino koncentracija); standartinis tirpalas 2 (0,5 ppm kazeino koncentracija); standartinis tirpalas 3 (1,5 ppm kazeino koncentracija); standartinis tirpalas 4 (4,5 ppm kazeino koncentracija); standartinis tirpalas 5 (13,5 ppm kazeino koncentracija) (2 pav.) konjugato tirpalas (0,7 ml); Red Chromogen Pro tirpalas (10 ml); konjugato praskiedimo buferis (7 ml); stop tirpalas (14 ml). 2 pav. RIDASCREEN FAST Cazein rinkinyje esančių standartinių mėginių kokybės užtikrinimo sertifikate pateikiama jų koncentracijų kreivė. 24

25 Tirpalų paruošimas 1. Ekstrakcijos buferis 125 ml pašildomas 37 C temperatūros vandens vonelėje apie minučių, gerai supurtant, kol tirpalas tampa visiškai skaidrus ir jame nesimato smulkių kristalų ml ekstrakcijos buferio tirpalo įpilti į 200 ml talpos tirpalo ruošimo kolbą ir iki menisko praskiesti distiliuotu vandeniu, užkimšti kamštį, gerai suplakti kolbą vartant 7 kartus. Taip paruoštas tirpalas galioja 12 savaičių jį laikant šaldytuve 0-6 C temperatūroje ml plovimo tirpalo įpilti į 200 ml talpos tirpalo ruošimo kolbą ir iki menisko praskiesti distiliuotu vandeniu, užkimšti kamštį, gerai suplakti kolbą vartant 7 kartus. Taip paruoštas tirpalas galioja 4 savaites jį laikant šaldytuve 0-6 C temperatūroje. Tyrimo atlikimas 1 g ištirpinto tiriamojo mėginio pasverti į 100 ml tirpalo ruošimo kolbą (matavimo kolbą) su dangteliu. 20 ml pašildyto ekstrakcijos buferinio tirpalo įpilti į 100 ml matavimo kolbą su 1 g mėginio. Kolbą su mėginiu įdėti į 60 C temperatūros vandens vonelę ir šildyti 10 min. Pastaba. Kas 3 min mėginys, esantis 100 ml matavimo kolboje su ekstrakcijos buferiniu tirpalu, ištraukus iš vonelės supurtomas ir vėl grąžinamas į vonelę. Imamas 5 ml mėgintuvėlis kiekvienam tiriamam mėginiui. Į juos įpilti po daugiau kaip pusę jo tūrio (apytikriai, nereikia tikslaus matavimo) tiriamo mėginio (tiriamas mėginys 1 g + 20 ml pašildyto ekstrakcijos buferinio tirpalo). Mėgintuvėlis centrifuguojamas 10 min centrifugoje. Išsicentrifugavęs mėginys esantis mėgintuvėlyje nepurtomas, imama apytikriai nuo 2 ml iki 5 ml tirpalo iš šio mėgintuvėlio ir pernešama į kitą švarų 5 ml mėgintuvėlį. Pastaba. Iš mėgintuvėlio imamas tik skaidrus skystis esantis mėgintuvėlio centre. T.y. stengiamasi nepaimti tirpalo nuo dugno ar nuo viršaus. Tai turi būti atliekama labai kruopščiai, kad pipete paimtas mėginys atsitiktinai nesugrįžtų atgal į mėgintuvėlį ir nesudrumstų tirpalo. 2 ml - 5 ml pernešto tiriamo mėginio į naują mėgintuvėlį centrifuguojama 10 min. Toliau kiekvienas sekantis žingsnis turi būti atliekamas per 10 min. Pagal parodytą pavyzdį išdėliojamos kiuvetės (6 lentelė) ir po 100 µl į kiuvetes supilstomi iš rinkinio RIDASCREEN FAST Casein esantys standartiniai tirpalai bei tiriamieji mėginiai. Sukamaisiais judesiais supurtomas laikiklis su kiuvetėmis ir laukiama 10 min. Po 10 min kiuvetėse esantį turinį išpilti, likučiai gerai išpurtomi. Į ištuštintas kiuvetes įpilti plovimo tirpalo po 250 µl, užpildomos visos kiuvetės. Sukamaisiais judesiai supurtyti kiuvetes esančias laikiklyje. Turinys pašalinamas, tirpalo likučiai esantys kiuvetėse išpurtomi. Toks veiksmas atliekamas 3 kartus. 25

26 6 lentelė. Kiuvečių užpildymo schema standartiniais ir tiriamaisiais mėginiais A Standartas 1 Standartas 1 mėginys 4 mėginys 4 B Standartas 2 Standartas 2 mėginys 5 mėginys 5 C Standartas 3 Standartas 3 mėginys 6 mėginys 6 D Standartas 4 Standartas 4 mėginys 7 mėginys 7 E Standartas 5 Standartas 5 F mėginys 1 mėginys 1 G mėginys 2 mėginys 2 H mėginys 3 mėginys 3 Mėgintuvėlyje pasiruošiamas tirpalas iš konjugato ir konjugato praskiedimo buferinio tirpalų. Šių tirpalų kiekis pasirenkamas iš lentelės pagal tiriamų kiuvečių kiekį, įskaitant ir kiuvetes į kurias pilasi standartiniai tirpalai iš rinkinio RIDASCREEN FAST Casein (7 lentelė). Paruoštas tirpalas nusidažo žaliai. 7 lentelė. Konjugato ir konjugato praskiedimo buferio tirpalų santykis esant skirtingam kiuvečių kiekiui. Kiuvečių skaičius Konjugato tirpalas Konjugato praskiedimo tirpalas 12 kiuvečių 150 µl 1,5 ml 14 kiuvečių 175 µl 1,75 ml 16 kiuvečių 200 µl 2,0 ml 18 kiuvečių 225 µl 2.25 ml 20 kiuvečių 250 µl 2,50 ml 22 kiuvečių 275 µl 2,75 ml 24 kiuvečių 300 µl 3,0 ml Po 100 µl pasiruošto tirpalo pilstoma į tuščias kiuvetes kiekvienai kiuvetei keičiant pipetės antgalį. Laikiklis su kiuvetėmis supurtomas sukamaisiais judesiais ir paliekamas 10 min. Po 10 min kiuvetėse esantis turinys išpilamas, likučiai gerai išpurtomi. Plovimo tirpalu daromas kiuvečių plovimas. Po 250 µl pilama į kiuvetes, užpildomos visos kiuvetės. Sukamaisiais judesiais supurtome kiuvetes esančias laikiklyje ir turinys išpilamas, tirpalo likučiai esantys kiuvetėse išpurtomi ant popieriaus. Toks veiksmas atliekamas 3 kartus iš eilės. Po 100 µl su pipete pernešama į kiuvetes Red Chromogen Pro tirpalas, kiekvienai kiuvetei keičiant pipetės antgalį. Jei po šio žingsnio tiriamasis mėginys (neskaitant standartinių mėginių iš rinkinio RIDASCREEN FAST Casein) nusidažo mėlyna spalva kyla įtarimas, kad tiriamajame mėginyje kazeino yra > 0,5 ppm arba mėginys paruoštas neteisingai. Kiuvetės paliekamos tamsoje 10 min. 26

27 Po 10 min kiuvetėse esantis turinys neišpilamas. Į kiuvetės pilama po 100 µl stop tirpalo, kiekvienai kiuvetei keičiant pipetės antgalį. Atlikus šį veiksmą, standartiniai mėginiai, didėjant koncentracijoms, geltonuoja ryškėjančia tvarka (3 pav.). Mėginiai, kuriuose aptinkami tiriamojo alergeno likučiai, taip pat geltonuoja. 3 pav. Tyrimo pabaigoje, standartiniai mėginiai užpildyti stop tirpalu, geltonuoja ryškėjančiai, didėjant alergeno koncentracijai. Paruoštos kiuvetės dedamos į Accu Reader mikroplokštelių skaitytuvą. Reikalinga nustatyti reikiamą programą ELISA, pasirenkant tiriamąjį baltymą. Gaunami rezultatai standartinių mėginių koncentracijų kreivė, standartinių ir tiriamųjų mėginių kiuvečių absorbcijos reikšmės bei alergeno likučių kiekio rezultatai (ppm) Sojos likučių nustatymas Naudojamas RIDASCREEN FAST Soya rinkinys. Jį sudaro: plovimo tirpalas (100ml); alergeno ekstrakcijos buferio tirpalas (125 ml); ekstrakcijos tirpalas 2 (110 ml); standartinis tirpalas 1 (0 ppm sojos koncentracija); standartinis tirpalas 2 (2,5 ppm sojos koncentracija); standartinis tirpalas 3 (5 ppm sojos koncentracija); standartinis tirpalas 4 (10 ppm sojos koncentracija); standartinis tirpalas 5 (20 ppm sojos koncentracija) (4 pav.); konjugato tirpalas (0,7 ml); Red Chromogen Pro tirpalas (10 ml); stop tirpalas (14 ml). Tirpalų paruošimas Plovimo tirpalas ir alergenų ekstrakcijos buferinis tirpalas pašildomi 37 C temperatūros vandens vonelėje apie min, juos gerai supurtant, kol tirpalai tampa visiškai skaidrūs ir juose nesimato smulkių kristalėlių. Ekstrakcijos tirpalas 2 naudojamas neskiestas. 20 ml pašildyto alergeno ekstrakcijos buferinio tirpalo koncentrato pilama į 200 ml tūrio tirpalo ruošimo kolbą ir iki menisko praskiedžiama distiliuotu vandeniu, užkemšama kamščiu, 27

LIETUVOS GYVENTOJŲ MITYBOS ĮPROČIAI 2013 METAIS

LIETUVOS GYVENTOJŲ MITYBOS ĮPROČIAI 2013 METAIS 34 VISUOMENĖS SVEIKATA / PUBLIC HEALTH SVEIKATOS MOKSLAI / HEALTH SCIENCES ISSN 2335-867X 213, 23 tomas, Nr. 4, p. 34-41 doi:.52/sm-hs.213.89 LIETUVOS GYVENTOJŲ MITYBOS ĮPROČIAI 213 METAIS Valerij Dobrovolskij,

More information

Nacionaliniai mobilumo konsorciumai Greta Nutautait

Nacionaliniai mobilumo konsorciumai Greta Nutautait Nacionaliniai mobilumo konsorciumai 2014-02-19 Greta Nutautait Nacionaliniai aukštojo mokslo mobilumo konsorciumai Konsorciumai kuriami mobilumo vykdymui; MSI gali teikti Erasmus mobilumo paraišką individualiai

More information

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ EKSPORTO RINKOS. Vida Dabkienė Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ EKSPORTO RINKOS. Vida Dabkienė Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ EKSPORTO RINKOS Vida Dabkienė Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas Straipsnyje analizuojama potencialių Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto plėtra

More information

Priedas Nr. II-7. II-7 Dirbanc iu ju skurdo situacijos vertinimas

Priedas Nr. II-7. II-7 Dirbanc iu ju skurdo situacijos vertinimas lt Priedas Nr. II-7 II-7 Dirbanc iu ju skurdo situacijos vertinimas 7.1. Dirbančiųjų skurdo Lietuvoje empirinis vertinimas Individas yra laikomas skurstančiuoju dirbančiuoju, jeigu jis nurodo samdomą darbą

More information

Parengė: Regina Rimkienė (Ugdymo inovacijų centro projektų koordinatorė) Regina Sabaliauskienė (Ugdymo inovacijų centro direktorė)

Parengė: Regina Rimkienė (Ugdymo inovacijų centro projektų koordinatorė) Regina Sabaliauskienė (Ugdymo inovacijų centro direktorė) Mažylio maitinimas Mažylio maitinimas Parengė: Regina Rimkienė (Ugdymo inovacijų centro projektų koordinatorė) Regina Sabaliauskienė (Ugdymo inovacijų centro direktorė) Kūdikio iki 1 metų maitinimas. Naujausi

More information

SUAUGUSIŲ IR PAGYVENUSIŲ LIETUVOS GYVENTOJŲ FAKTINĖS MITYBOS IR MITYBOS ĮPROČIŲ TYRIMAS

SUAUGUSIŲ IR PAGYVENUSIŲ LIETUVOS GYVENTOJŲ FAKTINĖS MITYBOS IR MITYBOS ĮPROČIŲ TYRIMAS VISUOMENĖS SVEIKATA ORIGINALŪS STRAIPSNIAI SUAUGUSIŲ IR PAGYVENUSIŲ LIETUVOS GYVENTOJŲ FAKTINĖS MITYBOS IR MITYBOS ĮPROČIŲ TYRIMAS Albertas Barzda 1, 2, Roma Bartkevičiūtė 1, 2, Ignė Baltušytė 1, Rimantas

More information

ATITIKTIES DEKLARACIJA

ATITIKTIES DEKLARACIJA ATITIKTIES DEKLARACIJA Gamintojas: Oxyline Sp. z o.o. ul. Pisudskiego 23, 95-200 Pabianice, Lenkija Pagaminimo vieta: ul. Pisudskiego 23, 95-200 Pabianice, Poland Gaminio pavadinimas: Filtruojantis respiratorius

More information

RVASVT sistemos įvertinimas X maisto prekių parduotuvėse. Assesment of the HACCP systém in X grocery stores

RVASVT sistemos įvertinimas X maisto prekių parduotuvėse. Assesment of the HACCP systém in X grocery stores LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA Veterinarijos fakultetas Giedrė Jankauskienė RVASVT sistemos įvertinimas X maisto prekių parduotuvėse Assesment of the HACCP systém in X

More information

SVEIKOS MITYBOS REKOMENDACIJOS

SVEIKOS MITYBOS REKOMENDACIJOS SVEIKATOS MOKYMO IR LIGŲ PREVENCIJOS CENTRAS VILNIAUS UNIVERSITETO MEDICINOS FAKULTETAS KAUNO MEDICINOS UNIVERSITETAS SVEIKOS MITYBOS REKOMENDACIJOS (Metodinės rekomendacijos) Vilnius, 2010 UDK 613.2(474.5)

More information

Funkcionalaus maisto veikliųjų medžiagų įtaka valgomųjų ledų savybėms

Funkcionalaus maisto veikliųjų medžiagų įtaka valgomųjų ledų savybėms ISSN 1392-0227. MAISTO CHEMIJA IR TECHNOLOGIJA. 2006. T. 40, Nr. 1 Funkcionalaus maisto veikliųjų medžiagų įtaka valgomųjų ledų savybėms A. Liutkevičius, V. Speičienė KTU Maisto institutas, Taikos pr.

More information

Užsienio valiutos kurso rizikos matavimo metodai ir jų taikymas Lietuvoje

Užsienio valiutos kurso rizikos matavimo metodai ir jų taikymas Lietuvoje ISSN 1392-1258. EKONOMIKA. 2000 51 Užsienio valiutos kurso rizikos matavimo metodai ir jų taikymas Lietuvoje Juozapas Audvydas Staškevičius Profesorius technikos mokslų habilituotas daktaras Vilniaus Gedimino

More information

Bacillus cereus maisto produktuose ir jų nustatymo metodai (apžvalga)

Bacillus cereus maisto produktuose ir jų nustatymo metodai (apžvalga) ISSN 1392-0227. MAISTO CHEMIJA IR TECHNOLOGIJA. 2006. T. 40, Nr. 1 Bacillus cereus maisto produktuose ir jų nustatymo metodai (apžvalga) J. Šalomskienė KTU Maisto institutas, Taikos pr. 92, LT-51180, Kaunas;

More information

THE IMPACT OF MOTOR VEHICLE DRIVER BEHAVIOUR FACTORS ON TRAFFIC SAFETY

THE IMPACT OF MOTOR VEHICLE DRIVER BEHAVIOUR FACTORS ON TRAFFIC SAFETY VILNIUS GEDIMINAS TECHNICAL UNIVERSITY Jurijus ZARANKA THE IMPACT OF MOTOR VEHICLE DRIVER BEHAVIOUR FACTORS ON TRAFFIC SAFETY SUMMARY OF DOCTORAL DISSERTATION TECHNOLOGICAL SCIENCES, TRANSPORT ENGINEERING

More information

AUTOMOBILIŲ PREKYBOS RINKOS FORMAVIMOSI YPATUMAI LIETUVOJE

AUTOMOBILIŲ PREKYBOS RINKOS FORMAVIMOSI YPATUMAI LIETUVOJE P. Novakas II MAGISTRANTŪROS KURSAS BENDROJI GEOGRAFIJA IR KRAŠTOTVARKA AUTOMOBILIŲ PREKYBOS RINKOS FORMAVIMOSI YPATUMAI LIETUVOJE Vilnius 2006 1 VILNIAUS UNIVERSITETAS BENDROSIOS GEOGRAFIJOS KATEDRA Įvertinimas

More information

Technical Occurrence Report Form pildymo instrukcijos

Technical Occurrence Report Form pildymo instrukcijos Šiose pildymo instrukcijose pateikiama informacija apie tai, kaip užpildyti Technical Occurrence Report Form d l pranešimų EASA apie techninius įvykius. Atsižvelgdami į informaciją, turimą pranešimo apie

More information

SUAUGUSIŲ LIETUVOS ŽMONIŲ GYVENSENOS TYRIMAS, 2004

SUAUGUSIŲ LIETUVOS ŽMONIŲ GYVENSENOS TYRIMAS, 2004 Kansanterveyslaitoksen julkaisuja Publications of the National Public Health Institute B 4/2005 Vilius Grabauskas Jūratė Klumbienė Janina Petkevičienė Artūras Katvickis Aušra Šačkutė Ville Helasoja Laura

More information

Botulizmo profilaktikos ir kontrolės metodinės rekomendacijos

Botulizmo profilaktikos ir kontrolės metodinės rekomendacijos Botulizmo profilaktikos ir kontrolės metodinės rekomendacijos ISBN 978-609-454-113-1 Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, 2014 UAB Vitae Litera, 2014 Botulizmo profilaktikos ir kontrolės metodinės rekomendacijos

More information

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETO EKONOMIKOS KATEDRA. Diana JASTREMSKIENĖ

ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETO EKONOMIKOS KATEDRA. Diana JASTREMSKIENĖ ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETO EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETO EKONOMIKOS KATEDRA Diana JASTREMSKIENĖ APRŪPINIMO MAISTU UŽTIKRINIMO PROBLEMA BESIVYSTANČIOSE ŠALYSE Magistrantūros studijų baigiamasis

More information

ISSN VETERINARIJA IR ZOOTECHNIKA. T. 37 (59). 2007

ISSN VETERINARIJA IR ZOOTECHNIKA. T. 37 (59). 2007 FUNKCIONALUSIS MAISTAS IR JO VEIKLIOSIOS DALYS Dalia Sekmokienė 1,2, Algirdas Liutkevičius 2, Mindaugas Malakauskas 1 1 Lietuvos veterinarijos akademija, Tilžės g. 18, 4781 Kaunas; tel. (8~37) 36 26 95;

More information

KAČIŲ KRAUJYJE ESANČIŲ KREATININO IR ŠLAPALO KONCENTRACIJŲ VERTINIMAS SERGANT LĖTINIU INKSTŲ NEPAKANKAMUMU

KAČIŲ KRAUJYJE ESANČIŲ KREATININO IR ŠLAPALO KONCENTRACIJŲ VERTINIMAS SERGANT LĖTINIU INKSTŲ NEPAKANKAMUMU LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA Veterinarijos fakultetas Ieva Pranckutė KAČIŲ KRAUJYJE ESANČIŲ KREATININO IR ŠLAPALO KONCENTRACIJŲ VERTINIMAS SERGANT LĖTINIU INKSTŲ NEPAKANKAMUMU

More information

ŠEŠĖLINĖS EKONOMIKOS ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ RINKOJE ĮTAKA ŠALIES BIUDŽETUI

ŠEŠĖLINĖS EKONOMIKOS ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ RINKOJE ĮTAKA ŠALIES BIUDŽETUI ISSN 1822-6760. Management theory and studies for rural business and infrastructure development. 2010. Nr. 20 (1). Research papers. ŠEŠĖLINĖS EKONOMIKOS ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ RINKOJE ĮTAKA ŠALIES

More information

Сборник статей 15-ой конференции молодых ученых Литвы «НАУКА БУДУЩЕЕ ЛИТВЫ», 4 мая 2012 г., Вильнюс, Литва

Сборник статей 15-ой конференции молодых ученых Литвы «НАУКА БУДУЩЕЕ ЛИТВЫ», 4 мая 2012 г., Вильнюс, Литва LAIS TRANSPORTO INŽINERIJA IR VADYBA 15-osios Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos MOKSLAS LIETUVOS ATEITIS straipsnių rinkinys, 2012 m. gegužės 4 d., Vilnius, Lietuva TRANSPORT ENGINEERING AND MANAGEMENT

More information

BIODEGALAI. Part-financed by the European Union (European Regional Development Fund and European Neighbourhood and Partnership Instrument)

BIODEGALAI. Part-financed by the European Union (European Regional Development Fund and European Neighbourhood and Partnership Instrument) BIODEGALAI Part-financed by the European Union (European Regional Development Fund and European Neighbourhood and Partnership Instrument) Įžanga ES reikalavimai diegti ir plėtoti atsinaujinančių išteklių

More information

Kancerogeniniai maisto priedai. Aleksandro Stulginskio universiteto studentas: Tadas Micius

Kancerogeniniai maisto priedai. Aleksandro Stulginskio universiteto studentas: Tadas Micius Kancerogeniniai maisto priedai Aleksandro Stulginskio universiteto studentas: Tadas Micius Kaunas 2014 Paskaitos uždaviniai Įvardinti pagrindines problemas dėl maisto priedų produktuose naudojimo; Supažindinti

More information

ŪKIO DYDŽIO ĮTAKA AVIŲ PRODUKTYVUMUI FARM SIZE INFLUENCE OF THE PRODUCTIVITY OF SHEEP

ŪKIO DYDŽIO ĮTAKA AVIŲ PRODUKTYVUMUI FARM SIZE INFLUENCE OF THE PRODUCTIVITY OF SHEEP LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS VETERINARIJOS AKADEMIJA GYVULININKYSTĖS TECHNOLOGIJOS FAKULTETAS GYVULININKYSTĖS KATEDRA Vaida Vedegytė ŪKIO DYDŽIO ĮTAKA AVIŲ PRODUKTYVUMUI FARM SIZE INFLUENCE

More information

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA FARMACIJOS FAKULTETAS VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA FARMACIJOS FAKULTETAS VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA FARMACIJOS FAKULTETAS VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA GINTARĖ BIRŠTONAITĖ KAUNO MIESTO VISUOMENĖS VAISTINIŲ PACIENTŲ IR

More information

ATASKAITA. Parengė: dr. Jekaterina Navickė. Vilnius, 2016

ATASKAITA. Parengė: dr. Jekaterina Navickė. Vilnius, 2016 ATASKAITA Asmens (šeimos) minimalių poreikių dydžio apskaičiavimo metodika, šio dydžio apskaičiavimas 2017 m. ir rekomendacijos dėl valstybės remiamų pajamų ir bazinės socialinės išmokos dydžių susiejimo

More information

LIETUVOS ŽEMĖS IR MAISTO ŪKIS

LIETUVOS ŽEMĖS IR MAISTO ŪKIS LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS LITHUANIAN INSTITUTE OF AGRARIAN ECONOMICS LIETUVOS ŽEMĖS IR MAISTO ŪKIS 2016 AGRICULTURE AND FOOD SECTOR IN LITHUANIA VILNIUS, 2017 UDK 338.43(474.5) Li 334 Lietuvos

More information

ELEKTRONINIO KEITIMOSI DUOMENIMIS SISTEMOS NAUDOJIMO APRAŠAS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS

ELEKTRONINIO KEITIMOSI DUOMENIMIS SISTEMOS NAUDOJIMO APRAŠAS I SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS PATVIRTINTA Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerio 2015 m. kovo 31 d. potvarkiu Nr. A3-38 ELEKTRONINIO KEITIMOSI DUOMENIMIS SISTEMOS NAUDOJIMO APRAŠAS I SKYRIUS BENDROSIOS

More information

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS Iveta Smilgevičiūtė LEAN KONCEPCIJOS TAIKYMO SVEIKATOS PRIEŽIŪROJE GALIMYBĖS IR IŠŠŪKIAI MAGISTRO DARBAS Darbo vadovė: prof. dr. Ramunė

More information

BIODEGALŲ GAMYBOS IR VARTOJIMO MODELIAI BALTIJOS ŠALYSE

BIODEGALŲ GAMYBOS IR VARTOJIMO MODELIAI BALTIJOS ŠALYSE Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development BIODEGALŲ GAMYBOS IR VARTOJIMO MODELIAI BALTIJOS ŠALYSE Bernardas Kniūkšta Lekt. dr. Aleksandro Stulginskio universitetas.

More information

VILNIAUS VISUOMENĖS SVEIKATOS CENTRAS

VILNIAUS VISUOMENĖS SVEIKATOS CENTRAS Tvirtinu: Vilniaus visuomenės sveikatos centro Direktoriaus pavaduotojas R. Petraitis A.V. VILNIAUS VISUOMENĖS SVEIKATOS CENTRAS PROJEKTO BIOCIDINIŲ PRODUKTŲ VALDYMO SISTEMOS TOBULINIMAS PROJEKTO KODAS

More information

Šviežio ir naudoto augalinio aliejaus peresterifikavimo reakcijos tyrimas

Šviežio ir naudoto augalinio aliejaus peresterifikavimo reakcijos tyrimas ISSN 1392 1231. CHEMINĖ TECHNOLOGIJA. 2011. Nr. 1 2 (57) Šviežio ir naudoto augalinio aliejaus peresterifikavimo reakcijos tyrimas Ž. Žukauskaitė, L. Miknius Kauno technologijos universitetas, Radvilėnų

More information

Padėtis Kiekis Aprašymas 1 ALPHA Produkto Nr.:

Padėtis Kiekis Aprašymas 1 ALPHA Produkto Nr.: Padėtis Kiekis Aprašymas 1 ALPHA2 25-4 13 Produkto Nr.: 97993195 Atkreipkite dėmesį! Paveikslėlyje parodytas produktas gali skirtis nuo tikrojo High-efficiency circulator pump with permanent-magnet motor

More information

ERKINIO ENCEFALITO ETIOLOGIJA, EPIDEMIOLOGIJA, KLINIKA, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS IR PROFILAKTIKA (Metodinės rekomendacijos)

ERKINIO ENCEFALITO ETIOLOGIJA, EPIDEMIOLOGIJA, KLINIKA, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS IR PROFILAKTIKA (Metodinės rekomendacijos) UŽKREČIAMŲJŲ LIGŲ IR AIDS CENTRAS LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETO MEDICINOS AKADEMIJOS INFEKCINIŲ LIGŲ KLINIKA ERKINIO ENCEFALITO ETIOLOGIJA, EPIDEMIOLOGIJA, KLINIKA, DIAGNOSTIKA, GYDYMAS IR PROFILAKTIKA

More information

Instruction for use Naudojimo instrukcija UMPCBB LT. POWERTEX Chain Block model PCB-S1

Instruction for use Naudojimo instrukcija UMPCBB LT. POWERTEX Chain Block model PCB-S1 GB LT Instruction for use Naudojimo instrukcija! UMPCBB20181119LT POWERTEX Chain Block model PCB-S1 1 POWERTEX Chain Block PCB-S1 0.25 20 tonnes Instruction for use (GB) (Original instructions) Read through

More information

BENZINO IR BIOETANOLIO MIŠINIAIS VEIKIANČIO VARIKLIO DARBO RODIKLIŲ TYRIMAS

BENZINO IR BIOETANOLIO MIŠINIAIS VEIKIANČIO VARIKLIO DARBO RODIKLIŲ TYRIMAS ALEKSANDRO STULGINSKIO UNIVERSITETAS ŽEMĖS ŪKIO INŽINERIJOS FAKULTETAS Jėgos ir transporto mašinų inžinerijos institutas BERTA LUKOŠEVIČIŪTĖ BENZINO IR BIOETANOLIO MIŠINIAIS VEIKIANČIO VARIKLIO DARBO RODIKLIŲ

More information

LIETUVOS INTEGRACIJOS Į ES ĮTAKA NE MAISTO PASKIRTIES AUGALŲ PLĖTRAI IR JŲ AUGINIMO GALIMYBĖS PRIVALOMAI ATIDĖTOJE (SET - ASIDE) ŽEMĖJE

LIETUVOS INTEGRACIJOS Į ES ĮTAKA NE MAISTO PASKIRTIES AUGALŲ PLĖTRAI IR JŲ AUGINIMO GALIMYBĖS PRIVALOMAI ATIDĖTOJE (SET - ASIDE) ŽEMĖJE Derybų su ES ir Lietuvos dalyvavimo ES institucijų veikloje koordinavimo bei Lietuvos stojimo į ES socialinių ir ekonominių pokyčių tyrimo programa LIETUVOS INTEGRACIJOS Į ES ĮTAKA NE MAISTO PASKIRTIES

More information

AUDINIŲ RACIONAS SU SKIRTINGU MAISTO MEDŽIAGŲ SANTYKIU EFFECTS OF DIFFERENT PROTEIN LEVEL IN DIET ON MILK YIELD AND OFFSPRING IN MINKS

AUDINIŲ RACIONAS SU SKIRTINGU MAISTO MEDŽIAGŲ SANTYKIU EFFECTS OF DIFFERENT PROTEIN LEVEL IN DIET ON MILK YIELD AND OFFSPRING IN MINKS AUDINIŲ RACIONAS SU SKIRTINGU MAISTO MEDŽIAGŲ SANTYKIU Algirdas Januškevičius 1, Jurgis Kulpys 1, Jūratė Kučinskienė 2, Evaldas Šlyžius 3, Jakov Šengaut 4 1 Gyvūnų mitybos katedra, Lietuvos veterinarijos

More information

Modification of rapeseed oil with free fatty acids

Modification of rapeseed oil with free fatty acids 203 ISSN 1392-1207. MECHANIKA. 2011. 17(2): 203-207 Modification of rapeseed oil with free fatty acids J. Padgurskas*, R. Kreivaitis**, A. Kup inskas***, A. Žunda**** *Lithuanian University of Agriculture,

More information

KREATINO MONOHIDRATAS (KREATINAS)

KREATINO MONOHIDRATAS (KREATINAS) KREATINO MONOHIDRATAS (KREATINAS) Apibūdinimas. Didţiosios Britanijos sprinterių triumfas Barselonos olimpinėse ţaidynėse atvėrė duris į didįjį sportą kreatino papildui. Mokslininkų susidomėjimas šiuo

More information

LEAN VADYBOS KONCEPCIJA IR TAIKYMAS ĮMONĖJE

LEAN VADYBOS KONCEPCIJA IR TAIKYMAS ĮMONĖJE LEAN VADYBOS KONCEPCIJA IR TAIKYMAS ĮMONĖJE Egidijus ULECKAS Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto Transporto vadybos katedros bakalaurantas 1. Įvadas Didžiuma įmonių,

More information

ORGANIZACIJOS KONKURENCIJOS STRATEGIJOS PASIRINKIMAS

ORGANIZACIJOS KONKURENCIJOS STRATEGIJOS PASIRINKIMAS ORGANIZACIJOS KONKURENCIJOS STRATEGIJOS PASIRINKIMAS Margarita Brazienė Lietuvos žemės ūkio universitetas Įvadas Šalies žemės ūkio konkurencingumo problema tapo aktuali Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą

More information

VILNIAUS MIESTO VIEŠOJO TRANSPORTO KELEIVIŲ SRAUTŲ ANALIZĖS SISTEMOS SUKŪRIMAS ANALIZĖ

VILNIAUS MIESTO VIEŠOJO TRANSPORTO KELEIVIŲ SRAUTŲ ANALIZĖS SISTEMOS SUKŪRIMAS ANALIZĖ VILNIAUS MIESTO VIEŠOJO TRANSPORTO KELEIVIŲ SRAUTŲ ANALIZĖS SISTEMOS SUKŪRIMAS ANALIZĖ Vilnius, 2014 SUTRUMPINIMAI Sutrumpinimas AKSS DBVS ES KTP PĮ SĮSP VMS VMSA VT VTKS analizės dokumentas KPI Paaiškinimas

More information

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA Visuomenės sveikatos fakultetas Aplinkos ir darbo medicinos katedra.

LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA Visuomenės sveikatos fakultetas Aplinkos ir darbo medicinos katedra. 8 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA Visuomenės sveikatos fakultetas Aplinkos ir darbo medicinos katedra Rima Stasionytė KAUNO RAJONO VAIKŲ TĖVŲ NUOMONĖ APIE IKIMOKYKLINIO UGDYMO

More information

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS MAGISTRO DARBAS

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS MAGISTRO DARBAS KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VERSLO FAKULTETAS Kęstutis Jonušas JŪRINIŲ EKSPEDICINIŲ KOMPANIJŲ PROCESŲ OPTIMIZAVIMAS TAIKANT LEAN KONCEPCIJĄ MAGISTRO DARBAS Darbo vadovė prof. dr. Ramunė

More information

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS ĮSAKYMAS DĖL EUROPOS PAGALBOS LABIAUSIAI SKURSTANTIEMS ASMENIMS FONDO PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGŲ APRAŠO NR. 1 PATVIRTINIMO 2015 m. liepos 1

More information

LAZERIO SU STRYPINIU IR PLOKŠČIUOJU LAZERINIU ELEMENTAIS SKAITMENINIS MODELIAVIMAS LASCAD PROGRAMŲ PAKETU

LAZERIO SU STRYPINIU IR PLOKŠČIUOJU LAZERINIU ELEMENTAIS SKAITMENINIS MODELIAVIMAS LASCAD PROGRAMŲ PAKETU Laboratorinis darbas KKL2 LAZERIO SU STRYPINIU IR PLOKŠČIUOJU LAZERINIU ELEMENTAIS SKAITMENINIS MODELIAVIMAS LASCAD PROGRAMŲ PAKETU 1. Darbo tikslai 1. Susipažinti ir išmokti modeliuoti naudojantis programine

More information

PASKIRSTYTOS GENERACIJOS INTEGRACIJA Į ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMĄ IR ĮTAKA ENERGIJOS TIEKIMO PATIKIMUMUI

PASKIRSTYTOS GENERACIJOS INTEGRACIJA Į ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMĄ IR ĮTAKA ENERGIJOS TIEKIMO PATIKIMUMUI Sutartis Nr. 8436/8-249 KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS Elektros ir valdymo inžinerijos fakultetas Elektros sistemų katedra PASKIRSTYTOS GENERACIJOS INTEGRACIJA Į ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMĄ IR ĮTAKA

More information

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI EUROPOS KOMISIJA Briuselis, 2015 12 02 COM(2015) 614 final KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Uždaro ciklo kūrimas.

More information

2 K a i m o p o l i t i k o s e v o l i u c i j a

2 K a i m o p o l i t i k o s e v o l i u c i j a 2 K a i m o p o l i t i k o s e v o l i u c i j a LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS Dalia Vidickienė Rasa Melnikienė KAIMO POLITIKOS EVOLIUCIJA MONOGRAFIJA Vilnius 2014 Įvadas 3 UDK 631.1+316.4

More information

ES IR JAV TRANSATLANTINĖS PREKYBOS IR INVESTICIJŲ PARTNERYSTĖS SUSITARIMO POVEIKIO LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ EKSPORTUI VERTINIMAS

ES IR JAV TRANSATLANTINĖS PREKYBOS IR INVESTICIJŲ PARTNERYSTĖS SUSITARIMO POVEIKIO LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ EKSPORTUI VERTINIMAS Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development ISSN 1822-6760 / eissn 2345-0355 2014. Vol. 36. No. 4: 784 793 doi: 10.15544/mts.2014.073 ES IR JAV TRANSATLANTINĖS PREKYBOS

More information

AUTONOMINIAI AUTOMOBILIAI ŠIANDIENOS TEISINIAI IŠŠŪKIAI RYTOJUI

AUTONOMINIAI AUTOMOBILIAI ŠIANDIENOS TEISINIAI IŠŠŪKIAI RYTOJUI ISSN 2424-6050 (Online) ISSN 1392-1274 (Print). TEISĖ 2016 101 DOI: https://doi.org/10.15388/teise.2016.101.10448 AUTONOMINIAI AUTOMOBILIAI ŠIANDIENOS TEISINIAI IŠŠŪKIAI RYTOJUI Vilius Mitkevičius Vilniaus

More information

VIČI PREKĖS ŢENKLO VYSTYMO STRATEGIJA LIETUVOJE

VIČI PREKĖS ŢENKLO VYSTYMO STRATEGIJA LIETUVOJE VYTAUTO DIDŢIOJO UNIVERSITETAS EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS MARKETINGO KATEDRA Miglė Sakalauskaitė VIČI PREKĖS ŢENKLO VYSTYMO STRATEGIJA LIETUVOJE Magistro baigiamasis darbas Marketingo ir pardavimų

More information

Instruction for use Naudojimo instrukcija. POWERTEX Chain Block model PCB-S1

Instruction for use Naudojimo instrukcija. POWERTEX Chain Block model PCB-S1 GB LT Instruction for use Naudojimo instrukcija POWERTEX Chain Block model PCB-S1 1 POWERTEX Chain Block PCB-S1 0.25 10 tonnes Instruction for use (GB) (Original instructions) Read through these user instructions

More information

ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO ŪKIO IR ŽUVININKYSTĖS SRIČIŲ IŠORĖS IR VIDAUS RIZIKOS VEIKSNIAI, GRĖSMĖS IR KRIZĖS BEI JŲ GALIMAS POVEIKIS

ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO ŪKIO IR ŽUVININKYSTĖS SRIČIŲ IŠORĖS IR VIDAUS RIZIKOS VEIKSNIAI, GRĖSMĖS IR KRIZĖS BEI JŲ GALIMAS POVEIKIS Aleksandro Stulginskio universitetas TVIRTINU: Prorektorius Romualdas Zemeckis 2016 m. mėn...d. ŽEMĖS ŪKIO, MAISTO ŪKIO IR ŽUVININKYSTĖS SRIČIŲ IŠORĖS IR VIDAUS RIZIKOS VEIKSNIAI, GRĖSMĖS IR KRIZĖS BEI

More information

Socialinių transformacijų raiška

Socialinių transformacijų raiška MYKOLO ROMERIO UNIVERSITETO DOKTORANTŲ DRAUGIJA Jaunųjų tyrėjų konferencija Socialinių transformacijų raiška Konferencijos straipsnių leidinys 2012 m., Vilnius Konferencijos partneris,,akademinė vadybos

More information

Vaistų efektyvumo statistinė analizė Statistical analysis of the medicine effectiveness

Vaistų efektyvumo statistinė analizė Statistical analysis of the medicine effectiveness VILNIAUS PEDAGOGINIS UNIVERSITETAS MATEMATIKOS IR INFORMATIKOS FAKULTETAS ALGEBROS IR STATISTIKOS KATEDRA Vaistų efektyvumo statistinė analizė Statistical analysis of the medicine effectiveness Baigiamasis

More information

REGLAMENTO POVEIKIO VERTINIMAS DĖL PAGRINDINIO EASA REGLAMENTO TAIKYMO SRITIES IŠPLĖTIMO ĮTRAUKIANT AERODROMŲ SAUGOS IR SĄVEIKUMO REGULIAVIMĄ

REGLAMENTO POVEIKIO VERTINIMAS DĖL PAGRINDINIO EASA REGLAMENTO TAIKYMO SRITIES IŠPLĖTIMO ĮTRAUKIANT AERODROMŲ SAUGOS IR SĄVEIKUMO REGULIAVIMĄ EASA Nuomonės 3/2007 2 priedėlis REGLAMENTO POVEIKIO VERTINIMAS DĖL PAGRINDINIO EASA REGLAMENTO TAIKYMO SRITIES IŠPLĖTIMO ĮTRAUKIANT AERODROMŲ SAUGOS IR SĄVEIKUMO REGULIAVIMĄ TURINYS SANTRUMPŲ SĄRAŠAS...

More information

Šarūnė Valančienė KINEZITERAPIJOS METODŲ VEIKSMINGUMAS KOREGUOJANT VAIKŲ IDIOPATINĘ SKOLIOZĘ IR PLOKŠČIAPĖDYSTĘ: ATVEJO ANALIZĖ.

Šarūnė Valančienė KINEZITERAPIJOS METODŲ VEIKSMINGUMAS KOREGUOJANT VAIKŲ IDIOPATINĘ SKOLIOZĘ IR PLOKŠČIAPĖDYSTĘ: ATVEJO ANALIZĖ. ŠIAULIŲ UNIVERSITETAS SOCIALINĖS GEROVĖS IR NEGALĖS STUDIJŲ FAKULTETAS SVEIKATOS STUDIJŲ KATEDRA Kineziterapijos nuolatinių studijų programa, IV kursas Šarūnė Valančienė KINEZITERAPIJOS METODŲ VEIKSMINGUMAS

More information

Gauta , pateikta spaudai

Gauta , pateikta spaudai ISSN 1392-1134 Aleksandro Stulginskio Universiteto mokslo darbai, 2012, 44 (1-3), 72-83 Research papers of Aleksandras Stulginskis University, 2012, vol 44, no 1-3, 72-83 DYZELINIO VARIKLIO EKOLOGINIŲ

More information

VIDAUS DEGIMO VARIKLIO ŽVAKIŲ EROZIJA IR JOS TYRIMO PRIETAISAS SPARK PLUG EROSION IN SI ENGINE AND EROSION TEST DEVICE. Audris Šimakauskas.

VIDAUS DEGIMO VARIKLIO ŽVAKIŲ EROZIJA IR JOS TYRIMO PRIETAISAS SPARK PLUG EROSION IN SI ENGINE AND EROSION TEST DEVICE. Audris Šimakauskas. ISSN 1392-1134 Aleksandro Stulginskio Universiteto mokslo darbai, 2012, 44 (1-3), 61-71 Research papers of Aleksandras Stulginskis University, 2012, vol 44, no 1-3, 61-71 VIDAUS DEGIMO VARIKLIO ŽVAKIŲ

More information

POTENTIAL FOR THE MARKET OF BIOFUEL OF AGRICULTURAL ORIGIN IN LATVIA

POTENTIAL FOR THE MARKET OF BIOFUEL OF AGRICULTURAL ORIGIN IN LATVIA ISSN 1822-6760. Management theory and studies for rural business and infrastructure development. 2011. Nr. 3 (27). Research papers. POTENTIAL FOR THE MARKET OF BIOFUEL OF AGRICULTURAL ORIGIN IN LATVIA

More information

7BP programos projekto ENERCOM tyrimų rezultatai Lietuvoje

7BP programos projekto ENERCOM tyrimų rezultatai Lietuvoje 7BP programos projekto ENERCOM tyrimų rezultatai Lietuvoje Doc. dr. Irina Kliopova Kauno technologijos universitetas (KTU) Aplinkos inžinerijos institutas (APINI) VII metinis Diskusijų Forumas Atliekų

More information

2009 METŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS PRAMONINĖS NUOSAVYBĖS OBJEKTŲ TEISINĖS APSAUGOS S T A T I S T I K A

2009 METŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS PRAMONINĖS NUOSAVYBĖS OBJEKTŲ TEISINĖS APSAUGOS S T A T I S T I K A 2009 METŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS PRAMONINĖS NUOSAVYBĖS OBJEKTŲ TEISINĖS APSAUGOS S T A T I S T I K A S T A T I S T I C S OF THE YEAR 2009 ON THE LEGAL PROTECTION OF INDUSTRIAL PROPERTY IN THE REPUBLIC OF

More information

p.12 p.30 p.4 Šalies hidrotechnikos perspektyvos Energijos kaupimas poreikiai ir idėjos Variacijos branduoline tema 2011 Nr. 3 (10) Energy world

p.12 p.30 p.4 Šalies hidrotechnikos perspektyvos Energijos kaupimas poreikiai ir idėjos Variacijos branduoline tema 2011 Nr. 3 (10) Energy world 2011 Nr. 3 (10) Energy world leidinys energetikos, automatizacijos, elek trotechnikos, šildymo, vėdinimo, elektronikos, valdymo sistemų IR žinių ekonomikos technologijų specialistams Šalies hidrotechnikos

More information

Cembrit Windstopper Basic Cembrit Windstopper Extreme

Cembrit Windstopper Basic Cembrit Windstopper Extreme Cembrit Windstopper Basic Cembrit Windstopper Extreme Montavimas Turinys Gaminio aprašymas Matmenys Priedai Montavimas Tvirtinimo mazgai Sandūrų detalės Sandėliavimas ir apdirbimas Bendra informacija 2

More information

Naujosios ūkininkų kartos poreikiams pritaikytos kaimo politikos teoriniai pagrindai

Naujosios ūkininkų kartos poreikiams pritaikytos kaimo politikos teoriniai pagrindai ISSN 1648 2603 (print) ISSN 2029-2872 (online) VIEŠOJI POLITIKA IR ADMINISTRAVIMAS PUBLIC POLICY AND ADMINISTRATION 2018, T. 17, Nr. 1/ 2018, Vol. 17, No 1, p. 54-67. Naujosios ūkininkų kartos poreikiams

More information

VILNIAUS UNIVERSITETAS KAUNO HUMANITARINIS FAKULTETAS INFORMATIKOS KATEDRA

VILNIAUS UNIVERSITETAS KAUNO HUMANITARINIS FAKULTETAS INFORMATIKOS KATEDRA VILNIAUS UNIVERSITETAS KAUNO HUMANITARINIS FAKULTETAS INFORMATIKOS KATEDRA Verslo informacijos sistemų studijų programa Kodas 62103S138 VAIDA ČIMIELIŪTö MAGISTRO BAIGIAMASIS DARBAS ELEKTRONINöS BANKININKYSTöS

More information

I. pekinas 2008 Algirdas Raslanas. olimpiniais žingsniais nuo atėnų iki londono 3 Juozas Skernevičius. sportas ir mokslas 8

I. pekinas 2008 Algirdas Raslanas. olimpiniais žingsniais nuo atėnų iki londono 3 Juozas Skernevičius. sportas ir mokslas 8 Redaktorių taryba Vyr. redaktorius Evaldas Skyrius Kūno kultūros ir sporto departamentas Vyr. redaktoriaus pavaduotojai Zigmantas Motiekaitis Lietuvos sporto informacijos centras Linas Tubelis Lietuvos

More information

Ekonomikos biuletenis 2016 / 8

Ekonomikos biuletenis 2016 / 8 Ekonomikos biuletenis 206 / 8 Turinys Ekonominė ir pinigų aplinkos raida 2 Apžvalga 2 Išorės aplinka 5 2 Finansų raida 3 Ekonominė veikla 5 4 Kainos ir sąnaudos 20 5 Pinigai ir kreditas 25 6 Fiskalinė

More information

Gediminas Pupinis, Mindaugas Nakčiūnas, Vaclovas Kurkauskas, Rimvydas Ambrulevičius

Gediminas Pupinis, Mindaugas Nakčiūnas, Vaclovas Kurkauskas, Rimvydas Ambrulevičius ISSN 1392-1134 Žemės ūkio inžinerija. Mokslo darbai, 2012, 44 (4) Agricultural engineering. Research papers, 2012, vol. 44, no 4 DYZELINIO VARIKLIO EMISIJOS GERINIMAS ĮVEDANT VANDENS GARUS Į ĮSIURBIMO

More information

METALINIŲ DANTYTŲ PLOKŠTELIŲ, SKIRTŲ MEDINĖMS KONSTRUKCIJOMS JUNGTI, STIPRUMO TYRIMAS

METALINIŲ DANTYTŲ PLOKŠTELIŲ, SKIRTŲ MEDINĖMS KONSTRUKCIJOMS JUNGTI, STIPRUMO TYRIMAS KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS PANEVĖŢIO TECHNOLOGIJŲ IR VERSLO FAKULTETAS Tadas Liberis METALINIŲ DANTYTŲ PLOKŠTELIŲ, SKIRTŲ MEDINĖMS KONSTRUKCIJOMS JUNGTI, STIPRUMO TYRIMAS Baigiamasis studijų projektas

More information

Sertifikuota vartotojo instrukcija. Stoneridge Electronics techninės dokumentacijos komanda linki jums malonaus ir saugaus važinėjimo.

Sertifikuota vartotojo instrukcija. Stoneridge Electronics techninės dokumentacijos komanda linki jums malonaus ir saugaus važinėjimo. Sertifikuota vartotojo instrukcija G Ši vartotojo instrukcija yra išplėsta sertifikuotos vartotojo instrukcijos versija 9000-101587/01R06, ir buvo sukurta patenkinti klientų poreikius. Sertifikuotą versiją

More information

GB Assembly instructions LT Montavima BA10.17PGLT POWERTEX Wire Rope Grip PG

GB Assembly instructions LT Montavima BA10.17PGLT POWERTEX Wire Rope Grip PG GB Assembly instructions LT Montavima! BA10.17PGLT03.05.16 POWERTEX Wire Rope Grip PG 1 POWERTEX Wire Rope Grip Assembly instructions (GB) (Original instructions) WARNING Failure to follow the regulations

More information

Online ISSN TARPTAUTINIS VERSLAS: inovacijos, psichologija, ekonomika

Online ISSN TARPTAUTINIS VERSLAS: inovacijos, psichologija, ekonomika Online ISSN 2345-0932 TARPTAUTINIS VERSLAS: inovacijos, psichologija, ekonomika Online ISSN 2345-0932 INTERNATIONAL BUSINESS: Innovations, Psychology, Economics 2014, Vol. 5, No 2 (9) RESEARCH PAPERS VILNIUS

More information

Research RES LEGAL Grid issues Country: Lithuania

Research RES LEGAL Grid issues Country: Lithuania Research RES LEGAL Grid issues Country: Lithuania 1. Overview of legal sources Overview of access to the grid Connection to the grid Use of the grid Grid expansion Statutory provisions The operators of

More information

VILNIUS/INTL - EYVI. 1. Coordinates and location N E 6 km S from Vilnius

VILNIUS/INTL - EYVI. 1. Coordinates and location N E 6 km S from Vilnius LIETUVOS ESPULIKOS I IIELD GUIDE LITHUNI D EYVI - 1 30 P 25 /INTL - EYVI 1. Koordinatės ir padėtis 54 38 13N 025 17 16E 6 km atstumu į pietus nuo Vilniaus miesto centro 2. dresas VĮ Lietuvos oro uostai,

More information

Dirvos rūgštumo, fosforo ir kalio kiekio įtaka vasarinių miežių piktžolėtumui

Dirvos rūgštumo, fosforo ir kalio kiekio įtaka vasarinių miežių piktžolėtumui ISSN 1648-116X LŽŪU MOKSLO DARBAI. 29. Nr. 84 (37) BIOMEDICINOS MOKSLAI Dirvos rūgštumo, fosforo ir kalio kiekio įtaka vasarinių miežių piktžolėtumui Steponas Čiuberkis Lietuvos žemdirbystės instituto

More information

Lithuanian wind energy development trends

Lithuanian wind energy development trends Lithuanian wind energy development trends Stasys Paulauskas, Dr. Assoc. Prof. Innovations Company Eksponente June 04, 2008 www.eksponente.lt 1 Energy future trends June 04, 2008 www.eksponente.lt 2 The

More information

Ekologinės planetos ribos: kodėl (ar) svarbūs mūsų vartojimo įpročiai?

Ekologinės planetos ribos: kodėl (ar) svarbūs mūsų vartojimo įpročiai? Konferencija 15 m. distancija ir nauji iššūkiai žiedinės ekonomikos link, Šiauliai. Ekologinės planetos ribos: kodėl (ar) svarbūs mūsų vartojimo įpročiai? Dr. Renata Dagiliūtė Vytauto Didžiojo universitetas

More information

VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISöS FAKULTETAS BAUDŽIAMOSIOS TEISöS KATEDRA

VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISöS FAKULTETAS BAUDŽIAMOSIOS TEISöS KATEDRA VILNIAUS UNIVERSITETAS TEISöS FAKULTETAS BAUDŽIAMOSIOS TEISöS KATEDRA Giedr s Mik nien s Neakivaizdinio skyriaus 5 kurso student s MAGISTRO DARBAS BAUDŽIAMOJO POVEIKIO PRIEMONöS JŲ SKYRIMAS IR PASKIRTIS.

More information

Energy world. Atominiai klystkeliai 4 Elektromobilių technologijos metų Lietuvos elektrifikavimui Nr. 1 (12) ISSN

Energy world. Atominiai klystkeliai 4 Elektromobilių technologijos metų Lietuvos elektrifikavimui Nr. 1 (12) ISSN Energy world 2012 Nr. 1 (12) Kaina 5 Lt ISSN 2029-3119 Atominiai klystkeliai 4 Elektromobilių technologijos 26 120 metų Lietuvos elektrifikavimui 42 Šaltinis www.enmin.lt Strateginiai energetikos projektai

More information

Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius: UAB REGVĖJA. PAV dokumentų rengėjas: Marius Šileika

Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius: UAB REGVĖJA. PAV dokumentų rengėjas: Marius Šileika PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS (KETURIŲ VĖJO JĖGAINIŲ REKONSTRUKCIJA IR EKSPLOATACIJA) ŽEMĖS SKLYPUOSE, KURIŲ KAD. NR. 8847/0005:158, 8847/0005:159, 8847/0005:160, 8847/0005:161 PIKTUPĖNŲ K.V., ESANČIUOSE

More information

GB Instruction for use LT Naudojimo instrukcija! UMPGT/PPT LT. POWERTEX Trolley model PGT/PPT-S1

GB Instruction for use LT Naudojimo instrukcija! UMPGT/PPT LT. POWERTEX Trolley model PGT/PPT-S1 GB Instruction for use LT Naudojimo instrukcija! UMPGT/PPT20180913LT POWERTEX Trolley model PGT/PPT-S1 1 POWERTEX Trolley PGT-S1 and PPT-S1 0,5 10 ton Mounting / Instruction for use (GB) (Original instructions)

More information

SVEIKOS MITYBOS PATIEKALŲ GAMYBOS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMOS MOKYMO MEDŽIAGA

SVEIKOS MITYBOS PATIEKALŲ GAMYBOS TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO PROGRAMOS MOKYMO MEDŽIAGA UGDYMO PLĖTOTĖS CENTRAS PROJEKTAS PROFESIJOS MOKYTOJŲ IR DĖSTYTOJŲ TECHNOLOGINIŲ KOMPETENCIJŲ TOBULINIMO SISTEMOS SUKŪRIMAS IR ĮDIEGIMAS (NR.: VP1-2.2-ŠMM-02-V-02-001) SVEIKOS MITYBOS PATIEKALŲ GAMYBOS

More information

Socialinio ir aplinkosauginio atsakingumo ataskaitos gairės valstybės institucijoms

Socialinio ir aplinkosauginio atsakingumo ataskaitos gairės valstybės institucijoms Socialinio ir aplinkosauginio atsakingumo ataskaitos gairės valstybės institucijoms UAB Ekonominės konsultacijos ir tyrimai 2012 m. balandžio mėn. 20 d. 1 Turinys Santrumpų sąrašas... 3 Įžanga... 4 1.

More information

dan/ FreeDigitalPhotos.net

dan/ FreeDigitalPhotos.net 1 dan/ FreeDigitalPhotos.net supakitmod / FreeDigitalPhotos.net PASIŪLYMO DĖL EK ILUC DIREKTYVOS ĮGYVENDINIMO GALIMAS SOCIALINIS EKONOMINIS POVEIKIS LIETUVOS BIODEGALŲ GAMYBOS SEKTORIUI IR ANTROS KARTOS

More information

INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ E- VADOVöLIO STRUKTŪROS, METODIKOS, PROGRAMAVIMO, EKSPLOATAVIMO GALIMYBIŲ TYRIMAS

INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ E- VADOVöLIO STRUKTŪROS, METODIKOS, PROGRAMAVIMO, EKSPLOATAVIMO GALIMYBIŲ TYRIMAS KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS INFORMATIOS FAKULTETAS INFORMACIJOS SISTEMŲ KATEDRA Gita Dulevičien INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ E- VADOVöLIO STRUKTŪROS, METODIKOS, PROGRAMAVIMO, EKSPLOATAVIMO GALIMYBIŲ

More information

Pasaulio virtuvės - Marokas Užsienio koncepcijos Naudingi sprendimai restoranų verslui Nr. 2/2011 (36)

Pasaulio virtuvės - Marokas Užsienio koncepcijos Naudingi sprendimai restoranų verslui Nr. 2/2011 (36) Nr. 2/2011 (36) Leidinys viešojo maitinimo, viešbučių, specializuotų parduotuvių, maisto pramonės ir pramogų srities specialistams, maisto mėgėjams ir entuziastams www.restoranuverslas.lt Leidinio kaina

More information

Eksploatacijos vadovo pataisa

Eksploatacijos vadovo pataisa Drive Technology \ Drive Automation \ System Integration \ Services Eksploatacijos vadovo pataisa MOVITRAC LTP-B/LTX, LTP-A, LTE-B 2013-03 leidimas 20133618 / LT SEW-EURODRIVE Driving the world Turinys

More information

COMPACT EASYTRONIC. Інструкція з експлуатації.

COMPACT EASYTRONIC. Інструкція з експлуатації. COMPACT EASYTRONIC Інструкція з експлуатації.hirlpool.com 1 PRIEŠ ATLIEKANT PRIJUNGIMĄ ĮRENGIMAS Krosnelę statykite atokiai nuo kitų šilumos šaltinių. Tam, kad būtų gera ventiliacija, virš krosnelės turi

More information

Puslaidininkinio lazerinio diodo tyrimas Metodiniai nurodymai

Puslaidininkinio lazerinio diodo tyrimas Metodiniai nurodymai VILNIAUS UNIVERSITETAS FIZIKOS FAKULTETAS KVANTINĖS ELEKTRONIKOS KATEDRA MOKOMOJI LAZERIŲ LABORATORIJA Laboratorinis darbas Nr. KE 7 Puslaidininkinio lazerinio diodo tyrimas Metodiniai nurodymai Dėmesio!

More information

INVESTIGATION OF TRACTOR PERFORMANCE DURING PLOUGHING OPERATION

INVESTIGATION OF TRACTOR PERFORMANCE DURING PLOUGHING OPERATION ISSN 1392-1134 Žemės ūkio inžinerija, Mokslo darbai, 2013, 45(1) Agricultural Engineering, Research Papers, 2013, Vol. 45, No 1 TRAKTORIAUS EKSPLOATACINIŲ RODIKLIŲ TYRIMAI ARIMO DARBUOSE INVESTIGATION

More information

TAURAGĖS REGIONE INDIVIDUALIOSE VALDOSE SUSIDARANČIŲ BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO GALIMYBIŲ STUDIJA

TAURAGĖS REGIONE INDIVIDUALIOSE VALDOSE SUSIDARANČIŲ BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO GALIMYBIŲ STUDIJA TAURAGĖS REGIONE INDIVIDUALIOSE VALDOSE SUSIDARANČIŲ BIOLOGIŠKAI SKAIDŽIŲ ATLIEKŲ TVARKYMO GALIMYBIŲ STUDIJA II dalis Namudinio kompostavimo eksperimentas KTU Aplinkos inžinerijos institutas (APINI) doc.

More information

Research RES LEGAL Access to the grid Country: Lithuania

Research RES LEGAL Access to the grid Country: Lithuania Research RES LEGAL Access to the grid Country: Lithuania 1. Overview of access to the grid Overview of access to the grid Statutory provisions Connection to the grid Usage of the grid Expansion of the

More information

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS. Neringa Grinytė

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS. Neringa Grinytė 1 VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS ANTANO GUSTAIČIO AVIACIJOS INSTITUTAS AVIACIJOS TECHNOLOGIJŲ KATEDRA Neringa Grinytė ELEKTROMAGNETINĖS SITUACIJOS KYVIŠKIŲ AERODROME TYRIMAS ELECTROMAGNETIC

More information

RINKODAROS PRINCIPAI

RINKODAROS PRINCIPAI RINKODAROS PRINCIPAI Dalyko kodas Dalyko pavadinimas Dalyko tipas Studijų pakopa Dalyką įgyvendinantis padalinys Studijų metai Semestras ECTS kreditai MNG103 Rinkodaros principai Privalomas Pirmoji Bakalauro

More information

SIMULIACINĖS PROGRAMOS CARSIM PANAUDOJIMO GALIMYBĖS AUTOMOBILIŲ SKERSINĖS DINAMIKOS TYRIMUOSE

SIMULIACINĖS PROGRAMOS CARSIM PANAUDOJIMO GALIMYBĖS AUTOMOBILIŲ SKERSINĖS DINAMIKOS TYRIMUOSE ISSN 1392-1134 Aleksandro Stulginskio Universiteto mokslo darbai, 2012, 44 (1-3), 100-111 Research papers of Aleksandras Stulginskis University, 2012, vol 44, no 1-3, 100-111 SIMULIACINĖS PROGRAMOS CARSIM

More information

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS ALTERNATYVIOSIOS ENERGIJOS MIKROTINKLO PROJEKTAVIMAS IR VALDYMAS

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS ALTERNATYVIOSIOS ENERGIJOS MIKROTINKLO PROJEKTAVIMAS IR VALDYMAS KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS PANEVĖŽIO TECHNOLOGIJŲ IR VERSLO FAKULTETAS Nerijus Šašys ALTERNATYVIOSIOS ENERGIJOS MIKROTINKLO PROJEKTAVIMAS IR VALDYMAS Magistro projektas Vadovas Doc. dr. Jonas Valickas

More information