LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA FARMACIJOS FAKULTETAS VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA

Transcription

1 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA FARMACIJOS FAKULTETAS VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA GINTARĖ BIRŠTONAITĖ KAUNO MIESTO VISUOMENĖS VAISTINIŲ PACIENTŲ IR FARMACIJOS SPECIALISTŲ NUOMONĖS APIE PREKYBĄ TREČIOSIOSE ŠALYSE PAGAMINTAIS MAISTO PAPILDAIS NE VAISTINĖSE TYRIMAS Magistro baigiamasis darbas Darbo vadovas Doc., dr. Rima Jūratė Gerbutavičienė Konsultantas Doc., dr. Tauras Antanas Mekas KAUNAS, 2015

2 2 LIETUVOS SVEIKATOS MOKSLŲ UNIVERSITETAS MEDICINOS AKADEMIJA FARMACIJOS FAKULTETAS VAISTŲ TECHNOLOGIJOS IR SOCIALINĖS FARMACIJOS KATEDRA TVIRTINU: Farmacijos fakulteto dekanas prof., dr. Vitalis Briedis 2015 m. KAUNO MIESTO VISUOMENĖS VAISTINIŲ PACIENTŲ IR FARMACIJOS SPECIALISTŲ NUOMONĖS APIE PREKYBĄ TREČIOSIOSE ŠALYSE PAGAMINTAIS MAISTO PAPILDAIS NE VAISTINĖSE TYRIMAS Magistro baigiamasis darbas Konsultantas Doc., dr. Tauras Antanas Mekas Darbo vadovas Doc., dr. Rima Jūratė Gerbutavičienė Recenzentas Darbą atliko: Magistrantė Gintarė Birštonaitė KAUNAS, 2015

3 3 TURINYS SANTRAUKA... 5 SUMMARY... 6 SANTRUMPOS... 7 ĮVADAS... 8 DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI LITERATŪROS APŢVALGA Vaistų krautuvės Prekybos vaistais kontrolė Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai Maisto papildai: apibrėţimas ir notifikavimas Maisto papildų vartojimas Lietuvoje Maisto papildų importas Maisto papildai Rusijos Federacijoje: samprata, registravimas ir rinka Prekyba vaistais, prisidengiant prekyba maisto papildais Maisto papildo kokybė ir saugumas Vaistų ir maisto papildų falsifikavimas Maisto papildų sudėties neatitikimas ir nepageidaujamas poveikis TYRIMO METODIKA IR METODAI REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS Interviu rezultatų analizė Pacientų anketinės apklausos analizė IŠVADOS PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS LITERATŪROS SĄRAŠAS... 53

4 4 PRIEDAI... 59

5 5 SANTRAUKA G. Birštonaitės magistro baigiamasis darbas/ mokslinis vadovas doc., dr. R. Gerbutavičienė; Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, Farmacijos fakulteto, Vaistų technologijos ir socialinės farmacijos katedra Kaunas. Pavadinimas: Kauno miesto visuomenės vaistinių pacientų ir farmacijos specialistų nuomonės apie prekybą trečiosiose šalyse pagamintais maisto papildais ne vaistinėse tyrimas Raktiniai ţodţiai: maisto papildai, prekyba ne vaistinėse, rusiški maisto papildai. Tyrimo metodai: istorinė literatūros analizė, Kauno miesto visuomenės vaistinių pacientų anketinė apklausa ir farmacijos specialistų iš dalies struktūrizuotas interviu. Tyrimo dalyviai: Kauno miesto visuomenės vaistinių pacientai ir jose dirbantys farmacijos specialistai. Tyrimo tikslas: įvertinti visuomenės vaistinių pacientų ir farmacijos specialistų nuomonę apie prekybą rusiškais maisto papildais ne vaistinėse bei išanalizuoti rezultatus lėmusius veiksnius. Tyrimo uţdaviniai: nustatyti maisto papildų vartojimo daţnumą Kauno mieste, vartojimo sąsajas su demografiniais (lytis, amţius) ir socialiniais (išsilavinimas) veiksniais. Nustatyti rusiškų maisto papildų vartojimo ypatybes Kauno mieste: vartojimo prieţastis, daţnį, papildų įsigijimo vietą, visuomenės nuomonę apie šiuos papildus ir pagrindines problemas susijusias su šių maisto papildų prekyba ne vaistinėse, bei palyginti farmacijos specialistų ir vaistinių pacientų nuomones šias klausimais. Nustatyti sąsajas tarp maisto papildų parduotuvių esančių Kauno mieste ir vaistų krautuvių veikusių Lietuvoje iki XXa. vidurio. Išvados: maisto papildus vartoja 88,6% kauniečių, juos įsigyja vaistinėse tik 62,4% pacientų. Gausiam Lietuvoje esančiam maisto papildų prekyviečių (ne vaistinių) tinklui, kuriose prekiaujama rusiškais maisto papildais, atsirasti galėjo turėti įtakos istorinės aplinkybės jau nuo XVIIa. istoriniuose šaltiniuose minimos vaistų krautuvės. Nustatyta, kad du trečdaliai pacientų nepritaria prekybai maisto papildais ne vaistinėse, trečdalis galvoja, kad ne vaistinėse parduodamus maisto papildus vartoti nesaugu, tačiau rusiškus papildus vis tiek vartoja beveik pusė kauniečių (45,3%), o 82,1% ţino, kur jų galėtų įsigyti. Pagrindinis veiksnys lemiantis rusiškų maisto papildų vartojimą ţema kaina. Maisto papildų prekyvietėse labiau linkę pirkti vyrai; ţmonės neturintys aukštojo išsilavinimo; rusiškus maisto papildus pacientai iki 30m. perka rečiau, nei kitų amţiaus grupių respondentai (p<0,05). Farmacijos specialistai kaip ir vaistinių pacientai nepritaria tokiai prekybai ir įţvelgia daug grėsmių susijusių su ne vaistinėse parduodamais maisto papildais ir vaistais: netinkamas laikymo sąlygas, ţemą pardavėjų kvalifikaciją, neuţtikrintą preparatų saugumą ir kt.

6 6 SUMMARY G. Birstonaites masters s thesis/ research leader associate professor, doctor of science R. Gerbutaviciene; Lithuanian University of Health Sciences; Pharmacy s Faculty; Department of Drug Technology and Social Pharmacy - Kaunas. Title: The research on the opinion of society of Kaunas city`s pharmacies specialists and patients about food supplements produced in third countries usage and marketing out of pharmacies boundary. Key words: food supplement; trade out of pharmacies boundary; Russian food supplements. The methods of research: analysis of historical literature, the questionnaire survey and partial interview of Kaunas city s drug users and pharmaceutical specialists. Study participants: pharmacies clients, pharmaceutical specialists and society of Kaunas city. The aim of a study: to assess opinion from pharmacy s clients and specialists about food supplements produced in Russian Federation and to analyse its determinative factors. Research goals: to determine the frequency of food supplements usage in Kaunas city. According demographical usage interface (age, gender), and social factors (education). To identify Russian food supplements usage peculiarity in Kaunas city: the cause of usage, its frequency, the place of purchase, to obtain societies opinion about these products and to collect main issues caused by marketing of these supplements out of pharmacies boundary as well as to compare society s and pharmaceutical specialists opinion about this topic. Obtain links between food supplement stores in Kaunas city and drug stores eliciting in Lithuania till the middle of XXa. Conclusions: in Kaunas city the usage of food supplements seeks 88, 6% from which 62,4% is bought in pharmacies. There are hints in historical sources that since XVIIa. In Lithuania there were a food supplement stores which has possibly had influence to present food supplements (non pharmacies) marketing. It is established that two-thirds of patients do not affirm to food supplements marketing out of pharmacies boundary; one third thinks that it is risky to consume food supplements that is bought not in pharmacy; despite that Russian food supplements is used by 45,3% of consumers and 82,1% is able to know where to buy them. The main cause of Russian food supplements usage is its low price. Do the shopping in such a food supplement areas are more likely: men, people that have no university education; compared to other groups of age (p<0,05) people aged 30 years buys Russian supplements seldom. Pharmaceutical specialists as well as clients of pharmacies mind against such a marketing and envisage a lot of danger: improper storage conditions, seller s low qualification, unsecured safety of products composition and et cetera.

7 7 SANTRUMPOS BAFS (Biologically active food supplements) Biologiškai aktyvūs maisto papildai CRN (Council for Responsible Nutrition) Atsakingos mitybos taryba EDQM (European Directorate for the quality of medicines) Europos direktoratas vaistų kokybei FDA (U.S. Food and Drug Administration) JAV maisto ir vaistų administracija HN Higienos norma IMPACT (International Medical Products Anti-Counterfeiting Taskforce) Tarptautinė kovos su vaistų klastojimu darbo grupė LR Lietuvos Respublika PSO Pasaulio sveikatos organizacija RASSF (Rapid Alert System for Food and Feed) Skubiųjų pranešimų apie nesaugų maistą ir pašarus sistema RVASVT sistema Rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų sistema TSR Tarybų Socialistinė Respublika VMVT Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba VVKT Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba

8 8 ĮVADAS Paţvelgus per istorinę prizmę prekyba vaistais ne vaistinėse egzistuoja jau seniai. Kaip dabar, taip ir ankščiau, vaistinėms tekdavo konkuruoti su neoficialiomis prekybos vietomis, kuriose buvo galima įsigyti maisto papildų ar vaistų. Anksčiau vaistinių konkurentėmis buvo vaistų krautuvės, o dabar maisto papildų parduotuvės, prekeiviai turguose ar ţmonės pardavinėjantys iš uţsienio parsiveţtus vaistus ir maisto papildus savo namuose ar internetu. Toks reiškinys kelia nemaţai problemų vaistininkams, prekeiviams ir patiems pirkėjams. Lietuvai tapus Sovietų Sąjungos dalimi, sovietinis supratimas įsiverţė į daugelį ţmogaus gyvenimo sričių: tai palietė darbo sferą, gyvenimo būdą ir ţinoma gydymo sistemą. Rusiškų maisto papildų ir vaistų pasirinkimas nebuvo itin didelis, bet ţmonės gerai ţinojo, koks vaistas ar maisto papildas kam skirtas ir kokiu tikslu jį vartoti. Viskas buvo aišku ir paprasta. Ekonominės krizės laikotarpiu, prekių kainų kilimas palietė ir vaistines. Pakilus maisto papildų kainoms, vartotojai pradėjo ieškoti, kur jų galėtų įsigyti pigiau. Atsiradus paklausai, atsirado ir pasiūla Lietuvą uţplūdo pigūs maisto papildai iš trečiųjų šalių. Jais imta prekiauti prekeivių namuose, turgavietėse, internetu. Šiose prekybos vietose daugiausiai parduodami maisto papildai iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, tačiau bendrai, visus šiuos maisto papildus ţmonės laiko rusiškais, nekreipdami dėmesio į ant pakuotės nurodytą kilmės šalį. Daugelis tokių prekyviečių puikuojasi iškabomis Rusiški maisto papildai, sufleruodamos apie prekyvietėse parduodamų prekių asortimentą. Dėl anksčiau minėtų prieţasčių, rašant darbą nusprendėme orientuotis į rusiškus maisto papildus. Maisto papildais gali būti prekiaujama vaistinėse, maisto papildų parduotuvėse, prekybos centruose, turguose ar internetu. Tačiau darbo metu dėmesį sutelkėme į tas prekybos vietas (ne vaistines), kuriose gali būti potencialių neatitikimų teisės aktams bei kokybės nukrypimų dėl netinkamų laikymo sąlygų ar kitų veiksnių tai daţniausiai yra maisto papildų prekyvietės turguose, maisto papildų parduotuvės (nespecializuotos) ir privačiai maisto papildus namuose pardavinėjantys asmenys. Taip pat ir vaistinėse ţmonės ėmė vis labiau teirautis rusiškų papildų, maisto papildų prekyvietės tapo vaistinių konkurentėmis. Kodėl taip yra? Ar tam turi įtakos tai, kad Lietuva prieš ketvirtį amţiaus priklausė Sovietų Sąjungai? Ar ţmonės prisirišę prie senų, jau paţįstamų papildų, ar viską lemia ekonominiai veiksniai? Ar ţmogus gali būti pats sau gydytojas, ir ar turgaus prekeivis gali klientus konsultuoti sveikatinimo ir maisto papildų vartojimo klausimais? Kilus šiems ir daugeliui kitų klausimų, nusprendţiau panagrinėti šią opią problemą plačiau.

9 9 Svarbiausios darbe vartojamos sąvokos. Rusiškas maisto papildas maisto papildas vartotojams keliantis asociacijas su Rusijos Federacija, bet nebūtinai pagamintas šioje šalyje. Pavyzdţiui, maisto papildas Validol gali būti pagamintas Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje ir Latvijoje, tačiau vartotojai jį apibūdina kaip rusišką maisto papildą. Taip pat šiai kategorijai gali būti priskirti maisto papildai paţenklinti rusiškomis etiketėmis. Nors vartojama sąvoka ( rusiški maisto papildai) nėra tiksliai aprašoma, tačiau darbo esmė nustatyti visuomenės nuomonę, o būtent pacientų nuomone, rusiškų maisto papildų sąvoka apima ne tik Rusijos Federacijoje pagamintus maisto papildus. Teorinė ir praktinė reikšmė. Iki šiol niekas nenagrinėjo mano pasirinktos temos, todėl darbas yra unikalus ir išskirtinis. Darbe paliečiama vaistų ir maisto papildų prekybos Lietuvoje istorija, analizuojama pacientų ir farmacijos specialistų nuomonė apie prekybą maisto papildais ne vaistinėse. Šio darbo išvados gali būti panaudotos kaip rekomendacinio pobūdţio medţiaga maisto veterinarijos tarnybai ir kitoms sveikatos prieţiūros įstaigoms, siekiant supaţindinti su esama problema ir sumaţinti jos mastą. Tyrimo objektas. Kauno miesto visuomenės vaistinių pacientų ir farmacijos specialistų atsakymai apie prekybą rusiškais maisto papildais ne vaistinėse. Tyrimo metodologija. Tyrimo tikslui pasiekti buvo naudoti 3 metodai. Gauti duomenys analizuoti naudojant statistinius analizės metodus. Tyrimo metodai: teorinis literatūros šaltinių analizė; kokybinis tyrimas iš dalies struktūrizuotas Kauno miesto visuomenės vaistinių farmacijos specialistų interviu; kiekybinis tyrimas Kauno miesto vaistinių pacientų anketinė apklausa. Tyrimo instrumentas. Siekiant išsiaiškinti Kauno miesto visuomenės vaistinių farmacijos specialistų nuomonę apie prekybą rusiškais maisto papildais ne vaistinėse buvo parengtas tyrimo instrumentas iš dalies struktūrizuoto interviu klausimynas (1 priedas). Pacientų nuomonės tyrimui panaudotas instrumentas anketa (2 priedas).

10 10 DARBO TIKSLAS IR UŢDAVINIAI Darbo tikslas: įvertinti visuomenės vaistinių pacientų ir farmacijos specialistų nuomonę apie prekybą rusiškais maisto papildais ne vaistinėse bei išanalizuoti rezultatus lėmusius veiksnius. Uţdaviniai: 1. Nustatyti maisto papildų vartojimo daţnumą Kauno mieste, vartojimo sąsajas su demografiniais (lytis, amţius) ir socialiniais (išsilavinimas) veiksniais. 2. Nustatyti rusiškų maisto papildų vartojimo ypatybes Kauno mieste: vartojimo prieţastis, daţnį, papildų įsigijimo vietą, visuomenės nuomonę apie rusiškus maisto papildus. 3. Nustatyti pagrindines problemas susijusias su maisto papildų prekyba Kauno mieste ne vaistinėse. 4. Palyginti visuomenės vaistinių pacientų ir farmacijos specialistų nuomonę apie prekybą rusiškais maisto papildais Kauno mieste ne vaistinėse. 5. Nustatyti sąsajas tarp maisto papildų parduotuvių esančių Kauno mieste ir vaistų krautuvių veikusių Lietuvoje iki XX amţiaus vidurio.

11 11 1. LITERATŪROS APŢVALGA 1.1. Vaistų krautuvės Vaistų prekyba ne vaistinėse egzistuoja jau labai seniai, ši problema vienais laikmečiais buvo didesnė, kitais maţesnė, bet išliko iki šių dienų. Yra duomenų apie dar XVIIIa. dabartinio Kauno teritorijoje egzistavusią prekybą vaistais ne vaistinėse. Istoriniuose šaltiniuose minima, kaip 1701m. Caras Petras I išleido įsaką, kuriuo uţdraudė pardavinėti vaistines medţiagas chemikalų ir ţolių parduotuvėse ir liepė likviduoti visas tokias įstaigas Rotušės aikštėje, gatvėse bei skersgatviuose (1pav.) [1]. Net XIX a. susiformavus vaistinių tinklui, įvairaus pobūdţio krautuvėse, kuriose prekiavo kosmetika, galanterija ar net geleţimi buvo galima nusipirkti pigesnių, bet abejotinos kokybės vaistų. 1864m. Medicinos taryba išleido naujas taisykles, kurios suteikė teisę vaistų krautuvėms prekiauti vaistinės prekėmis. Tam, kad įsteigti tokią krautuvę nereikėjo išsilavinimo, Medicinos departamento leidimo ir paţymų apie turimą turtą. 1891m. vaistų krautuvėms buvo leista prekiauti patentuotais vaistais. Atliekant patikrinimus krautuvėse buvo randami vaistų falsifikatai ir patentuoti vaistai, kuriuos Medicinos taryba draudė įveţti į Rusijos imperiją. Kauno gubernijoje 1890m. buvo 28, 1892m. 25, 1903m. 72, 1905m. 86, 1908m. 87, 1911m. net 154 vaistų krautuvės. XXa. pradţioje Lietuvoje cheminių medţiagų ir vaistų krautuvių buvo kelis kartus daugiau nei vaistinių [1]. Vokiečių okupacijos laikotarpiu ( m.) vaistų krautuvėse buvo galima rasti nuodų ir stipriai veikiančių vaistų, kuriais prekiavo net be gydytojo recepto. Vaistų krautuvės buvo perėmę vaistinių funkciją, o ir visuomenė tarp jų didelių skirtumų nematė [2]. Dalis prieš karą veikusių vaistų krautuvių pavirto kosmetikos-parfumerijos parduotuvėmis ir prisidengdamos prekyba groţio prekėmis toliau pardavinėjo vaistus iš po prekystalio. Nelegaliai vaistais buvo prekiaujama ir įprastose krautuvėse. Nelegalus vaistų šaltinis buvo ir urmo vaistų sandėliai, kurie prie didmeninės vaistų prekybos juos pardavinėjo ir pavieniams vartotojams [3]. Problema išliko ir tarpukario Lietuvoje: to meto spaudoje buvo gausu nusiskundimų dėl vaistų krautuvininkų. 1926m. leidinyje Farmacijos ţinios buvo piktinamasi, kad farmacininkams dėl padidėjusio vaistinių skaičiaus ir taip trūksta darbo, o dar tenka konkuruoti ir su vaistų krautuvėmis. Dėl susidariusios situacijos buvo imta abejoti farmacininkų ir farmacijos mokslo reikalingumu [4]. Ţmonės buvo sąmoningai klaidinami krautuvių pavadinimais, kurie skambėjo: aptiekos prekės, aptiekos prekyba, vaistinės prekės, kurie sufleravo, kad jose be paprastų krautuvės prekių galima rasti ir vaistų [5]. Konkurencijos papiktinti vaistininkai paskelbė vaistų krautuvėms karą ir ėmė prekiauti kosmetika, parfumerija, ką buvo labiau įprasta surasti krautuvėje, negu vaistinėje. Tačiau dalis tuometinių vaistininkų laikėsi tos nuomonės, kad aptiekos kompetencija išimtinai turėtų būti

12 12 apribota receptų gaminimu, farmakopėjos preparatų atleidinėjimu, na ir prekių, turinčių išimtinai gydomąją reikšmę, bet ne daugiau (Maţonas, 1931). Likusi dalis vaistininkų, gindami savo nuomonę teigė, kad vaistininko darbas ne tik nuo ligų išgydyti, bet ir maţinti sergamumą naudojant higienos priemones, kuriomis ėmė prekiauti vaistinėse [6]. Atkūrus nepriklausomybę Medicinos statute buvo nurodyta, kad vaistais prekiauti gali tik legaliai įsteigtos vaistinės: Materealistams ir pirkliams, kurie neturi specialaus valdţios leidimo, vaistai pardavinėti draudţiama (Makauskis, 1928) [2]. Deja, šis įstatymas sukėlė prekiautojų nepasitenkinimą ir 1928m. vaistų krautuvių savininkai pateikė prašymą pakeisti Vaistų ir kosmetikos dalykų gaminimo taisykles paskelbtas 1927m., kurios tariamai prieštaravo Lietuvos įstatymams. Buvo prašoma, kad farmaciniais preparatais leistų prekiauti vaistų sandėliams, chemikalų, drogerijos ir kitoms parduotuvėms, o ne tik vaistinėms ir chemijos-farmacijos laboratorijoms bei fabrikams; kad prekybai nereikėtų specialių leidimų; ir, kad vaistais galėtų prekiauti visi, o ne tik provizoriai, tačiau prašymas buvo atmestas [7]. Vaistų krautuvės egzistavo ne tik Lietuvoje. Dar 1869m. Julius Hensel Berlyne įsteigė pirmąją vaistų krautuvę pavadinimu Apothekerwarenhandlung (liet. Vaistinės prekių prekyba). Tačiau, kaip ir Lietuvoje, vaistų krautuvėse be legalios prekybos, vyko ir prekyba nelegaliais preparatais bei vaistų gamyba, kas kėlė vaistininkų nepasitenkinimą [6]. Visi šie istorijoje uţfiksuoti nelegalios vaistų prekybos atvejai, ne tik ekonomiškai kenkė vaistinėms, bet ir smukdė vaistininkų autoritetą ir visuomenės pasitikėjimą [3]. Be abejonės tai buvo ţalinga ir patiems vartotojams. Kai vaistai yra pardavinėjami paprastose parduotuvėse, vartotojas negauna jokios garantijos, kad vaistas yra saugus ir kokybiškas, o pardavėjas neprivalo uţ kliento sveikatai galimą padaryti ţalą prisiimti jokios atsakomybės. Padaryta ţala gali būti nepataisoma - XXa. pr. Ţieţmarių miestelyje nuo krautuvininkų parduotų vaistų mirė 3 ţmonės [1]. Deja, net praėjus šimtmečiui, tokie atvejai vis dar kartojasi, pvz. 2013m. Lenkijoje buvo uţfiksuotas atvejis, kai 22m. mergina mirė nuo internetu pirkto maisto papildo, kurio sudėtyje buvo nuodingo herbicido dinitrofenolo; Švedijoje 22m. vaikinas vartojęs maisto papildus, kurių sudėtyje buvo 1,3- dimetilamilamino, dėl per didelio šios medţiagos kiekio patyrė širdies smūgį [8,9]. Atlikus istorinę analizę matome aiškią sąsają tarp vaistų krautuvių ir šiuo metu Lietuvoje veikiančių maisto papildų prekyviečių (2pav.). Suprantant galimą šio reiškinio ţalą pacientams, turi būti stengiamasi uţkirsti kelią maisto papildų prekyviečių plėtrai.

13 Prekybos vaistais kontrolė Lietuvoje prekyba vaistais ir maisto papildais yra reglamentuojama. Norint prekiauti vaistiniais preparatais reikia turėti vaistinės veiklos licenciją, kurią išduoda Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT). Prekybai maisto papildais, pakanka turėti Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos (VMVT) išduotą maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo paţymėjimą, kurį privalo turėti šie maisto tvarkymo subjektai: gamybos (įskaitant maisto papildų, pirminių produktų gamybos, prekybos įmonės, kuriose vykdoma gamyba, subjektai, maţais kiekiais surenkantys ir rinkai tiekiantys arbatţoles ir / ar prieskonius ir kt.), prekybos (didmeninės ir maţmeninės prekybos įmonės (įskaitant prekybos centrai, kuriuose vykdomas maisto fasavimas, sandėliai, vaistinės, prekybos kioskai, gatvės prekeiviai ir kt.), viešojo maitinimo įmonės (įskaitant Krašto apsaugos ministerijos ir krašto apsaugos sistemos institucijų, Vidaus reikalų ministerijos ir vidaus reikalų statutinių įstaigų, Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos bei jų teritorijose esantys maisto tvarkymo subjektai), fiziniai asmenys, vykdantys maisto tvarkymą pagal verslo liudijimus, pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos paţymas, fiziniai asmenys, uţsiregistravę Valstybinėje mokesčių inspekcijoje, subjektai, uţsiimantys maisto tvarkymu tam tikro sezono metu ir kt. (VMVT įsakymas Nr. B1-527) [10]. Daţnai maisto papildų prekybininkai pardavinėja ir vaistinius preparatus. 2006m. VVKT Farmacijos produktų platinimo įmonių inspekcijos vedėjas V. Michalkovas sakė, kad: Turgavietėse ţmonėms siūlomi įsigyti vaistiniai preparatai būna išdėlioti ant prekystalių, prekyviečių lentynose, kartais net po stalu. Todėl galima teigti, jog šie preparatai pateikiami maţmeninei prekybai, siūlant gyventojams (pacientams) jų įsigyti. Tuo tarpu vaistinių preparatų pardavimas (išdavimas) gyventojams, <...> priskiriamas licencijuotai farmacinei veiklai vaistinės veiklai. (Michalkovas, 2006) [11]. Todėl visos prekybos vietos, neturinčios licencijų farmacinei veiklai yra nelegalios. Siekiant sumaţinti nelegalią prekybą vaistais yra atliekami maisto papildų prekybos vietų patikrinimai. Neteisėtas vertimasis su vaistais (vaistiniais preparatais) susijusia veikla uţtraukia baudą su vaistų (vaistinių preparatų) konfiskavimu ar be konfiskavimo: fiziniams asmenims nuo 144 iki 289 eurų; juridinių asmenų vadovams nuo 868 iki 1737 eurų [12]. Tačiau galimos baudos prekeivių negąsdina. Informacijos apie Kaune esančiose maisto papildų prekybos vietose aptiktus paţeidimus gausu, keletas aprašytų atvejų: 2014m. liepos mėn. iš prekyvietės Lukšio g. konfiskuota 14 rūšių Rusijoje pagamintų vaistinių preparatų (viso 121 pakuotė). Konfiskuoti preparatai Analgin, Doksiciklin, Amoksicillin ir kt. [13]. 2010m. Kauno Aleksoto turgavietėje pareigūnai konfiskavo 163 pavadinimų vaistus (antibiotikai, Ketanov ir kt.) ir maisto papildus [14]. Pranešimų apie nuobaudas būta ir anksčiau. Nuo 1935m. leidinyje Farmacijos ţinios Kronikos skiltyje buvo pradėta skelbti apie krautuvininkų baudimą uţ prekybą vaistais. Baudţiama

14 14 buvo piniginėmis baudomis ir vaistų konfiskavimu, pvz. 1937m. Ukmergės krautuvininkas Potruchas Kauno apygardos teismo nubaustas uţ vaistų prekybą 300 lt bauda [15]. Nors vaistai yra konfiskuojami šimtais pakuočių ir naikinami kilogramais, tačiau prekybininkų tai neatbaido nuo nelegalios veiklos. Nedidelės baudos nėra veiksminga priemonė stabdant nelegalią vaistų prekybą. Daţniausiai sumokėję baudas, prekybininkai vėl sugrįţta į turgavietes. Todėl, norint sumaţinti prekybos mastus, reikėtų vykdyti daţnesnius prekybos vietų patikrinimus ir skirti didesnes baudas uţ nelegalią prekybą vaistiniais preparatais. 1 pav. Vaistų krautuvė Kaune, Rotušės aikštėje XXa. Pradžioje Atvirukas iš Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejaus archyvo 2 pav. Rusiškų maisto papildų parduotuvė Kaune 2015m. Nuotrauka iš asmeninio archyvo 1.3. Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai Mityba svarbi ţmogaus gyvenimo dalis.50% ţmogaus gyvenimo trukmę lemiančių veiksnių sudaro gyvensena, o mityba vienas pagrindinių gyvenseną lemiančių veiksnių [16]. Nepilnavertė mityba lemia įvairių organizmo veiklos sutrikimų ir ligų atsiradimą. Lietuvoje plačiai paplitę su netinkama mityba susiję lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksniai: nutukimas, didelė cholesterolio koncentracija kraujyje, arterinė hipertenzija, sutrikusi angliavandenių apykaita organizme [17]. 1997m. ir 2007m. atliktų faktinių mitybos tyrimų duomenys parodė, kad daugumos lietuvių mityba neatitinka sveikos mitybos rekomendacijų. Pernelyg didelę lietuvių mitybos dalį sudaro riebalai, ypač sočiosios riebalų rūgštys, per maţai kalorijų gaunama iš angliavandenių, o suvartojamas baltymų kiekis beveik atitinka normas. 2007m. atlikto tyrimo duomenimis vyrų racione riebalai sudarė 44,9 ± 9,1% vidutinio paros maisto davinio energijos, o moterų - 41,9 ± 9,5%. 1997m. tyrimo

15 15 duomenimis rodikliai buvo šiek tiek aukštesni. 1997m. ir 2007m. energija gaunama iš angliavandenių sudarė apie 41% maisto davinio energinės vertės. 1997m. baltymų tiekiamos energijos dalis buvo 13,7%, o 2007m. 16,6%. Pagal PSO rekomendacijas riebalai turėtų sudaryti ne daugiau kaip 30% paros maisto davinio energinės vertės, baltymai apie 15%, o angliavandeniai ne maţiau 55% [18,19]. Lietuvoje vis dar buvo plačiai naudojamas sviestas ir naminis riebus pienas, kurie turi įtakos antsvorio bei širdies kraujagyslių ligų atsiradimui m. suaugusių Lietuvos ţmonių gyvensenos tyrimo duomenimis sviesto vartojimas m. maţėjo, vėliau padidėjus tepių riebalų mišinių pasiūlai ėmė augti ir 2012m. juos vartojo 60% vyrų ir 64% moterų. Kaimišką ar natūralų parduotuvėje pirktą pieną 2012m. dar gėrė apie trečdalis Lietuvos gyventojų. Pastebėta, kad riebų pieną gėrė daugiau ţemesnio išsilavinimo ţmonių, nei aukštesnio. Švieţių darţovių, kurios maţina širdies ir kraujagyslių ligų, nutukimo ir kitų ligų riziką, vartojimas Lietuvoje m. išaugo daugiau negu 5 kartus, tačiau vis tiek yra nepakankamas. 2012m. švieţias darţoves 6-7 dienas per savaitę valgė 29% moterų ir 21% vyrų [17]. Taip pat lietuviai per daug vartojo cukraus, natrio, bet per maţai kalcio ir jodo. Moterys maţiau negu rekomenduojama vartojo vitaminų D, B 1, PP, B 12 ; magnio, geleţies ir cinko, vyrai maisto produktų turinčių vitamino B 12 [18]. Apibendrinant, lietuvių mityba neatitinka PSO rekomendacijų. Maţas darţovių ir vaisių vartojimas lemia organizmui reikalingų vitaminų ir mineralų trūkumą, didelis suvalgomų riebalų kiekis didina riziką susirgti širdies ligomis ir įgyti antsvorio. Norint pagerinti savijautą ir sumaţinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką lietuviams reikėtų maţinti suvalgomų riebalų kiekį, daugiau vartoti vitaminų ir mikroelementų turintį maisto arba šių medţiagų trūkumą maţinti vartojant maisto papildus Maisto papildai: apibrėţimas ir notifikavimas Maisto papildo apibrėţimas Lietuvoje atsirado 1995m. liepos 1d., kuomet jį patvirtino Farmakologijos komitetas prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Šiuo metu Lietuvos higienos norma maisto papildus apibūdina taip: Maisto papildas maisto produktas, skirtas papildyti įprastą maisto racioną ir kuris vienas arba derinyje su kitomis medţiagomis yra koncentruotas maistinių ar kitų medţiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, šaltinis. Maisto papildai rinkai tiekiami dozuotomis formomis kapsulėmis, pastilėmis, piliulėmis, tabletėmis, kitomis panašiomis formomis bei miltelių maišeliais, ampulėmis, buteliukais su lašų dozatoriais bei kitomis panašiomis skysčių ir miltelių, skirtų vartoti maţais dozuotais kiekiais, formomis. (Lietuvos higienos norma, 2010) [20]. Notifikavimas. Norint prekiauti maisto papildais, apie tai turi būti pranešta (notifikuota) Nacionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui. Iki 2015m. sausio 1d. turi būti notifikuoti visi maisto papildai, kuriais prekiaujama Lietuvoje, priešingu atveju tokia prekyba bus

16 16 laikoma neteisėta. Pranešimo (notifikavimo) apie į Lietuvos Respublikos (LR) rinką tiekiamus maisto papildus tvarkos aprašas buvo patvirtintas LR VMVT direktoriaus 2014m. sausio 16d. pasirašytu įsakymu Nr. B1-22. Aprašas taikomas visiems maisto tvarkymo subjektams, kurie tiekia maisto papildus į LR rinką. Dokumentu siekiama uţtikrinti maisto papildų kontroliavimą, vykdant jame esančius nurodymus atliekama maisto papildų ir jų sudedamųjų dalių stebėsena, teikiant informaciją VMVT ir kitoms šiuo klausimu suinteresuotoms institucijoms bei visuomenei. Notifikavimo procedūra kinta priklausomai nuo to, iš kur yra tiekiami maisto papildai, iš Europos Sąjungos šalių, Lichtenšteino Kunigaikštystės, Norvegijos Karalystės ir Islandijos Respublikos ar trečiųjų šalių, kurioms priklauso ir Rusijos Federacija. Jeigu papildas yra tiekiamas iš ES šalių, Islandijos Respublikos, Lichtenšteino Kunigaikštystės ir Norvegijos Karalystės tuomet uţtenka nurodyti maisto tvarkymo subjekto kontaktinius ir identifikuojančius duomenis ir maisto papildo etiketę lietuvių kalba. Norint notifikuoti maisto papildus iš trečiųjų šalių turi būti Nacionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui pateikiami tokie duomenys: maisto papildo etiketė (lietuvių kalba); maisto tvarkymo subjekto identifikuojantys duomenys: fizinio asmens vardas, pavardė, adresas; juridinio asmens ar jo filialo ar atstovybės pavadinimas, kodas, adresas; maisto tvarkymo subjekto kontaktiniai duomenys (telefono, fakso numeris, elektroninis paštas); jeigu papildo etiketėje nurodyti kitokie teiginiai apie sveikumą negu ES reglamentuose, tuomet reikia pagrįsti, jog tie teiginiai turi tą pačią prasmę; papildo gamintojo išduotą dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad papildas atitinka ES ir (ar) LR teisės aktais nustatytus maisto saugos, kokybės bei sudėties reikalavimus; kad maisto papildas yra skirtas ţmonėms; dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad maisto papildai pagaminti pagal individualią rizikos veiksnių analizės ir svarbių valdymo taškų (RVASVT) sistemą arba kitą panašią RVASVT principais paremtą maisto savikontrolės sistemą, kuri uţtikrina, kad visi priţiūrimi maisto gamybos, perdirbimo ir paskirstymo etapai atitinka higienos reikalavimus [21]. Notifikavimo statistika Lietuvoje. VMVT duomenimis nuo 2010m. kovo 1d. iki 2015m. kovo 1d. iš viso notifikuoti 5462 maisto papildai, 1587 iš jų pagaminti Rusijoje [22,23]. Vilniaus visuomenės sveikatos centro produktų vertinimo skyriaus vyriausiosios specialistės Viktorijos Belousovaitės teigimu, 2012m. pateikti notifikuoti buvo 879, 2013m. 206 maisto papildai. Daţniausiai pateikiamų maisto papildų farmacinė forma 72% atvejų buvo kapsulės, 9% tabletės. Daugiausiai pateikiama notifikuoti maisto papildų pagamintų JAV (48% atvejų) ir Rusijoje (42% atvejų). 84% pateiktų notifikuoti papildų skirti suaugusiems. 33% pateikiamų notifikavimui maisto papildų sudaro vitaminai, 23% - augalai ir jų ekstraktai, 19% - mineralinės medţiagos, 5% - riebalų rūgštys ir aliejai, 1-3% - amino rūgštys, prebiotikai ir probiotikai, flavanoidai, karotenoidai ir fermentai. Daugiausiai pateikta vitamino C (19%) ir vitamino B 6 (14%) maisto papildų. Kitų vitaminų preparatai sudaro 5-12% visų pateiktų vitaminų preparatų skaičiaus. Daţniausiai pateiktuose

17 17 notifikuoti maisto papilduose nurodytos šios mineralinės medţiagos: kalcis 44%, magnis 27%, chromas 11%, cinkas 8%, geleţis 6%. Pateikti maisto papildai yra vertinami ir jeigu atitinka visus reikiamus kriterijus notifikuojami. Net 49% notifikuoti pateiktų papildų neatitiko keliamų reikalavimų. Daugiau negu pusė neatitikusių reikalavimų maisto papildų nebuvo leista tiekti į rinką, 19% - tiekimas buvo uţdraustas, o likę 29% - buvo ištaisyti nustatyti teisės aktų paţeidimai ir suteiktas leidimas tiekti šiuos papildus į rinką. Daţniausiai fiksuotas paţeidimas ţenklinimas sudarė 65% visų paţeidimų. 19% buvo galimai maisto papildams nepriskiriamų gaminių, 9% buvo neaiškios maisto papildo sudedamosios dalys, 5% - buvo rasta draudţiamų medţiagų, o 2 % - naujų sudedamųjų dalių [24]. Nauja notifikavimo tvarka sugrieţtins prekybą maisto papildais ir bus naudinga vartotojams pacientai galės gauti informaciją apie visus papildus, kuriais teisėtai prekiaujama LR ir įsitikinti, kad jie atitinka Lietuvoje keliamus reikalavimus Maisto papildų vartojimas Lietuvoje Kasdien ţmogaus organizmui reikia gauti apie 40 skirtingų medţiagų. Dėl didelio gyvenimo tempo, termiškai apdoroto maisto, menkaverčio mitybiniu poţiūriu maisto vartojimo, maţo darţovių ir vaisių kiekio mitybos racione, negauname mums visų reikalingų maisto medţiagų. Nenorintys keisti mitybos įpročių, ar ţmonės su didesniais organizmo poreikiais, pvz. nėščiosios ar ţmonės turintys tam tikrų sutrikimų, turi vartoti maisto papildus [18]. Išanalizavus m. Lietuvoje atliktus mitybos tyrimus galima teigti, kad lietuviai vis daugiau dėmesio skiria sveikai mitybai, taip pat didesnė dalis ţmonių vartoja ir maisto papildus. Nors maisto papildų vartojimas auga, tačiau Lietuvos gyventojai maisto papildus daţniausiai vartoja nereguliariai. Anot prof. R. Stuko racionaliai maisto papildus vartoja tik 26% gyventojų, o 19,8% papildus vartoja atsitiktinai ir neprasmingai [25] m atliktų tyrimų duomenimis (n=6049), per dešimtmetį maisto papildų vartojimas Lietuvoje didėjo: maisto papildus 1997m. vartojo 42,7% lietuvių, o 2007m. 62,2% (3 priedas). Iš nevartojančių maisto papildų daugiau buvo kaimo gyventojų, bedarbių, gyventojų su pradiniu išsilavinimu (p<0,05). Ţmonės daţniausiai vartojo polivitaminų ir mineralų turinčius papildus [18]. 2012m. atliktame Lietuvos suaugusių ţmonių gyvensenos tyrime (n= 1801) papildų vartojimo augimo tendencija nepakito. Nustatyta, kad maisto papildus vartoja 52,9% vyrų ir 68,8% moterų (62,5% visų apklaustųjų). Didţioji dalis papildus vartojusių vyrų (21,8%) juos teigė vartojantys tik vieną mėnesį per metus. Dauguma moterų (29,8%) maisto papildus vartojo ilgesnį laiko tarpą, t.y. 2-3mėn. per metus. Suaugusių ţmonių vartojančių maisto papildus pusę metų ir ilgiau (8,7%) buvo

18 18 daugiau negu papildus vartojančių 4-5mėn. per metus (6,4%). Tyrimo metu analizuota asmenų nors vieną mėnesį per metus vartojusių maisto papildus dalis (%), pagrindinėse socialinėse ir demografinėse grupėse. Atsiţvelgiant į šeimyninę padėtį, ţmonių vartojusių maisto papildus nors vieną mėnesį per metus daţnis buvo didţiausias išsiskyrusių ţmonių grupėje, juos vartojo 63% išsiskyrusių vyrų ir 73% išsiskyrusių moterų. Maisto papildus vartojo 53% vedusių vyrų ir 70% ištekėjusių moterų. Abejose grupėse maisto papildų vartojimas augo didėjant išsilavinimui. Daugiausiai maisto papildus vartojo ţmonės su universitetiniu išsilavinimu, tai sudarė 66% vyrų ir 77% moterų. Antroje vietoje buvo aukštesnįjį išsilavinimą turintys respondentai, 58% vyrų ir 70% moterų. Maţiausiai maisto papildus vartojusių buvo vidurinį išsilavinimą turinčių vyrų grupėje 45%. Moterų tarpe maţiausiai maisto papildus vartojo moterys su pradiniu išsilavinimu (57%.). Atsiţvelgiant į darbo pobūdį daţniausiai maisto papildus vartoja įstaigose, aptarnavimo sferoje dirbantys asmenys: 59%. vyrų ir 73% moterų. Antroje vietoje yra pensininkai (63%), trečioje moksleiviai (61%). Maţiausiai maisto papildus vartojančių asmenų yra bedarbių (51%.) ir ţemės ūkio, miško darbus dirbančių asmenų (51%). Daugiausiai maisto papildus vartojo didţiųjų miestų gyventojai (70%), maţiausiai maisto papildus vartojo kaimo gyventojai (56%) [17]. Tyrimo Lietuvos gyventojų mitybos įpročių vertinimas 2013 metais (n= 1001) rezultatai parodė, kad 2013m. maisto papildus vartojo 64% apklaustųjų, nuolat vartojo tik 6% gyventojų [26]. Ištyrus Lietuvos aukštųjų mokyklų studentus buvo nustatyta, kad ir moterys, ir vyrai maisto papildus daţniausiai įsigyja vaistinėse (atitinkamai 98,3% ir 79%). Vaistinėse maisto papildus statistiškai patikimai labiau linkę pirkti moterys, nei vyrai (p<0,05), vyrai statistiškai patikimu skirtumu daţniau maisto papildus perka specializuotose parduotuvėse ir sporto klubuose. Turguje maisto papildus teigė perkantys tik 2 studentai (0,6%), 4 studentai maisto papildus parsiveţa iš uţsienio (1,1%), keturiems studentams maisto papildus nuperka tėvai (1,1%) [27]. Maisto papildų vartojimas JAV. Maisto papildų vartojimas JAV nuolat auga. Penkių nacionalinių apklausų (NHANES), vykdomų m. metu nustatyta, kad vyresnių ţmonių (>50 m.) maisto papildų vartojimas išaugo beveik 2,5 karto (nuo 27% iki 67%), o suaugusių iki 50 m. amţiaus 2 kartus (nuo 22% iki 45%) (4 priedas). NHANES valstybinio lygio sveikatos ir mitybos charakteristikų tyrimai. Tyrimai buvo atliekami interviu būdu, imtis nuo 5000 iki skirtingo amţiaus respondentų iš visų valstijų m. atlikto NHANES tyrimo duomenimis (n= 4862), maisto papildų vartojimo paplitimas statistiškai patikimai buvo didesnis moterų, negu vyrų tarpe (atitinkamai - 57% ir 47%). Maisto papildų vartojimas auga su amţiumi: juos statistiškai patikimai daţniau vartoja 60 ir daugiau metų amţiaus grupėje (63%), negu metų amţiaus (56%) ir metų amţiaus (43%) grupėse, aukštąjį išsilavinimą turintys (62,2%), negu aukštesnįjį (48%) ir vidurinį (34%) išsilavinimą turintys asmenys. Tyrimo duomenimis maisto papildus vartoti statistiškai patikimai labiau linkę asmenys, neturintys antsvorio (KMI < 25), vidutinio fizinio aktyvumo, nerūkantys, tačiau

19 19 anksčiau rūkę, 5 ir daugiau kartų per mėnesį stiprius alkoholio gėrimus vartojantys asmenys. Tarp vartojančių 47,3% pasirenka vieną preparatą, 22,7% - du preparatus, 30% - tris ir daugiau preparatų. Analizuojant m. NHANES tyrimo (n= 18758) maisto papildus vartojo 49% vienerių metų ir vyresnio amţiaus JAV populiacijos (44% vyrų ir 53% moterų), maisto papildų vartojimas visose kategorijose augo su amţiumi. Daţniausiai ţmonės vartojo po 1 maisto papildą, 79% vartotojų juos vartojo kasdien paskutines 30 dienų. Trečdalis respondentų vartojo multivitaminų ir multimineralų papildus, 14% augalinius papildus, 4% amino rūgštis. Suaugusių tarpe maisto papildų vartojimo daţnis buvo 54%. Maisto papildų vartojimo paplitimas statistiškai patikimai buvo nutukusių ţmonių (48%) nei turinčių antsvorio (57%) ar normalaus svorio asmenų (56%) grupėje. Maisto papildus statistiškai patikimu skirtumu daţniau vartojo aukštąją mokyklą baigę ţmonės (61%), negu jos nebaigę (31%) [28-32]. Atlikus moterų apklausą Ajovos valstijoje (n= 18346) taip pat buvo įrodyta, kad maisto papildų vartojimo mastai didėja. 1986m. (tiriamųjų amţiaus vidurkis 60,6m. ) maisto papildus vartojo 66,5% apklaustųjų, o 2004m. apklausus tas pačias tiriamąsias (amţiaus vidurkis 78,6m.) nustatyta, kad maisto papildus vartojo net 85,4% apklaustųjų, iš kurių 38,2% vartojo 2-3 maisto papildus, o 26,9% teigė vartojančios 4 ir daugiau papildų. Daugiau negu 60% iš jų vartojo multivitaminus, panašus skaičius apklaustųjų vartojo kalcio papildus. Apie 30%. vartojo vitamino C ir vitamino E maisto papildus. Tyrimo rezultatai rodo, kad maisto papildų vartojimas tiriamųjų moterų tarpe išaugo su amţiumi [33]. Multietninio kohortinio tyrimo (n= ) atlikto Havajuose ir Los Andţele (Kalifornija) rezultatai parodė, kad 56% vyrų ir 72% moterų teigia vartojantys maisto papildus bent vieną kartą per savaitę. Daţniausiai buvo vartojami multivitaminai, vitaminai C ir E. Tyrėjų teigimu maisto papildų vartojimas išaugo su amţiumi, išsilavinimu ir didesniu fiziniu aktyvumu. Tai, kad maisto papildus daţniau vartoja išsilavinę asmenys leidţia daryti išvadą, kad išsilavinimas lemia geresnį supratimą apie mitybos daromą poveikį sveikatai [34]. Atsakingos mitybos tarybos (CRN) vartotojų apklausos atliktos JAV tyrimų duomenimis save kaip maisto papildų vartotoją 2006m. nurodė 66% respondentų, o 2011m. net 69% apklaustųjų m. situacija išliko stabili, 68% tyrime dalyvavusių asmenų save laikė maisto papildų vartotojais (6 priedas). 2014m. 52% ţmonių manė, jog patikimą informaciją apie maisto papildus jiems gali suteikti gydytojas, 28% vaistininkas, 28% pasitikėjo dietologų konsultacijomis, 20% - šeimos narių ar draugų patarimais m. svarbiausias faktorius renkantis maisto papildą 63% vartotojų buvo kaina, 48% papildo sudėtis, 39% papildo kiekis pakuotėje. 39% vartotojų teigė, kad maisto papildus perka vaistinėse. Paaiškėjo, kad dauguma vartotojų nesilaikė nurodymų maisto papildus laikyti vėsioje, sausoje vietoje, apsaugotoje nuo vaikų. Netinkamas maisto papildų laikymas gali sąlygoti veiksmingumo pokyčius ir galimą apsinuodijimą, kai nesaugioje vietoje laikomą maisto papildą gali

20 20 pavartoti vaikai. Daţniausiai vartotojai maisto papildus laiko virtuvėje: spintelių viduje (40%) arba ant atvirų lentynų (21%), 28%- vonios kambaryje, 13%- ant stalelio prie lovos [35-40]. JAV yra laikoma pasauline maisto papildų rinkos lydere. Maţmeninė maisto papildų prekyba šioje šalyje kiekvienais metais viršija dešimtis bilijonų JAV dolerių. 2000m. Jungtinėse Amerikos Valstijose vitaminų ir maisto papildų maţmeninės prekybos suma siekė 17,2 bilijono JAV dolerių, o 2014m. net 32,8 bilijono JAV dolerių, t.y. padidėjo beveik 2 kartus. Numatoma, kad 2017m. suma gali siekti net 36,1 bilijono JAV dolerių [41] (5 priedas). Apibendrinant atliktų tyrimų duomenis galima teigti, kad maisto papildų vartojimas priklauso nuo lyties, amţiaus ir išsilavinimo, taip pat vartojimui įtaką daro gaunamos pajamos. Lietuvoje per pastaruosius 16 metų ( m.) maisto papildų vartojimas kryptingai augo, tačiau vis tiek išliko maţesnis negu kitose šalyse, pvz. JAV, kuri laikoma pasauline maisto papildų rinkos lydere Maisto papildų importas VMVT teigimu maisto papildų importas į Lietuvą iš trečiųjų šalių auga. 2009m. į Lietuvą iš Rusijos importuota 1,98 tonos maisto papildų siuntų (11 siuntų), 2010m. pirmą pusmetį 2 tonos maisto papildų (7 siuntos) [42]. Į Lietuvą keleiviams savo asmeniniame bagaţe leidţiama vienu metu veţtis ne daugiau kaip 10 pirminių maisto papildo pakuočių, kurių bendras svoris neviršija 20 kg. Taip nedideliais kiekiais legaliai įveţami ir maisto papildai iš Rusijos, kuriais vėliau gali būti prekiaujama turguose ar privačių asmenų namuose. Iš trečiųjų šalių į LR importuojami maisto papildai pasienio postuose ir maisto kontrolės vietose yra kontroliuojami pagal VMVT direktoriaus 2008 m. rugsėjo 24 d. išleistą įsakymą Nr. B1-478 Importuojamo negyvūninio maisto valstybinės maisto kontrolės tvarkos aprašas. VMVT pareigūnas vykdydamas kontrolę tikrina ar siuntą lydintys dokumentai atitinka maistą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ar yra taisyklingai paţenklinta, ar nurodytas tinkamumo vartoti terminas, ar ţenklinime nurodyti maisto priedai atitinka teisės aktų reikalavimus ir ar maisto papildas yra įrašytas į notifikuotų maisto papildų sąrašą. Vertinant maisto papildus yra imami laboratoriniai mėginiai iš kiekvienos maisto papildų siuntos. Maisto papildų tiriami rodikliai yra nustatomi atsiţvelgus į maisto kontrolės duomenis, RASSF sistema gautus skubius pranešimus, taip pat įvertinant riziką yra atrenkami mėginiai tyrimams dėl genetinės modifikacijos, apšvitinimo jonizuojančia spinduliuote. Jeigu iš RASSF buvo gautas skubus pranešimas, tuomet 12 mėnesių nuo gavimo dienos galioja reikalavimas, kad tos pačios kilmės šalies to paties negyvūninio maisto siuntos turi būti tikrinamos kol 3 kartus iš eilės siuntų tyrimų rezultatai atitiks teisės aktų reikalavimus [43].

21 21 Norint išvengti neteisėto maisto papildų ir vaistų patekimo į LR rinką, siuntos turi būti kruopščiai tikrinamos bei stengiamasi uţkirsti kelią galimai jų kontrabandai, įveţami turėtų būti tik notifikuoti maisto papildai Maisto papildai Rusijos Federacijoje: samprata, registravimas ir rinka Rusijoje maisto papildai vadinami biologiškai aktyviais maisto papildais. Biologiškai aktyvūs maisto papildai nėra vaistai nėra skirti gydyti ar diagnozuoti ţmogaus ligas, jų gamyba, plėtra ir registracija yra santykinai paprasta lyginant su vaistiniais preparatais. Rusijos Federaliniai įstatymai biologiškai aktyvius maisto papildus (BAFS) apibrėţia kaip natūralias (identiškas natūralioms) biologiškai aktyvias medţiagas skirtas vartoti tiesiogiai arba praturtinti jomis maisto produktų sudėtį, siekiant pagerinti ţmogaus mitybą ir klasifikuoja juos kaip maisto produktus. Rusijoje maisto papildų indikacijos iš esmės yra suderintos su esančiomis Europoje ir JAV. Rusijoje sistema yra grieţta, kuomet yra kalbama apie maisto papildų sudėtį. Skirtingai nei kitose šalyse, čia yra sudaryti teigiamas ir neigiamas sudedamųjų medţiagų, tam tikrų audinių, gyvūnų rūšių ir mikroorganizmų sąrašai, pagal kuriuos nustatoma, kokios sudedamosios dalys gali būti naudojamos maisto papildų gamyboje. Teigiamame sąraše yra 166 medţiagos, apimančios aminorūgštis, riebalų rūgštis, vitaminus, mineralus, baltymus ir biologiškai aktyvias medţiagas kartu su nurodytais rekomenduojamais ir maksimaliais leistinais kiekiais. Maţmeninė prekyba maisto papildais yra leidţiama vaistinėse, specializuotose dietinio maisto parduotuvėse ir maisto prekių parduotuvėse. Maisto papildai turi būti ţenklinami pagal nustatytus reikalavimus: maisto papildo pavadinimas neturėtų atspindėti produkto poveikio, draudţiama naudoti terminą ekologiškas produktas tiek produkto pavadinime, tiek informacinėje etiketėje, taip pat neturi būti jokių pareiškimų, kuriems trūksta teisinio ar mokslinio įrodymo. Maisto papildo sudėtinės dalys turi būti nurodytos masės dalių arba procentinio kiekio maţėjimo tvarka nenurodant konkrečių medţiagos kiekių, pirmiausiai nurodant veikliąsias, paskui pagalbines medţiagas [44]. Maisto papildų teisinis reglamentavimas Rusijos Federacijoje pradėtas 1991m., tada Federalinis sanitarinės ir epidemiologinės prieţiūros centras (Rospotrebnadzor) įsteigė biologiškai aktyvių maisto papildų registrą. Maisto papildo sąvoka (БАД - Биологически активные добавки к пище) imta vartoti tik 1996m. Maisto papildų registraciją atlieka Valstybinė sanitarinė epidemiologinė prieţiūros tarnyba, jų ekspertizę vykdo Mokslinis mitybos tyrimų institutas. Rusijoje maisto papildų kokybės kontrolę reglamentuoja Federalinis įstatymas Nr. 29 (2000m.), kiekybinę sudėtį metodinės rekomendacijos MP , kokybinę sudėtį Sanitarinės epidemiologinės taisyklės ir normatyvai [27].

22 22 Maisto papildai turi būti registruojami prieš juos gaminant Rusijoje ir norint juos importuoti į Rusiją, kai jie gaminami kitose šalyse. Registracijos pagrindas yra mėginių saugos tyrimas, apimantis šiuos veiksmus: higienos tikrinimas, įskaitant sanitarinius-cheminius ir sanitarinius-mikrobiologinius tyrimus, laikantis atitinkamų kokybės ir saugos teisės aktų reikalavimų; radiologinis tyrimas; ekspertizė dėl: draudţiamų medţiagų ar jų junginių panaudojimo bei dėl mikroorganizmų ir kitų biologinių objektų, kurie pavojingi ţmogaus sveikatai; pagrindinių aktyvių ingredientų turinio ir jų indikacijų analizė; registracijos dokumentų apţvalga; valstybinės registracijos paţymėjimo išdavimas, kuris suteikia teisę importuoti ir platinti maisto papildus vaistinėse ir specializuotose parduotuvėse. Valstybinės registracijos paţymėjimo galiojimas yra neribotas. Maisto papildų registravimo procedūra trunka maţiausiai 3mėn. ir kainuoja nuo rublių [45]. Norint uţregistruoti maisto papildą, reikia pateikti šiuos dokumentus: prašymą registracijai; paţymėjimą dėl mokesčių registravimo; reguliavimo arba techninę dokumentaciją; sanitarinęepidemiologinę išvadą leidţiančią gaminti maisto papildus, išduotą Rusijos Federacijos valstybinio sanitarijos inspekcijos centro; gamintojo patvirtintą maisto papildo etiketę arba jos projektą; aiškinamąjį raštą, kuriame nurodytas maisto papildo sudėties mokslinis pagrindas, moksliškai pagrįstos rekomendacijos naudojimui, kontraindikacijos, apribojimai maisto papildo naudojimui, jei tokių yra; pareiškimą, kad maisto papildo sudėtyje nėra ir gamyboje nebuvo naudojami komponentai pagaminti iš genetiškai modifikuotų organizmų; pareiškimą apie stipriai veikiančių, psichotropinį ir narkotinį poveikį turinčių ingredientų nebuvimą maisto papildo sudėtyje; mokslinių tyrimų, bandymų protokolus (jei yra); maisto papildo mėginių kiekius pakankamus sanitariniams-epidemiologiniams tyrimams atlikti; nustatytos formos mėginių ėmimo aktus; uţsienyje pagamintiems maisto papildams kompetentingų šalies institucijų dokumentus, patvirtinančius, kad produktas yra klasifikuojamas kaip maisto papildas (maisto produktas) arba dokumentus, kad produktas nėra vaistas ir yra saugus vartoti ţmonėms. Norint uţregistruoti maisto papildą pagamintą uţsienyje, pateikiamų dokumentų sąrašas šiek tiek skiriasi [46]. 2001m. Rusijoje pagamintų maisto papildų rinka sudarė 2% maisto papildų rinkos, kuri pasaulio rinkos tyrimo duomenimis siekė 70mlrd. JAV dolerių [28] m. Rusijoje sveikatos ir sveikatingumo rinkoje maţmeniniai pardavimai išaugo nuo 417,8 iki 1169 milijonų JAV dolerių [47] metais Londone vykusios konferencijos Nutracon Europe metu buvo paskelbta, kad 2006m. Rusijos maisto papildų rinka sudarė 39% centrinės ir rytų Europos rinkos, tuo tarpu Lietuvos maisto papildų rinka tik 2%. Rusijos maisto papildų rinka nuo 2011m. iki 2012m. išaugo 12% ir siekė 1,4 bilijonų JAV dolerių. Ekspertai prognozuoja, kad rinka ir toliau augs ir 2016m. sieks 1.6 bilijonus JAV dolerių [48,49]. Rusijos maisto papildų rinka yra svarbi Europoje ir visame pasaulyje. Maisto papildų registracija yra grieţtai kontroliuojama, tikrinamas preparatų saugumas. Dauguma rusiškų maisto

23 23 papildų patys savaime nėra netinkami vartoti, bet laikomi netinkamomis sąlygomis ir parduodami farmacinio išsilavinimo neturinčių ţmonių gali kelti riziką sveikatai Prekyba vaistais, prisidengiant prekyba maisto papildais Kaip ir anksčiau, prisidengiant maisto papildų prekyba klesti nelegali prekyba vaistiniais preparatais. Maisto papildais gali prekiauti visi fiziniai ir juridiniai asmenys, turintys maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo paţymėjimą, kurį išduoda teritorinė VMVT [50], tačiau šis paţymėjimas nesuteikia teisės prekiauti vaistais. Nors prekiautojai, pardavinėjantys maisto papildus turgavietėse, teigia turintys teisę tai daryti, tačiau daţnai greta prekiavimo papildais yra vykdoma prekyba iš po prekystalio, kuomet yra pardavinėjami receptiniai vaistai, tarp kurių pasitaiko ir neregistruotų Lietuvoje. Tai įrodo anksčiau minėti atvejai apie nustatytus paţeidimus maisto papildų prekyvietėse. Ekstremalių sveikatai situacijų centro apsinuodijimų kontrolės ir informacijos biuro vedėjos (2008m.) R.Rutkauskaitės teigimu tai nebūtinai rusiški vaistai, tik atveţti iš Rusijos. Paprastai ant pakuotės nenurodyta vaisto cheminė sudėtis, ţmonės juos pasiskiria patys, kartais visai be reikalo, neţino, kaip jais gydytis, kaip derinti su kitais vaistais. Itin pavojingi paties sau paskirti nesaugiais pripaţinti antibiotikai, skausmą malšinantys, liekninantys preparatai" (Rutkauskaitė, 2008) [51]. Prekyba vaistais ne vaistinėse kelia didţiulę grėsmę ţmonių sveikatai, todėl turėtų būti dedamos visos pastangos tokioms prekyvietėms išaiškinti ir likviduoti, taip pat reikėtų mokyti visuomenę, kad neatsakingas vaistų, ypač receptinių, vartojimas yra pavojingas ir to reikėtų vengti Maisto papildo kokybė ir saugumas Maisto papildai kaip ir vaistai, turi būti kokybiški ir saugūs vartoti. Prekyba rusiškais maisto papildais daţniausiai vykdoma turguose, kioskuose, pardavėjų namuose, kur nėra uţtikrinamos tinkamos jų laikymo sąlygos, kurios gali įtakoti maisto papildo veiksmingumą ar toksinių medţiagų susidarymą, nėra kontroliuojama maisto papildų įveţimo tvarka, todėl iškyla grėsmė maisto papildo kokybei. Lietuvos toksikologų draugijos pirmininko R.Purvanecko teigimu yra pasitaikęs ne vienas apsinuodijimas Rusijoje pagamintu paracetamoliu, citramonu, antibiotikais, liekninamuoju preparatu Lida [51]. Papildo veiksmingumui turi įtakos ir papildo kokybė, forma, grynumas, bioprieinamumas, laikymo sąlygos, trečiosios šalies (asmens) patikra ir veikliosios medţiagos kiekis [52]. Maisto papildo saugumui turi įtakos trys kokybės aspektai: falsifikavimas, uţterštumas ir sudedamųjų dalių pokyčiai [53].

24 24 Maisto papildų uţterštumas. Organizacijos ar jų filialai, gaminantys, fasuojantys, gabenantys, laikantys, įveţantys, importuojantys, tiekiantys į LR maisto papildus turi laikytis Lietuvos higienos normos HN 17:2010 Maisto papildai reikalavimų. Šioje higienos normoje pateiktos nuorodos į teisės aktus, kuriuose nurodyta Komisijos reglamento (EB) reikalavimai: kokios išvardytos mineralinės medţiagos ir vitaminai gali būti naudojami maisto papildų gamybai; maisto papildų sudedamosioms medţiagoms taikomi grynumo kriterijai; didţiausi leistini tam tikrų teršalų maisto produktuose kiekiai; maisto papildų fasavimo ir pakavimo medţiagoms taikomi reikalavimai ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) reikalavimai dėl maisto produktų higienos [20]. Maisto papildai gali būti uţteršiami kai jų gamybai naudojamos ţaliavos yra uţteršiamos sunkiaisiais metalais, alergenais, bakterijomis, grybeliais ar kitais toksinais. Uţterštos gali būti tiek veikliosios, tiek pagalbinės medţiagos, taip pat uţteršta vaisto pakuotė. Maisto papildą gali uţteršti ir dėl netinkamų laikymo sąlygų susidarę skilimo produktai. Priemaišų šaltiniu gali būti gamyboje naudojami sunkiaisiais metalais, pesticidais ir kt. medţiagomis uţteršti augalai. Geriausias būdas išvengti uţteršimo augalinių ţaliavų uţteršimo yra tinkamas auginimas, derliaus nuėmimas, apdorojimas ir laikymas [54,55]. Viena iš galimų priemaišų metalai yra neorganinės priemaišos, kurios turi būti kontroliuojamos vaistuose, bei jų sudedamosiose dalyse ir maisto papilduose. Metalų priemaišos toksiškai veikia: kepenis, inkstus, širdies-kraujagyslių, reprodukcinę, nervų, ir imuninę sistemas. Pvz. metil-gybsidabris, kuris gali būti randamas ţuvų taukuose, sukelia neurotoksinį poveikį: parestezijas, koordinacijos praradimą, neaiškią kalbą, jutimų sumaţėjimą, psichikos sutrikimus [56]. Jonizuojančioji spinduliuotė. Viena iš su rusiškais maisto papildais susijusi problema jonizuojančios spinduliuotės naudojimas, nedeklaruojant to ant maisto papildo pakuotės. Jonizuotoji spinduliuotė gali būti naudojama norint prailginti maisto papildo galiojimo laiką, sunaikinti gedimą sukeliančias bakterijas. Panaudojus šią spinduliuotę, maisto papildo etiketėje turi būti paţymima: Apšvitinta arba Apdorota jonizuojančiąja spinduliuote. ES leidţiama jonizuojančia spinduliuote apšvitinti tik sausas aromatines ţoles, prieskonius bei augalinius pagardus. Europos Komisija yra patvirtinusi maisto apšvitinimo įmonių sąrašą trečiosiose šalyse ir į ES galima importuoti tik tose įmonėse spinduliuote apdorotus produktus. Šios įmonės privalo laikytis ypač grieţtų maisto produktų apšvitinimo taisyklių [57]. Nustatytas atvejis, kai Lietuvoje atlikus importo kontrolę rastas Rusijoje pagamintas maisto papildas Medella 2, kurio sudėtinės dalys buvo apdorotos jonizuojančia spinduliuote šią siuntą buvo uţdrausta įveţti į Lietuvą [58]. Apibendrinant galima teigti, kad maisto papildus įsigyjant ne vaistinėse galima susidurti su šiomis grėsmėmis, kurios atsiranda dėl netinkamo preparatų laikymo ir gamybos bei turi įtakos maisto papildų saugumui, veiksmingumui ir vartotojų sveikatai maisto papildų uţterštumas, apšvitinimas jonizuojančia spinduliuote

25 Vaistų ir maisto papildų falsifikavimas Vaistų falsifikavimas yra labai sena ir opi problema visame pasaulyje. Jau prieš 2000 metų Dioskoridas parašė pirmąja farmakopėją, kurioje davė patarimus kaip atpaţinti falsifikuotus vaistus [59]. Gydantis falsifikuotais vaistais galima ne tik nesulaukti norimo efekto, bet ir negrįţtamai pakenkti sveikatai. 2007m. JAV mirtingumas dėl vaistų vartojimo buvo didesnis nei nuo alkoholio vartojimo ar šaunamųjų ginklų naudojimo. Praėjusio amţiaus IX-X dešimtmetyje padirbtų vaistų sukeltos mirtys buvo ypač daţnos [60]. Falsifikuoti vaistai tai vaistai, kuriuos pagamino neoficialūs gamintojai, kopijuojant ar imituojant originalų produktą neturint leidimo, siekiant apgauti ar suklaidinti parduodant vaisto kopiją kaip originalą. Falsifikuojami gali būti tiek etiniai, tiek generiniai vaistai. Falsifikuoti vaistai gali būti suskirstyti į 6 kategorijas: 1. Padirbti vaistai be veikliosios medţiagos; 2. Padirbti vaistai su per dideliu arba per maţu veikliosios medţiagos kiekiu; 3. Padirbti vaistai, kuriuose yra visai kiti komponentai, veikliosios medţiagos; 4. Padirbti vaistai, kurių kokybinė ir kiekybinė sudėtis yra artima originaliam vaistui, bet pakuotė yra suklastota; 5. Originalių vaistų kopijos, kurias pagamino ne oficialus gamintojas; 6. Padirbti vaistai su didele tarša, priemaišomis. [61] Išsivysčiusiose šalyse padirbti vaistai sudaro maţiau negu 1% (JAV, Anglija, Europa), o besivystančiose šalyse (Rusija, Kinija, Kambodţa) maţdaug 10%. Pagal PSO IMPACT programos duomenis: kai kuriose Afrikos, Azijos ar Lotynų Amerikos šalyse yra padirbtas vienas iš 3 vaistų o buvusioje Sovietų Sąjungoje 1 iš 5 vaistų [62]. Daţniausiai padirbinėjami vaistai, kurie parduodami dideliais kiekiais, yra labai brangūs ir vaistai, dėl kurių pacientai vengia konsultuotis su gydytojais: vaistai erekcijos sutrikimams, plikimui gydyti, svorio maţinimui [63]. Afrikoje gydymas padirbtais antibiotikais ar vaistais nuo maliarijos, kuriuose nėra veikliosios medţiagos nusineša daug gyvybių. Europoje aktualesnė problema yra maisto papilduose randamos vaistinės medţiagos. Europos direktorato vaistų kokybei (EDQM) laboratorijose atlikus tyrimus nedeklaruotos vaistinės medţiagos rastos: 47% iš 370 tirtų mėginių, kurių dauguma buvo paţymėti kaip augaliniai, pagaminti Kinijoje; pusėje iš 520 tirtų maisto papildų, skirtų seksualinio pajėgumo stiprinimui. FDA maisto papildų sudėtyje nustatė tokias nedeklaruotas vaistines medţiagas: varfariną, fenitoiną, lovastatiną, sildenafilį, propranololį ir kt. Taip pat rasta veikliųjų medţiagų, kurios iš rinkos buvo pašalintos dėl neuţtikrinto saugumo (fenfluraminas) ir kontroliuojamų medţiagų (benzodiazepinų ir anabolinių steroidų) [64,65]. Falsifikuotus vaistus didţiausia tikimybė yra įsigyti internetu, teigiama, kad apie 50% vaistų perkamų interneto svetainėse, slepiančiose savo fizinius adresus, yra padirbti, tačiau jų galima įsigyti ir

26 26 vaistinėje [66]. VVKT duomenimis, Lietuvoje falsifikuotų vaistų įsigijimo vaistinėse atvejų nenustatyta [67] m. duomenimis, Rusijoje daugiausiai vaistų klastočių pasitaikė m. (7 priedas) [68,69]. Apie 10% Rusijoje parduodamų vaistų yra falsifikatai, kurie daţniausiai savo sudėtyje neturi nurodytos veikliosios medţiagos, todėl veikia kaip placebo. Taip pat atsiranda didelė rizika vartoti netinkamomis sąlygomis perveţtą ar laikomą vaistą, nes jis gali ne tik netekti gydomųjų savybių, bet ir dėl jame vykstančių cheminių reakcijų tapti nuodingas bei ţalingas sveikatai [51]. Apibendrinant, galima teigti, kad jei maisto papildas pagamintas Rusijoje, yra didelė tikimybė, jog jis gali būti falsifikuotas, ypač jei yra įsigyjamas ne vaistinėse: internetu ar iš privačių asmenų Maisto papildų sudėties neatitikimas ir nepageidaujamas poveikis Siekdami sumaţinti gamybos išlaidas, neretai gamintojai vienas medţiagas pakeičia kitomis, arba sumaţina sudėtyje esančios veikliosios medţiagos kiekį, to nenurodydami maisto papildo etiketėje. Neatitikimai augaliniuose preparatuose tarp esančios ir deklaruojamos medţiagų gali atsirasti neteisingai identifikavus gamybai naudojamą augalą, tam išvengti gamintojai naudoja įvairius testus medţiagų tapatybės nustatymui. Pagal HN Maisto papildai maisto papildo etiketėje turi būti nurodytas maisto papilde esančių maistinių ar kitų medţiagų, turinčių mitybinį arba fiziologinį poveikį, kiekis <...> skaitmenimis. (HN Maisto papildai, 2010) [20]. Šis kiekis yra gamintojo atliktos produkto analizės rezultatų vidurkis. 2014m. Lietuvoje VMVT atliko maisto papildų skirtų sąnarių funkcijoms palaikyti kiekybinius tyrimus - tyrė ar sudėtyje esančių gliukozamino ir chondroitino kiekiai atitinka deklaruojamus maisto papildo etiketėje. Neatitikimai buvo nustatyti maisto papilduose Proenzi 3, Gliukozaminas Plius Chondroitinas, MSM ir vitaminas C, Bio- Glucosamine Mega ir Glucosamine Chondroitine. Kai kuriuose papilduose medţiagų kiekiai viršijo deklaruojamus, kituose buvo maţesni nei nurodyti etiketėje [70]. Rumuniškuose maisto papilduose Gliukozaminas gliukozamino kiekis buvo net 20 kartų maţesnis nei nurodyta ant pakuotės (73,2 mg vietoje 1500 mg) [71]. Nepageidaujamas poveikis. Maisto papildus kaip ir vaistus vartoti gali būti rizikinga, jie gali sukelti ir šalutinius poveikius. FDA duomenimis maisto papildų sukeliamų nepageidaujamų poveikių skaičius auga. 2010m. uţfiksuoti 1009, 2011m. 2047, 2012m nepageidaujamų poveikių atvejai. Dauguma ţmonių dėl maisto papildų sukeliamo nepageidaujamo poveikio nesikreipia į tarnybas, todėl realiai skaičiai yra dar didesni [72]. Nepageidaujami poveikiai gali kisti nuo lengvų iki sunkių negalavimų ir priklausyti nuo ţmogaus sveikatos būklės, maisto papildo sudėties, dozavimo ir kitų kartu vartojamų medţiagų (maisto, gėrimų, receptinių ir nereceptinių vaistų). Didesnė rizika pasireikšti nepageidaujamam maisto papildo poveikiui nustatyta šioms ţmonių grupėms: vaikai;

27 27 maţesnio ūgio ţmonės; vyresnio amţiaus ţmonės; nėščios ar maitinančios krūtimi moterys; ţmonės, turintys imuninių sutrikimų (pvz. ŢIV ar AIDS); vėţiu sergantys asmenys; turintiems kepenų, inkstų sutrikimų; turintys virškinamojo trakto sutrikimų arba chirurginių operacijų; ţmonės su transplantuotais organais; hospitalizuoti pacientai [54]. Atsiţvelgiant į galimas maisto papildo sąveikas su kitais produktais, individualų organizmo jautrumą, prieš vartojant maisto papildą pirkėjas turėtų pasitarti su sveikatos prieţiūros specialistais. Farmacijos specialistai gali pacientui padėti atpaţinti vartojamų preparatų galima šalutinį poveikį ir padėti jo išvengti, tačiau perkant maisto papildus ne vaistinėse, kokybiško, kompetentingo patarimo paprasti pardavėjai suteikti negali.

28 28 2. TYRIMO METODIKA IR METODAI Siekiant kokybiškai išanalizuoti temą, buvo pasirinktas 3 skirtingų tyrimo metodų derinys (3pav.). Pradedant tyrimą atlikome istorinę aprašomąją analizę jos tikslas buvo suprasti šios problemos ištakas. Remiantis istorine aprašomąja analize buvo sudaryta antra ir trečia tyrimo dalys. Antra tyrimo dalis kiekybinė anketinė apklausa. Respondentų apklausa atlikta norint suţinoti vartotojų, t. y. visuomenės vaistinių pacientų nuomonę apie prekybos maisto papildais ne vaistinėse problemą. Tiriamuosius pasirinkome ţmones besilankančius vaistinėse (t.y. vaistų vartotojus), manome, kad būtent šiems tiriamiesiems yra aktuali jų sveikatos prieţiūros sistema. Trečia dalis kokybinis tyrimas: visuomenės vaistinių farmacijos specialistų iš dalies struktūrizuotas interviu. Jį atlikome norėdami patvirtinti arba paneigti kiekybinio tyrimo metu gautus rezultatus. Taip pat siekėme suţinoti, ką apie tą pačią problemą mano ţmonės, turintys farmacinį išsilavinimą ir suprantantys problemos aktualumą. Derinant šiuos tyrimus, siekta palyginti pacientų ir farmacijos specialistų poţiūrį į rusiškų maisto papildų prekybą ne vaistinėse. 3 pav. Tyrimo proceso schema Tyrimas buvo atliekamas 2014 metų liepos rugpjūčio mėnesiais Kauno miesto visuomenės vaistinėse. Prieš atliekant tyrimą buvo gautas LSMU Bioetikos centro komisijos leidimas (8 priedas). Leidimai atlikti tyrimus vaistinėse gauti iš UAB Tamro vaistinės, UAB Euro vaistinės ir UAB X vaistinės (vaistinės vadovybė pageidavo anonimiškumo). Tyrimo objektai Kauno miesto seniūnijų visuomenės vaistinėse dirbantys farmacijos specialistai (kokybinis tyrimas) ir jose besilankantys pacientai (kiekybinis tyrimas), t.y. ţmonės besirūpinantys savo sveikata ir vaistus bei maisto papildus perkantys vaistinėse. 2014m. duomenimis Kauno mieste buvo 11 seniūnijų. Kiekvienoje seniūnijoje buvo pasirinkta po 1 vaistinę, kurioje buvo atliktas tyrimas. Kiekybinis tyrimas. Kiekybiniam tyrimui atlikti buvo pasirinkta anketinė apklausa. Anketavimas buvo anoniminis, siekiant, kad respondentai jaustųsi laisvai ir kuo galima tiksliau atsakytų į jiems pateiktus klausimus. Klausimyną sudarė 25 atviri bei 1 uţdaras klausimas. 4 klausimai buvo skirti suţinoti bendrus duomenis apie respondentą: amţių, lytį, išsilavinimą, gyvenamąją vietą; 2 klausimai suţinoti maisto papildų vartojimo daţnumą ir kokius maisto papildus respondentas vartoja; 3 klausimai apie papildų prekybos vietą; 2 klausimai apie maisto papildų pasiūlą vaistinėse; 2 klausimai apie maisto papildus parduodančių ţmonių kvalifikaciją; 2 klausimai apie skirtingų kilmės

29 29 šalių maisto papildus; likę 11 klausimų apie rusiškus maisto papildus. 2014m. birţelio mėn. buvo atliekamas ţvalgomasis (kontrolinis) tyrimas įsitikinti ar respondentai teisingai supranta anketos klausimus, buvo išdalinta 30 anketų, pagal kurias buvo patobulintas anketų klausimynas. Panaikinti 2 atviri klausimai, kuriuos pacientai vengė pildyti, pataisytos kelių klausimų formuluotės. Tyrimo metu anketos buvo dalinamos vaistinių pacientams prašant jas uţpildyti kol stovi eilėje prie kasos. Anketai uţpildyti respondentams prireikdavo apie 10 minučių. Anketas respondentai pildė savarankiškai, pagal nurodytas pildymo taisykles. Tyrimo imtis. Tyrime dalyvavo 384 visuomenės vaistinių pacientai. Ţinant populiacijos dydį imties tūrio nustatymui panaudojome šią formulę [Schwarze, 1993]: čia: n 2 N 1.96 p q 2 ( N 1) 1,96 p q 2 N populiacijos dydis. Pagal Lietuvos statistikos departamentą, 2013m. Kauno mieste gyveno gyventojų. reikšmė 1,96 atitinka standartizuoto normaliojo skirstinio 95 proc. pasikliovimo lygmenį. p yra numatoma įvykio baigmės tikimybė, kad nagrinėjamas poţymis pasireikš tiriamoje populiacijoje (daţniausiai imama blogiausio varianto tikimybė poţymis būdingas pusei, t. y. 50 proc. populiacijos, ir pasirenkama p=0,5); q yra tikimybė, kad nagrinėjamas poţymis nepasireikš tiriamoje populiacijoje (q=1 p=0,5); ε yra pageidautinas tikslumas, daţniausiai ε=0,05 [73]. Atsako daţnis. Tyrimo metu buvo išdalinta 384 anketos iš jų 343 grįţo tyrėjui. Atsako daţnis - 89,33%, jį apskaičiavome pagal šią formulę: Atsako daţnis = x 100% Duomenų analizė. Anketų duomenys buvo koduojami, įvedami į programą ir perţiūrimi. Duomenų analizė atlikta naudojant IBM SPSS Statistics 21 statistinę programą. Skirtumas tarp grupių vertintas taikant tradicinius statistikos metodus: Pearsono Chi kvadrato (χ 2 ) testas naudotas nustatyti, ar yra ryšys tarp tiriamų kokybinių nominalinių dydţių, o Bonferroni z testas - nustatyti kurios lyginamos grupės skiriasi reikšmingai, jei rastas patikimas ryšys tarp nagrinėjamų dydţių. Tikrinant hipotezes buvo pasirinktas 0,05 reikšmingumo lygmuo: skirtumas laikytas statistiškai patikimu, kai statistinis reikšmingumas p<0,05. Kokybinis tyrimas. Norint apklausti didesnį respondentų skaičių buvo pasirinktas kryptingasis (iš dalies struktūrizuotas) individualusis interviu. Farmacijos specialistai buvo apklausiami ne oficinos patalpose, siekiant išvengti dėmesio blaškymo. Iš viso buvo pateikta 19 klausimų. Tiriamiesiems buvo uţduodami iš anksto numatyti klausimai su iš anksto parinktomis

30 30 atsakymų kategorijomis, tačiau respondentų buvo prašoma prie kai kurių klausimų pateikti pavyzdţių ar išreikšti platesnę nuomonę, atsakymus ţymintis raktiniais ţodţiais, neuţsirašinėjant atsakymo paţodţiui. Tyrimo imtis. Tyrimas buvo atliekamas tol, kol rezultatai ėmė kartotis t.y. iki pilno atsakymų įsisotinimo taip gauta 33 Kauno miesto visuomenės vaistinių farmacijos specialistų, dirbančių vienuolikoje vaistinių esančių skirtingose Kauno miesto seniūnijose, imtis. Buvo apklausti 29 tinklinių vaistinių darbuotojai ir 4 pavienių privačių vaistinių farmacijos specialistai. Duomenų analizė. Duomenys buvo analizuojami naudojant programas SPSS 21.0 ir MS Excel 2010.

31 31 3. REZULTATAI IR JŲ APTARIMAS 3.1. Interviu rezultatų analizė Interviu metu atsakymų į klausimą Kas daţniau perka rusiškus maisto papildus? rezultatai rodo, kad 57,6% apklaustų farmacijos specialistų teigė, jog šiuos maisto papildus daţniau perka moterys, 33,3% - kad abi lytys maisto papildus perka panašiai, 9,1% respondentų atsakė, kad daţniausiai rusiškus maisto papildus perka rusakalbiai asmenys (4 pav.). Nė vienas respondentas nenurodė, kad šiuos maisto papildus vaistinėse daţniau perka vyrai. 4 pav. Rusiškų maisto papildų pirkėjų dažnis Respondentų klausėme Kokio amţiaus klientai daţniausiai perka rusiškus maisto papildus? ir nurodėme 4 galimas amţiaus grupes (5 pav.). Gauti rezultatai rodo, kad šiuos maisto papildus vaistinėse daţniausiai perka vyresnio amţiaus klientai: 51m ir vyresni. Nė vienas respondentas nepasirinko amţiaus grupės iki 30 m. 5 pav. Rusiškų maisto papildų pirkėjų amžiaus grupių pasiskirstymas 66,7% farmacijos specialistų į klausimą: Ar yra nuolatiniai klientai, kurie perka rusiškus maisto papildus?, atsakė teigiamai.

32 32 Į klausimą: Kaip manote, ar rusiškų maisto papildų pasiūla vaistinėse yra pakankama? 54,5% farmacijos specialistų atsakė, kad pakankama, 45,5% - kad pasiūla nepakankama. Todėl galima teigti, kad viena iš prieţasčių, kodėl pacientai ieško maisto papildų ne vaistinėse, gali būti nepakankama jų pasiūla. Siekiant suţinoti, kaip rusiškų papildų prekyba ne vaistinėse palietė maisto papildų prekybą vaistinėse uţdavėme klausimą: Kaip pasikeitė maisto papildų paklausa vaistinėse, kai Lietuvą uţplūdo rusiški maisto papildai, parduodami ne vaistinėse? Du trečdaliai respondentų (66,7%) teigė, jog papildų paklausa nepakito, 30,3% kad vaistinėse papildų paklausa truputį sumaţėjo ir tik vienas respondentas (3,0%) sakė, kad papildų paklausa vaistinėse sumaţėjo ţenkliai. Farmacijos specialistų klausėme: Kaip galvojate ar gydytojai rekomenduoja pacientams rusiškus maisto papildus? Rezultatai parodė, kad rusiškų maisto papildų vartojimą iš dalies skatina ir gydytojai: daugiau negu trečdalis respondentų atsakė Rekomenduoja (36,4%). Galima numanyti, kad rusiškus maisto papildus daţniau rekomenduoja vyresnio amţiaus gydytojai, kurie gydytojo praktiką vykdė jau TSR. Siekiant suţinoti prieţastis, dėl kurių pacientai renkasi rusiškus maisto papildus, farmacijos specialistų klausėme: Kaip manote, kas daro įtaką klientui pasirenkant vartoti rusiškus maisto papildus? Net 32 respondentai (97%) kaip pagrindinį kriterijų nurodė kainą. Ši prieţastis gali būti tokia aktuali todėl, kad dalis vyresnio amţiaus ţmonių yra pensininkai, kurie dėl ribotų pajamų neturi atliekamų pinigų maisto papildams įsigyti, nes daţniausiai serga ne viena liga ir vartoja daug įvairių vaistų, kuriems išleidţia didţiąją dalį pajamų. Beveik 49% farmacijos specialistų teigė, kad svarbus veiksnys - pripratimas vartoti rusiškus maisto papildus, kurį galėjo lemti tai, kad rusiškus maisto papildus daţniausiai perkantiems vyresniems ţmonėms teko gyventi Tarybų Lietuvoje, kuomet vaistinėse daugiausiai buvo parduodami rusiški vaistai; taip pat vyresnio amţiaus pacientai nelinkę keisti vartojamus vaistus ar maisto papildus į kito pavadinimo ar gamintojo preparatus. 27,3% farmacijos specialistų nurodė, kad pacientai galvoja, kad rusiški maisto papildai yra natūralesni nei kitų šalių gamintojų, tai galėjo lemti tai, kad populiarių rusiškų preparatų sudėtyje yra augalinių komponentų, pvz. maisto papilde Mukaltinas svilaroţių, Befunginas juodojo berţo grybo. Didelę rusiškų maisto papildų dalį sudaro augalų: tinktūros (gudobelių, sukatţolių, valerijonų, pipirmėtės, ţenšenių ir kt), sirupai (erškėtuogių, debesylo, čiobrelių ir kt.), ekstraktai (eleuterokokų, valerijonų), tabletės ir kapsulės (mėlynių, margainių, gudobelių ir kt). 27,3% farmacijos specialistų nurodė, kad pacientai renkasi rusiškus maisto papildus todėl, kad neranda atitinkamiems papildams nerusiškų analogų. To prieţastimi gali būti tai, kad vyresnio amţiaus pacientai daţnai atsisako pasirinkti kito pavadinimo vaistą ar maisto papildą, nesuprasdami, kad jų sudėtis yra identiška (6 pav.).

33 33 6 pav. Rusiškų maisto papildų pasirinkimą lemiantys veiksniai, farmacijos specialistų nuomone Interviu metu, norėjome suţinoti, kokius rusiškus maisto papildus pacientai perka daţniausiai? Daţniausiai perkamų maisto papildų penketukas atrodė taip: (7 pav.) 1. Širdţiai 54,5% 2. Multivitaminai 48,5% 3. Kaulams ir sąnariams 45,5% 4. Imunitetui stiprinti 36,4% 5. Virškinimui gerinti 30,3% 7 pav. Dažniausiai vaistinių pacientų perkamų rusiškų papildų grupės Farmacijos specialistų paprašėme nurodyti populiariausių rusiškų maisto papildų pavadinimus. Labai populiarūs buvo maisto papildai širdţiai: Validolis, Riboksinas, valerijono tabletės. Vitaminai: Undevit, Revit, vitaminas C; ţuvų taukai; kalcio preparatai; aktyvinta anglis; Befungin. Taip pat farmacijos specialistai teigė, kad lietuviai labai noriai perka rusiškus tepalus. Interviu metu buvo pateiktas klausimas: Ar pritariate rusiškų maisto papildų prekybai ne vaistinėse?. Didţioji dalis farmacijos specialistų (72,7%) maisto papildų prekybai ne vaistinėse nepritarė. Paprašius nurodyti, dėl kokių prieţasčių nepritaria prekybai maisto papildais ne vaistinėse, daţniausiai paminėti buvo šie teiginiai:

34 34 Netinkamos maisto papildų laikymo sąlygos; Pardavėjų kvalifikacijos stoka; Nelegali prekyba vaistais, prisidengiant prekyba maisto papildais; Ne visi papildai atitinka kokybės reikalavimus. Paklausus Ar Jūs vartojate rusiškus maisto papildus? 7 respondentai (21,2%) atsakė teigiamai. Išanalizavus atsakymus paaiškėjo, kad: 2 respondentai pritarė rusiškų maisto papildų prekybai ne vaistinėse ir patys juos vartojo (28,6%); 7 respondentai pritarė rusiškų maisto papildų prekybai ne vaistinėse, bet patys jų nevartojo (26,9%); 5 respondentai nepritarė rusiškų maisto papildų prekybai ne vaistinėse, bet patys rusiškus papildus vartojo (71,4%); 19 respondentų nepritarė rusiškų maisto papildų prekybai ne vaistinėse ir patys jų nevartojo (73,1%); (8 pav.) 8 pav. Farmacijos specialistų rusiškų maisto papildų vartojimo dažnis, atsižvelgiant į tai, ar pritaria rusiškų maisto papildų prekybai ne vaistinėse Respondentų, kurie atsakė, jog rusiškų maisto papildų nevartoja, papildomai buvo paklausta, kodėl jie nevartoja šių papildų? Net 15 respondentų (45,5%) galvojo, kad šie papildai yra nesaugūs vartoti, daugiau nei ketvirtadalis teigė labiau mėgstantys kitų šalių gamintojų papildus (9 pav.).

35 35 9 pav. Farmacijos specialistų rusiškų maisto papildų nevartojimo priežastys Interviu metu paklausus: Kaip manote, ar sunku rasti vietą (ne vaistinę) Kaune, kurioje galima nusipirkti rusiškų maisto papildų? tik 4 respondentai (12,1%) teigė, kad tai padaryti būtų sunku. 29 respondentai (87,9%) sakė, kad tokią vietą rasti būtų nesunku, 10 iš jų (30,3%) teigė ţinantys daug tokių prekyviečių. Tai leidţia teigti, kad rusiškų maisto papildų prekyviečių tinklas yra labai platus ir pacientams gerai ţinomas. Rezultatai parodė, kad pirkėjams svarbi maisto papildo kilmės šalis. Į klausimą Ar pirkėjams svarbu, kokioje valstybėje pagamintas maisto papildas net 31 respondentas (93,9%) atsakė teigiamai. Pacientai pirmenybę teikia uţsienio gamintojų maisto papildams, Lietuvoje pagaminti maisto papildai uţima antrąją vietą, o rusiškus maisto papildus pacientai renkasi rečiausiai (10 pav.). 10 pav. Vaistinių pacientų maisto papildų pasirinkimo pagal kilmės šalį pasiskirstymas Norėdami suţinoti farmacijos specialistų nuomonę apie maisto papildų skirtumus, uţdavėme klausimą: Kaip manote, ar yra skirtumas tarp rusiško maisto papildo ir nerusiško jo analogo? Pateikėme kelis atsakymų variantus, gautų rezultatų pasiskirstymas pavaizduotas 11 paveiksle. Didţioji farmacijos specialistų dalis galvojo, kad saugiau vartoti ne rusiškus maisto papildus, trečdalis manė, kad visų maisto papildų poveikis yra vienodas, skiriasi tik kaina.

36 36 11 pav. Rusiškų ir kitose šalyse pagamintų maisto papildų skirtumai, anot farmacijos specialistų Tyrimo metu farmacijos specialistų klausėme: Kaip manote, kokios pagrindinės problemos susijusios su rusiškų papildų prekyba ne vaistinėse? ir pateikėme galimus atsakymų variantus. Paveiksle matome, kokios problemos farmacijos specialistams atrodė aktualiausios (12 pav.). 12 pav. Su rusiškų maisto papildų prekyba ne vaistinėse susijusios problemos. Farmacijos specialistų atsakymai Norėdami suţinoti, ar pacientams reikalingas patarimas įsigyjant maisto papildą, interviu metu farmacijos specialistų paprašėme parinkti vieną iš pateiktų teiginių: Klausia patarimo, kokį maisto papildą išsirinkti Ateina jau ţinodami kokio papildo nori Perka gydytojo rekomenduotus maisto papildus Rezultatai parodė, kad daugiau negu pusė pacientų (54,5%) nori gauti patarimą įsigyjant maisto papildus, todėl labai svarbu, kad juos parduotų ţmogus turintis tam tinkamą kvalifikaciją.

37 Respondentų kiekis, proc. 37 Respondentų nuomone 39,4% pacientų jau būna priėmę sprendimą, kokį maisto papildą pirks ir tik 6,1% pacientų vartoja gydytojo rekomenduotus maisto papildus Pacientų anketinės apklausos analizė Analizuojant rezultatus respondentai buvo suskirstyti į kelias grupes: 1. Pagal lytį: vyrai/moterys; 2. Pagal amţių: 18-30m., 31-50m., 51m. ir vyresni respondentai; 3. Pagal gyvenamąją vietą: miestas/kaimas; 4. Pagal išsilavinimą: respondentai su aukštuoju/be aukštojo išsilavinimo; 5. Pagal maisto papildų vartojimo daţnumą: nevartojantys maisto papildų; vartojantys maisto papildus vieną-kelis kartus per: mėnesį; pusmetį; metus. Anketinėje apklausoje dalyvavo 343 respondentai Kauno miesto visuomenės vaistinių pacientai. Buvo apklausta: 251 moterys (73,2%) ir 92 vyrai (26,8%). Anketoje amţius buvo suskirstytas į 3 grupes. Apklausti ne jaunesni negu 18 metų respondentai. Daugiau negu pusę apklaustųjų (178) sudarė 18-30m. amţiaus respondentai (53%). Trečdalis respondentų buvo 31-50m. amţiaus (13 pav.). Maţą vyresnių ţmonių dalyvavimą tyrime lėmė tai, kad jie atsisakė atsakinėti į klausimus dėl regos ar klausos sutrikimų. 60,0% 50,0% 40,0% 30,0% 20,0% 10,0% 0,0% 53,0% 33,3% 13,7% 18-30m m. 51m. ir vyresni 13 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžių Respondentai pagal gyvenamąją vietą pasiskirstė taip: miestuose gyveno 93,7%, kaimuose - 6% respondentų, 0,3% pasirinko variantą Kita (iš to galima numanyti, kad jų gyvenamoji vieta gali būti miestelis ar vienkiemis). Tyrimo rezultatai parodė, kad dauguma respondentų (42,0%) turi aukštąjį išsilavinimą, ketvirtadalis aukštesnįjį arba aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą (25,2%), kas penktas tyrime dalyvavęs asmuo buvo studentas (20,7%). Tik maţa dalis respondentų (12%) turėjo vidurinį ar pradinį išsilavinimą.

38 38 Tyrimo metu buvo siekiama nustatyti maisto papildų vartojimo tendencijas. Nustatyta, kad dauguma apklaustųjų (88,6%) vartoja maisto papildus. Daugiau nei pusė respondentų maisto papildus vartojo vieną-kelis kartus per metus. Pagal papildų vartojimo daţnumą respondentai pasiskirstė taip: (14 pav.). 14 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal maisto papildų vartojimo dažnumą Analizuojant maisto papildų vartojimo daţnumo priklausomybę nuo demografinių (lytis; amţius) ir socialinių (išsilavinimas) veiksnių gauti statiškai reikšmingi skirtumai: Vieną-kelis kartus per metus maisto papildus labiau linkę pirkti moterys (50,2%) negu vyrai (33.3%) (p<0,05) ; Vieną-kelis kartus per pusmetį maisto papildus statistiškai reikšmingai daţniau perka ţmonės su aukštuoju išsilavinimu (36,4%), negu be jo (22,3%) (p<0,05) ; 51m. ir vyresni respondentai (19,6%) daţniau nei kitų amţiaus grupių tiriamieji perka maisto papildus vieną-kelis kartus per mėnesį (18-30m. 5,6%; 31-50m. 4,5%) ; 31-50m. respondentai (49,1%) maisto papildus daţniau perka vieną-kelis kartus per metus nei respondentai, kuriems virš 50 metų (28,3%). Kitų statistiškai reikšmingų skirtumų analizuojant maisto papildų vartojimo daţnio priklausomybę nuo lyties, amţiaus ir išsilavinimo nenustatyta. Siekiant suţinoti, kokius maisto papildus vartoja respondentai, statistiškai reikšmingų skirtumų amţiaus, išsilavinimo ir lyties grupėse renkantis maisto papildų rūšį nenustatyta. Populiariausi tarp respondentų buvo šie papildai: 1. Mineralines medţiagas vartojo 46,4% respondentų. 2. Papildus imunitetui stiprinti 34,7% respondentų. 3. Vieno vitamino preparatus 31,5% respondentų. 4. Multivitaminus 30,3 % respondentų. 5. Papildus odai, plaukams, nagams 22,4 % respondent. (15 pav.)

39 39 15 pav. Respondentų vartojamų maisto papildų analizė Palyginus su farmacijos specialistų nuomone, į daţniausiai vartojamų maisto papildų penketuką tiek pacientų, tiek farmacijos specialistų nuomone pateko tik multivitaminai ir maisto papildai imuniteto stiprinimui. Farmacijos specialistų kaip pacientų vaistinėje perkamiausi nurodyti maisto papildai širdţiai, pacientų tarpe nepateko į perkamiausių dešimtuką. O pacientų perkamiausia maisto papildų rūšis mineralinės medţiagos, farmacijos specialistų nuomone nepateko į pacientų vaistinėje perkamiausių maisto papildų dešimtuką. Šie neatitikimai tarp pacientų ir farmacijos specialistų nuomonės leidţia daryti išvadą, kad pacientai maisto papildus perka ne tik vaistinėse (Ţr. 7pav. ir 15pav.). Tyrimo metu buvo siekiama nustatyti, kur respondentai daţniausiai perka maisto papildus. Dauguma, net 62,4% respondentų, papildus perka vaistinėse. Ketvirtadalis respondentų teigė papildus perkantys vietose, kuriose daţniausiai prekiaujama rusiškais maisto papildais, t.y. papildų parduotuvėse, kioskuose, turguje (13,4%) ir iš privačių asmenų, jų namuose (11,7%) (16 pav.). 16 pav. Respondentų atsakymų apie maisto papildų pirkimo vietą pasiskirstymas Vaistinėse maisto papildus panašiu daţniu perka visų amţiaus grupių respondentai. Didėjant respondento amţiui daţnėjo maisto papildų pirkimas turguje, papildų parduotuvėse ir kioskuose bei iš privačių ţmonių, jų namuose. Daţniausiai maisto papildus internetu pirko 31-50m. asmenys, vaistinėse

40 40 ir prekybos centruose 18-30m., o turguose, papildų parduotuvėse, kioskuose 51m. ir vyresni respondentai. Tačiau statistiškai patikimas skirtumas amţiaus grupėse nustatytas tik vienas: 51m. ir vyresni respondentai labiau linkę pirkti maisto papildus iš privačių asmenų, jų namuose, negu respondentai iki trisdešimties metų (p<0,05). Aukštasis išsilavinimas didina respondentų supratimą apie grėsmes perkant maisto papildus ne vaistinėse: pacientai su aukštuoju išsilavinimu daţniau maisto papildus perka vaistinėse ir rečiau privačių asmenų namuose, nei respondentai be aukštojo išsilavinimo (p<0,05) (17 pav.). Perkant internetu, prekybos centre, turguje, papildų parduotuvėse, kioskuose statistiškai reikšmingų skirtumų tarp respondentų su aukštuoju išsilavinimu ir be jo, nenustatyta. *p<0,05, lyginant su respondentų be aukštojo išsilavinimo grupe 17pav. Respondentų maisto papildų pirkimo vietos atsižvelgiant į išsilavinimą Moterys statistiškai patikimu skirtumu labiau linkę maisto papildus pirkti vaistinėse, o vyrai turguje/maisto papildų parduotuvėse, kioskuose bei internetu (p<0,05). Reikšmingų skirtumų tarp maisto papildus prekybos centruose ir privačių asmenų namuose perkančių vyrų ir moterų grupių nebuvo nustatyta (18 pav.). *p<0,05, lyginant su moterų grupe 18 pav. Respondentų maisto papildų pirkimo vietos pasirinkimas atsižvelgiant į lytį

41 41 Daugumai respondentų prekyvietę, kurioje perka rusiškus maisto papildus rekomendavo draugai (48,3%), 14,8% - teigė perskaitę internete, trečdalis respondentų (33,0%) atsitiktinai pastebėjo prekyvietę, 3,9% pastebėjo skelbimą gatvėje, laikraštyje ar skelbimų lentoje. Respondentų klausėme, ar sunku rasti prekyvietę (ne vaistinę) Kaune, kurioje prekiaujama rusiškais maisto papildais. Net 82,1% respondentų teigė, kad tokią prekyvietę rasti nesunku. Ši nuomonė sutapo su kokybinio tyrimo metu apklaustų farmacijos specialistų nuomone, net 87,9% specialistų teigė, kad Kaune lengva rasti vietą, kurioje prekiaujama rusiškais maisto papildais. Todėl galima teigti, kad rusiškų papildų prekyvietės yra gausiai paplitusios ir gerai ţinomos ne tik pacientams, bet ir farmacijos specialistams. Tyrimo rezultatai parodė, kad respondentams svarbu juos aptarnaujančio asmens kvalifikacija, taip teigė 76,4% respondentų. Tai priklauso nuo lyties, amţiaus ir išsilavinimo: aptarnaujančio asmens kvalifikacija svarbesnė moterims nei vyrams (p<0,05) (19 pav.), ţmonėms su aukštuoju išsilavinimu, negu ţmonėms jo neturintiems (p<0,05). Vidutinio amţiaus (31-50m.) ţmonės daţniau nei kitų amţiaus grupių respondentai teigė, kad maisto papildą parduodančio asmens kvalifikacija yra nesvarbi (p<0,05). *p<0,05, lyginant su vyrų grupe 19 pav. Vyrų ir moterų pasiskirstymas pagal nuomonę apie pardavėjo kvalifikaciją Nors didţiajai daliai respondentų svarbi pardavėjo kvalifikacija, bet tik 41,8% nori, kad apie maisto papildus jiems patartų specialistas, 28,6% respondentų jau būna nusprendę kokį maisto papildą pirks ir net 29,6% respondentų prieš pirkdami maisto papildus apie juos ieško informacijos internete, todėl svarbu kontroliuoti šią informaciją, kad ji būtų pateikiama teisinga ir neklaidinanti vartotojo. Farmacijos specialistų nuomone, daugiau nei pusė (54,5%) vaistinės pacientų nori gauti patarimus apie maisto papildų vartojimą, todėl pardavėjas turėtų būti tinkamos kvalifikacijos, kad galėtų tinkamai patarti; 39,4% pacientų patys pasirenka kokį maisto papildą nori vartoti. Ţmonės, kurie nurodė, kad jiems svarbu aptarnaujančio asmens kvalifikacija ţymiai daţniau nori sulaukti patarimo iš pardavėjo ir rečiau pasitiki savo jėgomis renkantis maisto papildą. Tie, kuriems pardavėjo kvalifikacija nesvarbi, statistiškai patikimu skirtumu daţniau patys apsisprendţia

42 42 kokio maisto papildo jiems reikia, arba ieško informacijos apie maisto papildus internete, nei prašo patarimo iš pardavėjo (p<0,05) (20 pav.). *p<0,05, lyginant su grupe, norinčia specialisto patarimo 20 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal informacijos apie maisto papildus šaltinį, atsižvelgiant į nuomonę apie pardavėjo kvalifikaciją Ţmonės gyvenantys kaime specialisto patarimo laukia daţniau, nei gyvenantys mieste. Miestiečiai yra labiau išsilavinę, jie daţniau apie maisto papildus domisi internete ir laikraščiuose bei daţniau negu kaime gyvenantys ţmonės patys nusprendţia, kokį maisto papildą nori vartoti. Statistiškai reikšmingų skirtumų, lyginant įvairaus amţiaus grupes, nebuvo nustatyta. Atsiţvelgiant į lytį, moterys daţniau ieško informacijos apie maisto papildus įvairiuose šaltiniuose ir daţniau negu vyrai maisto papildo parinkimą palieka specialistui (p<0,05) (21 pav.). *p<0,05, lyginant su vyrų grupe 21 pav. Respondentų atsakymų pasiskirstymas pagal tai, kaip atsakė į klausimą Ar perkant Jums reikalingas patarimas, ar jau būnate nusprendę iš anksto koks papildas jums reikalingas? Ţmonės neturintys aukštojo išsilavinimo daţniau informacijos apie maisto papildus ieško internetiniuose puslapiuose ir forumuose, lyginant su aukštąjį išsilavinimą turinčiais ţmonėmis (p<0,05). Nors respondentai su aukštuoju išsilavinimu daţniau negu respondentai be aukštojo išsilavinimo nori, kad jiems patartų specialistas, tačiau statistiškai reikšmingas skirtumas tarp grupių nebuvo nustatytas.

43 43 Tyrimo metu respondentų klausėme: Ar Jūsų gydytojas Jums kada nors patarė vartoti rusišką maisto papildą? Paaiškėjo, kad tokį patarimą yra gavę apie 16% respondentų. Daugiau negu pusė respondentų teigė, kad apie papildų vartojimą su gydytoju nesikonsultuoja (32,6%) arba tokio patarimo nėra gavę (51,1%). Daţniau patarimus vartoti rusiškus maisto papildus gauna vyresni nei 51m. pacientai (23,9%). Didėjant amţiui konsultavimosi su gydytojais daţnis didėja. Apie maisto papildų vartojimą su gydytojais nesikonsultuoja 35,6% jaunų ţmonių (18-30m.), 31,5% - vidutinio (30-51m.) amţiaus ţmonių ir 23,9% vyresnių nei 51 metų respondentų. Nors vyrai šiuo klausimu rečiau konsultuojasi su gydytoju nei moterys, nesikonsultuoja atitinkamai 47,1% ir 27,7%, tačiau rusiškus maisto papildus gydytojai daţniau pataria vartoti vyrams nei moterims, tokį patarimą yra gavę 25,3% vyrų ir 13,2% moterų (p<0,05). Farmacijos specialistų nuomone gydytojo rekomenduotus maisto papildus vartoja tik 6,1% vaistinių pacientų. Paklausus, ar respondentai pritaria maisto papildų prekybai ne vaistinėse, daugiau negu du trečdaliai teigė, jog tam nepritaria (66,8%). Pacientai vyrai (52,6%) labiau linkę pritarti rusiškų papildų prekybai ne vaistinėse negu moterys 26,4% (p<0,05). Vidutinio amţiaus (31-50m.) respondentai labiau linkę pritarti rusiškų maisto papildų prekybai ne vaistinėse negu kitų amţiaus grupių ţmonės. Išsilavinimas taip pat įtakojo respondentų nuomonę : ţmonės su aukštuoju išsilavinimu rečiau pritaria rusiškų maisto papildų prekybai ne vaistinėse, negu ţmonės be aukštojo išsilavinimo (p<0,05) (22 pav.). Tai parodė ir tai, kad farmacijos specialistai rusiškų papildų prekybai nepritaria daţniau, nei vaistinių pacientai, atitinkamai 72,7% ir 66,8%. *p<0,05, lyginant su respondentų turinčių aukštąjį išsilavinimą grupe 22 pav. Respondentų pritarimo prekybai rusiškais maisto papildais ne vaistinėse pasiskirstymas, atsižvelgiant į išsilavinimą Tyrimo metu respondentų klausėme, kokios, jų nuomone, yra pagrindinės problemos susijusios su rusiškų maisto papildų prekyba ne vaistinėse. Anketoje buvo galima paţymėti kelis atsakymo variantus. Dauguma respondentų (51,6%) paţymėjo atsakymą Dauguma preparatų neregistruoti Lietuvoje tai rodo, kad pacientai supranta, kad maisto papildų prekybos vietose vyksta nelegali prekyba vaistiniais preparatais ir nenotifikuotais maisto papildais (kadangi, dauguma

44 44 pacientų neţino, ką reiškia nenotifikuoti, naudojome jiems labiau suprantamą terminą neregistruoti ); virš 40% atsakiusiųjų svarbiomis problemomis laikė neuţtikrintą preparatų saugumą, pardavėjų kvalifikacijos stoką, prastas laikymo sąlygas bei nepatvirtintą maisto papildo originalumą, pakuotės turinį visi šie veiksniai gali pakenkti pirkėjų sveikatai (23 pav.). 23 pav. Pagrindinės problemos susijusios su rusiškų maisto papildų prekyba ne vaistinėse Palyginus pacientus su farmacijos specialistais, specialistams visos išvardytos problemos atrodo aktualesnės negu vaistinių pacientams. Vaistinių pacientai skiria dvigubai maţiau dėmesio maisto papildų laikymo sąlygoms: specialistai tai nurodė, kaip didţiausią su papildų prekyba ne vaistinėse susijusią problemą, tuo tarpu prastas laikymo sąlygas kaip problemą nurodė tik 48,7% pacientų. Tiek pacientų, tiek specialistų nuomone su papildo gamyba susiję veiksniai ( abejotina pradinių medţiagų kokybė, prastos gamybos sąlygos ir galimas papildo uţteršimas toksinėmis medţiagomis ) yra maţiausiai aktualios su maisto papildų prekyba ne vaistinėse susijusios problemos, o pardavėjų kvalifikacijos stoka ir neuţtikrintas preparatų saugumas patenka į aktualiausių problemų trejetą. Kad rizikuojame vartoti maisto papildus įsigytus ne vaistinėse manė daugiau negu pusė (51,5%) farmacijos specialistų ir 37,9% vaistinių pacientų. Tyrimo metu nustatyta, kad maisto papildų pasiūla vaistinėse yra pakankama. Tik apie 30% respondentų vaistinėje nerado norimų maisto papildų, 11,8% iš jų teigė norimus papildus randantys tik rusiškais papildais uţsiimančiose prekyvietėse. Tyrimo metu klausėme ar respondentams yra svarbu kokioje valstybėje yra pagamintas maisto papildas. Gauti duomenys parodė, kad respondentai pasidalino beveik po lygiai : 49,2% nurodė, kad gamintojo valstybė jiems svarbi, 50,8% - kad jiems nesvarbu kokioje valstybėje yra gaminamas maisto papildas. Gerokai daugiau, t.y. net 93,9% farmacijos specialistų nurodė, kad pirkėjams yra svarbu maisto papildo gamintojo valstybė. Atsiţvelgiant į lytį, moterims svarbiau negu vyrams kokioje valstybėje pagamintas maisto papildas, tačiau skirtumas nėra statistiškai patikimas. Jauniems ţmonėms (18-30m.) buvo maţiau svarbu, kokioje valstybėje pagamintas maisto papildas, negu kitų amţiaus grupių respondentams (p<0,05) ( 24 pav.).

45 45 *p<0,05, lyginant su kitomis amţiaus grupėmis 24 pav. Respondentų atsakymų į klausimą: Ar svarbu, kokioje valstybėje pagamintas papildas? pasiskirstymas, atsižvelgiant į amžių Nustatyta, kad ţmonėms su aukštuoju išsilavinimu yra svarbiau, kokioje valstybėje pagamintas maisto papildas, negu tiems, kurie aukštojo išsilavinimo neturi (p<0,05) (25 pav.). *p<0,05, lyginant su respondentų turinčių aukštąjį išsilavinimą grupe 25 pav. Respondentų atsakymų į klausimą: Ar svarbu, kokioje valstybėje pagamintas papildas? pasiskirstymas, atsižvelgiant į išsilavinimą Nustatyta, kad vaistinių pacientai labiau mėgsta uţsienietiškus maisto papildus, juos pasirinko daugiau negu pusė respondentų (50,6%), truputį daugiau nei trečdalis (34,7%) pasirinko Lietuvos gamintojų papildus, 14,8% - rusiškus papildus. Šiuo klausimu farmacijos specialistų ir pacientų nuomonės beveik sutapo: 51,5% farmacijos specialistų teigė, kad pirkėjai daţniau renkasi uţsienietiškus maisto papildus. Specialistų nuomone pacientai daţniau nei nurodė, renkasi lietuviškus papildus (42,4%), rečiau (6,1%) rusiškus maisto papildus. Rusiškus maisto papildus labiau mėgsta vyrai (23,9%) nei moterys (11,8%) (p<0,05). Renkantis Lietuvoje ir uţsienyje pagamintus maisto papildus reikšmingų skirtumų tarp lyčių nenustatyta, reikšmingų skirtumų taip pat nenustatyta tarp amţiaus grupių renkantis skirtingų valstybių gamintojų papildus. Maisto papildo kilmės šalies pasirinkimui turėjo įtakos išsilavinimas: ţmonės su

46 46 aukštuoju išsilavinimu labiau mėgsta uţsienietiškus maisto papildus negu rusiškus, o be aukštojo išsilavinimo atvirkščiai (p<0,05). Statistiškai reikšmingo skirtumo tarp skirtingo išsilavinimo grupių renkantis lietuviškus maisto papildus nenustatyta (26 pav.). *p<0,05, lyginant su respondentų be aukštojo išsilavinimo grupe 26 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal mėgstamų maisto papildų kilmės šalį, atsižvelgiant į išsilavinimą Tyrimo rezultatai parodė, kad beveik pusė respondentų (45,3%) perka rusiškus maisto papildus (27 pav.). Palyginus su farmacijos specialistais, pacientai rusiškus maisto papildus vartoja du kartus daţniau (specialistai 21,2%, pacientai 45,3%). 27 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal rusiškų maisto papildų pirkimą Rusijoje pagamintų maisto papildų pirkimas priklauso nuo išsilavinimo: rusiškus maisto papildus daugiau pirko (pasirinko variantus Taip, kartais, Taip, daţnai ) ţmonės neturintys aukštojo išsilavinimo (35,6%), negu jį turintys (25,4%) (p<0,05). Ţmonės su aukštuoju išsilavinimu, statistiškai patikimu skirtumu rečiau perka rusiškus maisto papildus: variantą ne, niekada pasirinko 66,7% respondentų su aukštuoju ir 46,6% respondentų be aukštojo išsilavinimo (p<0,05). Variantą retai daţniau pasirinko ţmonės be aukštojo (17,3%) nei su aukštuoju (7,2%) (p<0,05). Jauni, 18-30m. ţmonės, rečiau pirko rusiškus maisto papildus nei kitų amţiaus grupių respondentai (p<0,05). Rusiškų papildų pirkimas priklausė ir nuo lyties: vyrai rusiškus maisto papildus pirko daţniau negu moterys (p<0,05) (28 pav.).

47 47 *p<0,05, lyginant su neperkančiais maisto papildų vyrais ir moterimis 28 pav. Vyrų ir moterų pasiskirstymas pagal rusiškų maisto papildų pirkimą 62,1% respondentų teigė, kad jų paţįstami ţmonės perka rusiškus maisto papildus (32,1% - kartais, 16,9% - daţnai). 16,6% atsakiusiųjų teigė, jog jiems paţįstami ţmonės rusiškų maisto papildų nevartoja, 13,1% - vartoja retai, 21,3% respondentų teigė tokios informacijos neţinantys. Nors tyrimo metu išsiaiškinome, kad nemaţa dalis respondentų perka rusiškus maisto papildus, tačiau net 65,9% atsakiusių teigė, kad rusiškus papildus perka rečiau nei kitus. 19,9% respondentų teigė, kad rusiškus papildus teko pirkti tik kelis kartus. 14,1% respondentų teikia pirmenybę rusiškiems maisto papildams. Vyrai palyginus su moterimis daţniau teikia pirmenybę rusiškiems maisto papildams nei moterys, atitinkamai 24,7% ir 10,5% (p<0,05). Respondentai iki 30m. (18-30m. grupė) rusiškus maisto papildus rinkosi rečiau nei 31-50m. ţmonės (p<0,05), tarp kitų amţiaus grupių statistiškai reikšmingų skirtumų nenustatyta. Nuo išsilavinimo priklausė ir rusiškų maisto papildų pirkimo daţnumas: ţmonės turintys aukštąjį išsilavinimą palyginus su ţmonėmis be aukštojo išsilavinimo, rusiškus papildus renkasi rečiau nei kitų šalių gamintojų papildus (p<0,05) (29 pav.). *p <0,05, lyginant su respondentų be aukštojo išsilavinimo grupe 29 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal rusiškų maisto papildų pirkimo dažnį atsižvelgiant į išsilavinimą

48 48 Dauguma respondentų (65,2%) teigė, kad nejaučia skirtumo tarp rusiškų maisto papildų ir kitose šalyse gaminamų tų papildų analogų, 24,7% respondentų rusiški maisto papildai buvo veiksmingesni uţ kitose šalyse pagamintus maisto papildus, 10,1% respondentų galvojo, kad veiksmingesni ne rusiški maisto papildai. Vyrai (39,4%) daţniau nei moterys (18,4%) teigė, kad rusiški maisto papildai veiksmingesni, moterys (73,7%) daţniau nei vyrai (47,9%) teigė skirtumo nepastebinčios (p<0,05). Kaimo gyventojai (27,3%) daţniau nei mieste gyvenantys ţmonės (8,5%) manė, kad uţsienyje (ne Rusijoje) pagaminti maisto papildai veiksmingesni nei kiti, respondentai be aukštojo išsilavinimo (27,7%) palyginus su aukštojo išsilavinimo neturinčiais asmenimis (21,7%) daţniau galvojo, kad rusiški maisto papildai veiksmingesni nei kitose valstybėse pagaminti maisto papildai, tačiau statistiškai reikšmingi skirtumai šiais atvejais nebuvo nustatyti. Palyginus vaistinių pacientų ir farmacijos specialistų nuomonę paaiškėjo, kad pacientai du kartus daţniau nei specialistai galvoja, kad rusiški maisto papildai yra veiksmingesni, atitinkamai 12,1% ir 24,7%. Pacientai daţniau nepastebi skirtumų tarp skirtingų valstybių gamintojų papildų nei farmacijos specialistai, atitinkamai 65,2% ir 9,1%, to prieţastis gali būti tai, kad pacientai neturi pakankamai ţinių įvertinti maisto papildų daromą poveikį sveikatai. Beveik trečdalio (30,3%) specialistų nuomone skirtingų valstybių gamintojų papildų poveikis yra vienodas, skiriasi tik jų kaina, tačiau net 42,4% specialistų nurodė, kad saugiau vartoti ne rusiškus maisto papildus. Respondentų klausėme, ar jie perka rusiškus maisto papildus vaistinėse. Net 71,5% respondentų atsakė, kad neperka, 36,6% iš jų teigė, jog nepastebėjo, kad rusiškų maisto papildų galima įsigyti vaistinėse. Vaistinėse rusiškus maisto papildus perka tik 28,5% respondentų. Iš to galima daryti išvadą, kad vaistinėse rusiški maisto papildai yra maţai reklamuojami arba jų pasiūla yra nepakankama. Daugumos respondentų (51%) nuomone svarbiausias rusiškų maisto papildų pasirinkimą lemiantis veiksnys yra kaina. 14,6% respondentų galvojo, jog rusiški maisto papildai, yra natūralesni, negu pagaminti kitose valstybėse. 10,2% atsakiusiųjų teigė, jog neranda naudojamam papildui pakeisti ne rusiško analogo (30 pav). Farmacijos specialistai taip pat kainą nurodė, kaip svarbiausią pasirinkimą lemiantį veiksnį (97%). Beveik pusės apklaustų specialistų (48,5%) nuomone, pacientai yra pripratę vartoti rusiškus maisto papildus, nors taip nurodė tik 8,7% pacientų. Beveik trečdalis specialistų (27,3%) nurodė, kad pacientai rusiškus papildus renkasi galvodami, kad jie yra natūralesni arba todėl, kad neranda atitinkamo papildo ne rusiško analogo, nors pacientai šiuos atsakymus pasirinko daug rečiau.

49 49 30 pav. Rusiškų maisto papildų pasirinkimą lemiantys veiksniai Tyrimo metu respondentų klausėme: Kaip manote, ar rusiški papildai parduodami ne vaistinėse yra saugūs vartoti? Daugiau negu trečdalis respondentų (33,7%) įsitikinę, jog šie papildai yra nesaugūs ir tik 12,3% respondentų teigė, kad rusiškus maisto papildus vartoti saugu, 29,2% galvojo, kad kilmės šalis neturi įtakos maisto papildo saugumui, beveik 25% respondentų šiuo klausimu nuomonės neturėjo. Ţmonės su aukštuoju išsilavinimu (40,7%) daţniau manė, kad rusiški maisto papildai parduodami ne vaistinėse yra nesaugūs, nei respondentai be aukštojo išsilavinimo (30,1%) (p<0,05). Nuomonės išsiskyrė ir tarp skirtingų lyčių respondentų: vyrai daţniau nei moterys paţymėjo anketoje, kad rusiškus papildus vartoti saugu (atitinkamai 20,7% ir 10,3%) ir, kad papildų saugumas nepriklauso nuo šalies, kurioje jie pagaminti (vyrai 37,9%, moterys 25,9%) (p<0,05). Kad papildai saugūs vartoti daţniau manė tie ţmonės, kurie teigė juos perkantys (31,4%), nei tie, kurie šių papildų neperka (4,5%) (p<0,05). Vyresnio amţiaus (51m. ir vyresni) ţmonės palyginus su 18-30m. ţmonėmis daţniau linkę galvoti, kad ne vaistinėse parduodamus maisto papildus vartoti saugu ir rečiau galvoja, kad maisto papildo saugumas priklauso nuo valstybės, kurioje jie pagaminti (p<0,05) (31pav.). * p<0,05, lyginant su 18-30m. amţiaus grupe; **p<0,05, lyginant su 18-30m. ir 31-50m. amţiaus grupėmis 31 pav. Respondentų atsakymų į klausimą Kaip manote, ar rusiški papildai parduodami ne vaistinėse yra saugūs vartoti? pasiskirstymas, atsižvelgiant į amžių

50 50 Taip pat pasidomėjome kaip respondentai jaučiasi vartodami rusiškus maisto papildus. Nors daţniausiai pacientai nepageidaujamų poveikių vartojant rusiškus maisto papildus nejaučia (95,6 % respondentų), tačiau beveik 5% ţmonių teigė, kad pavartojus rusiškus papildus pasijuto blogai: 0,9% iš jų nepageidaujamą poveikį pajuto kelis kartus, 2,6% atsakiusiųjų nepageidaujamas poveikis atsirado 1 kartą, 0,9% respondentų teigė, kad nepageidaujami rusiškų maisto papildų poveikiai pasireiškė daţnai.

51 51 IŠVADOS 1. Kauno mieste maisto papildus vartoja 88,6% respondentų dauguma maisto papildus vartoja tik vieną-kelis kartus per metus. Maisto papildus daţniau vartoja moterys; vyresni nei 50m. respondentai ir ţmonės su aukštuoju išsilavinimu (p<0,05). 2. Kauno mieste rusiškus maisto papildus vartoja 45,3% respondentų. Maisto papildus respondentai daţniausiai perka vaistinėse, rusiškų maisto papildų parduotuvėse, kioskuose ar turguje. Nors dauguma pacientų nepritaria rusiškų maisto papildų prekybai ne vaistinėse, nepasitiki ne vaistinėse parduodamų maisto papildų saugumu, tačiau juos renkasi dėl ţemesnės kainos. 3. Pacientų nuomone daţniausios problemos susijusios su maisto papildų prekyba ne vaistinėse: dauguma maisto papildų nenotifikuoti Lietuvoje; nėra uţtikrintas maisto papildų saugumas; maisto papildai laikomi netinkamomis sąlygomis; maisto papildų pardavėjai yra netinkamos kvalifikacijos. 4. Farmacijos specialistai ir vaistinių klientai nepritaria rusiškų maisto papildų prekybai ne vaistinėse. Daţniausios prieţastys dėl ko ţmonės renkasi rusiškus maisto papildus yra ţema kaina ir nuomonė, kad rusiški maisto papildai natūralesni nei kiti. 5. Šiuo metu Lietuvoje esantis maisto papildų prekyviečių (ne vaistinių) tinklas turi istorinių sąsajų su jau nuo XVIII amţiuje istoriniuose šaltiniuose minimomis vaistų krautuvėmis, kurios egzistavo Lietuvoje ir sudarė konkurenciją vaistinėms. Vaistų krautuvėse kaip ir šiuolaikinėse maisto papildų parduotuvėse be legalios prekybos buvo daug paţeidimų: vaistų gamyba vaistų krautuvėse, prekyba medikamentais, kuri vaistų krautuvėse buvo ribojama, o maisto papildų parduotuvėse yra draudţiama.

52 52 PRAKTINĖS REKOMENDACIJOS Valstybinei maisto veterinarijos tarnybai: 1. Turėtų periodiškai atlikti neplaninius patikrinimus pardavimo vietose 2. Tikrinti maisto papildų prekyvietėse esančių produktų notifikavimą ir ţenklinimą, laikymo sąlygas, taikyti didesnes nuobaudas uţ pakartotinius paţeidimus. Miestų visuomenės sveikatos centrams ir biurams: 1. Turėtų parengti mokomąją medţiagą apie galimą ne vaistinėse parduodamų maisto papildų ir vaistų ţalą sveikatai ir mokyti apie tai visuomenę. Gydytojams: 1. Turėtų susilaikyti nuo patarimų pacientams įsigyti maisto papildus ne vaistinėse. 2. Turėtų perspėti pacientus apie galimą ţalą sveikatai vartojant ne vaistinėse įsigytus maisto papildus bei vaistus. Farmacijos specialistams: 1. Turėtų pasakoti pacientams apie galimą ţalą sveikatai, vartojant nelegaliai įsigytus, netinkamai parinktus ar netinkamomis sąlygomis laikytus vaistus ar maisto papildus. 2. Turėtų stengtis suţinoti, ką pacientas vartoja ir padėti surasti jam tinkamą, parduodamą vaistinėje, vaistą ar maisto papildą uţ tinkamą kainą. Pacientams: 1. Turėtų domėtis galimomis alternatyvomis, kuo galėtų pakeisti ne vaistinėse perkamus maisto papildus. 2. Turėtų ţinoti apie galimą ţalą sveikatai, perkant maisto papildus ir vaistus ne vaistinėse.

53 53 LITERATŪROS SĄRAŠAS 1. Gudienė V. Vaistininkystė carinės Rusijos aneksuotoje Lietuvoje m.: [daktaro disertacija]. Kaunas: Makauskis J. Ko jie nori. Farmacijos ţinios 1928; 5(29): Berţas. Reikia kovoti su nelegale vaistų prekyba. Farmacijos ţinios 1935; 4 (94): Ramulė. Vėl naujos pastangos. Farmacijos ţinios 1926; 6(18): Keleivis. Keisti pavadinimai. Farmacijos ţinios 1926; 1(13): Maţonas K. Nebekartokime mūsų istorijos klaidų. Farmacijos ţinios 1931;12 (54): Kronika. Medicina 1928; 10: Uţdrausta platinti maisto papildus su neleistina sudėtine dalimi [elektroninis išteklius] [Ţiūrėta 2015 sausio 3d]. Prieiga per internetą: 9. Maisto papildai prie mirties privedė sulieknėti norėjusią merginą [elektroninis išteklius] [Ţiūrėta 2015 sausio 3d]. Prieiga per internetą: Lietuvos Respublikos Valstybinės Maisto Veterinarijos Tarnybos direktoriaus 2008m. spalio 15d. įsakymas Nr. B Dėl maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo reikalavimų patvirtinimo // Valstybės ţinios. 2008, Nr Michalkovas V. Farmacija ir laikas 2006; 9: Lietuvos Respublikos administracinių teisės paţeidimų kodeksas, 44 1 straipsnis , Nr.ADM. Prieiga per internetą: Daukševič A. Nelegalių vaistų pardavėjų baudos negąsdina [elektroninis išteklius] [ţiūrėta 2014m. rugpjūčio 8d.] Prieiga per internetą: Aleksoto turguje nutraukta neteisėta prekyba vaistais [elektroninis išteklius] [ţiūrėta 2014m. lapkričio 24d.]. Prieiga per internetą: Kronika. Teismo nubausti. Farmacijos ţinios 1937; 10(118): VMVT Sveikos mitybos principai [elektroninis išteklius] [ţiūrėta 2014m. Lapkričio 9d.]. Prieiga per internetą: Grabauskas V., Klumbienė J., Petkevičienė J., Šakytė E., Kriaučionienė V., Veryga A. Suaugusių Lietuvos ţmonių gyvensenos tyrimas, Kaunas: LSMU, Barzda A., Bartkevičiūtė R., Stukas R., Šatkutė R., Abaravičius A. Lietuvos suaugusių gyventojų mitybos tendencijos per pastarąjį dešimtmetį. Sveikatos mokslai 2010; 1:

54 Barzda A., Bartkevičiūtė R., Abaravičius A., Stukas R., Šatkutė R. Suaugusių Lietuvos ţmonių faktinės mitybos tyrimas ir vertinimas. Medicinos teorija ir praktika 2009; 15 (1): Lietuvos higienos norma HN 17:2010 Maisto papildai. Valstybės ţinios; 2010(58): Dėl pranešimo (notifikavimo) apie Lietuvos respublikos rinkai tiekiamus maisto papildus tvarkos aprašo patvirtinimo m. sausio 16 d. nr. B1-22, TAR, , Nr VMVT. Notifikuotų maisto papildų sąrašas nuo iki [elektroninis išteklius] [ţiūrėta 2014m. spalio 15d]. Prieiga per internetą: / 23. VMVT. Notifikuotų maisto papildų sąrašas nuo [elektroninis išteklius] [ţiūrėta 2015m. kovo 1d]. Prieiga per internetą: Belousovaitė V. Teikiamų rinkai maisto papildų apţvalga. Viešoji konsultacija skirta maisto papildų ir gaminių, skirtų liestis su maistu tiekėjams. 2013m. birţelio 21d. Vilnius. [ţiūrėta 2014m. spalio 15d.] Prieiga per internetą: file/teikiamu%20rinkai%20maisto%20papildu%20apzvalga.pdf 25. Saukienė I. Maisto papildų vartojimo tyrimai atskleidė, kaip klaidinami vartotojai [elektroninis išteklius] [ţiūrėta 2015m. sausio 14d.]. Prieiga per internetą: daily/health/maisto-papildu-tyrimai-atskleide-kaip-klaidinami-vartotojai.d?id= Dobrovolskij V., Stukas R. Lietuvos gyventojų mitybos įpročiai 2013 metais. Sveikatos mokslai 2013;4: Karpenko J. Maisto papildų vartojimo ir poţiūrio į maisto papildus tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų tyrimas [Magistro baigiamasis darbas] Vilnius 2006m. 28. Bailey, R. L., Gahche, J. J., Lentino, C. V., Dwyer, J. T., et al. Dietary supplement use in the United States, J Nutr. 2011; 141(2): Block, G., Cox, C., Madans, J., Schreiber, G. B., et al. Vitamin supplement use, by demographic characteristics. American Journal of Epidemiology, 1988; 127(2): Koplan, J. P., Annest, J. L., Layde, P. M., & Rubin, G. L. Nutrient intake and supplementation in the United States (NHANES II). American Journal of Public Health, 1986; 76(3): NCHS. (1999). NHANES III Data from NCHS. Use of dietary supplements in the United States, (No. Series 11, No. 244): National Center for Health Statistics. 32. Radimer, K., Bindewald, B., Hughes, J., Ervin, B., et al. Dietary supplement use by US adults: data from the National Health and Nutrition Examination Survey, American Journal of Epidemiology, 2004;160(4): Park K, Harnack L, Jacobs DR. Trends in Dietary Supplement Use in a Cohort of Postmenopausal Women From Iowa. American Journal of Epidemiology. 2009;169(7):

55 Foote JA, Murphy SP, Wilkens LR, Hankin JH, Henderson BE, Kolonel LN. Factors Associated with Dietary Supplement Use among Healthy Adults of Five Ethnicities: The Multiethnic Cohort Study. American journal of epidemiology. 2003;157(10): CRN Consumer Survey on Dietary Supplements [elektroninis išteklius] [ţiūrėta 2014m. liepos 10d.] Prieiga per internetą: _UsageConfidence.pdf 36. CRN Consumer Survey on Dietary Supplements [elektroninis išteklius] [ţiūrėta 2014m. liepos 10d.] Prieiga per internetą: dence.html 37. CRN Consumer Survey on Dietary Supplements. Presentation by Randi Neiner at CRN Annual Conference, October CRN Consumer Survey on Dietary Supplements [elektroninis išteklius] [ţiūrėta 2014m. liepos 10d.] Prieiga per internetą html 39. The CRN Consumer Survey on Dietary Supplements: [elektroninis išteklius] [ţiūrėta 2014m. spalio 12d.] Prieiga per internetą New Survey Reveals High Percentage of U.S. Population Take Dietary Supplements and with High Confidence [elektroninis išteklius] [ţiūrėta 2015m. sausio 9d.] Prieiga per internetą Retail sales of vitamins & nutritional supplements in the United States from 2000 to 2017 [Ţiūrėta 2015m. kovo 3d.] Prieiga per internetą: Šapokaitė V. Valstybinė maisto papildų kontrolė, seminaras , VILNIUS. 43. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. Rugsėjo 24 d. Įsakymas nr. B1-478 Dėl importuojamo negyvūninio maisto valstybinės maisto kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo pakeitimo. Valstybės ţinios, , Nr Victor A. Tutelyan, Boris P. Sukhanov, Alla A. Kochetkova, Svetlana A. Sheveleva and Elena A. Smirnova. Russian Regulations on Nutraceuticals and Functional Foods. Institute of Nutrition of the Russian Academy of Medical Sciences, Moscow, Russia 45. Registration of food supplements [elektroninis išteklius] [ţiūrėta 2015m. balandţio 7d.]. Prieiga per internetą: Registration of biologicaly active food supplements. [elektroninis išteklius] [ţiūrėta [ţiūrėta 2015m. balandţio 7d.]. Prieiga per internetą:

56 Health and wellness trends in Russia. Market analysis report. Her Majesty the Queen in Right of Canada; 2011 January Canada [elektroninis šaltinis] [ţiūrėta 2014m. spalio 15d.]. Prieiga per internetą: Victor A. Tutelyan, Boris P. Sukhanov, Alla A. Kochetkova, Svetlana A. Sheveleva and Elena A. Smirnova. Russian Regulations on Nutraceuticals and Functional Foods. Institute of Nutrition of the Russian Academy of Medical Sciences, Moscow, Russia 49. Russian supplements: pitfalls on an attractive market. In Nutracon Europe conference; 2007 June 14-15; London. 50. VMVT. Leidimai maisto tvarkymui [elektroninis išteklius] [ţiūrėta 2014m. spalio 15d.]. Prieiga per internetą: Rizikos faktorius nelegalūs vaistai[ elektroninis išteklius] [ţiūrėta 2014m. spalio 15d.]. Prieiga per internetą: / 52. Determining supplement quality [elektroninis išteklius] [ţiūrėta 2014m. spalio 15d.]. Prieiga per internetą: determining- supplement-quality.htm 53. Smith P. Vitamins: Hype or Hope? Healthy Living Books, Inc., Traverse City, MI Hollenstein J. Understanding dietary supplements. University Press of Missisipi;2007: Are supplements safe? [elektroninis išteklius] [ţiūrėta: 2015m. vasario 19d.]. Prieiga per internetą: Darrell R. Abernethy, Anthony J. DeStefano, Todd L. Cecil, Kahkashan Zaidi,Roger L. Williams. Metal impurities in food and drugs. Pharmaceutical research May; 27(5): Maisto papildų apdorojimas jonizuojančiąja spinduliuote [elektroninis išteklius] [ţiūrėta : 2015m. vasario 24d.]. Prieiga per internetą: VMVT perspėja vartotojus, kad maisto papildus reikia pirkti tik iš legalių prekybos vietų [elektroninis išteklius][ţiūrėta : 2015m. vasario 24d.]. Prieiga per internetą: naujienos/172/ 59. Food supplements are Europe`s real counterfeit drug problem says AIFA expert [elektroninis išteklius][ţiūrėta: 2015m.vasario 8d.]. Prieiga per internetą: Kubilienė L., Naudţiūnas A., Radţiūnas R., Daukšienė J., Grincevičius J., Jaunkauskienė L. ir kt. Farmacinės paslaugos klinikiniai konsultavimo pagrindai. LSMU leidymos namai; 2014: General information on counterfeit medicines [elektroninis išteklius][ţiūrėta: 2015m.vasario 8d.]. Prieiga per internetą:

57 International institute of research against counterfeit medicines. Counterfeit medicines and criminal organisations. Study report. France [elektroninis išteklius][ ţiūrėta: 2015m.vasario 8d.]. Prieiga per internetą: Etude_IRACM_Contrefacon-de-Medicaments-et-Organisations-Criminelles_EN_FINALs2.pdf 63. European Alliance for Access to Safe Medicines (2008). The Counterfeiting Superhighway. [elektroninis išteklius][ţiūrėta: 2015m.vasario 8d.]. Prieiga per internetą: Food supplements are Europe`s real counterfeit drug problem says AIFA expert. [elektroninis išteklius] [ţiūrėta: 2015m.vasario 8d.]. Prieiga per internetą: FDA`s letter to the supplement industry [elektroninis išteklius] [ţiūrėta: 2015m.vasario 8d.]. Prieiga per internetą: UsingMedicineSafely/MedicationHealthFraud/UCM pdf 66. IMPACT. Counterfeit drugs kill. elektroninis išteklius][ţiūrėta: 2015m.vasario 8d.]. Prieiga per internetą: Bartaševičiūtė A. Vaistų falsifikavimas pasauliniu mastu auganti problema [elektroninis išteklius] [ţiūrėta: 2015m. vasario 8d.]. Prieiga per internetą: vaistu-falsifikavimas-pasauliniu-mastu-auganti-problema/3/ 68. Federal Service on Surveillance in Healthcare. Counteraction to falsified and counterfeited medicines circulation in the Russian Federation. [elektroninis išteklius][ţiūrėta:2015m.vasario 8d.]. Prieiga per internetą _Russian_PM.pdf 69. WHO. International Conference of Drug Regulatory Authorities; Struggle against counterfeit medicines in Russia: an overview; 2010, Singapore [elektroninis išteklius][ţiūrėta: 2015m.vasario 8d.]. Prieiga per internetą: legislation/icdra/wm-4_2dec.pdf 70. Tikrinama maisto papildų sudėtis [elektroninis išteklius] [ţiūrėta : 2015m. vasario 24d.]. Prieiga per internetą: Penkių pavadinimų maisto papilduose maistinių medţiagų maţiau nei nurodyta etiketėse? [elektroninis išteklius][ţiūrėta : 2015m. vasario 24d.]. Prieiga per internetą: lt/naujienos/4085/ 72. American Cancer society. Risks and side effects of dietary supplements. [elektroninis išteklius] [ţiūrėta 2014m. spalio 15d.] Prieiga per internetą:

58 58 treatmentsandsideeffects/complementaryandalternativemedicine/dietarysupplements/dietarysupplements-risks-and-side-effects 73. Rudzkienė V. Socialinė statistika. Vilnius. Mykolo Romerio universitetas. 2005; p:21

59 59 PRIEDAI 1 priedas KAUNO MIESTO VISUOMENĖS VAISTINIŲ FARMACIJOS SPECIALISTŲ NUOMONĖS APIE TREČIOSIOSE ŠALYSE PAGAMINTŲ MAISTO PAPILDŲ PREKYBĄ NE VAISTINĖSE TYRIMAS STRUKTŪRIZUOTO INTERVIU KLAUSIMYNAS 1. Kas daţniau perka rusiškus maisto papildus? Moterys Vyrai Tiek vyrai, tiek moterys perka panašiai Rusakalbiai asmenys (rusai, baltarusiai, ukrainiečiai) 2. Kokio amţiaus klientai daţniausiai perka rusiškus maisto papildus? m m m 65 metų ir vyresni 3. Ar yra nuolatiniai klientai, kurie perka rusiškus maisto papildus? Taip, jų yra daug Taip, pastebėjau kelis Nepastebėjau 4. Kaip manote, ar rusiškų maisto papildų pasiūla vaistinėse yra pakankama? Taip, pakankama Ne, nepakankama 5. Kaip manote, kas daro įtaką klientui pasirenkant vartoti rusiškus maisto papildus? Kaina Nuomonė, kad jie natūralesni negu kiti Pripratimas vartoti rusiškus papildus Tai, kad nėra atitinkamų papildų nerusiško analogo Nuomonė, kad šie papildai yra kokybiškesni nei kiti Didelė šių papildų įvairovė 6. Kokius rusiškus maisto papildus perka daţniausiai? Multivitaminus Mineralines medţiagas Širdţiai Vieno vitamino preparatus Sportuojantiems Lieknėjimui Atminčiai gerinti Imunitetui stiprinti Nervų sistemai Odai, plaukams, nagams Kaulams ir sąnariams Virškinimui gerinti Akims Kita...

60 60 7. Kokie rusiški maisto papildai yra populiariausi? (parašykite pavadinimus arba kokiai indikacijai jie skirti (širdies, sąnarių ligoms..)) Pavadinimai:... Indikacijos: Ar pritariate rusiškų maisto papildų prekybai ne vaistinėse? Taip Ne 9. Trumpai apibūdinkite, kodėl nepritariate papildų prekybai ne vaistinėse Ar pats/pati vartojate rusiškus maisto papildus? Taip Ne 11. Jeigu nevartojate, tai kodėl? Sunku jų įsigyti Manau, kad jie gali būti nesaugūs Nerandu sau tinkamo Trūksta informacijos apie rusiškus maisto papildus Labiau mėgstu Lietuvoje pagamintus maisto papildus Kita (...) 12. Kaip manote, ar sunku rasti vietą (ne vaistinę) Kaune, kurioje galima nusipirkti rusiškų maisto papildų? Taip Ne Ţinau daug tokių prekyviečių. 13. Kaip galvojate, ar gydytojai rekomenduoja pacientams rusiškus maisto papildus? Taip Ne 14. Pacientai/klientai daţniausiai atėję pas Jus: Klausia patarimo, kokį maisto papildą išsirinkti Ateina jau ţinodami kokio papildo nori Perka gydytojo rekomenduotus maisto papildus 15. Ar pirkėjams svarbu, kokioje valstybėje pagamintas maisto papildas? Taip Ne

61 16. Kurios valstybės gamintojų papildus pacientai renkasi daţniau? 61 Daţniau renkasi Lietuvoje pagamintus papildus Daţniau renkasi rusiškus papildus Daţniau renkasi uţsienio gamintojų papildus (ne rusiškus ) 17. Kaip manote, ar yra skirtumas tarp rusiško maisto papildo ir ne rusiško jo analogo? Taip, rusiški veiksmingesni Poveikis vienodas, skiriasi tik kaina Taip, ne rusiški yra veiksmingesni Nematau jokio skirtumo Manau, jog ne rusiški yra saugesni vartoti 18. Kaip manote, kaip pasikeitė papildų paklausa vaistinėse, kai Lietuvą uţplūdo rusiški maisto papildai, kurie parduodami ne vaistinėse? Papildų paklausa ţenkliai sumaţėjo Papildų paklausa truputį sumaţėjo Papildų paklausa nepakito 19. Kaip manote, kokios pagrindinės problemos susijusios su rusiškų papildų prekyba ne vaistinėse? prastos laikymo sąlygos dauguma papildų nenotifikuoti Lietuvoje neuţtikrintas preparatų saugumas pardavėjų kvalifikacijos stoka prastos gamybos sąlygos abejotina pradinių medţiagų kokybė nepatvirtintas maisto papildo originalumas, pakuotės turinys didelė rizika sveikatai vartojant reikalavimų neatitinkantį maisto papildą galimas papildo uţteršimas toksinėmis medţiagomis

62 62 2 priedas KAUNO MIESTO VISUOMENĖS VAISTINIŲ PACIENTŲ NUOMONĖS APIE TREČIOSIOSE ŠALYSE PAGAMINTŲ MAISTO PAPILDŲ PREKYBĄ NE VAISTINĖSE TYRIMAS ANKETA Esu LSMU V kurso studentė Gintarė Birštonaitė. Renku anketas magistro baigiamajam darbui. Ši anketa yra anoniminė. Surinkti duomenys bus panaudoti rengiant mokslinį darbą, visi rezultatai bus pateikiami tik apibendrinti, nebus nagrinėjami atskiri atvejai. Šiuo moksliniu darbu siekiama įvertinti veiksnius lemiančius rusiškų maisto papildų populiarumą ir jų vartojimo ypatumus bei visuomenės nuomonę apie prekybą papildais Kauno mieste, ne vaistinėse (papildų parduotuvėse, kioskuose) Pildymo pavyzdys: tinkantį variantą paţymėkite varnele: Taip Ne 1. Kaip daţnai perkate maisto papildus? Vieną-kelis kartus per mėnesį Vieną-kelis kartus per metus Vieną-kelis kartus per pusmetį Nevartoju maisto papildų 2. Kokius papildus vartojate? (pažymėkite visus tinkamus variantus) Multivitaminus Mineralines medţiagas (pvz.: kalcį, magnį ir kt.) Nervų sistemai Odai,plaukams, nagams Vieno vitamino preparatus (pvz.: vit.c, vit.a ir kt.) Kaulams ir sąnariams Sportuojantiems Lieknėjimui Atminčiai gerinti Virškinimui gerinti Širdţiai Akims Imunitetui stiprinti 3. Ar Jūsų draugai, giminaičiai perka rusiškus maisto papildus? Taip, kartais Taip, daţnai Retai Ne, niekada Neţinau 4. Kur daţniausiai perkate papildus? Vaistinėje Turguje/ Papildų parduotuvėse/ kioskuose Prekybos centre Internete Iš privačių asmenų, jų namuose 5. Ar vaistinėje randate visus papildus, kurių ieškote? Taip Ne Kai kuriuos papildus randu tik prekybos vietose, kuriose prekiaujama rusiškais papildais 6. Kaip manote, kokios pagrindinės problemos susijusios su rusiškų papildų prekyba ne vaistinėse? (galimi keli variantai) prastos laikymo sąlygos abejotina pradinių medţiagų kokybė dauguma papildų nenotifikuoti nepatvirtintas papildo originalumas, (neregistruoti) Lietuvoje pakuotės turinys neuţtikrintas preparatų saugumas didelė rizika sveikatai vartojant pardavėjų kvalifikacijos stoka reikalavimų neatitinkantį maisto papildą prastos gamybos sąlygos galimas papildo uţteršimas toksinėmis medţiagomis 7. Ar Jūs perkate rusiškus maisto papildus? (jei atsakėte TAIP, pereikite prie 8 klausimo; JEIGU NE PEREIKITE PRIE 13 KLAUSIMO.) Taip, kartais Taip, daţnai Retai Ne, niekada

63 63 8. Ar rusiškus maisto papildus perkate daţniau nei kitus? Rusiškus papildus perku daţniau nei kitus Rusiškus papildus perku rečiau nei kitus Teko kelis kartus pirkti rusiškus maisto papildus 9. Kas lemia rusiškų papildų pasirinkimą? (pasirinkite kelis Jums priimtiniausius variantus) Kaina Manau, kad jie natūralesni negu kiti Esu pripratęs/usi vartoti rusiškus papildus, vartoju juos daug metų Nerandu atitinkamo papildo ne rusiško analogo Manau, kad šie papildai yra kokybiškesni nei kiti Didelė šių papildų įvairovė Veikia stipriau negu ne rusiški analogai Kita...(įrašykite) 10. Ar jaučiate skirtumą vartodami rusišką papildą ir kitoje šalyje pagamintą jo analogą? Taip, kitose šalyse pagaminti papildai veiksmingesni Taip, rusiški papildai veiksmingesni Skirtumo nepastebėjau 11. Ar kada nors pavartojus rusišką maisto papildą Jūs pasijutote prastai, atsirado nepageidaujamų maisto papildo poveikių? Taip, 1 kartą Taip, kelis kartus Taip, daţnai Ne, nepasitaikė 12. Iš kur suţinojote apie vietą, kurioje perkate rusiškus papildus? Rekomendavo draugai Perskaičiau internete Atsitiktinai pastebėjau prekyvietę Pamačiau skelbimą gatvėje, laikraštyje, skelbimų lentoje 13. Ar pritariate rusiškų maisto papildų prekybai turguje, kioskeliuose, ţmonių namuose? (jeigu atsakėte NE, pereikite prie 14klausimo, jeigu atsakėte taip pereikite prie 15 klausimo) Taip Ne 14. Kodėl nepritariate rusiškų maisto papildų prekybai ne vaistinėse? (įrašykite) Ar perkate vaistinėse parduodamus rusiškus maisto papildus? Taip Ne Nepastebėjau, kad jų galima įsigyti vaistinėje 16. Jei papildą perkate ne vaistinėje, ar jums svarbu aptarnaujančio asmens kvalifikacija? Taip, noriu, kad mane aptarnautų specialistas Ne, man nesvarbi aptarnaujančio asmens kvalifikacija 17. Ar perkant Jums reikalingas patarimas, ar jau būnate nusprendę iš anksto koks papildas jums reikalingas? Taip, noriu, kad man patartų specialistas Ne, ateinu apsisprendęs/usi kokio papildo man reikia Prieš pirkdamas/a apie papildą pasidomiu internetiniuose puslapiuose/forumuose 18. Ar svarbu, kokioje valstybėje pagamintas papildas? (jei atsakėte TAIP, pereikite prie 19 klausimo) Taip Ne

64 Pasirinkite, kurios valstybės gamintojų papildus mėgstate labiau? labiau mėgstu Lietuvoje pagamintus papildus labiau mėgstu rusiškus papildus labiau mėgstu uţsienio (ne rusiškus ) gamintojų papildus 20. Kaip manote, ar rusiški maisto papildai parduodami ne vaistinėse yra saugūs vartoti? Taip Ne Neţinau Nemanau, kad papildų saugumas priklauso nuo valstybės, kurioje jie pagaminti 21. Kaip manote, ar sunku rasti prekyvietę Kaune (ne vaistinę), kurioje galima įsigyti rusiškų papildų? Taip Ne 22. Ar Jūsų gydytojas Jums kada nors patarė vartoti rusišką maisto papildą? Taip Ne Dėl papildų vartojimo su gydytoju nesikonsultuoju 23. Amţius: 18-30m 31-50m 51m. ir vyresnė/is 24. Lytis Moteris Vyras 25. Gyvenamoji vieta: Miestas Kaimas Kita...(įrašykite) 26. Išsilavinimas: Pradinis Vidurinis Šiuo metu studijuoju Aukštesnysis/aukštasis neuniversitetinis Aukštasis AČIŪ UŽ JŪSŲ SKIRTĄ LAIKĄ PILDYTI ANKETĄ! JŪSŲ NUOMONĖ LABAI SVARBI. ANKETOS PILDYMO DATA ANKETOS NR. Pildo tyrėjas

65 65 3 priedas Respondentų pasiskirstymas pagal maisto papildų vartojimą (proc.) m. (Barzda ir kt.) [18] 4 priedas 1lentelė. Maisto papildų vartojimas JAV, pagal NHANES duomenis NHANES apklausa % suaugusiųjų 50 m. % suaugusiųjų >50 m. NHANES I, (Block ir kt.) 22% 27% NHANES II, (Koplan ir kt.) 33% 39% NHANES III, (NCHS) 40% 46% NHANES (Radimer ir kt.) 45% 60% NHANES (Bailey ir kt.) 45% 67%

66 66 5 priedas Mažmeninės prekybos maisto papildais augimas JAV 6 priedas 70% 69% 68% 67% 66% 65% 64% 63% Maisto papildų vartojimo paplitimas (proc.) CRN duomenimis m. 7 priedas Vaistų klastotės Rusijos rinkoje m.