LIETUVOS ŽEMĖS IR MAISTO ŪKIS

Transcription

1 LIETUVOS AGRARINĖS EKONOMIKOS INSTITUTAS LITHUANIAN INSTITUTE OF AGRARIAN ECONOMICS LIETUVOS ŽEMĖS IR MAISTO ŪKIS 2016 AGRICULTURE AND FOOD SECTOR IN LITHUANIA VILNIUS, 2017

2 UDK (474.5) Li 334 Lietuvos žemės ir maisto ūkis Autorių kolektyvas: R. Melnikienė vadovė [et. al.]. V.: Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, p.; iliustr., lent., reziumė (angl.). ISSN (online) ISSN Leidinyje pateikta Lietuvos žemės ir maisto ūkio metų analitinė apžvalga. Lietuvos žemės ir maisto ūkis 2016 skirtas valdymo ir savivaldos, mokslo ir mokymo institucijų atstovams, visiems, kas domisi žemės ir maisto ūkiu bei kaimo plėtra. Leidinį parengė Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas Autorių kolektyvo vadovė dr. Rasa Melnikienė Mokslinis redaktorius prof. dr. Alvydas Baležentis Redaktorė ir korektorė V. Šilaikienė Maketavo ir į anglų kalbą vertė V. Girgždienė Cituojant būtina nurodyti šaltinį. Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, 2017.

3 TURINYS CONTENTS PRATARMĖ... FOREWORD I. LIETUVOS ŽEMĖS IR MAISTO ŪKIO PASIEKIMAI IR JUOS LEMIANTYS PAGRINDINIAI VEIKSNIAI I. ACHIEVEMENTS OF THE LITHUANIAN AGRICULTURAL AND FOOD SECTOR AND THEIR UNDERLYING FACTORS 1. Tvarus žemės ūkio vystymas: iššūkis arba galimybė. Rasa Melnikienė.. 1. Sustainable development of agriculture: a challenge or opportunity 2. Bendroji žemės ūkio produkcija. Virginia Namiotko Gross agricultural production 3. ES ir nacionalinė parama Lietuvos žemės ir maisto ūkio plėtrai. Artiom Volkov EU and national support for the development of Lithuania s agricultural and food sector 4. Žemės ūkio ir maisto produktų gamybos subjektai. Aldona Stalgienė Economic entities in agriculture and manufacture of food products 5. Žemės ūkio pagrindiniai ištekliai Main agricultural resources 5.1. Žmogiškieji ištekliai. Lina Pareigienė Human resources 5.2. Žemės ištekliai. Gediminas Kuliešis Land stock 5.3. Techniniai ištekliai ir investicijos. Vaida Šapolaitė Technical resources and investment II. LIETUVOS ŽEMĖS IR MAISTO ŪKIO PRODUKTŲ GAMYBA BEI PARDAVIMAI VIDAUS IR UŽSIENIO RINKOSE II. PRODUCTION OF AGRICULTURAL AND FOOD PRODUCTS IN LITHUANIA AND SALES IN THE DOMESTIC AND FOREIGN MARKETS 1. Prekybos žemės ir maisto ūkio produktais pokyčiai šalies rinkoje. Albertas Gapšys Changes in trade of agricultural and food products in the domestic market 2. Užsienio prekyba žemės ir maisto ūkio produktais. Andrej Bogdanov, Audronė Laskauskienė Foreign trade in agricultural and food products 3. Pokyčiai žemės ir maisto ūkio produktų gamybos sektoriuose Changes in production of agricultural and food products 3.1. Grūdai. Vida Dabkienė Cereals 3.2. Pienas. Deiva Mikelionytė Milk

4 3.3. Mėsa. Albertas Gapšys Meat 3.4. Bulvės. Ingrida Lukošiutė Potatoes 3.5. Daržovės. Ingrida Lukošiutė Vegetables 3.6. Vaisiai ir uogos. Deiva Mikelionytė Fruit and berries III. ŽEMĖS IR MAISTO ŪKIO EKONOMINĖS VEIKLOS POKYČIAI... III. CHANGES IN THE ECONOMIC ACTIVITY OF THE AGRICULTURAL AND FOOD SECTOR 1. Ūkių ekonominės veiklos pokyčiai. Rima Daunytė, Andrej Jedik Farm business survey 2. Maisto produktų ir gėrimų gamybos įmonių veikla. Aldona Stalgienė Survey of manufacture of food products and beverages 3. Smulkaus ir vidutinio verslo bei ne žemės ūkio verslų plėtra kaimo vietovėse. Erika Ribašauskienė Development of small and medium-sized businesses and non-agricultural businesses in rural areas REZIUMĖ... SUMMARY

5 SANTRUMPOS / ABBREVIATIONS AB akcinė bendrovė a. r. aukščiausia rūšis BPV bendroji pridėtinė vertė BŽŪP bendroji žemės ūkio politika EBITDA pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (angl. Earnings Before Interest, Taxes, Depreciation and Amortization) EBPO Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (angl. OECD Organisation for Economic Cooperation and Development) EES Eurazijos ekonominė sąjunga EK Europos Komisija ES Europos Sąjunga EŽŪGF Europos žemės ūkio garantijų fondas (angl. EAGF European Agricultural Guarantee Fund) EŽŪFKP Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (angl. EAFRD European Agricultural Fund for Rural Development) ES-12 šalys, į ES įstojusios 2004 ir 2007 m. ES-13 šalys, į ES įstojusios 2004, 2007 ir 2013 m. ES-15 ES šalys senbuvės ES-27 ES šalys narės nuo 2007 m. ES-28 visos ES šalys narės nuo 2013 m. JAV Jungtinės Amerikos Valstijos (angl. USA United States of America) kgne kilogramas naftos ekvivalentu (angl. kgoe kilogram(s) of oil equivalent) KN kombinuotoji nomenklatūra (angl. CN Combined Nomenclature) KPP Kaimo plėtros programa LAEI Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas (angl. LIAE Lithuanian Institute of Agrarian Economics) LMMVĮ labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (angl. VSSMEs very small, small and medium enterprises) LR Lietuvos Respublika n. d. nėra duomenų (angl. not available) NMA Nacionalinė mokėjimo agentūra PLNP pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama (angl. CNDP Complementary national direct payments) PNTI papildoma nacionalinė tiesioginė išmoka (angl. TNA transitional national aid) PVM pridėtinės vertės mokestis (angl. VAT Value-added tax) RICA EK ŪADT informacinė sistema (pranc. Réseau d'information Comptable Agricole) SVV smulkusis ir vidutinis verslas tne tona naftos ekvivalentu (angl. toe tonne of oil equivalent) UAB uždaroji akcinė bendrovė ŪADT Ūkių apskaitos duomenų tinklas VĮ valstybės įmonė VšĮ viešoji įstaiga ŽŪB žemės ūkio bendrovė ŽŪIKVC VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras ŽŪM Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija ŽŪMPRIS Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinė sistema ŽŪN žemės ūkio naudmenos (angl. UAA utilized agricultural area)

6 PRATARMĖ Lietuvos žemės ir maisto ūkis 2016 yra aštuonioliktasis kasmetinis Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) leidinys. Tai analitinė ekonominė žemės ūkio, perdirbamosios pramonės apžvalga, parengta pagal statistinę informaciją, įmonių atskaitomybės duomenis, LAEI darbuotojų atliktų tyrimų rezultatus. Leidinio aktualumą didina Europos Sąjungoje (ES) prasidedanti diskusija dėl Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2020 m., kurios dalyve taps ir Lietuva. Diskutuojant dėl Lietuvos žemės ūkio strateginių tikslų, būtina apžvelgti ES paramos naudojimo patirtį, išskirti svarbiausius pasiekimus ir problemas. Leidinyje pateikti penkerių metų laikotarpio žemės ir maisto ūkio plėtros rodiklių pokyčiai, daugiau dėmesio skiriant 2016 m. rezultatams, išskyrus apžvalgas Techniniai ištekliai ir investicijos ir Ūkių ekonominės veiklos pokyčiai (2016 m. respondentinių ūkių tyrimų rezultatai bus tik metų pabaigoje). Siekiant išsaugoti pagrindinių tendencijų lyginimo galimybę, visose apžvalgose duomenys pateikiami laikantis bendros metodologijos ir struktūros. Kaip ir kiekvienais metais, naudotasi kai kuriais išankstiniais 2016 m. statistiniais rodikliais. Galutiniai ekonominiai ir finansiniai rezultatai atsispindės vėliau išleistuose Lietuvos statistikos departamento leidiniuose ir kitų metų LAEI apžvalgoje. Galimi nedideli statistinių duomenų nukrypimai dėl skaičių apvalinimo. Leidinys skiriamas visiems, kas domisi žemės ir maisto ūkio laimėjimais ir problemomis. Naudingos medžiagos jame ras žemės ūkio specialistai ir mokslininkai, ūkininkai ir verslininkai, dėstytojai ir studentai. Nuoširdžiai dėkojame Lietuvos statistikos departamento, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (ŽŪIKVC) vadovams ir darbuotojams už statistinę informaciją bei patarimus. Laukiame ir Jūsų, gerbiami skaitytojai, pastabų bei pasiūlymų. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė Dr. Rasa Melnikienė

7 Lietuvos žemės ir maisto ūkio pasiekimai ir juos lemiantys pagrindiniai veiksniai I. LIETUVOS ŽEMĖS IR MAISTO ŪKIO PASIEKIMAI IR JUOS LEMIANTYS PAGRINDINIAI VEIKSNIAI I. ACHIEVEMENTS OF THE LITHUANIAN AGRICULTURAL AND FOOD SECTOR AND THEIR UNDERLYING FACTORS 1. Tvarus žemės ūkio vystymas: iššūkis arba galimybė 1. Sustainable development of agriculture: a challenge or opportunity ES prasidėjo diskusijos dėl BŽŪP po 2020 m. Prieš daugelį metų formuojantis BŽŪP svarbiausia žemdirbių užduotis buvo ES gyventojus aprūpinti maistu. Dabartinėje diskusijų darbotvarkėje ypatingas dėmesys bus skiriamas tokiems Europos šalių visuomenėms svarbiems klausimams, kaip klimato kaita ir gamtinių išteklių išsaugojimas, migracijos keliamos socialinės problemos, būtinybė racionaliau išnaudoti turimus išteklius vystant bioekonomiką ir žiedinę ekonomiką. Lietuva taip pat taps šios diskusijos dalyve ir susidurs su iššūkiais, kaip žemės ūkio produkcijos gamintojų interesus suderinti su besikeičiančiais visuomenės poreikiais. Neišvengiamai į šį diskusijų procesą greta žemdirbiams atstovaujančių organizacijų įsitrauks vartotojų bei aplinkosauginės nevyriausybinės organizacijos, taip pat kaimo gyventojams atstovaujančios bendruomenės. Diskutuojant dėl naujoje finansinėje perspektyvoje Lietuvos žemės ūkiui svarbių tikslų, būtina apžvelgti ES paramos panaudojimo patirtį, išskirti svarbiausius pasiekimus ir problemas. Tvaraus žemės ūkio vystymo prielaidos. Per m. laikotarpį Lietuvos kaimą pasiekė didžiulė ES ir valstybės biudžeto parama 7669,3 mln. EUR. Svarbiausi Lietuvos žemės ūkio laimėjimai, kurie, politikos formuotojų nuomone, parodo paramos panaudojimo efektyvumą, yra žemės ūkio produkcijos gamybos apimčių augimas ir eksporto vertės didėjimas. Analizuojant paskutinių penkerių metų tendencijas, galima daryti išvadą, kad žemės ūkio ekonominį potencialą atspindintys makro rodikliai gerėjo. Tolygiai augo žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje sukurta bendrosios produkcijos vertė m. laikotarpiu šis rodiklis išaugo 1,6 proc. ir 2015 m. siekė 3406 mln. EUR. Žemės ūkio ir maisto produktų eksportas m. išaugo 3,4 proc. ir 2016 m. sudarė 19,4 proc. Lietuvos eksporto (1.1 lentelė). Būtina pažymėti, kad augo ne tik žemės ūkio ir maisto produktų eksporto vertė, bet ir jam tenkanti dalis šalies eksporto struktūroje. Per m. laikotarpį šis rodiklis mažai kito, tačiau 2016 m., palyginti su 2012 m., buvo 1 proc. punktu didesnis. Augantys žemės ūkio ir maisto produktų importo rodikliai rodo, kad eksportas didėjo ir dėl reeksporto. Makroekonominiai rodikliai atskleidžia ir tam tikras nerimą keliančias tendencijas. Per m. laikotarpį sumažėjo žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje sukuriama bendroji pridėtinė vertė, atspindinti ir sektoriaus generuojamas grynąsias pajamas. Per analizuojamą laikotarpį bendroji pridėtinė vertė (BVP), sukuriama žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje, kas metai mažėjo ir 2016 m. tesiekė 85 proc m. lygio. 7

8 Lietuvos žemės ir maisto ūkio pasiekimai ir juos lemiantys pagrindiniai veiksniai 1.1 lentelė. Žemės ir maisto ūkio sektoriaus makroekonominiai rodikliai m. Table 1.1. Macroeconomic indicators in the agricultural and food sector in Rodikliai / Indicators * Bendroji produkcijos vertė žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje, mln. EUR Value of gross production in agriculture, forestry and fisheries, EUR mill. Bendroji pridėtinė vertė to meto kainomis, mln. EUR Gross value added, at current prices, EUR mill. Bendroji pridėtinė vertė, sukurta žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje, mln. EUR Gross value added created in agriculture, forestry and fisheries, EUR mill. Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės dalis nuo bendrosios pridėtinės vertės, proc. Share of agriculture, forestry and fisheries in gross value added, % Eksportuotų produktų vertė, mln. EUR Value of exported products, EUR mill. dalis nuo šalies eksporto, proc. share in total export, Importuotų produktų vertė, mln. EUR Value of imported products, EUR mill. dalis nuo šalies importo, proc. share in total import, Užsienio prekybos balansas, mln. EUR Foreign trade balance, EUR mill. * Išankstiniai duomenys / Preliminary data. Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamento, Eurostato duomenys ,4 3,9 3,8 3,6 3, ,4 19,1 18,9 19,5 19, ,1 14,2 14,1 14,1 13, Nagrinėjamu laikotarpiu greta ekonominių pasiekimų vis aktualesnės kaime tapo socialinės problemos: blogėjanti demografinė situacija, didžiulė pajamų nelygybė ir dalies ūkininkų skurdas, nuosekliai mažėjantis ūkių skaičius. Tuštėjant Lietuvos kaimams ir retinant socialinių įstaigų tinklą, blogėja paslaugų prieinamumas tiek žemdirbiams, tiek kitiems kaimo gyventojams. Stiprėjantis disbalansas tarp Lietuvos visuomenei svarbių sričių rodo, jog Lietuvos žemės ūkio politika susiduria su iššūkiais, siekdama įgyvendinti ES šalių žemės ūkiui keliamus tvaraus vystymo tikslus. Ilgametė žemės ūkiui kylančių iššūkių sprendimų patirtis rodo, kad tik nuosekliai įgyvendinant tvaraus vystymo tikslus, žemės ūkis visapusiškai atlieka misiją, kurios įgyvendinimo iš jo tikisi visuomenė. Tvaraus žemės ūkio vystymo principo taikymas žemės ūkio politikoje siekia sukurti galimybes ne tik aprūpinti ES gyventojus saugiu ir kokybišku maistu, padidinti žemdirbių pajamas, tuo pačiu išsaugant kaimiškų regionų gyvybingumą, bet ir atsigręžti į intensyvaus žemės ūkio keliamas problemas dėl biologinių išteklių pereikvojimo, būtinybės žemės ūkiui prisidėti prie žmonių sveikatos gerinimo ir švarios gyvenamosios aplinkos bei kraštovaizdžio išsaugojimo. Planuojant žemės ūkio politiką, įvertinamos trys tvaraus vystymo dimensijos (ekonominė, socialinė ir aplinkosauginė) sudarė galimybes visapusiškai atskleisti viešąjį interesą, atitinkantį žemės ūkio vaidmenį visuomenėje, ir

9 Lietuvos žemės ir maisto ūkio pasiekimai ir juos lemiantys pagrindiniai veiksniai pagrįsti didžiulę paramą šiam sektoriui. Galima teigti, kad žemės ūkis vystosi tvariai, jeigu kiekviename naujame gamybos cikle yra sukuriamos prielaidos, kad didžioji rinkoje veikiančių ūkininkų ūkių dalis pajėgtų atkurti gamybos procese sunaudotus išteklius: materialinius, žmogiškuosius ir biologinius. Lietuvoje tvaraus vystymo idėjos reikšmė dar nesuvokiama kaip visiškai atitinkanti visuomenės lūkesčius. Nors vis daugiau politikų ir ūkininkų supranta, kad tvarus vystymasis yra būtina ilgalaikio visuomenės aprūpinimo maistu sąlyga, sukurianti prielaidas kaimo gyvybingumo palaikymui ir žmonijos kaip ekosistemos dalies išsaugojimui, tačiau šis suvokimas nevirsta sparčiai įgyvendinamais darbais. Didžiausias dėmesys, įgyvendinant žemės ūkio politiką Lietuvoje, ir toliau yra teikiamas žemės ūkio produkcijos gamybos apimčių didinimui ir naujų galimybių realizuoti šią produkciją eksporto rinkose paieškai. Tokio požiūrio priežastis: ES šalyse, ypač senosiose narėse, tvaraus vystymo siekis labiausiai akcentuoja aplinkosauginę dimensiją, o BŽŪP parama vis labiau siejama su aplinkosauginių reikalavimų įgyvendinimu. Lietuvoje ši tema nėra jautri problema. Iki 2012 m. Lietuva kartu su trimis Skandinavijos šalimis (Suomija, Švedija ir Norvegija) bei Latvija ir Estija galėjo didžiuotis turinti biologinių pajėgumų perviršį. Šis rodiklis rodo santykį tarp sunaudojamų ir atkuriamų šalies biologinių pajėgumų. Nuo 2013 m. Lietuva pradėjo gyventi biologinių pajėgumų deficito sąlygomis. Tai reiškia, kad biologiniai ištekliai yra naudojami greic iau, nei z eme s ekosistemos geba juos atnaujinti pav. Biologinių pajėgumų gebėjimas atsinaujinti ES šalyse 2013 m., proc. Fig BioCapacity ability to regenerate in EU countries in 2013, per cent Šaltinis: Ecological Wealth of Nations. 9

10 Lietuvos žemės ir maisto ūkio pasiekimai ir juos lemiantys pagrindiniai veiksniai Nors šis deficitas tesiekia 3 proc., jis rodo prastėjančias šalies ekologines tendencijas (1.1 pav.). Reikia pripažinti, kad šio rodiklio reikšmę lemia ne vien tik žemės ūkis, bet ir kiti ekonomikos sektoriai bei namų ūkių veikla. Vis dėlto žemės ūkis yra tiesiogiai atsakingas už derlingo dirvožemio sluoksnio išsaugojimą, todėl šio sektoriaus indėlis į biologinių išteklių atkūrimą yra ypač svarbus. Rūpindamiesi dirvožemiu, ūkininkai taip pat kuria prielaidas ir savo ekonominės veiklos tęstinumui. Aplinkosauginių principų įgyvendinimas žemės ūkio politikoje. Lietuva po nepriklausomybės atkūrimo, reformos įgyvendinimo laikotarpiu, buvo ženkliai sumažinusi žemės ūkio gamybos intensyvumą, o tai rodė pagerėjusi ekologinė situacija. Be to, ūkių struktūroje daugelį metų dominavo mišrūs ūkiai, plėtojantys ir gyvulininkystę, o žemės ūkių naudmenų (ŽŪN) struktūroje reikšmingą dalį sudarė biologinės įvairovės atkūrimui svarbios pievos ir ganyklos. Šiuo metu situacija yra pakitusi kardinaliai. Vis reikšmingesnę dalį ūkių struktūroje sudaro ūkiai, kurie specializuojasi auginti javus ir rapsus m. ūkių struktūros tyrimo duomenimis, šios krypties ūkiai sudarė 59 proc., o tai buvo 5,5 proc. punkto daugiau nei 2010 m. žemės ūkio surašymo metu. ŽŪN struktūroje per pastaruosius penkerius metus javams tenkanti dalis padidėjo nuo 40,8 proc. iki 44,5 proc. Minėtu laikotarpiu mažėjo dirvožemio kokybės gerinimui reikšmingų ganyklų ploto dalis, atitinkamai nuo 39,7 proc m. iki 35,2 proc m., skaičiuojant nuo visų ŽŪN. Lietuvai aktualu įgyvendinti ir kitus dirvožemio atkūrimui svarbius procesus, pvz., žemės ūkio surašymo duomenimis, 2010 m. Lietuvoje 50 proc. ariamosios žemės buvo įtraukta į planuojamą sėjomainą, ES šalyse vidutiniškai 70 proc. Lietuvoje Šenono (angl. Shannon) ariamosios žemės įvairovės indeksas gerokai žemesnis nei vidutiniškai ES: 2016 m. Lietuvoje jis buvo 0,53, nors 2010 m. siekė 0, m. šis rodiklis vidutiniškai ES-28 buvo 0,68. Prie tvaraus gamtos išteklių naudojimo ir dirvožemio taršos mažinimo turėtų prisidėti ekologinės žemdirbystės plėtra. Ekoagros duomenimis, Lietuvoje ŽŪN ploto dalis, skirta ekologinei žemdirbystei, nuo pat įstojimo į ES 2004 m. nuolatos didėjo ir 2016 m. siekė 7,8 proc. Per tą patį laikotarpį sertifikuotų ekologinės žemės ūkio gamybos ūkių dalis nuo visų ūkių padidėjo nuo 0,5 iki 1,9 proc. Visgi ekologiniai ūkiai mažai prisideda prie biologinės įvairovės išsaugojimo, o tai yra būtina gamtinių išteklių atkūrimo sąlyga. Lietuvoje ekologiniai ūkiai, kaip ir ūkiai, plėtojantys tradicinį ūkininkavimą, dažniau renkasi augalininkystės produkcijos gamybą nei gyvulininkystę. Ši gamybos kryptis lemia, kad ekologiniuose ūkiuose didžiąją dalį ŽŪN sudaro ariamoji žemė. Eurostato duomenimis, Lietuvoje ekologiniuose ūkiuose pievoms ir ganykloms 2015 m. teko 30 proc. ŽŪN. Tai buvo 1,5 karto mažiau nei vidutiniškai ES (2014 m. ES-28 šis rodiklis buvo lygus 46 proc.). Analizuojant ekologinių ūkių žemės panaudojimą Baltijos jūros regione, matyti, kad šių ūkių ŽŪN struktūroje pievoms ir ganykloms Švedijoje, Danijoje ir Suomijoje teko mažesnė dalis nei Lietuvoje. Tačiau augalai žaliajai masei Švedijoje sudarė 66 proc. ariamosios žemės, Suomijoje 60 proc., Danijoje 49 proc. Vidutiniškai ES ekologiniuose ūkiuose augalai žaliajai masei užėmė 41 proc. ariamosios žemės, o Lietuvoje tik 4 proc. Lietuvos ekologiniuose ūkiuose vyravo javų specializacija, nes varpiniai javai buvo auginami net 63 proc. ariamosios žemės (1.2 pav.). Tai aukščiausiais rodiklis tarp Baltijos jūros regiono šalių. 10

11 Lietuvos žemės ir maisto ūkio pasiekimai ir juos lemiantys pagrindiniai veiksniai 100% 90% 80% 10,2 8,1 7,5 6,2 0,2 2,5 0,2 2,0 6,1 3,8 7,5 22,8 16,0 21,0 3,1 6,3 4,1 0,3 4,5 6,6 11,1 3,2 2,8 0,5 10,1 6,8 0,2 70% 60% 50% 4,1 29,9 46,7 48,6 39,1 45,0 54,7 65,8 60,1 40% 30% 20% 62,7 52,0 39,5 39,4 35,5 10% 29,6 26,9 23,9 22,8 0% Lietuva Lithuania Vokietija Germany Estija Estonia Danija Denmark ES-28 EU-28 Latvija Latvia Lenkija Poland Švedija Sweden Suomija Finland 1.2 pav. Ekologinių ūkių pasėlių struktūra kai kuriose ES šalyse 2015 m., proc. Fig Structure of organic crops in some EU countries in 2015, per cent Šaltinis: Eurostato duomenys. Varpiniai javai / Cereals Augalai žaliajai masei / Green fodder Ankštiniai javai / Legumines Daržovės / Vegetables Kita ariamoji žemė / Other arable area Tolesnę ekologinio ūkininkavimo plėtrą gali neigiamai paveikti nepakankamas ekologinės gyvulininkystės plėtojimas. Eurostato duomenimis, Lietuvos 2015 m. ekologiniuose ūkiuose buvo laikoma tik 4,8 proc. visų galvijų ir 3,1 proc. karvių skaičiaus. Švedijoje ekologiniuose ūkiuose buvo laikoma 20 proc. galvijų ir 14,1 proc. karvių, Latvijoje atitinkamai 19,1 proc. ir 11,1 proc., Estijoje 13,2 proc. ir 2,1 proc. Lietuvos ekologiniuose ūkiuose gyvulių tankumas yra mažesnis nei tradiciniuose, todėl tai gali sąlygoti nepakankamą apsirūpinimą organinėmis trąšomis. Greta nerimą keliančių aplinkosauginių tendencijų žemės ūkyje, susijusių su žemės naudojimu ir biologinės įvairovės išsaugojimu, Lietuvoje galima įžvelgti ir naujų pozityvių procesų, kuriuos paskatino naujų technologijų diegimas. Lietuvos žemės ūkis daro proveržius diegiant energiją taupančias technologijas ir plečiant energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamybą. Diegiant naujas technologijas, didėja žemės ūkyje naudojamų energijos išteklių efektyvumas ir nuosaikiai mažėja atmosferos šiluminė tarša. Eurostato duomenimis, m. galutinis energijos suvartojimas žemės ūkyje 1 ha ŽŪN kito netolygiai, tačiau įžvelgiama bendra mažėjimo tendencija nuo 40,4 iki 32,6 kgne/ha m. Lietuvoje galutinis energijos suvartojimas žemės ūkyje 1 ha ŽŪN buvo apie 4 kartus mažesnis nei vidutiniškai ES m. Lietuvoje, panaudojus vieną toną energijos sukurta 9,8 tūkst. EUR/tne žemės ūkio bendrosios pridėtinės vertės, ir tai yra 60 proc. daugiau nei ES-28. Eurostato duomenys rodo, kad per m. laikotarpį išskiriamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų iš žemės ūkio 11

12 Lietuvos žemės ir maisto ūkio pasiekimai ir juos lemiantys pagrindiniai veiksniai veiklos kiekis 1 ha ŽŪN nuosaikiai mažėjo: 2012 m., palyginti su 2004 m., Lietuvoje sumažėjo 7,3 proc., o vidutiniškai ES-28 11,7 proc. ir 2012 m. Lietuvoje siekė 1,8, o vidutiniškai ES-28 2,7 t CO2 ekvivalentu/ha. Tokiu būdu Lietuvos žemės ūkis prisidėjo prie klimato kaitos mažinimo. Diegiant energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių technologijas, Lietuvoje didėjo atsinaujinančios energijos žemės ūkyje gamybos apimtys ir jos dalis visoje pirminėje energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamyboje m. žemės ūkyje iš atsinaujinančių energijos išteklių pagaminama energija siekė 152 tūkst. tne ir sudarė 11,0 proc. visos pirminės energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos (2010 m. 8,8 proc.), vidutiniškai ES m. 10,6 proc. Apibendrinant Lietuvos žemės ūkio situaciją aplinkosaugine prasme, galima teigti, jog Lietuva turi geresnį biologinių išteklių balansą nei dauguma ES šalių. Prielaidos tvariam žemės ūkio vystymuisi aplinkosaugine prasme yra sukuriamos tada, kai ūkiai sugeba atkurti biologinius išteklius (dirvožemį ir esmines ekosistemas), sunaudojamus gamybos procese, bei išsaugoti biologinių rūšių įvairovę ir kraštovaizdį. Didinant gamybos apimtis ir diegiant intensyvias technologijas, būtina tuo pat metu taikyti priemones, kurios skatintų ūkius nepažeisti gamtinės pusiausvyros, biologinius išteklius naudoti tausojant ir atsakingai. Socialinių principų įgyvendinimas žemės ūkio politikoje. Žemės ūkis vis dar išlieka viena svarbiausių žemės ūkio veiklų kaimo vietovėse, generuojantis pajamas didelei daliai kaimo vietovių gyventojų. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, užimtumas žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje 2016 m. kaimo vietovėse siekė 23,1 proc. ir per pastaruosius penkerius metus nuo 2012 iki 2016 m. sumažėjo 4,8 proc. punkto. Užimtumas kituose sektoriuose kaimo vietovėse didėjo sparčiau, nei mažėjo užimtumas žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje m. užimtieji pramonėje ir statyboje kaimo vietovėse sudarė 98,9 tūkst. asmenų, ir per paskutinius penkerius metus jų skaičius padidėjo 20,1 proc., prekyboje ir paslaugų sektoriuje atitinkamai 201,1 tūkst. asmenų, o augimas per tą patį laikotarpį siekė 16,8 proc. Vertinant augimo tempą pamečiui, matyti, kad kaimo gyventojų, užimtų žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje, skaičius pradėjo mažėti tik 2016 m., o 2015 m., palyginti su 2014 m., didėjo. Taigi galima teigti, kad didelei daliai kaimo gyventojų, kurie turi žemės ir ūkininkauja, žemės ūkis yra svarbus jų pajamų šaltinis ir alternatyva emigracijai. Dėl šios priežasties tvariam Lietuvos žemės ūkio vystymuisi didžiuliai iššūkiai kyla socialinėje srityje. Šiandieną Lietuvos žemės ūkis susiduria su tokiais pačiais iššūkiais, kaip Europos šalys prieš keletą dešimtmečių. Kaimo socialinės problemos ir ūkininkų skurdo paskatinta didžiulė emigracija iš kaimo į miestus praeito amžiaus viduryje Europoje iniciavo BŽŪP atsiradimą. Nors Lietuvos žemės ūkis gauna didžiulę ES paramą ir yra remiamas iš nacionalinio biudžeto, tačiau nepavyksta sėkmingai spręsti žemdirbių socialinių problemų. Didžiuliai emigracijos iš kaimo vietovių srautai, gyventojų skaičius mažėjimas rodo, kad žemės ūkis Lietuvoje nesugeba pritraukti naujų žmogiškųjų išteklių. Moksliniai tyrimai rodo, kad daugeliui jaunų žmonių žemės ūkio veikla yra nepatraukli, jie yra ne tik nenusiteikę perimti tėvų ar senelių ūkių, bet baigę studijas netgi neplanuoja grįžti gyventi į gimtinę, o ieško pajamų alternatyvų didesniuose Lietuvos miestuose ar užsienyje. Susiduriame su situacija, kai žemės ūkyje augant žemės ūkio produkcijos apimtims, eksportui ir verslo pajamoms, didžioji Lietuvos kaimo žmonių iš žemės ūkio negauna pajamų, kurios būtų patrauklios, lyginant su galimybėmis 12

13 Lietuvos žemės ir maisto ūkio pasiekimai ir juos lemiantys pagrindiniai veiksniai užsidirbti mieste, ir skatintų likti gyventi kaime. Kai pensininko ūkio neperima jaunas žmogus, kaimo vietovėse sparčiai mažėja gyventojų, o kartu ir kaimo bendruomenių atsinaujinimas. Eurostato duomenys rodo, kad Lietuva per m. sparčiausiai prarado savo gyventojus tarp ES šalių (1.3 pav.). Po jos rikiavosi Latvija ir Rumunija. Vertinant ES šalių situaciją pagal gyventojų tankumo mažėjimą kaimo regionuose per tą patį laikotarpį Lietuvai teko trečioji vieta po Bulgarijos ir Latvijos. Liuksemburgas / Luxembourg Kipras / Cyprus Airija / Ireland Ispanija / Spain Švedija / Sweden J. Karalystė / United Kingdom Belgija / Belgium Malta / Malta Prancūzija / France Italija / Italy Austrija / Austria Danija / Denmark Suomija / Finland Nyderlandai / Netherlands Čekija / Czech Republic Slovėnija / Slovenia Slovakija / Slovakia Lenkija / Poland Graikija / Greece Portugalija / Portugal Vokietija / Germany Kroatija / Croatia Vengrija / Hungary Estija / Estonia Bulgarija / Bulgaria Rumunija / Romania Latvija / Latvia Lietuva / Lithuania ES-13 / EU-13 ES-15 / EU Gyventojų skaičius* / Number of population* Gyventojų tankumas kaimiškuose regionuose** / Population density in rural regions** 1.3 pav. Gyventojų skaičiaus ir tankumo pokytis ES šalyse m., proc. Fig Changes in population number and density in EU countries in , per cent * Metų pradžioje / At the beginning of the year. ** Pagal EBPO metodiką / According to the OECD methodology. Šaltinis: Eurostato duomenys. 13

14 mln. EUR / EU R mill. mln. / mill. Lietuvos žemės ir maisto ūkio pasiekimai ir juos lemiantys pagrindiniai veiksniai Nuo Lietuvos narystės ES pradžios 2004 m. iki 2016 m. kaimo gyventojų skaičius sumažėjo 16,6 proc., jauniausiųjų grupėje (iki 15 m.) 35,1 proc., o per paskutiniuosius penkerius metus (nuo 2012 m. iki 2016 m.) atitinkamai 5,4 proc. ir 5,5 proc. Neigiamų žmogiškųjų išteklių kaitos tendencijų kaimiškuose regionuose nesustabdė ir ūkininkų pajamų lygiui palaikyti skirta ES parama. Per m. laikotarpį parama iš ES ir valstybės biudžeto išaugo 3,1 karto, o vienam kaimo gyventojui 3,8 karto (1.4 pav.) ,13 1,12 1,10 1,08 1,07 1,06 1,04 1,02 1,00 0,98 0,97 0,96 0,95 1,2 1, , ,9 378,6 368,1 300,8 311,5 305,9 282,8 282,4 0, ,6 0, ,4 161,8 50,1 212,3 71,7 249,3 279,4 327,5 344,2 357,7 365, ,3 426,1 450,9 475,3 0, Parama pagal KPP, BPD, SAPARD, mln. EUR Support under RDP, SPD, SAPARD, EUR mill. Tiesioginės išmokos (ES ir nacionalinio biudžeto lėšos), mln. EUR Direct payments (EU and national funds), EUR mill. Kaimo gyventojų skaičius, mln. / Number of rural population, mill. 0,0 1.4 pav. Paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai apimčių bei kaimo gyventojų skaičiaus kitimas m. Fig Changes in support for agriculture and rural development and in number of rural population in Šaltiniai: Lietuvos statistikos departamento, Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenys. Ūkių apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) respondentų duomenys rodo, kad augant žemdirbiams ir kaimo gyventojams skirtos paramos sumoms, diferenciacija tarp skirtingo dydžio ūkių taip pat didėjo (1.5 pav.). Ypač prie to prisidėjo nuo 2007 iki 2013 m. taikytas tiesioginių išmokų modelis, kai ūkininkų gaunama tiesioginė išmokų suma buvo apskaičiuojama kaip ūkio valdomų hektarų skaičiaus ir išmokos, mokamos už ha, sandauga. Nuo 2014 m. atsirado galimybė apskaičiuojant tiesiogines išmokas pritaikyti Pirmųjų hektarų schemą, kuri numatė, jog iki 30 proc. tiesioginių išmokų voko šalies sprendimu gali būti papildomai paskirstoma ūkiams už pirmuosius 30 ha. 14

15 Lietuvos žemės ir maisto ūkio pasiekimai ir juos lemiantys pagrindiniai veiksniai Tokiu būdu ES institucijos pasiūlė šalims, atsižvelgiant į jų specifiką, panaudoti tiesioginių išmokų lėšas skurdo ir pajamų nelygybės problemai spręsti. Lietuva pirmųjų išmokų schemai paskyrė 15 proc. tiesioginėms išmokoms skirtų lėšų. Padidėjusi parama dėl šios schemos įgyvendinimo pasiekė visus ūkius iki 65 ha. Tai iš viso ūkių struktūroje sudarė beveik 95 proc. ūkių. Ši schema turėjo teigiamą poveikį, mažinant pajamų nelygybę. 350, , , ,0 150, tūkst. EUR / thou.eur 100, ,0 50 0,0 < < < < < < < < <500 >=500 Ūkio dydis, ha / Farm size, ha 0 Tiesioginės ir kompensacinės išmokos: Direct payments and compensatory allowance: EBITDA ir tiesioginės bei kompensacinės išmokos: EBITDA and direct payments and compensatory allowance: m m m m m m. 1.5 pav. Ūkininkų ūkių EBITDA pelningumo rodiklis ir tiesioginės bei kompensacinės išmokos pagal ūkio dydį m., m. ir m. laikotarpiais vidutiniškai per metus, tūkst. EUR Fig EBITDA margin, direct payments and compensatory allowance in family farms by farm size in , and on average per year, EUR thou. Šaltinis: ŪADT duomenys. 15

16 Lietuvos žemės ir maisto ūkio pasiekimai ir juos lemiantys pagrindiniai veiksniai Dėl papildomų išmokų už pirmuosius 30 ha schemos taikymo atsiradęs pajamų augimas ūkiuose, kurie valdo mažiau nei 65 ha, nesprendžia žemdirbių skurdo problemos iš esmės. Išmokos koncentruojasi didžiuosiuose ūkiuose, kurių gaunamas pajamų lygis dešimtis kartų viršija vidutinį dviejų asmenų darbo užmokestį ne tik žemės ūkyje, bet ir kituose šalies ekonomikos sektoriuose. Socialinėms problemoms spręsti būtinos investicijos į žmogiškąjį kapitalą ir prielaidų veiklų įvairovei kaimo vietovėse sukūrimas. Ekonominių principų įgyvendinimas žemės ūkio politikoje. Prielaidos tvariam žemės ūkio vystymuisi ekonomine prasme yra sukuriamos tada, kai ūkiai geba sugeneruoti pajamas, kurios leidžia ne tik sukurti patenkinamą ūkininkų gyvenimo kokybę, bet ir atkurti gamybos metu sunaudotą kapitalą bei išsaugoti verslą ilgalaikėje perspektyvoje. Žemės ūkio surašymo ir ūkių struktūros duomenys rodo, kad Lietuvoje pastaraisiais metais vis didesnis ūkių skaičius nutraukia savo veiklą. Palyginus 2010 m. žemės ūkio surašymo ir 2013 m. žemės ūkių struktūros tyrimo duomenis matyti, kad šiuo laikotarpiu žemės ūkio valdų skaičius sumažėjo 15 proc., o vertinant laikotarpį nuo 2005 iki 2013 m. trečdaliu. Ūkių skaičiaus mažėjimas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti sveikintinas reiškinys. Aplinkybė, kad Lietuvoje po restitucijos ūkių struktūroje dominavo smulkūs ūkiai, politikos formuotojų buvo suvokiama kaip žemės ūkio žemės ūkio gamybos apimčių augimą stabdantys veiksnys. Be to, vyravo įsitikinimas, kad iš rinkos traukiasi mažieji ūkiai, kurių savininkai yra pensinio amžiaus, žemesnio išsilavinimo asmenys. Jie parduoda ar išnuomoja savo valdomą žemę jaunesnio amžiaus mokslus baigusiems ir naujovėms atviresniems žemdirbiams, o papildomus ŽŪN plotus įsigiję ūkiai gali siekti didesnio masto efekto. Pasigilinus, kaip keičiasi ūkių skaičius skirtingose ūkininkaujančių asmenų amžiaus grupėse, galima teigti, kad ūkių skaičius mažėja ne tik dėl vyresnio amžiaus ūkininkų pasitraukimo iš verslo, bet ir visose amžiaus grupėse (1.6 pav.). Sparčiausiai ūkių skaičius mažėja m. ūkininkaujančių asmenų amžiaus grupėje. Pastarojoje per m. ūkių skaičius sumažėjo 26 proc., o per m. laikotarpį net 2 kartus. Nepakankamai perskirstant tiesiogines išmokas tarp ūkininkų taip, kad visiško užimtumo smulkiems ūkiams būtų užtikrintas pakankamas pajamų lygis, jie negali investuoti į materialinių išteklių atnaujinimą. Lietuvai tapus ES nare, ūkių apsirūpinimui materialiniais ištekliais, visų pirma ilgalaikiu turtu, buvo skiriama didelė reikšmė. Per m. laikotarpį buvo įgyvendinta daug priemonių, teikiančių ūkiams investicinę paramą technikai ir įrangai įsigyti, kurios leido padidinti darbo našumą ūkiuose ir pagerinti darbo sąlygas. ŪADT duomenimis, per m. ūkių apsirūpinimas kapitalu, skaičiuojant 1 ha ŽŪN, išaugo 1,8 karto, kapitalo suvartojimas (ilgalaikio turto nusidėvėjimas) net 3,5 karto. 16

17 Amžiaus grupės, metai / Age groups, year Lietuvos žemės ir maisto ūkio pasiekimai ir juos lemiantys pagrindiniai veiksniai 65 73,4 84, ,6 95, ,7 90,0 Pokytis per / Change in ,3 74,0 Pokytis per / Change in ,6 82,5 Visos / Total 67,9 85, pav. Ūkių skaičiaus mažėjimas pagal ūkininkaujančių asmenų amžiaus grupes m. ir m., proc. Fig The decline in the number of farms by the age group of farmers in and , per cent Šaltinis: Žemės ūkio 2005 ir 2013 m. struktūros bei 2010 m. surašymo duomenys. Apsirūpinimas kapitalu sparčiau gerėjo didesniuose ūkiuose. Mažesniųjų ūkių grupėse kapitalo suvartojimas buvo didesnis, nei šie ūkiai investavo į ilgalaikio turto atnaujinimą, todėl grynosios investicijos buvo neigiamos (1.7 pav.). ŪADT duomenimis, m. grynosios investicijos ūkiuose, valdančiuose iki 10 ha, buvo neigiamos. Šio dydžio ūkiai sudaro beveik 70 proc. visų Lietuvos ūkių skaičiaus. Su sunkumais atnaujinant veiklai reikalingus išteklius susiduria ir ūkių, kurie valdo nuo 10 iki 20 ha, grupė. Tačiau galima pasidžiaugti augančiu šios grupės ūkių investiciniu pajėgumu. ŪADT duomenimis, per nagrinėjamą laikotarpį trejus metus grynosios investicijos buvo teigiamos. Vidutiniškai vienam šios grupės ūkiui 2012 m. jos siekė 4163 EUR, 2014 m EUR, 2015 m EUR. Prie geresnio didelių ūkių apsirūpinimo kapitalu ženkliai prisidėjo ir šių ūkių gaunama investicinė parama. ŪADT duomenimis, per analizuojamą penkerių metų laikotarpį ( m.) parama investicijoms buvo prieinama visoms prekinių ūkių grupėms. Ūkių iki 10 ha grupėje m. ji siekė 466 EUR vidutiniškai per metus, ūkių nuo 10 iki 20 ha grupėje 1418 EUR vidutiniškai per metus. 17

18 Lietuvos žemės ir maisto ūkio pasiekimai ir juos lemiantys pagrindiniai veiksniai < < < < < < < 150 >= 150 Ūkio dydis, ha / Farm size, ha Grynosios investicijos / Net investment Parama investicijoms / Support for investment Visos išmokos / Total payments 1.7 pav. Ūkių grynosios investicijos, parama investicijoms ir išmokos, tekusios vienam ūkiui m., vidutiniškai per metus, EUR Fig Net farm investment, support for investment and payments per farm on average per year in EUR Šaltinis: ŪADT duomenys. Analizuojant ūkių galimybę išlikti rinkoje, reikia pripažinti, jog didelė dalis negali tikėtis tęsti savo veiklą, didindami dirbamos žemės plotus ir gaminamos produkcijos apimtis. Ūkių finansinės galimybės įsigyti žemės ir didinti gamybos apimtis taip pat tiesiogiai priklauso nuo jų gaunamos tiesioginės paramos sumų, todėl stambūs ūkiai atsidūrė daug palankesnėje padėtyje. Per m. laikotarpį didesni nei 150 ha ūkiai per metus žemei įsigyti skyrė vidutiniškai 20 tūkst. EUR, o ha ūkiai dešimtis kartų mažiau (1.8 pav.). Didieji ūkiai aktyviai investavo pirkdami žemę, tokiu būdu dar labiau pasididindami gaunamų tiesioginių išmokų sumas. 18

19 Lietuvos žemės ir maisto ūkio pasiekimai ir juos lemiantys pagrindiniai veiksniai < < < < < < < 150 >= 150 Ūkio dydis, ha / Farm size, ha pav. Ūkių investicijos, tekusios vienam ūkiui, žemei įsigyti pagal ūkio dydį m., EUR Fig Farm investments in land acquisition per farm by farm size in , EUR Šaltinis: ŪADT duomenys. Situacija žemės rinkoje rodo, kad šiuo metu smulkūs ir vidutiniai ūkiai beveik neturi galimybių gerinti savo efektyvumą, didindami gamybos mastą. Norėdami išlikti versle, jie turi kooperuotis arba didinti veiklos produktyvumą, pasirinkdami verslo modelį, orientuotą į didesnės pridėtinės vertės produktų kūrimą, ir diegdami įvairias netechnologines ir technologines inovacijas. Priešingu atveju žemės ūkio veikla šiems ūkiams negali užtikrinti net minimalaus pajamų lygio, ir jų savininkai turi susikurti papildomą pajamų šaltinį, derindami žemės ūkio veiklą su kitomis veiklomis. Senųjų ES šalių patirtis rodo, kad smulkūs ūkiai sėkmingai veikia ir, atsižvelgiant į naujus vartotojų reikalavimus maisto produktų kokybei, turi daug galimybių klestėti ateityje. Remiantis 2013 m. žemės ūkio struktūros tyrimo rezultatais, Danijos ūkiuose, mažesniuose nei 30 ha, standartinės produkcijos vertė sudarė 6,6 tūkst. EUR/ha, Vokietijos 4,8 tūkst. EUR/ha, kurios buvo atitinkamai 9,5 ir 6,9 karto didesnės nei tokio paties dydžio Lietuvos ūkiuose (1.9 pav.). Tai rodo, kad šalies smulkių ūkių ekonominis potencialas yra išnaudotas nepakankamai. 19

20 Lietuvos žemės ir maisto ūkio pasiekimai ir juos lemiantys pagrindiniai veiksniai Švedija Suomija Lenkija Lietuva Latvija Airija Estija Vokietija Danija ES Ūkiai / Farms <30 ha Ūkiai / Farms 30 ha 1.9 pav. Ūkių standartinė produkcija pagal ūkio dydį ES šalyse 2013 m., EUR/ha ŽŪN Fig Standard farm production by farm size in EU countries in 2013, EUR/ha UAA Šaltinis: Eurostato duomenys. Žemės ūkio politikos sprendimai, naudingi daugeliui kaimo žmonių. Lietuvoje susiklostė situacija, kai teigiamus ekonominius efektus pradėjo nusverti socialiniai praradimai. Dėl gyventojų skaičiaus mažėjimo traukiasi Lietuvos vidaus maisto rinka, dėl neigiamų demografinių tendencijų samdoma darbo jėga paremtuose dideliuose ūkiuose pradeda trūkti darbuotojų. Lietuva pralaimi konkurencinėje kovoje dėl išsilavinusio jaunimo kaip patraukli gyventi ir kurti šalis. Šioje situacijoje kyla klausimas, kokius veiksmus reikia atlikti, siekiant susilpninti nepageidaujamas tendencijas ir užtikrinti ilgalaikį kaimo gyvybingumą. Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos žemės ūkio politikos formuotojai prioritetą teikė ekonominiams tikslams, diegdami Lietuvoje industrinio žemės ūkio modelį, kuris buvo orientuotas į gamybos apimčių didinimą ir eksporto plėtrą. Tačiau šis ūkininkavimo modelis greta privalumų turi daug neigiamų pasekmių. Visų pirma, jis skatina intensyvesnį biologinių išteklių naudojimą bei mažina užimtumą žemės ūkyje, suteikdamas kaimo žmonėms mažai pajamų padidinimo alternatyvų. Analizuojant žemės ūkio raidą tvarumo dimensijų požiūriu, matyti, kad ekonominiai rezultatai, pasiekti ignoruojant aplinkosauginius ir socialinius žemės ūkio raidos aspektus, yra trumpalaikiai, ir perspektyvoje po m. Lietuvoje gali kristi žemės ūkio produkcijos gamybos apimtys, jei dėl intensyvaus ūkininkavimo mažės organinės anglies kiekis dirvožemyje, o mažėjant gyventojų skaičiui, blogės socialinių paslaugų prieinamumo bei 20

21 Lietuvos žemės ir maisto ūkio pasiekimai ir juos lemiantys pagrindiniai veiksniai ūkininkų gyvenimo kokybė. Kitaip tariant, aplinkosauginiai ir socialiniai veiksniai padarys maisto gamybą nepatrauklia ekonomine veikla. Siekiant eliminuoti šias rizikas, būtina greta intensyvaus ūkininkavimo diegti ir alternatyvius, tvariam žemės ūkio vystymui palankius verslo modelius, tokius kaip bioekonomika, žiedinė ekonomika ir dalijimosi ekonomika. Šie modeliai sukuria prielaidas tvariam vystymui, sudarant galimybę atkurti visų trijų rūšių žemės ūkio išteklius (biologinius, žmogiškuosius ir materialius), orientuojasi ne į gamybos apimčių, o į pridėtinės vertės didinimą. Į šią veiklą gali įsitraukti įvairaus dydžio ūkiai, jei ūkininkams pakanka žinių diegti technologines ir socialines inovacijas. Svarbiausi uždaviniai, kurių sprendimas leistų padidinti žemės ūkio sektoriaus tvarumą, yra šie: Žemės ūkis daugeliui kaimo gyventojų turi išlikti dalinis ar pagrindinis pajamų šaltinis. Žemės ūkio veikla vis didesniu mastu turi būti grindžiama bioekonomikos ir žiedinės ekonomikos principais, atsakingai naudojant žemės ir kitus gamtinių išteklius, siekiant palikti ateities kartoms gražesnę ir geresnę aplinką. Ūkiai turi būti skatinami derinti įvairias veiklas (augalininkystė, gyvulininkystė, žuvininkystė, turizmas, energijos gamyba ir kt.) ir tokiu būdu pagerinti gamtinių išteklių atnaujinimą ir sumažinti pajamų praradimo riziką. Skatinti ūkininkus labiau orientuotis į Lietuvos vartotojų poreikių patenkinimą, tuo pat metu išsaugant Lietuvos žemės ūkio konkurencinius pranašumus eksporto rinkose. Išnaudoti žemės ūkio sektoriaus siūlomas įvairias verslo galimybes, skatinti ūkininkus naudoti inovatyvius maisto tiekimo vartotojui modelius (dalijimosi ekonomika) ir imtis žemės ūkio produkcijos perdirbimo savo ūkiuose. Ieškoti naujų bendradarbiavimo formų, padidinti kooperacijos reikšmę visuose maisto tiekimo grandinės etapuose, kad ūkininkai įsitikintų kooperacijos nauda. Padidinti kaimo, kaip gyvenamosios vietos, patrauklumą miesto gyventojams ir išsilavinimą įgijusiam kaimo jaunimui, sukuriant galimybes žemės ūkio veiklą padaryti kūrybiškesnę, o pajamas kaime priartinti prie miesto pajamų. Sumažinti socialinius, ekonominius ir demografinius skirtumus tarp atokių ir prie didžiųjų miestų esančių kaimo regionų. Lietuvos ūkininkai turi pasinaudoti naujomis galimybėmis, kurias teikia besikeičiantys Lietuvos vartotojų poreikiai. Stiprėjant gyventojų nuostatoms dėl sveikos mitybos ir aplinkos išsaugojimo, auga šalies gyventojų susidomėjimas ekologiškais maisto produktais, o paskutiniaisiais metais šviežiais ir natūraliais vietinių ūkininkų užaugintais arba pagamintais žemės ūkio ir maisto produktais. Kartu auga ūkininkų, sugebančių tiekti tokius produktus į rinką, galimybės užsidirbti. Nors ši tendencija išryškėjo neseniai, Lietuvos ūkininkai vis aktyviau imasi pačių užaugintos arba pagamintos produkcijos perdirbimo savo ūkiuose ir, pasinaudodami moderniomis informacinėmis technologijomis, pardavinėja šią produkciją iš ūkių, specialiose parduotuvėlėse ar pristato į vartotojų namus pagal užsakymus, taip gaudami daug didesnę pridėtinę vertę nei gamindami žaliavą didelėms perdirbimo įmonėms. Verslo strategija, sutelkta į produktų diferencijavimą pagal galutinio vartotojo poreikius, padeda ūkininkams geriau valdyti verslo riziką, pritaikyti ūkiuose įvairių profesijų žinias, įdarbinti kitus šeimos narius ir kurti kelių kartų ūkį, darant verslą patrauklų būsimiems paveldėtojams. 21

22 Lietuvos žemės ir maisto ūkio pasiekimai ir juos lemiantys pagrindiniai veiksniai 2. Bendroji žemės ūkio produkcija 2. Gross agricultural production Lietuvos statistikos departamento išankstiniais duomenimis, 2016 m. bendrosios žemės ūkio produkcijos, skaičiuojant to meto kainomis, buvo pagaminta už 2,29 mlrd. EUR, t. y. 9,4 proc. mažiau nei 2015 m. Tai lėmė sumažėjęs visų augalininkystės produktų derlius ir mažesnės kai kurių produktų supirkimo kainos. Per visą analizuojamąjį laikotarpį augalininkystės produkcija sudarė didesnę dalį bendrosios žemės ūkio produkcijos vertės. Tačiau ši dalis 2016 m., palyginti su 2015 m., buvo 4,2 proc. punkto mažesnė (1.2 lentelė). 1.2 lentelė. Bendrosios žemės ūkio produkcijos* struktūra m. Table 1.2. Structure of gross agricultural production* in Produkcija Production mln. / mill. EUR ** % mln. / mill. EUR % mln. / mill. EUR % mln. / mill. EUR % mln. / mill. EUR Iš viso / Total 2711, , , , ,0 100 augalininkystės crop production gyvulininkystės animal production * To meto kainomis / At current prices. ** Išankstiniai duomenys / Preliminary data. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenys. 1752,1 64,6 1512,0 59,3 1456,2 59,4 1678,8 66,3 1423,8 62,1 959,1 35,4 1036,7 40,7 994,7 40,6 851,6 33,7 869,2 37,9 % Augalininkystės produkcijos vertė 2016 m., palyginti su 2015 m., buvo 15,2 proc. mažesnė. Tai lėmė sumažėjęs visų augalininkystės produktų derlius. Prie augalininkystės vertės sumažėjimo taip pat prisidėjo mažesnės vaisių ir uogų, grūdų bei daržovių supirkimo kainos (atitinkamai 17,5, 10,2 ir 9,5 proc.). Gyvulininkystės produkcijos vertė 2016 m., palyginti su 2015 m., išaugo 2,1 proc. dėl padidėjusios kiaušinių ir pieno gamybos (atitinkamai 5,2 ir 1,0 proc.). Vertinant bendrosios žemės ūkio produkcijos struktūrą pagal apskritis, didžiausia augalininkystės produkcijos dalis 2015 m. buvo Šiaulių, Marijampolės ir Panevėžio apskrityse (atitinkamai 77,7, 72,7 ir 69,4 proc.), o mažiausia Alytaus, Tauragės ir Vilniaus (atitinkamai 52,4, 53,6 ir 53,1 proc.). Visose apskrityse 2015 m., palyginti su 2011 m., augalininkystės produkcijos dalis padidėjo. Didžiausias augalininkystės produkcijos dalies augimas 2015 m., palyginti su 2011 m., užfiksuotas Utenos, Telšių ir Marijampolės apskrityse (atitinkamai 13,4, 9,0 ir 8,3 proc. punkto). Skaičiuojant palyginamosiomis kainomis, per m. laikotarpį labiausiai bendroji žemės ūkio produkcija sumažėjo 2016 m. Didžiausias jos prieaugis buvo 2012 m. Augalininkystės produkcija 2016 m., palyginti su 2015 m., sumažėjo 9,7 proc., o gyvulininkystės 0,3 proc. (1.10 pav.). 22

23 Lietuvos žemės ir maisto ūkio pasiekimai ir juos lemiantys pagrindiniai veiksniai , ,0 11,3 10 9, ,2-1,0 6,4 8,4 6,3-0, ,1-5,8-1,1-6,5-9, * Visa produkcija / Total production Augalininkystės produkcija / Crop production Gyvulininkystės produkcija / Animal production pav. Bendrosios žemės ūkio produkcijos** apimties pokyčiai*** m., proc. Fig Changes in the volume of gross agricultural production** in ***, per cent * Išankstiniai duomenys / Preliminary data. ** Palyginamosiomis kainomis / At constant prices. *** Palyginti su ankstesniais metais / Compared to the previous year. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenys. Didžiausią bendrosios žemės ūkio produkcijos dalį Lietuvoje 2012 ir 2016 m. sudarė javai (atitinkamai 31,1 ir 34,3 proc.) (1.11 pav.). Bendrosios žemės ūkio produkcijos struktūroje 2016 m., palyginti su 2012 m., daugiausia išaugo javų ir paukščių dalis (atitinkamai 3,2 ir 2,4 proc. punkto), o labiausiai sumažėjo pieno ir augalų perdirbimui dalis (atitinkamai 3,2 ir 2,5 proc. punkto). Pagrindinės neigiamų tendencijų pieno sektoriuje priežastys buvo mažos pieno supirkimo kainos ir, palyginti su augalininkystės produktais, santykinai mažesnės tiesioginės išmokos. Prie neigiamų pokyčių augalų perdirbimui sektoriuje daug prisidėjo mažėjanti paklausa. 23

24 Lietuvos žemės ir maisto ūkio pasiekimai ir juos lemiantys pagrindiniai veiksniai Galvijai / Cattle 3,8% Paukščiai / Poultry 3,8% Bulvės / Potatoes 3,9% Daržovės / Vegetables 5,0% Kiaušiniai Eggs 2,1% Sodai ir uogynai Orchards Kita gyvulininand berry plantations 1,1% kystės produkcija Other animal production 2,3% Javai / Cereals 31,1% Kiaulės / Pigs 5,9% Augalai perdirbimui Industrial crops 10,3% Pašariniai ir kiti augalai Fodder crops and other 11,2% 2012 m. Pienas / Milk 19,5% Galvijai / Cattle 4,3% Kiaulės / Pigs 5,0% Bulvės Potatoes 1,9% Kiaušiniai / Eggs 2,1% Daržovės / Vegetables 3,4% Sodai ir uogynai Orchards and berry plantations 1,4% Kita gyvulininkystės produkcija Other animal production 4,0% Javai / Cereals 34,3% Paukščiai / Poultry 6,2% Augalai perdirbimui Industrial crops 7,8% Pašariniai ir kiti augalai Fodder and other crops 13,3% 2016 m.* Pienas / Milk 16,3% * Išankstiniai duomenys / Preliminary data pav. Bendrosios žemės ūkio produkcijos struktūra 2012 ir 2016 m. Fig Structure of gross agricultural production in 2012 and 2016 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamento duomenys. 24

25 Lietuvos žemės ir maisto ūkio pasiekimai ir juos lemiantys pagrindiniai veiksniai Atskirose ES šalyse bendrosios žemės ūkio produkcijos struktūra skiriasi. Pagal bendrosios žemės ūkio produkcijos struktūrą visas ES šalis galima suskirstyti į tris grupes. Lietuva patenka į trečiąją šalių grupę (pirmąją grupę sudaro šalys, kuriose vyrauja gyvulininkystės produkcija (pvz., Airija, Suomija), antrąją šalys, kuriose augalininkystės ir gyvulininkystės produkcijos dalys beveik vienodos (pvz., Belgija, Liuksemburgas), trečiąją šalys, kuriose vyrauja augalininkystės produkcija (pvz., Bulgarija, Graikija)). Pažymėtina, kad analizuojamojo laikotarpio pradžioje Lietuvoje augalininkystės produkcija sudarė 2,5 proc. punkto didesnę bendrosios produkcijos dalį. Augalininkystės produkcijos dalis 2016 m. buvo panaši kaip ir Slovakijoje, Čekijoje bei Latvijoje (1.3 lentelė). 1.3 lentelė. Bendrosios žemės ūkio produkcijos struktūra ES šalyse 2012 ir 2016 m. Table 1.3. Structure of gross agricultural production in EU countries in 2012 and 2016 Šalis / Country augalininkystės dalis, crop production, % gyvulininkystės dalis, livestock production, % bendroji žemės augalininkystėninkystės gyvuli- ūkio produkcija, EUR/ha ŽŪN dalis, dalis, gross agricultural crop livestock production, production, production, EUR/ha UAA % % 25 bendroji žemės ūkio produkcija, EUR/ha ŽŪN gross agricultural production, EUR/ha UAA Airija / Ireland 27,4 72, ,8 75, Suomija / Finland 36,1 63, ,2 62, Jungtinė Karalystė United Kingdom 41,1 58, ,2 60, Danija / Denmark 36,6 63, ,2 59, Malta / Malta 41,4 58, ,8 56, Kipras / Cyprus 50,6 49, ,7 55, Belgija / Belgium 45,3 54, ,3 54, Liuksemburgas Luxembourg 47,9 52, ,7 54, Estija / Estonia 52,8 47, ,5 53,5 695 Austrija / Austria 48,9 51, ,8 52, Lenkija / Poland 53,3 46, ,3 51, Švedija / Sweden 52,3 47, ,6 51, Vokietija / Germany 53,3 46, ,8 49, Slovėnija / Slovenia 52,7 47, ,0 45, Nyderlandai Netherlands 54,8 45, ,7 43, Portugalija / Portugal 55,3 44, ,7 41, Prancūzija / France 63,1 36, ,2 38, Latvija / Latvia 62,0 38, ,6 38,4 629 Čekija Czech Republic 61,4 38, ,7 38, Slovakija / Slovakia 55,5 44, ,8 38, Lietuva / Lithuania 64,6 35, ,1 37,9 801 Kroatija / Croatia 63,5 36, ,9 37, Ispanija / Spain 59,7 40, ,7 36,3 1937