Autoril1 nuomone ne visada sutampa su redaktoril1 kolegijos nuomone.

Transcription

1 LIE TU V as

2 UDK 902/904(475.5) Li301 Redaktoriq kolegija: Algirdas Girininkas (ats. redaktorius) (Lietuos istorijos institutas) Vytautas KazakeiCius (Lietuos istorijos institutas) Mykolas Michelbertas (Vilniaus uniersitetas) - Ealds Mugureics (Latijos uniersiteto Latijos istorijos institutas) Vytautas Urbanaicius (Pili"E tyrimo centras "Lietuos pilys") Gintautas Zabiela (sudarytojas) (Lietuos istorijos institutas) Autoril1 nuomone ne isada sutampa su redaktoril1 kolegijos nuomone. ISSN ISBN Lietuos istorijos institutas, 2001 Straipsniq autoriai, 2001

3 LIETUVOS ARCHEOLOGIJA T. 21, p ISSN XII XIII A. ZIEMG " LAlnOJI ERNEST AS V ASILIAUSKAS.{VADAS. SALTINIQ APZVALGA. Atases kapinynas, m. - Puodini4 kapinynas, , 1942, m. - Mezuotnes Pereinamuoju laikotarpiu is XI i XII- iyko nemaia esmini4 pakitim4 iairiose ziemgali4, taip pat kitl! balt4 gyenimo srityse - ekonomineje, etnineje, socialineje, politineje bei dasineje sferose. Inoacijos iikineje srityje, kurios pirmiausia X-XI a. pasieke sarbiausius Ziemgalos ekonominius centrus, XII- isplito po is,,! region,,!. Tai nuleme iso krasto iikio pakilim,,!. Tuo pat metu, XI a. iduryje - XII a. iduryje, susijpneja ekonominiai rysiai su skandinaais, 0 eliau - XII- zemutiniame Padauguyje suaktyeja rus4 bei okieci4 eikla. 14 interesai siame regione tampa ne tik ekonominiai, bet ir kariniai politiniai. Etnineje sferoje sparciai unifikuojasi bal1l! kultiira. Vyksta ir dasines sferos pokyci4 - suaktyeja rysiai su krikscionybe. Pasak kai kuri4 tyrinetoj4, XII- pakito klimatas - gerokai nukrito temperatura, padregnejo (KoJIe6amUl, 1988, c. 370; Bukantis, 1996, p. 14). Visi sie pokyciai atsispindi to meta rasytiniuose saltiniuose bei tyrinetuose archeologiniuose paminkluose. RaSytiniai saltiniai apie Ziemgalq, joje ykusius po- Iitinius iykius bei gyenamqsias ietoes nera gausiis. Thi 1254 m. Ziemgalos dalybos aktas, 1272 m. Sparne- DeS ir Duobenes dalybos aktai, Henriko Latio, Lionijos eiliuotoji kronika, Hermano Vartberges kronika bei kiti istoriniai dokumentai. Palyginti su Latijos Ziemgala, rasytini4 saltini4 apie Lietuos Ziemgalos dalj ra gerokai maziau. iek tiek daugiau duomen4 apie XII-laikotarpi Ziemgaloje teikia archeologiniai duomenys. XII archeologiniai paminklai lietuiskoje bei latiskoje Ziemgalos dalyse tyrineti netolygiai. Latijoje 1895,1936, m. buo tyrinetas Ciemaldes archeologini4 paminki4 kompleksas (kapinynas, gyeniete) (Boy, 1896; Graudonis, 1977; 1994), 1932 m. - archeologini4 paminkl4 kompleksas (2 kapinynai, gyeniete, piliakalnis) (Q-inters, 1939a; 1939b; Atgazis, 1970; 1971), 1976 m. - Silini4 kapinynas (Caune, 1987),1866,1892, m. - Teretes archeologini4 paminkl4 kompleks as (gyeniete, papilys, piliakalnis, alkakalnis) (EpHBKaJIHe, 1959), 1978 m. - Kamardes piliakalnis (Daiga, 1979), 0 Sparn4 pili a kalnyje (UrUms, 1977, p. 198), Auriuose (Atgazis, 1996) rasti iobiai. Skirtingai nei Latijos Ziemgaioje, XII- pa minklai Lietuos Ziemgalos dalyje maziau tyrineti. Pz., 6 desimtmetyje buo tyrinetas adinamasis Zeigaicio piliakalnis Zagareje - tai leido ji datuoti iki (Nauduzas, 1959b), m. yky Zalgoroieji archeologiniai tyrinejimai patikslino jo chronoiogij,,!- XII- ir XVI-XVII a. (Jarockis, 2000) m. tyrineti Sidabres komplekso (2 piliakalniai ir kapinynas) likuciai (V-) (Merkeicius, 1998),01999 m. - Raktues piliakalnis Zagareje (V-) (Vasiliauskas, 2000, p ). Nartauciuose rastas XII a. datuojamas 10- bis (Kunciene, 1972, p. 250, pay. 15). Latijos Ziemgaloje siuo metu istirta apie 1200 ka- P4, datuojam4 V-, ir tik 25 kapus galima skirti XII-: 4 rasti Mezuotnes kapinyne, MeZuotnes Centro - 1, Puodini4-4, Silini4-3 (isi Bauskes r.), Atases - 3 (Duobeles r.), Ciemaldes -10 (Jelgaos r.), nors kape Nr. 28(1) rasta latgaliskos kilmes papuosal4- antkakle ir apyrankes, kas liudyt4, kad jame buo palaidota latgale, sio kapo medziaga bus panaudota darbe. Atsitiktiniai radiniai buo rasti Kugren4, Zeltini4, Stiirys4, Capan4, Mazrok4, Bauskes apyl. (Bauskes r.), Sesaos, Puj4, Kakuzen4 Myklos Kalno (Jelgaos r.), Auces, PUOC4, Guntini4, KieCi4, Priedulaj4 (Duobeles r.), RusyS4-DebeS4 (Saldus r.) ir kt. (pa. 1). Lietuos Ziemgalos gelezies amziaus kapinynai yra taip pat placiai tyrineti ir siuo metu istirta apie 1100

4 1976; 1984). Tyrinejimq metu buo rasti 12 degintiniq ir griautiniq kapq, datuojamq, dalis jq buo tik su ziemgaliskq jkapiq komplektais (kapas Nr. 31, 60),0 kitq etnines priklausomybes nusta-....,... tytl nelffianoma - ar zemalcllj, ar ziemgaliq, todd analizei buo panaudota isa sio laikotarpio kapq medziaga. Tikriausiai dalis siq kapq - ziemgaliq pabegetiq, minimq Lionijos eiliuotoje kronikoje, kapai. Kad laidota ir kitose laidojimo ietose, patirtina -30 atsitiktiniai radiniai is Kiburilj, Sukioniq (Pakruojo r.), SIepsniq, o 1l. V 1 - Tyrineti kapinynai Tyrineti piliakalniai Tyrinetos gyenietes Lobiai Atsitiktiniai radiniai Linksmenq-KurmaiCiq, Rudiskiq (J oniskio r.), PapiIes (Akmenes r.), Noraisiq, Lepsiq (Siau!iq r.) ir kt. (pa. 1). Taigi palyginti tyrinettj XII ziemgaliq kapq skaiciq su ankstesniu periodu, jq yra labai rnazai - apie Sio straipsnio tikslas - apzelgti Ziemgaliqlaidose~ XII-X III a., 0 analizei subjektyiai buo pasirinkta tik neabejotinai XII- datuojama archeologine medziaga. 1 pay. XII- archeologiniai paminklai Ziemga]oje: 1-Auee, 2 - Priedulajai, 3 - Auriai, 4 - Bauskes apylinkes, 5 - Bubiai, 6 - Atase, 7 - Kietes, 8 - Puodiniai, 9 - Ciemalde, 10 - Debesai-Rusysai, 11 - Duobele, 12 - Zieduonskuola, 13 - lakstaiciai-meskiai, 14 - Siliniai, 15 - lurgaiciai, 16 - Kalnelis (Sidabre), 17 - Kamarde, 18 - Kiburiai, 19 - Lepsiai, 20 - Linksmenai-KUllllaiciai, 21 - Mezuotne, 22 - Mezuotnes Centras, 23 - Mezuotnes daras, 24 - Kugrenai, 25 - Zeltiniai, XII-XIII A. Kaip ir ankstesniuose perloduose, XII- ziemgaliq kapinynai jrengti aukstesnese smelingose ietose, upiq pakrantese. Pz., Mezuotnes kapinynas jrengtas ddiniajame Lielupes krante, 0 Ciemaldes ir Mezuot 26 - Kakuzenai Myklos KaIno, 27 - Nartauciai, 28 - Guntines, 29 - Sparnai, 30- NOIaisiai, 31 - Papile, 32 - Pairyte-Gudai, 33 - PuoCiai, 34 - Rudiskiai, 35 - Sesaa, 36 - Pujos, 37 - Slepsniai, 38 - Sukioniai, 39 - Terete, 40 - Zagares apylinkes, 41- Zagare (Raktue), 42 - Zagare (Zelgaitis). E. Vasiliausko brezinys. ZIEMGALIl) LAIDOSENA V-XI a. datuojamq kapq , m. tyrinetame Pairytes-Gudq kapinyne (Akmenes r.) (Vaskeiciiite, 1989, p ) rasti 3 degintiniai kapai (Nr. 46, 61, 77) su ziemgaliskq jkapiq komplektais. Kitq kapq (Nr. 71, 72, 81) etnines priklausomybes (kursiai ar ziemgaliai) nustatyti neimanoma, taciau jq medziaga bus panaudota analizei. Papildomq duomenq apie ziemgaliqlaidosen'l suteike apie 15 krn i pietus nuo Siauliq nutol«s Jakstaiciq-Meskiq kapinynas (Siauliq r.) (tyrinetas , 1983 m.). Pasak archeologo V. UrbanaiCiaus, siame kapinyne V-VI ir X- buo palaidoti 2 etniniq grupiq atstoai - zemaiciai ir ziemgaliai (Urbanaicius, 1974; nes Centro - kairiajame, Siliniq - desiniajame Nemunelio krante, Puodiniq - kairiajame Musos krante, Atases - kairiajame Sepaines krante ir t. t. Visuose kapinynuose, kuriuose buo rasti XII- kapai, buo laidota ir ankstesniu periodu. Beeik isuose galima atsekti laidosenos t«stinum'l, isskyrus ien'l-j akstaiciq-meskiq, kuriame laidosena nutriiko XI a., ir nauji kapai jkasti tik Beeik isuose kapinynuose XII- kapai sudaro atskiras chronologines grupes - panasiai kaip ir ankstesnio laikotarpio ziemgaliq kapinynuose. Pz., Atases kapinyno XII- kapai yra akarineje tyrineto kapinyno dalyje, 0 Ciemaldes - pietineje ka- 336

5 -),, ISimtis - Silini4 kapinyno degintirus kapas Nr. 5, kurio duobe buo netaisyklingo oalo folmos (Caune, 1987, p. 47), 0 Pairytes-Gud4 kapinyno k. Nr. 77 kapo duobe buo apskritimo folmos. Griautiruuose kapuose osteologine medziaga islikusi labai prastai. Kai kuriuose kapuose buo rasti tik kai kuri4 kaul4 (daugiausia kaukoles, rank4 bei koj4) fragmentai. Todel mirusi~q orientaimll pasau - Plan YOn lid saliq atzilgiu buo galima nustatyti tik pagal kapo duobiq kryp 1',..., Zeemallien. I ti, kaulq fragmentq padeti kape bei ikapiq issidestymll. Tokiu biidu is 24 kapq buo nustatyta 23 kapq kryptis. Nustatyta, kad dominao PR S-S-PR (40 proc.), SR-PV-PV SR (24 proe.), S-P (20 proe.) laidojimo kryptis (pa. 3). Taigi duobes orientuotos S-P kryptirnis su nedideliais nukrypimais i V ar R (lent. 1). Zu1Tultl..., '"... ".. ~ '.."-'.... ",..- :::.... ' ' '..' ' Panasios laidosenos kryptys nustatytos ir ankstyesnio periodo ziemgaliq kapinynuose. Del minet4 priezasciq buo galima nustatyti tik 9 palaidotq zmoniq ti. Moterys daugiausia A Co \)C \ e T laidotos i (is iso 4 atejai), reciau - SV; S-SV; V-SY. Nustatyta tik ieno yro laidojimo kryptis - PR (lent. 1). Kaip ir ankstesniu laikotarpiu, yrai ir moterys laidoti priesingomis kryptimis. Pz., Mezuotnes kapin ne moterys guldytos galomis i V; 0 yrai i PR, Ciemaldes - 2 pay. CiemaJdes kapinyno kapl! issidestymo planas (pagal K. Boy, 1896, S. 7). moterys i PV; P-PV; 0 yrai SR. Priespriesine yrq ir moterq kap4 pinyno dalyje (pa. 2). ISimtis - JakStaiciq-Meski4 kapinynas, kuriame kapai issidesty po isll kapinyno teritorij'l. Dauguma kapq buo apardyti iikines eiklos. Tyrinetuose XII- ziemgaliq kapinynuose buo nustatyti 2 laidosenos biidai - griautinis ir degintinis. 2 degintiniai kapai buo rasti Siliniq, po 6 degintinius kapus buo rasta JakstaiCiq-Meskiq ir Pairytes-Gud4 kapinynuose. Tiek degintini4, tiek griautiniq kapq duobes buo staciakampio formos suapalintais kampais, apie x70-80 em dydzio, iairaus gylio em (lent. 1). orientaeija nustatyta latgaliq (Latijas, 1974, p. 222), kursiq (Latijas, 1974, p. 186) ir kai kuriuose zemai Ciq (Vaitkunskiene, 1999, p. 115) kapinynuose (pa. 3). Vienuose kapinynuose laidojimo kryptis XII nesikeicia (Puodiniq, JakStaiciq-Meski4), 0 kituose pasikeicia. Pz., Mezuotnes kapinyne X-XI a. dominao V-R kryptis, 61iau isigali S-P (Latijas, 1974, p. 213). Mirusieji, kiek payko nustatyti, laidoti aukstielninki. JakStaiCiq-Meskiq moters kape Nr. 60 kairioji ranka buo padeta ant kairiojo peties, 0 desinioji - ant kriitines. Puodiniq kapinyno moters kape Nr. 10 ran-

6 llentele Kapinynas Kapo Kapo NT. ripas Lyris Orientacija Kapo d dis em Atases 2? M?...:A~t..::.as:..:e..::.s =3= ;?,----=-=--1 SV-PR??? Kapo ~isem -'A-:"'-t-"-as'--:e..:.s '4:----:?:----:V:-:-- ~Sr:V~--:P:::R::-----;~?~ ::?--- Puodiniai 9 G S*-P 25 Puodiniai 10 G S-P 25 Puodiniai 11 G S-P 25 Puodiniai 14 G M Ts-p 30 Ciemalde 21 G -:M-:-- PV-::::S:c::R ---t :: 5 -=-0-- Ciemalde 22 -G'--- M 90 Ciemalde 23 G V SR-PV 75 Ciemalde 24 G M 65 Ciemalde 25 -G---- V SR-PV 50 ~~~~---~~~-- Ciemalde 26 G M P-PV-S-SR 60 _C~I:..;:. e.:.:m:..;:.a7'ld:-:e ::2:..,,7...,...,..,. G~_ -M---+-SV- PR 60 Ciemalde 28 1 G M PV-SR Ciemalde 29 2'-- G M PV-SR Ciemalde 3i -G~- M P-PV-S-SR --~~---- lakstaiciai-meskiai 19 G? S-P lakstaiciai-meskiai 21 D? PR-SV lakstaiciai-meskiai 31 D M PR-SV 210x80 215x80?x70 lakstaiciai-meskiai 44 D M PR-SV 230x80???? Chronologija XII a. 1,...' XII a. id. XII a XII- sand. Xlll a. XII a. 2...: - XII- sand. Xlll a. XII a. 2...: - XII- sand. Xlll a. Xlll a. XII a. 2..E.: - XII- sand lakstaiciai-meskiai 44a? V R-V 23Ox80 50 lakstaiciai-meskiai 59 D V PR-SV 240x70 60 lakstaiciai-meskiai 60 G M S-SV-P-PR 200x70 ~8~0~_+X~~II~a::...::..2..E.: - XII- sand. lakstaiciai-meskiai 64? S-SV-P-PR 80 lakstaiciai-meskiai 1d D? lakstaiciai-meskiai 2d D V? lakstaiciai-meskiai 3d D V? Siliniai 3 D Siliniai 5 D V Siliniai 9 G R-SR-V-PV Mezuotne 25 G V PR-SV Mezuotne 26 G M SV-PR Mezuotne 27 G M SV-PR MeZuotne 33 G Mezuotnes Centras 71 G? M? ~~V-R-PR 80x200 20Ox70 200x x x Xlii a XII a XII- sand. XII a. 2...: - XII- sand. XII a. 2...: - XII- sand. XII a. XII a. XII a. 2..E.: - XII- sand. XII a. 2..E.: - XII- sand. XIIa.1)~.. Pa~-Gudai 46 D...:M~_+-...:2:..:0:..;:.Ox:..:...- -,,-:--- ~n:-:rn-= Pa~-Gudai 61 D ~M:-: _:-=-=~ 5:-::0...:X~~l::-X~~"~I~a::... Pa~-Gudai 71...:D~_+-V=----_+- 165x75 _4;.::0...:X:-=::II:...-X=:-=III::::-::a.:......, Pa~-Gudai 72 ~D:: :-:--- 8:,.:6,...XS":-0::---_ --:-: --:X=II=--X_III a. ---l Pa~e-Gudai 77 D M 6Ox D S~R-P-PV 170XSO =3=4~~~...I...- _ :.--- nautims, - e mtmls. a s mtos ral es ro 0 mltusio 0 alos orientaeii1:_. kos buo padetos ant pilo, 0 Nr. 11 rankos buo nedaug sulenktos per alkunes. MeZuotnes Centro kape Nr. 71 palaidotosios kairioji ranka (?) buo ufdeta ant juosmens, 0 desinioji - ant desiniojo peties. Kai kurie mirusieji buo palaidoti karstuose. Degintiniuose kapuose kaulai kartu su pelenais buo suberti 3 bildais: 1) isbarstyti po is,! kap'!; 2) supilti i 2-4 em storio sluoksni; 3) i kap,! iberti tik keli fragmentai. Kartais po degintiniais kaulais rasta medfio liekanq. y Zmoniq pasau!efiilra Ierne mirusiqjq lyd6jimo i an,! pasauli apeigas. Todel jau nuo akmens amziaus iki krikscionybes isigalejimo kapuose randama darbo irankiq, ginklq, papuosalq, namq apyokos, retkarciais su magija susijusiq daiktq. Griautiniuose kapuose papuosalai ir drabuziq 1iekanos rastos taip, kaip ir buo nesiotos, 0 darbo irankiai ir ginklai - nustatytose ietose (pz., kiriai yrq kapuose prie keliq, moterq kapuose prie kojugalio- 338

7 KurSiai Ziemgaliq teritorijose (VaSkeiciiite, 1989, p. 62). (?) 2 grupei skiriamas gelezinis kiris, rastas MeZuotnes kapinyno k. Nr. 25. (pa. 5:4), kuris primena M tipo (pagal J. Petersenll), taciau skirtumas - apatine sio kirio dalis tiesiai nuskelta. Pagal ikapi\l komplekta, sis kiris datuojamas XlI a....,~,......,. ~ Zemgaliai Ietigaliai pagal p:noa, skiriami i 2 grupes - imoinius ir ite- namuoslus. 1 groupe - imoiniai. 1 pogrupio geleziniai imoiniai ietigaliai yra ilga grakscia plunksna rombinio skerspjiiio ir ilga plona p:noa. Jie rasti Ciemaldes kapinyno k. Nr. 23 (Boy, 1896, taf. VIII:2), Atases kapinyno Ie. Nr. 3., JakStaiciq-Meskiq kapinyno k. Nr. 2d (Urbanaicius, 1974, AukStaici (?) \\\ /II... Kapl! kryptis neaiski. Ziemgalil! paplitirnas uz tradicinil.! ribl.!. Kaimyninil.! gencil! paplitimas ZiemgaJoje. ZiemgaJil! gyenamoji teritorija. p. 65). Pasak tyrinetojq, sie ietigaliai paplitc( kursiq, reciau ziemgaliq teritorijose, datuojami XI- (Latijas, 1974, p. 243, lent. 54:4). 2 pogrupio geleziniai imoiniai ietigaliai, siaura ilgo istc(sto trikampio formos plunksna, stai giai uzsikertancia prie imoos, 3 pay. XII- pajaidojiml.! orientacija Ziemgaloje. E. Vasiliausko breiinys. rasti Pairytes-Gudq kapinyno peiliai lenkta nugareie (reciau prie rankq (Meruotnes Centro kapinyno k. Nr. 71), ylos). Degintiniuose kapuose ikapes, kaip ir deginti kauliukai, buo issklaidytos po isll kapll arba sudetos i kriieles. lkapes. Del ribotos apimties straipsnyje pateikti tik radiniai, aptikti XII- ziemgaliq kapuose be analogijt! kituose baltq bei jq kaimynq krastuose. XII- ziemgaliq kapuose, kaip ir ankstesniu laikotarpiu, randami ginklai - kalaijai, kiriai, ietigaliai. T tipo kalaijo Zalarinis sidabruotas skersinis (pagal V. Kazakeiciq) eicius, 1996, p ) buo rastasataseskapinyno Ie. Nr. 4 (pa. 4:7). Datuojamas XII a. Kirius galima skirti i 2 grupes. 1 grupei skiriami placiaasmeniai geleziniai koos kiriai, rasti Ciemaldes kapinyno k. Nr. 25 (Boy, 1896, taf. IX), JakStaiciq-Meskiq kapinyno k. Nr. 2d, 3d, 44a, bei panasiis nedideli - Siliniq kapinyno k. Nr. 5 (Cau De, 1987, pay. 5:7). Tokie kiriai datuojami XI- ir randami kursiq, zemaiciq, seliq, latgaliq bei rytiniq k. Nr. 71, Jakstaiciq-Meskiq kapinyno k. Nr. 59 (UrbanaiCius, 1976, pay. 15), Tereteje (Latijas, 1974, lent. 54:6). Aptinkami lyiq, kursiq, ziemgaliq, zemaiciq gyenamose teritorijose (Latijas, 1974, p. 243; Volkaite-Kulikauskiene, 1981, p. 13, pay. 3:5). Pasak R. Volkaites-Kulikauskienes, pagrindinis jq naudojimo laikas buo XI a., taciau artoti dar ir XII a. (Volkaite-Kulikauskiene, 1981, p. 13). Latiq tyrinetojai juos datuoja Xl- (Latijas, 1974, p. 243). 3 pogr upia gelezinis imoinis ietigalis lauro lapo plunksna su aiskiu perejimu i imoll rastas Pairytes-Gudq kapinyno k. Nr. 81. Pasak I. Vaskeiciiites, tokie ietigaliai dafnesni kursiq kapuose (VaSkeiciiite, 1989, p. 62, pay. 9:7). 2 grupe - iteriamieji. 1 pogrupis. GeleZiniai iteriamieji ietigaliai yra zeberklo formos, tordiruotu lankeliu, su iena uzbarzda. Tokiq rasta Ciemaldes kapinyno k. Nr. 25 (Boy, 1896, taf. IX), Jakstaiciq-Meskiq kapinyno k. Nr. 59, 3d (Urbanaicius, 1974, p. 65). Sie ietigaliai dafniau-

8 4 maldes kapinyno k. Nr. 23, 27, Pairytes-Gudq kapinyno k. Nr. 46 (pa. 6:4), 71, 81, JakstaiCiq-Meskilj kapinyno k. Nr. 44a, 59, 60 (pa. 7:18)), peiliqlenkta 1 o 2 nugareie (MeZuotnes kapinyno k. Nr. 26, 27, Mefuotnes Centro kapinyno k. Nr. 71, Puodiniq kapinyno k. Nr. 11, 14, Ciemaldes kapinyno k. Nr. 21, 24, JakStaiciq-Meskiq kapinyno k. Nr. 2d, 44, Mezuotnes kapinyno k. Nr. 26, 27, Puodiniq kapinyno k. Nr. 14), ylq (MeZuotnes kapinyno k. Nr. 27, Siliniq kapinyno k. Nr. 9, Ciemaldes kapinyno k. Nr. 21, 28(1), Jakstaiciq-Meskiq kapinyno k. Nr. 60), smiltainio ir siferiniq erpstukq (Ciemaldes kapinyno k. Nr. 31(4), Pairytes-Gudq kapinyno k. Nr. 46 (pa. 6:5)). Papuosalai. Pagal fuokcijas skiriami i keletq grupiq - kaklo, kriitines, rankq. Kaklo papuosalus sudaro antkakles ir kaklo papuosalai; sudaryti is stiklo karoliq, zalariniq iijelilj, 5 kauri kiauteliq. I 6 8, o pay. Atases kapinyno k. Nr. 4 ikapes: 1,2 - iijiniai ziedai, 3, 4, 8 - kryzeiiai, 5 - iijines apyrankes fragmentai, 6- raktas, 7 - kaiaijo skersinis, 9 - zanguciai (LVM A 10700:11, 12,3,6,8, 7, 1, 2, 3). D. Zemltes piesinys. - siai aptinkami kursiq teritorijose ir datuojami XI (Volkaite-Kulikauskiene, 1981, p. 9, pay. 1:2; VaSkeiciilte, 1989, p. 63). Kiti iteriamieji ietigaliai su 2 uzbarzdomis rasti Pairytes-Gudq kapinyno k. Nr. 81 (Vaskeiciiite, 1989, p. 63, pay. 9:6), JakStaiciq-Meskiq kapinyno k. Nr. 2d. Datuojami XI-, biidingi kursiams, bet randama ir priisq kapuose (Vaskeiciiite, 1989, p. 63). 2 pogrupis. Geleziniai iteriamieji ietigaliai laura lapa plunksna rasti Pairytes-Gudq kapinyno k. Nr. 71 (VaskeiCiiite, 1989, p. 63, pay. 9:4), Mezuotnes piliakalnyje ir ats. Kalnelio II piliakalnio aplinkoje (JIKM, 4 GEK Nr. 8974). Latijos archeologai juos datuoja XII a. (Latijas, 1974, p. 304, tab. 79:32). Taciau, remiantis ikapiq kompleksu bei analogijomis, ji reikia datuoti eiesniu - laikotarpiu. Darbo irankiai. Kaip ir ankstesniu periodu, XII ziemgaliq kapuose randama darbo irankiq (edegq (Ciemaldes kapinyno k. Nr. 26), peiliq (Cie- 5 pay. Mezuotnes kapinyno k. Nr. 25 ikapiq detaie: 1-liedas pastorinta, papiatinta priekine dalimi su tordiraimoir susuktos ieiutes imitacija, susikeicianciais gaiais, 2 - zoomorfinis pakabutis, 3 - sarstykliq peteiis, 4 - kiris (LVM A 9624:7,6,5, 10). D. Zemltes pidinys. 340

9 ats. SIepsniq (Vasijausks, 2000, p. 63, pay. 2:2), Papiles (SAM, GEK 202:20) kapinynuose. Datuojamos XII- 3 grupe. Zalarine antkakle platejanciais galais, kuriuose sukabinti trapeeiniai pakabuciai, rasta Ciemaldes kapinyno k. Nr. 28(1) (Graudonis, 1977, p. 39, pay. 8:17). Tokios antkakles buo paplitusios latgaliq gyenamosiose teritorijose, kuriose jos atsirado apie 1000 m. (Snore, 1994). Kaklo papuosalai, sudaryti is stikio karolil/:, zalarinil/: jijelil/:, kauri kiautelil/:, rasti JakStaiCiq-Meskiq kapinyno k. Nr. 44a, 60 (pa. 7:4) (Vasiliauskas, 1999, pay. 10), Puodiniq kapinyno k. Nr. 14, Mezuotnes kapinyno k. Nr. 26, 27, Mezuotnes Centro kapinyno k. Nr. 71, Ciemaldes kapinyno k. Nr.21, 22, 24, 26, (Boy, 1896, taf. VIII:1, 5, IX:1, e), 28(1), 29(2), 4(31), Atases kapinyno k. NrA. Visi sie papuosalai rasti moterq kapuose, isskyrus Atases kapinyno k. Nr. 4 ir Jakstaiciq-MeSkiq kapinyno k. Nr. 44a. Kriitines papuosalai - bene gausiausia papuosa Iq grupe, kurill sudaro pasagines seges, plokstines seges, smeigtukai bei sudetiniai kriitines papuosalai, sudaryti is grandineliq, jq laikikliq, skirstikliq bei i jas prikabintq pakabuciq. Pasagines seges pagal galq formll galima suskirstyti i sias grupes: eilindriniais, storejanciais ir platejanciais, buozeles formos, gyuliniais galais. Apie sias 5 6 pay. Payirytes-Gudq kapinyno k. Nr. 46 ikapes: 1, 2 - smeigtukai astuonlapio dobilo lapo formos galutemis, 3 - susukta yielute, 4 - peilis tiesia nugarele, 5 - erpstukas (A. Cholodinskiene, 19785). radiniq grupes rase latiq arebeologai E. Brykalne, A. Vijupas ir estq arebeologe M. Magi-LOugas. Todel skirstant pasagines seges, rastas Ziemgaloje, bus naudojamasi jq sudaryta tipologija. Zalarine pasagine sege cilindriniais galais rasta tik iena - Siliniq kapinyno k. Nr. 3, jos lankelis yra trikampio skersinio pjiiio (Caune, 1987, p. 47, pay. 7:7). Pasagines seges daugiakampiais galais. Antkaklis yra trijq grupiq. 1 grupe. XII a. I puses kapuose (Atases kapinyno Nr. 2, 3 (fragmentai)) aptinkamos zalarines antkak Ms, uisibaigiancios kabliuku ir kilpele. Siq antkakliq chronologinis rodiklis -lankelis. Anksciausi (VI-VII a.) lankeliai yra istisai stambiai tordiruoti, 0 eiesniqjq (VIII-XI a.) - tik sonai (Vaskeiciiite, 1987, p. 25, pay. 4:1). XII a. pirmosios puses antkakliq lankeliq tordiraimas skiriasi nuo ankstesniqjq - jis sonuose labai smulkiai tordiruotas, panasiai kaip antkakliq balneliniais galais. 2grupe. JakStaiciq-Meskiq kapinyno k. Nr. 60 bu YO rasta zalarine 3 apij/-f: antkakle, kurios lankelis buyo apyniotas plona zalarine ielute, 0 galai suploti (pa. 7:3), 0 Pairytes-Gudq kapinyno k. Nr fragmentai. Panasios antkakles ir jq fragmentai buo rastos Teretes ir Mezuotnes piliakalniuose ir Atases kapinyno k. Nr. 3. rasta zalarine pasagine sege, kurios lankelis yra oalaus skerspjiiio, ornamentuotas trikampeiiais. Panasiq segiq rasta Estijoje (Krootuse). Pagal est\! arebeologes M. Magi-LOugas tipologijll, ji skiriama A tipui, kuris datuojamas apie m. (Magi-LOugas, 1994, p. 483, tab. 14). Panasiai sios seges datuojamos ir Latijoje - IX-X a. (Latijas, 1974, p. 216, tab. 57:19). TaCiau pagal ikapes sis kapas datuojamas XII a. iduriu - eliau nei rastoji sege. Kadangi tyrinejimq ataskaitoje yra tik ikapiq sllrasas, lieka neaisku, ar si sege i rninetll kapll pateko is kito suardyto, ar tai yra paeldetas papuosalas. JakStaiciq-Meskiq kapinyno k. Nr. 60 rastos 3 labai nedideles (2-2,2 em dydzio) zalarines pasagines seges daugiakampiais galais (pa. 7:9, 10, 16). Jqlankelis apalus, kartais dekoruotas ikartomis, 0 galai puosti akutemis. PanaSios rastos ats. Bauskes apylinkese irteretes piliakalnyje, kuriose jos datuojamos XI-

10 a 23b =-= pay. lakstaiciq-meskiq kapinyno k. Nr. 60 ikapes: 1, 11, 17 - pasagines seges storejanciais galais, 2 - grandim:h:s,p! skirstiklis, laikikliai, 3 - antkakle, 4 - kauri kiauteliai ir zalarines jijeles, zoomorfiniai pakabuciai, 9, 10, 16- pasagines seges daugiakampiais galais, 12 - plokscia apali sege, 13, 14 - pasagines seges buozeles formas galais, 15- pasagine sege gyuliniq moty\! galais, 18 - peilis tiesia nugarele, 19,20 -ziedai pastorinta, paplatinta, tordiruata priekine dalimi, susikeicianciais galais, 21, 22 - jijines apyrankes, 23 - jijeles, ZanguCiai, T foil nos skirstikliai, iijiniai ziedai ir jijos (LNM A K). A. Ruzienes pidinys. 342

11 1 2 Gud4 kapinyno k. Nr. 61 (2 nt.) (pa. 8:2,4) ir ats., JakStaici4-Meski4 kapinyno k. Nr. 21, 44 (Urbanaicius, 1976, pay. 16), 60 (3 nt.) (pa. 7:1, 11, 17) ir ats. (2 nt.). Si4 segi4 lanke1is apyalus arba oalus. Di seges is kap4 Nr. 44, 60 (pa. 7:11) ornamentuotos S ornamentu. PanaSios rastos Threteje (XII-) (Brikalne, 1974, p , pay. 6:8), Mezuotneje. A. Vijupas sias seges datuoja XII a. antrqja puse - (Vijups, 1998, p. 235). Pasagines seges buozelis for... mos galais i tipus skirstomos pagal gal4 formq ir ornamentikq (Vijups, 1998, p.211). 3 3cm, III tipo 1 ariantui (pagal A. Vijupo tipologijq) skiriamos zalarines pasagines seges, kuri4 buozeles formos gal4 centrineje dalyje yra reljefinis islinkimas, o puosyboje yrauja lenkt4 arba tiesi4 linij4 dekoras. Tokios seges buo rastos Atases kapinyno k. Nr. 3, Pairytes-Gud4 kapinyno k. Nr. 77 (2 nt.), JakStai Gill-Meski4 kapinyno k. Nr. 60 (pa. 7: 13) ir ats. - Capanll kapinyne (Vijups, 1998). Pirmosios seges lankelis apalus, kitos tordiruotas. PanaSios seges rastos Ter 8 pay. Pairytes-Gudq kapinyno k. Nr. 61 ikapes: 1- ziedas pastorinta, paplatinta priekine dalimi, susikeicianciais galais, 2, 4 - pasagines seges storejanciais gala is, 3 - ziedas pastorinta, paplatinta, tordiruota priekine dalimi, susikeicianciais galais, 5 - smeigtukas apyalia galyute (A. Cholodinskiene, 1978s). yetes piliakalnyje (Brikalne, 1974, pay. 5:10). A. Vijupas sias seges datuoja XII a. II puse - XIV a. (Vijups, 1998, p. 215, 223). III tipo 2 ariantui (pagal A. Vijupo tipologijq) skiriamos zalarines pasagines seges, kuri4 gal4 centrineje dalyje yra reljefinis issikisimas, ir puostos akutemis, lankelis - apalus ir oalus. Tokios rastos (Brikalne, 1974, p , pay. 4:7-10). Pagal ikapes sios seges datuojamos XII a.- pradzia. Silini4 kapinyno k. Nr. 5 (Caune, 1987, pay. 7:5), Teretes (Brikalne, 1974, pay. 5:6), Kamardes (Daiga, I tipo 1 ariantui (pagal A. Vijupo tipologijq) skiriamos zalyarines seges daugiakampiais galais (puosti akutemis), tordiruotas lankelis, 0 i j i iyniota dyiguba susukta yielute. Tokios seges buyo rastos Puodini4 kapinyno k. Nr. 14 (2 ynt.), JakstaiGi4-Meski4 kapinyno k. Nr. 31 (2 ynt.) (pay. 9:1,2),59 (UrbanaYicius, 1976, pay. 15), Ciemaldes kapinyno k. Nr. 25 (Boy, 1896, 1 2 taf. IX:3), 28(1) (2 ynt.) ir atsitiktiniai - Guntini4, Atases kapinyne. Panasios seges tordiruotu lankeliu, tik be i lankeli iyniotll susukt4 yieluci4, rastos Ciemaldeskapinyno k. Nr. 31(4) (2 Ynt.), Puodini4 kapinyno k. Nr. 14 (2 ynt.), Payirytes-Gud4 kapinyno k. Nr. 77 (2 yot.), JakStaiGi4-Meski4 kapinyno k. Nr. 44a arba su susuktos yielutes imitacija - Ciemaldes kapinyno k. Nr. 28(1) (Graudonis, 1977, p. 39, pay. 8:5, 6, 8), Payirytes-Gud4 kapinyno k. Nr. 81 ir ats. Papiles kapinyno (2 ynt.), JakStaici4-Meski4 kapinyno. PanaSios Zinomos Teretes (XII-) (BrIykalne, 1974, p.127, pay. 4:12, 18, 20-22), Mezuotnes (Qinters, 1939b, pay. 30) piliakalniuose. A. Vijupas sias seges datuoja 3 4 XIII-XIV a. (Vijups, 1998, p. 98). III tipo pasagines seges storejanciais ir platejanciais ga/qis (pagal A. Vijupo tipologijq) rastos Pairytes- 9 pay. JakStaiciq-Meskiq kapinyno k. Nr. 31 ikapiq detale: 1, 2 - pasagines seges daugiakampiais galais, 3, 4 - iyijines apyrankes (LNM A K) A. Ruzienes piesinys. 343

12 1979, p. 36, pay. 7:12) piliakalniuose. A. Vijupas sias seges datuoja XII a. antrqja puse - (Vijups, 1998, p. 223). III tipo 3 ariantui (pagal A. Vijupo tipologijq) skiriamos zalarines pasagines seges, kuri4 buozeles formos neornamentuot4 gal4 centrineje dalyje yra reljefinis issoosimas. Tokios rastos Puodini4 kapinyno k. Nr. 14 (2 nt.), lakstaici4-meski4 kapinyno k. Nr. 60 (pa. 7:14), Ciemaldes kapinyno k. Nr. 22 (Boy, 1896, taf. VIII:n) ir ats. - Sesaos kapinyno (Vijups, 1998, p. 216), Lepsi4 kapinyno (Nauduzas, 1959a, p. 181, pay. 5:2), taip pat Teretes (Brlkalne, 1974, pay. 5:5), MeZuotnes piliakalniuose. A. Vijupas sias seges datuoja XII a. antrqja puse - XIV a. pirmqja puse (Vijups, 1998, p. 223). W tipo 2 ariantui (pagal A Vijupo tipologijq) skiriamos Zalarines pasagines seges ploksciais buozeles formos galais, j4 puosyboje yrauja lenkt4 arba tiesi4 linij4 dekoras ir kartais ornamentq papildo burbuliukai. Si4 segi4lankeliai apaliis. Tokios rastos Puodini4 kapinyno k. Nr. 9, Ciemaldes kapinyno k. Nr. 21, 24 (Boy, 1896, taf. VII:3, VIII:1), ats., Lepsi4 kapinyno (Nauduzas, 1959a, p. 181, pay. 5:4) ir Teretes (Brlkalne, 1974, pay. 5:20), Mezuotnes piliakalniuose. A Vijupas sias seges datuoja (Vijups, 1998, p. 218, 223). Wtipo 3 ariantui (pagal A. Vijupo tipologijq) skiriamos zalarines pasagines seges, kuri4 buozeles formos galai ornamentuoti akutemis. Tokios rastos Ciemaldes kapinyno k. Nr. 26 (Boy, 1896, taf. IX:f), 31(4) (Graudonis, 1977, pay. 8:7) ir atsitiktinis radinys zinomas is Mezuotnes daro. A. Vijupas sias seges datuoja (Vijups, 1998, p. 218, 223). Pasagines seges gyuliniais galais pagal gal4 formq suskirstytos i tokius tipus (Brlkalne, 1974, p. 125, 127; Vijups, 1998, 188). I tipui (pagal E. BrykalnC() skiriamos zalarines pasagines seges, kuri4 gyuliniai galai yra reljefines formoso Tokios rastos lakstaici4-meski4 kapinyno k. Nr. 60 (pa. 7:15), 64 ir ats. - Silini4 kapinyno (Caune, 1987, p. 51, pay. 7:3), Teretes piliakalnyje, jos datuojamos XI-XIII a (BrIkalne, 1974, p. 125, pay. 3:1, 4, 7, 11, 13) lakstaici4-meski4 kapinyno k. Nr.60 seges lankelis tordiruotas, 0 likusi4 -lygus, apalus. Pagal kap4 inentori4 datuojamos XII a. antrqja puse - XII- sandiira. Wtipui (pagal E. BrykalnC() skiriamos zalarines pasagines seges, kuri4 galai yra stilizuot4 gyiin4 galos formos su placiai isziotu snukeliu. lie primena lyg ziedq ar zuies uodegq, taciau kysancios ausys rodo, kad tai yra stilizuotos gyiin4 galos. Vien4 lankelis tordiruotas, 0 jame iyniota diguba susukta ielute, kit4 - pusapalio skerspjiiio su ielutes imitacija. Tokios buo rastos Mezuotnes kapinyno k. Nr. 33, Cie- maldes kapinyno k. Nr. 29(2) (Graudonis, 1977, pay. 8:4), Puodini4 kapinyno k. Nr. 9, 11, 14, Silini4 kapinyno k. Nr. 9 (Caune, 1987, p. 51, pay. 7:6), lakstaici4- MeSki4 kapinyno k. Nr. 44 (Urbanaicius, 1976, pa.16:11), ats. Lepsi4 (Nauduzas, 1959a, p. 181, pay. 5:1),Auces (Atgazis, 1998, p. 13, pay. 3:1), Kurmaici4- Linksmen4 (Vasilausks, 2000, p. 63, pay. 2:2), Rudiski4 kapinyno bei Teretes (Brlkalne, 1974, p. 127, pay. 3:3, 24,25), MeZuotnes (Qinters, 1939b, pay. 30) piliakalniuose. Pagal A. Vijupo tipologijq jos skiriamos II ti po 1 ir 2 ariantams, kurie datuojami XII a. pabaiga XIV a. (Vijups, 1998, p. 207; 1987, p. 24). Zalarine apskrita plokstine sege rasta 1 akstaici4- Meski4 kapinyno k. Nr. 19, 60 (pa. 7:12) ir atsitikti nes is Pairytes-Gud4 kapinyno. Panasios aptiktos Teretes (XI-) (Brlkalne, 1974, p. 132), Mezuotnes piliakalniuose. Pagal ikapes si sege datuojarna XII a. antrqja puse - pradzia. Siuo laikotarpiu smeigtukai nera tokie popujiariis kaip ankstesniu laikotarpiu. lie yra 2 grupi4. 1 grupes geleziniai smeigtukai apalia galute rasti Ciemaldes kapinyno k. Nr. 21 (Boy, 1896, taf. Vll:3), Pairytes-Gud4 kapinyno k. Nr. 61 (pa. 8:5). Tokie smeigtukai aptinkarni XI- Ziemgalos archeologiniuose parninkluose (Latijas, 1974, p. 216, tab. 57:9, 10). 2 grupes geleziniai smeigtukai astuonlapio dobilo lapo formos galutemis rasti Atases kapinyno k. Nr. 2, Pairytes-Gud4 kapinyno k. Nr. 46 (2 nt.) (pa. 6:1, 2) ir ats. - Rusys4-Debes4 kapinyno, Teretes, Me zuotnes, Zagares ZelgaiCio piliakalniuose. Datuojarni XII- (Latijas, 1974, p. 214, lent. 57:3). Kitus kriitines papuosalus sudaro adinamieji suo dhiniai kriitines papuosalai, sudaryti is grandineliq, j4 laikikli4, skirstikli4, susukt4 ilg4 ieluci4 bei i ielutes ir grandineies prikabint4 zoomorfini4, keturkampio, pusmenulio formos pakabuci\!, zanguciq, kryzeli4, ilci4-amulet4. Toki4 buo rasta Puodini4 kapinyno k. Nr. 14 (Latijas, 1974, lent. 56:1), Ciemaldes kapinyno k. Nr. 22, 26, lakstaici4-meskiq kapinyno k. Nr. 31, 60 (pa. 7:2, 5-8) ir ats. Papiles kapinyne (Kulikauskas, Kulikauskiene, Tautaicius, 1961, pay. 359). Sie papuosalai tinka moterims. XII- atsirado nauja grandineliq laikikliq forma - adinamieji trilapiai. lie skiriami i 2 tipus. I tipo laikikliai ankstyiausi, rasti Mezuotnes Centro kapinyno k. Nr. 71. lie buo su 2 apaliomis skylutemis apacioje. Panasus rastas Bauskes apylinkese (LVM, RDM 111:316) Paskutinysis buo ikabintas i XI a. datuojamq smeigtukq, kuris bei mineto kapo jka. pi4 kompleksas leidzia siuos laikiklius datuoti XII a. pradzia - XII a. pirmqja puse. II tipo grandinelilf laikikliai rasti Puodini4 kapiny no k. Nr. 11, 14 (2 nt.) (Latijas, 1974, lent. 56:l), 344

13 Ciemaldes kapinyno k. Nr. 22, 26 (2 ynt.) (Boy, 1896, tat. VUI:f, IX:b), JakStaiciq-Meskiq kapinyno k. Nr. 31, 60 (2 nt.) (pay. 7:2). Jie, skirtingai nei pirmojo potipio laikikliai, yra be skyliq. Panasiis rasti Mezuotnes, Teretes piliakalniuose. Tokie dirbiniai datuojami XII a. antrqja puse - ir aptinkami beyeik yi suose to laikotarpio Ziemgalos archeologiniuose paminkluose. Grandineles, kurias galima suskirstyti i 2 grupes. 1 grupei skiriami zalyarines grandineles, sudarytos is trikampio pjiiyio grandeliq (Atases kapinyno k. Nr. 3, 4). ga, su 3 ataugelem uzpakalineje dalyje, su 4 ataugelem uipakalineje dalyje. Tokiq rasta J akstaiciq-meskiq kapinyno k. Nr. 31 (2 ynt.), 60 (3 ynt.) (pay. 7:5-7) (Vasiliauskas, 1999, pay. 11:1, 3, 5), Ciemaldes kapinyno k. Nr. 26 (Boy, 1896, taf. IX:e), Puodiniq kapinyno k. Nr. 14 (3 nt.) (Latijas, 1974, tab. 56:1), ats. Zieduonskuolos (Atgazis, 2000, p. 79, pay. 1:9), Linksmenq-KurmaiCiq, Papiles kapinyno (pay. 10:2), taip pat NartauCiqlobyje (4 ynt.) (Kunciene, 1972, p. 250, pay. 15:1-4), Teretes, Mezuotnes piliakalniuose. Datuojami XII- Panasiis aptinkami lyiq apgyentoje Duoles saloje, kur jie datuojami XII-XII a. (SYarane, 1991, p , pay. 1:1-4). 2 grupei skiriamos zalyarines grandineles, padarytos is suertq 2 grandeliq (rasta beyeik yisuose sudetinil! kriitines papuosalq komplektuose) (pay. 7:2). 5iuo laikotarpiu labai daznai i sudetiniq kriitines papuosalq komplektll ieina susuktos ielos, i kurias buo jkabinami pakabuciai (pay. 4:3, 8, 9; 6:3; 7:7). Grandineliq skirstikliai pagal ploksteles stori skiriami i 2 grupes. 1 grupei skiriami grandineliq skirstikliai, pagaminti is storos zalarines ploksteles. J q galuose yra 6 atsakos, o idurinioji dalis susmaugta. Toks rastas JakStaiciq 1 2 Meskiq kapinyno k. Nr. 60 (pay. 7:2) ir ats. - is Papiles (Kulikauskas, Kulikauskiene, Tautayicius, 1961, pa. 359), Mezuotnes kapinyne. Panasiis zinomi Teretes piliakalnyje. Datuojami XII- pirmqja puse. 2 grupei skiriami zalyariniq grandineliq skirstikliai, pagaminti is plonos ploksteles. Jq galuose yra 4 atsakos, 0 Yidurinioji dalis susmaugta. Tokie aptikti JakStaiciq-Meskiq kapinyno k. Nr. 31, 44 (Urbanayicius, 1976, pay. 16:7), Ciemaldes kapinyno k. Nr. 22 (Boy, 1896, taf. VIII:a), Puodiniq kapinyno k. Nr. 14 (Latijas, 1974, tab. 56:1). Datuojami Sudetinius kriitines papuosalus sudaro zalyariniai zoomorfiniai, kryzelio, kadrato ir pusmenulio formos pakabuciai. Jiems priskirtini zalyariniai ianguciai ir dantys-amuletai. XII- ziemgaliq gyenamose teritorijose paplito zalyariniai zoomornniai pakabuciai. Siq pakabuciq kilme ieskotina lyiq krastuose, kur ankstyiausi radiniai datuojami XI a. pabaiga (SYarane, 1991, p. 32). VeJiau pagal iyeztinius payzdzius sie pakabuciai pradeti gaminti Yietoje ir aptinkami beyeik kiekiename tyrinetame XII- archeologijos paminkle. Jie skirstomi i 3 grupes. 1 grupes - ploksti aziiriniai zoomorfiniai pakabuciai skirstomi i 2 tipus: su yiena gala ir su dyiejomis. Jq iduryje yra apyalios, Oyalios, reciau trapecijos formos kiaurymes. Pakabuciai ornamentuoti akutemis, jkartomis. 1 tipo pakabuciq su yiena gala uzpakaline dalis yra keliq formq: su 1 koja ir uodega, 2 kojom ir uode- 10 pay. Zoomorfiniai pakabuciai: 1 - AtYases kapinyno k. Nr. 3 (LVM A 10699:10), 2 - Papiles kapinyno, ats. (SAM 202:62). 1 - D. Zemftes piejinys, 2 - H. Ostasenkoo piesinys. 2 tipo pakabuciai su dyiem galyom yra su 2, reciausu 1 arba 4 kojom. Tokiq rasta Mezuotnes kapinyno k. Nr. 25 (pay. 5:2), Ciemaldes kapinyno k. Nr. 24 (2 nt.), 26 (Boy, 1896, taf. VIII:6, 7, IX:d), Puodiniq kapinyno k. Nr. 14 (2 ynt.) (Latijas, 1974, tab. 56:1), ats. - Papiles kapinyno (Kunciene, 1981, p. 81, pay. 5:2), taip pat Teretes, Mezuotnes piliakalniuose. Datuojami XII Panasiis aptinkami lyiq apgyentoje Duoles saloje, kur jie datuojami XI a. pabaiga - XII a. (SYarane, 1991, p. 32, pay. 1:10). 2 grupei skiriami ploksti zoomorfiniai pakabuciai, rasti Mezuotnes kapinyno k. Nr. 71 (Atgazis, 1989), Siliniq kapinyno Lobyje (Caune, 1987, pay. 8:9), Mezuotnes piliakalnyje (Atgazis, 1989). Jie ornamentuoti akutemis arba yisai nedekoruoti. Datuojami XII a. Tai ziemgaliq papuosalas, t'l patirtina Teretes piliakalnyje rasta akmenine liejimo formele siems papuosalams lieti (Brlykalne, 1964, p. 90, pay. 5:1). 3 grupei skiriami ialyariniai plastiniai zoomorfiniai pakabuciai, rasti Jakstaiciq-Meskiq kapinyno k. Nr. 60 (pay. 7:8) (Vasiliauskas, 1999, pay. 11:4), Atases kapinyno k. Nr. 3 (pay. 10:1), Mezuotnes kapinyno k. Nr. 27 ir Siliniq kapinyno lobyje (Caune, 1987, pay. 8:8), taip pat Nartauciq lobyje (Kunciene, 1972, p. 250, pay. 15:6, 7), Kamardes (Daiga, 1979, p. 35, pay. 7:12), Teretes, MeZuotnes piliakalniuose. Jie yra

14 apalaus, oalaus, rombinio skerspjiiio, ornamentuoti ikartomis, grioeliais, akuternis arba isai nedekoruoti. Datuojarni XII a. - pradzia. Panasiis zinomi lyi4 apgyentoje Duoles saloje, kur jie datuojarni XI a. antr~a puse - XII a. (Sarane, 1991, p. 32). Labai daznai XII- ziemgali4 kapuose aptinkama zalarini4 kryzelio formos pakabuciq. Sie papuosalai aptinkami moten! kapuose, isskyrus Atases kapinyno yro k. Nr. 4 (pa. 4:3, 4, 8). Apie juos placiai rasys lati4 archeologas E. MugureiCius (Mugureics, 1974; MyrypeBW:I, 1965). Emaliuotas kryielis suapalintais galais bei 3 ataugerem rastas Puodinil! kapinyno k. Nr. 14. Datuojami XII- ir manoma, kad dalis j4 buo ieztiniai, dalis buo gaminami ietoje (Mugureics, 1974, p. 220, pay. 1:1, 2). Emaliuoti kryieliai apaliais gala is rasti Ciemaldes kapinyno k. Nr. 27 (Boy, 1896, taf. IX:2), ats. - Capan4, Sesaos kapinyne. Datuojami XII a. ir manoma, kad jie buo gaminarni ietoje (Mugureies, 1974, p , pay. 1:3, 4; 3). Palmetes formos emaliuoti kryieliai oaliais panasiais galais rasti Ciemaldes kapinyno k. Nr. 22 (2 nt.) (Boy, 1896, taf. VIII:h). Datuojami XII- Dalis j4 - iveztiniai, dalis buo gaminami ietoje (Mugureies, 1974, p. 221, pay. 1:9,10). AZuriniai kryieliai graksciais oaliais galais rasti Ciemaldes kapinyno k. Nr. 24 (Boy, 1896, taf. VIII:9), oats. - Kakuzenl! Myklos Kalno kapinyne. Datuojami XIII-XIV a. ir manoma, kad jie buo gaminami ietoje (Mugureics, 1974, p. 222, pay. 1:18, 19). Dazniausiai XII- Ziemgalos archeologijos paminkluose aptinkami aiuriniai kryieliai keturkampiais apalainais galais. Toki4 buo rasta Atases kapinyno k. Nr. 4 (pa. 4:8), Ciemaldes kapinyno k. Nr. 22 (2 nt.), 26 (Boy, 1896, taf. VIII:g, f; IX:i), Puodini4 kapinyno k. Nr. 10, 14 (Latijas, 1974, tab. 56:1). Visi ornamentuoti akutemis, isskyrus Puodinil! kapinyno k. Nr. 10 pakabuti, kuris buo ornamentuotas ikartomis. Datuojami XII a. pabaiga - XIV a. ir manoma, kad jie buo gaminarni ietoje (Mugureies, 1974, p. 222, pay. 1:25,26; 3). Noraisiuose rastas sio tipo pakabutis (Salatkiene, 1999, p. 30, pay. 9:4) labai idomus tuo, kad prie jo eliau buo pritirtinta adata kaip segei ir tokiu biidu is sio pakabucio padaryta sege. Zalarinis kryielis storejanciais galais, kurio apaliame arba rombiniame centre matomas sentojo ataizdas, rastas Atases kapinyno k. Nr. 4 (2 nt.) (pa. 4:3), MeZuotnes kapinyno k. Nr. 27. Datuojami XII- ir manoma, kad jie buo irnportuoti is Senosios Rusios zemi4 (Mugureies, 1974, p. 223, pay. 2:2). Zalariniai kryieliai storejanciais gala is ir lygaus pairiiam iduriu rasti Puodini4 kapinyno k. Nr. 14 (2 ot.) (Latijas, 1974, tab. 56:1), Atases kapinyno k. Nr. 4 (pa. 4:4), Mezuotnes kapinyno k. Nr. 27 (2 nt.). Datuojami XI- Dalis j4 buo gaminti ietoje, dalis importuoti is Senosios Rusios (Mugureics, 1974, p , pay. 2:6). Zalariniai kryieliai skersiniais galais (su ienu ar diem skersiniais) rasti Ciemaldes kapinyno k. Nr. 24 (2 nt.) (Boy, 1896, taf. VIII:2, 3), datuojami XIII XIV a. ir manoma buus importuotus is Senosios Rusios ~Mugureics, 1974, p. 227, pay. 2:15). Zalariniai kryieliai paplatintais, oalaus skerspjiiio galais ir reljefiniu kryieliu centre rasti MeZuotnes kapinyno k. Nr. 27 ir ats. - Lepsi4 kapinyno (Nauduzas, 1959a, p. 181, pay. 6:2). Datuojarni XII a. antr<ija puse - Manoma, kad jie buo gaminami ie toje (Dauguos zemupyje, Lielupes baseine) (Mugureies, 1974, p. 229, pay. 2:28). Nagrinejamu laikotarpiu buo paplity Zalariniai keturkampio formos pakabuciai, kurie pagal krastinil! iskirpirnus skiriami i 2 grupes. 1 grupei skiriami paprasti zalariniai keturkampio formos pakabuciai, rasti Puodinil! kapinyno k. Nr.14 (2 nt.) (Latijas, 1974, tab. 56:1) ir ats. - Silini4 kapinyno (Caune, 1987, p. 52, pay. 7:8). Ornamentuoti akutemis, taskuciais, skylutemis, ienu ar daugiau reljefiniu apaliu iskilimu. A. Caune juos datuoja XIII-XV a. ir teigia juos buus biidingus latgali4 if lyi4 gentims (Caune, 1987, p. 52). PanaSi4 randama Teretes piliakalnyje. 2 grupei skiriami zalariniai keturkampio formos pakabuciai, kuri4 krastines idurineje dalyje iskirptos, o isas pakabutis primena kryzi4. Toki4 rasta Puodinil! kapinyno k. Nr. 14 (2 nt.) (Latijas, 1974, tab. 56:1), JakStaiCi4-Meski4 kapinyno k. Nr. 31, 44 (Urbanaicius, 1976, pay. 16:13). Pakabuciai ornamentuoti taskuciais arba reljefiniais apaliais iskilimais. Datuojami I Puodinil! kapinyno k. Nr. 14 (Latijas, 1974, tab. 56:1) sudetini kriitines papuosal4 komplekt~ buo idetas zalarinis pusmenulio formos pakabutis, dekoruotas akutemis. Panasil! rasta Teretes piliakalnyje ir ats. - Auceje (Atgazis, 1998, p. 13, pay. 3:8). Puodini4 kapinyno k. Nr. 14 (Latijas, 1974, tab. 56:1) sudetiniame kriitines papuosal4 komplekte buo tokio i1tis-amuletas. Nagrinejamu laikotarpiu Ziemgaloje paplito zalariniai lieti miniatiiiriniai rakteliai - pakabuciai, kurie pagal galutes form,! ir koteli skirstomi i 2 tipus. I tipo zalarinis raktelis rastas Ciemaldes kapinyno k. Nr. 26 (Boy, 1896, taf. IX:g). Raktelio galute yra trikampio formos, kotelis tordiruotas. Datuojamas 346

15 H,;po zalariniai rakteliai rasti Ciemaldes kapiayno k. Nr. 24 (2 nt.) (Boy, 1896, taf. VIII:8) ir Me Iuotnes kapinyno k. Nr. 26 (2 nt.). Rakteli4 galute apali,o kotelis lygus. Datuojami XII- XI a. zalarinis rozetinis pakabutis rastas XII a. Jirm~a puse datuojamame Ciemaldes kapinyno k. Nr. 21 (Boy, 1896, taf. Vll:l). Siuo laikotarpiu labai populiariis zalariniai ianguciai, kurie skirstomi i 2 tipus. Jie sudare sudetinius lcn1- tines papuosalus, kitais atejais buo sudetine drablizio dalis (JakStaici4-Meski4 kapinyno k. Nr. 60 (pa. 7:23a, b), 0 MeZuotnes kapinyno k. Nr. 26 rasti prie koj4). I tipui skiriami zalariniai kriauses form os manguciai, kurie pagal mangucio apatineje dalyje esancias skyles skirstomi i potipius. 1 potipiui skiriami manguciai, kuri4 apacioje yra kryziaus formos skyle (Puodini4 kapinyno k. Nr. 14 (2nt.) (Latijas, 1974, tab. 56:1), Mezuotnes Centro kapinyno k. Nr. 71. (2 nt.), JakStaiCi4-Meski4 kapinyno k. Nr. 60 (8 ot.) (pa. 7:23a, b) ir Bukaici4 kapinyno k. Nr. 3.). 2 potipiui skiriami manguciai, kuri4 apacioje yra,,_" formos skyle (Ciemaldes kapinyno k. Nr. 28(1) (3 nt.» (Graudonis, 1977, p. 39, pay. 8:1).. "tipui skiriami zalariniai obuolio formos manguciai, kurie taip pat skirstomi i 2 potipius. 1 potipio manguciai yra su kryziaus formos skyle apacioje (Ciemaldes kapinyno k. Nr. 27 (2 nt.» (Boy, 1896, taf. IX: 4 ). 2 potipio manguciai yra su,,-" formos skyle apacioje (Ciemaldes kapinyno k. Nr. 24 (2 nt.), 27 (2 nt.) (Boy, 1896, taf. VIII:4, IX:3), Puodini4 kapinyno k. Nr. 9,10,14 (2 nt.) (Latijas, 1974, tab. 56:1), Mezuotnes kapinyno k. N r.26 (4 nt.), Atases kapinyno k. Nr. 4 (2 nt.) (pa. 4:9), JakstaiCi4-Meski4 kapinyno k. Nr. 31, 44 (UrbanaiCius, 1976, pay. 16:8». Pastarieji dafnai ornamentuoti 3-4 grioeliais. Rankq papuosalai (apyrankes ir ziedai) nera tokie iairiis ir gausus kaip krutines papuosalai. Apyrankes skirstomos i tris grupes. 1 grupe. Kaip ir ankstesniu laikotarpiu (VII-XI a.) (VaSkeiciiite, 1999, p. 28) XII- moterys nesiojo Zalarines jijines apyrankes (JakStaici4-Meski4 kapinyno k. Nr. 31 (2 ot.) (pa. 9:3, 4),60 (2 ot.) (pa. 7:21, 22), Atases kapinyno k. Nr. 4 (fragmentai) (pa. 4:5). Vis!! apyranki41ankelis buo pusapalio skersinio pjiiio, isskyrus Atases, kuris yra trikampio. 2 grupe. Puodini4 kapinyno k. Nr. 9 rasta zalarine apyranke, kurios galai buo daugiakampio skersinio pjuio, 0 idurine - apalaus. Galai ornamentuoti 3 grioeliais. Datuojama 3 grupe. Zalarines apyrankes gyulini4 molyl! galais rastos Ciemaldes kapinyno k. Nr. 28(1) (5 nt.) (Graudonis, 1977, pay. 8:15) ir ats. - Linksmen4- KurmaiCi4 kapinyno, MeZuotnes piliakalnyje. Sios apyrankes zemgaliams nera budingos, jas labiau me go latgaliai (Latijas, 1974, p. 231, tab. 62:2). Datuojamos XIII a. Ziedai skirstomi i di grupes. I gr Ilpei skiriami ialariniai \iliniai iiedai, \rune pagallankelio pjui skirstomi i'3 tipus. I tipui skiriami zalariniai iijiniai ziedai, kuri4 lankelis yra juostinis ir ganetinai platus (Ciemaldes kapinyno k. Nr. 25 (Boy, 1896, taf. IX:3), 28(1), (Graudonis, 1977, pay. 8:16) Puodini4 kapinyno k. Nr. 9, JakStaiCi4-Mdki4 kapinyno k. Nr. 44 (UrbanaiCius, 1976, pa.16». Datuojami II tipui skiriami zalariniai iijiniai ziedai, kuri4 lankelis yra pusapalio skerspjuio (Mezuotnes kapinyno k. Nr. 27, Atases kapinyno k. Nr. 4 (pa. 4:2». Datuojami XII- pradzia. III tipui skiriami zalariniai iijiniai ziedai, kuri4 lankelis apalaus skerspjuio (Atases kapinyno k. Nr. 2, (4 nt.) (pa. 4:1), Puodini4 kapinyno k. Nr. 11, 14, Ciemaldes kapinyno k. Nr. 28(1) (Graudonis, 1977, p. 39, pay. 8:16), Silini4 kapinyno k. Nr. 5 ir lobyje (Caune, 1987, p. 47, pay. 7:26, 8:7, Pairytes-Gud4 kapinyno k. Nr. 77 (3 nt.), JakStaici4-Meski4 kapinyno k. Nr. 19 (2 nt.), 44, 59 (2 nt.) (UrbanaiCius, 1976, pay. 15, 16:12),60 (6 nt. - dalis j4 gali buti iijos) (pa. 7:24-29), 64.». Datuojami XII- 2 grupei skiriami ziedai pastorinta, paplatinta priekine dalimi. Ji pagal priekines dalies formll skiriama i 4 pogrupius. 1 pogrupiui skiriami zalariniai ziedai pastorinta, paplatinta priekine dalimi, kuri yra lygaus pairsiaus ir susikeicianciais galais (Ciemaldes kapinyno k. Nr. 22, 25 (Boy, 1896, taf. VIII:o, IX:9), JakStaiCi4-Meski4 kapinyno k. Nr.19, 21, 2d (Urbanaicius, 1974, p. 65) ir ats. - Mezuotnes, Puoci4, Silini4 kapinyno (Caune, 1987, pay. 7:28). Jie ornamentuoti taskuciais, grioeliais arba nedekoruoti. Datuojami XII- 2 pogrupiui skiriami zalariniai ziedai pastorinta, tordiruota priekine dalimi, susikeicianciais galais (Puodini4 kapinyno k. Nr. 9, 14 (3 nt.), Ciemaldes kapinyno k. Nr. 28(1) (2 nt.) (Graudonis, 1977, p. 39, pay. 8:9), Pairytes-Gud4 kapinyno k. Nr. 61 (pa. 8:3), 71 (2 nt.), 72, JakStaici4-Meski4 kapinyno k. Nr. 59 (Urbanaicius, 1976, pay. 15), 60 (2 nt.) (pa. 7:19, 20), Silini4 kapinyno lobyje (Caune, 1987, pay. 8:6), ir ats. - is Mezuotnes, Kugren4, Zeltini4, Lepsi4 (Nauduzas, 1959a, p.181, pay. 7:4) kapinyno). Si4 zied4 priekine dalis dafnai apyniota diguba susukta ielute. Datuojami XII a. antr~a puse - XIII a. 3 pogrupiui skiriami zalariniai ziedai pastorinta, paplatinta priekine dalimi susikeicianciais galais. 347

16 Priekine dalis istrizais giliais grioeliais padalyta i 3 dalis ir primena lyg tordiraimq. Toki4 zied4 buo rasta Puodini4 kapinyno k. Nr. 9 ir Teretes piliakalnyje. Datuojami 4 pogrupiui skiriami zalariniai ziedai pastorinta, paplatinta priekine dalimi, kurioje yra tordiraimo ir susuktos digubos ielos irnitacija, bei susikeicianciais galais (Ciemaldes kapinyno k. Nr. 22 (2 nt.) (Boy, 1896, taf. VIII:o), Mezuotnes kapinyno k. Nr. 25 (pa. 5:1), 27 ir ats. - Pairytes-Gud4 kapinyno k. Nr. 77 (4 nt.) bei JakStaici4-Meski4 kapinyno k. Nr. 21, 2d, taip pat - is Papiles kapinyno). Datuojarni XII- XII- ziemgali4 kapuose taip pat aptinkama kitq ikapiq, pz., dirz4 sagciq, geriam~q ragq apkal4, sarstykliq ir sareliq, raktq, cilindriniq spynq, puodq sukiq. Zalarines didq sagtys pagal formq skirstomos i 2 tipus. I tipo (pagal E. Setikq), kuriam biidinga apskrita forma, rasta Ciemaldes kapinyno k. Nr. 27 (Boy, 1896, taf. IX:5). Datuojama XII a. antrqja puse - pradzia. II tipo - U fonnos sagtis, kurios tizpakaline dalis padalyta i du skersinius ir i idini yra ierta sagties adata, Kad sis laidosenos paprotys pradejo plisti Ziemgaloje, netiesiogiai liudija Lionijos eiliuotoji kronika, kurioje pasakojama apie zemaiciq bei ziemgalil! meginimq m. paimti Heiligbergo pili prie Teretes. Po nepaykusio miisio kronikininkas raso, kad uzpuolejai sudegino sao mirusiuosius (LiHindische, 1998, eil ). IS sio kronikos epizodo lieka neaisku, kokie mirusieji buo deginami - ar zemaiciai, kur deginimo paprotys plito XII- (Zabiela, 1998, p ), ar ir ziemgaliai. Taciau mineti atejai bei atsitiktiniai radiniai, paliesti ugnies, is Auces, Rusysiq-Debesq (Latijas, 1974, p. 211) bei Sukioni4, kur buo rasta per 100 nt. apsilydziusiq ir apdegusi4 zalariniq bei geleiiniq dirbiniq fragmentq (pasaginiq segiq, antkakliq, iijiniq apyranki4 ir kt.), datuojamq XII- (Vasijausks, 2QOO, p. 63, pay. 3), leidzia manyti, kad XII- Ziemgaloje pradejo plisti mirusi~q deginimo paprotys. Sis paprotys greiciausiai plito kartu su lietuiq ekspansija XlI a. pabaigoje - pradzioje i ziemgali4 bei kitas balt4 zemes, kuri atsispindi Henriko Latio kronikoje (Indril,ca, 1993, IX:2-4, XII:2, 4, XXIII:3). Kartu su ekspansija plito ir nauja ideologija, 0 jq rodo laidojimo paproci4 kitimas. rasta Puodiniq kapinyno k. Nr. 9. Datuojama Zalariniq geriamqjq ragq apkalq rasta tik XII a. 3cm iduriu datuojamame Atases kapinyno k. Nr. 3. Zalariniq sarstykliq (JakStaiciq-Meskiq kapinyno k. Nr. 44a. (Vasiliauskas, 1999, (pa. 9)) ar jq peteli4 (Mezuotnes kapinyno k. Nr. 25 (pa. 5:3)) rasta yrq kapuose. Pagal T. Bergos sudarytq sarstykliq peteliq tipologijq sios sarstykles skiriamos 7 tipui, kuris datuojamas XII- (Berga, 1996, p. 52). Gelezinis raktas rastas Atases kapinyno k. Nr. 4 (pa. 4:6), 0 gelezine cilindrine spyna - Mezuotnes kapinyno k. Nr. 25, Jakstaiciq-Mdkiq kapinyno 11 pay. Pentinas is Slepsnil.! kapinyno (SAM A-L 11:7 (GEK 36». H. Ostasenkoo piesinys. k. Nr. 21. Raktas, pagal B. Kolcino sudarytq Nogorodo rakt4 tipologijq, skiriamas A tipui, kuris datuojamas XI-XII a. (KoJItlHH, 1959, c , phc. 66:2, 3). Raktas pagal ikapes datuojamas XII a., 0 spynos - XII- Kadangi kiti radiniai, pz., zalarines iijejes, neaiskiis geleziniai dirbiniai, puodq sukes ir kiti, papildomq duomenq chronologijai neduoda, darbe jq nenagnneslme. Apielgus tokiq negausiq Ziemgalos archeologiny medziagq, pagristai kyla klausimas, kodel is tiek gana placiai tyrinetq kapinynq rasta tiek maiai XII- datuojam4 ziemgali4 kap4, nors ankstesniu periodu j4 yra daugiau. Pirma, tai galet4 biiti dataimo problem os. Todd neatmetama galimybe, kad XII- datuojam4 ka P4 yra gerokai daugiau. BAIGIAMOSIOS PASTABOS Kita ertus, tai gali biiti susijy su laidosenos pakitimais, kuriai turejo itakos nauji socialiniai bei ideologiniai reiskiniai. Neatmestina galimybe, kad galejo Archeologiniai duomenys - Jaunsaules Silini4, Pairytes-Gud4 bei JakStaici4-Meski4 degintiniai ka ~ai su zemgalisk4 ikapi4 komplektais liudija; kad Ziemgaloje, be griautinio laidojimobiido, nuo XII pradejo plisti degintinis laidojimo budas. egzistuoti ir kitas mums neiinomas, archeologiskai sunkiai atsekamas laidojimobiidas. Lietuos Ziemgaloje tyrinet4 XIV-XV a. senkapi4 nera, isskyrus atsitiktinius radinius - pentinus su iaigzdute ant gala is Slepsni4 (pa. 11), Pairytes- 348

17 'lao Gud4 ir Lepsi4 (Nauduzas, 1959a, p. 181, pay. 8) kapinyno, kurie datuojami pab. - XIV a. (Mugureies, 1997, fig. 10,4; Latijas, 1974, p. 304; Zabiela, 1995, p. 131, pay. 117:1), patirtina laidosenos tf(stinurnll siuose paminkluose po Todel ir dabar tyrinetojams lieka neaisku, ar pietines ziemgali4 teritorijos buo negyenama dykra, ar liko gyenti dalis senljj4 gyentoj4. Senkapiai Lietuos Ziemgaloje ypac isplito nuo XVI a. lie dainiausiai buo irengiami senosiose laidojimo ietose. Kitokia situaeija yra Lati jos ZiemgaJos dalyje, kurioje laidosena nutriiksta XIII a pabaigoje. Nauji idurarnzi4 senkapiai Cia irengiarni XIV a. antrojoje puseje - XV a. Tiek Lietuoje, tiek Latijoje XIV-XV a. areheo Jogiskai ziemgali4 isskirti praktiskai neimanoma. 3. Tiek degintini4, tiek griautini4 kap4 duobi4 dydziai, forma (pailgo keturkampio uzapalintais kampais) ir orientaeija (dominao S-P, PR-SV, SV-PR kryptys) panasus. 4. Griautiniuose kapuose mirusieji guldyti ant nugaros iairiai sudetomis rankomis. Mirusieji i pomirtini gyenim,! islydeti su gausiomis ikapemis. Papuosalai ir drabuzi4 liekanos rastos taip, kaip bu' o neslotos. 5. Degintiniuose kapuose degintiniai kaulai kartu su pelenais buo suberti 3 budais: 1) isbarstyti po is,! kap,!, 2) supilti i 2-4 em storio sluoksni, 3) i kapll iberti tik keli fragmentai. 6. XII- ziemgali4 kapuose aptinkama gink14, darbo iranki4, papuosal4 bei kit4 dirbini4. Nagrinejamu laikotarpiu pradeda nykti smeigtukai, ISVADOS antkakles. Pasirodo nauji dirbini4 tipai - 3 apij4 antkakles, kuri41ankelis apyniotas ielute, zoomorfiniai 1. Siuo metu istirta apie XII- ZierngaLi4 kap4. Nemaiai datuojam4 kap4 rastalakstaici4-meski4 kapinyne, kuriame buo palaidoti ziemgali4 pabegeliai, minimi Lionijos eiliuotoje kronikoje. 2. XII- Ziemgaloje buo paplitf( 2 laidojirno biidai - griautinis ir degintinis. ir kryzelio formos pakabuciai, pasagines seges gyulini4 moly4 ir buozeles formos galais. 7. Naujas laidojimo budas - kremaeija - i Ziemgal,! XII- greiciausiai plito del kaimyn4lietui4 itakos. 8. Pasibaigus kryziaus karams Ziemgaloje pabaigoje, krastas Jabai istustejo, taciau tikriausiai dalis &yentoj4 liko gyenti. Nauji senkapiai Lietuos Ziemgaloje atsirado tik XVI a. pradzioje. SALTINIQ IR LITERATUROS SJ\RASAS Atgazis M., Meiotnes arheologiskas ekspedicijas darbs g. II ZASMAEPR ruga, 1970, p Atgazis M., Mezotnes arheologiskas ekspedicijas darbs g. II ZASMAEPR ruga, 1971, p Atgazis M., Par seno Mezotni II Noads. Bauska, Atgazis M., Izrakumi DreQ.geru-Cunkanu kapulauka un arheologisko piemineklu apzinasana Rieturnzemgale II ZASMAPR g. Riga, 1996, p Atgazis M., Izrakumi PokaiQ.u meza akmeq.u kaudzes un arheologisko pieminekju apzinasana Dobeles un Tukuma rajona II ZASMAPR g. Riga, 1998, p Atgazis M., Dzelzs laikmeta jaunieguumi Rundales pagasta ZiedoQ.skolas senietas gada II Arheologu petljumi Latija un gada. Riga, 2000, p Berga T., Saliekarni sari Latija ( gs.) II AE. ruga, T. XVIII, p Brikalne E., Dazi amatnieeibas darinajumi Teretes pilskalna II AB. ruga, T. VI, p Brikalne E., Teretes saktas II AB. Riga, T. XI, p Boy K., Berieht tiber Ausgrabungen auf dem Kronsgute Zeemalden in Kurland. Mitau, Bukantis A., Neiprasti gamtos reiskiniai Lietuos zemese XI-XX amziuose. Vilnius, Caune A., launsaules SiliQ.u kapulauks II AE ruga, T. X, p Cholodinskiene A., 1978s - Pairytes, Akmenes r., senkapio 1978 m. tyrinejim4 ataskaita II LIIR F1, Nr Daiga J., Kamardes pilskalns II ZASMAEPR Riga, 1979, p Graudonis J., Vedgu arheologiskas ekspedicijas darbs gada II MABEDR g. RIga, 1977, p Graudonis J., launsirlaukas Vedgu apmetne (Vedgu arheologisko piemineklu komplekss) II AE. ruga, T, XVI, p Ginters., 1939a - Sena Meiotne g. arheoloiskie izrakumi pilskalna un kapulauka II SM. 1939, Nr. 1, p Ginters., 1939b - Sena Mezotne g. arheoloiskie izrakumi pilskalna II SM. 1939, Nr. 4, p Jarockis R., Zag ares Zelgaicio piliakalnio ir

18 Kaireliq senoes gyenietes Zalgymas II ATL 1998 ir 1999 metais Vilnius, 2000, p Indril,<a, Indril}a hronika (A. Feldiina tulko- - jums, E. Mugureica prieksards un komentari). Riga, Kazakeicius., IX- baltq kalaijai. Vilnius, Kulikauskas P., Kulikauskiene R., Tautaicius A., Lietuos archeologijos bruozai. Vilnius, Kunciene 0., Prekybiniai rysiai IX-XIII amziais II Lietuos gyentojq prekybiniai rysiai I- Vilnius, 1972, p Kunciene 0., 1981-Prekyba II Lietuiq materialine kultiira IX-XIII amziuje. Vilnius, T. 2, p Latijas, Latijas PSR arheologija. Riga, LiHindische, Lilandische Reimchronikl Atskal}u hronika. Riga, Miigi-LOugas M., Eesti iikingiaegsed hoburaudsoled ja nende ornament II Eesti TA toimused Humanitaar-ja Sotsiaalteadused. 1994, Nr. 43(4), p Merkeicius A., Kalnelio archeologiniai paminklai II LA. Vilnius, T. 15, p Mugureics E., Krustieida piekarii Latija laika no l1.ldz 15. gs. II AE. Riga, T. XI, p Mugureics E., Interactions between indigenous and western culture in Lionia in the 13 th to 16 th centuries II From the Baltic to the Black sea (studies in Medieal archaeology). London, 1997, p Nauduzas J., 1959a - Siauliq miesto archeologiniai paminklai II IS lietuiq kultiiros istorijos. Vilnius, T. 2, p Nauduzas J., 1959b - ZelgaiCio kalnas II Komunizmo ausra (Joniskis). 1959, Nr. 97(883), p Salatkiene B., Gruzdziq seniiinijos archeologijos paminklai II Gruzdziai. Vilnius, 1999, p Sariine D., Doles salas libiesu kapulaukos atrastie gadsimta piekaril}i-amuleti un rotaslietas II Daugaas raksti. RIga, 1991, p Snore E., Kaklarir;ll,<.i ar noplacinatiem galiem Latija II AE. Riga, T. XVII, p Urbanaicius., JakStaiciq-Meskiq (Siauliq raj.) seokapio kasinejimai 1973 m. II AETL 1972 ir 1973 metais. Vilnius, 1974, p Urbanaicius., JakStaiciq-Meskiq (Siauliq raj.) kapinyno tyrinejimai 1974 metais II ATL 1974 ir 1975 metais. Vilnius, 1976, p Urbanaicius., Jakstaiciq-Meskiq plokstinio kapinyno tyrinejimai 1982 m. II ATL 1982 ir 1983 metais. Vilnius, 1984, p Urtiins., Senakie depoziti Latija. RIga, Vaitkunskiene L., Ziliq kapinynas II LA. Vilnius, T. 17. Vasiliauskas E., Ziemgalos prekybiniai keliai ir centrai VIII-XII a. II LA. Vilnius, T. 18, p Vasiliauskas E., Archeologiniai Zalgomieji tyrinejimai Raktues piliakalnyje Zagareje (Joniskio r.) /I Archeologiniai tyrinejimai Lietuoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, 2000, p Vasilausks E., gs. zemga\u apbedijumi Lietuas teritorija II Cauri gadsimtiem. Rakstu krajums Valdemaram Qinteram ( ). Latijas Vestures muzeja raksti. Arheologija. Riga, 2000, Nr. 7, p Vaskeiciiite I., Jauneikiq (Joniskio raj.) V XI a. kapinynas. 3. Galos ir kaklo papuosalai II MADA T. 1(98), p Vaskeiciiite I., Kursiq kapai ziemgaliq kapinyne II MADA T. 4(109), p Vaskeiciiite I., Ziemgala ir jos gyentojai V- XII a. II Ziemgala. Ziemgalos krasto praeitis. Kaunas, T. 2, p Vijups A., Viduslaiku pakasaktu tipologijas jautajumi (Latijas gs. pakasaktu ar zergalw un liliju galiem tipologija un hronologija) II Latijas PSR estures problemas. RIga, 1987, p Vijups A., Latijas XIII-XIV gs. pakasaktas ka arheologiskais aots (tipologiska analize) (masinraksts, promocijas darbs). II sej., Riga, Volkaite-Kulikauskiene R., 1981-Ginklai II Lietuilf materialine kultiira IX- Vilnius, T. 2, p Zabiela G., Lietuos medines pilys. Vilnius, Zabiela G., Laidosena pagoniskoje LietuojeH LA. Vilnius, T. 15, p IipHBKaJlHe 3., [opo.ll.hli(e TepBeTe H ero He TOpH'leCKOe 3Ha'IeHHe. / / BonpocbI 3THH'leCKOH HCTOpd HapO.llOB TIpH6aJITHKH. MocKBa, 1959, c KOJle6aHHII, Kone6aHIDl KnHMaTa 3a nocjle.t Hee TbICR'IeneTHe. JIeHHHrpa.n, KOJl'lHH Ii.A., )l(ene3006p pemecno HOBropO.lla BenHKoro / / MarepHaJIbI H HCJleJIC)" BaHHR no apxeonorhh CCCP. MocKBa, T. 2, N! 6S, c MyrypeBH'I 3., BOCTO'IHaR JIaTBHR H HHe 3eMnH B X-XIII BB. PHra, tuoje dai SANTRUMPOS AE - Arheologija un etnograiija AETL-Archeologiniai etnografiniai tyrinejimai ATL - Archeologiniai tyrinejimai Lietuoje JIKM - Joniskio istorijos ir kultiiros muziejus LA - Lietuos archeologija LIIR - Lietuos istorijos instituto Rankrastyno LNM - Lietuos nacionalinis muziejus LNM A K - Lietuos nacionalinio muziejaus ologijos skyriaus kartoteka LVM A - Latijos istorijos muziejaus skyrius MAEEDR - Materiali par arheologu un petijumu rezultatiem 350

19 MADA - Lietuos TSR moksll! akademijos darbai. Aserija RDM - Rygos Domo muziejus SM - Senatne un maksla SAM - Siaulil! "Ausros" muziejus VDKM - Vytauto Didziojo karo muziejus ZASMAEPR - Zinatniskas atskaites sesijas materiali par arheologu un etnografu petijumu rezultatiem ZASMAPR - Zinatniskas atskaites sesijas materiali par arheologu petijumu rezultatiem ats. - atsitiktinis k. - kapas kapinyno - kapinynas Nr. - numeris. SEMIGALLIAN BURIALS OF THE 12TH-13TH CENTURIES Ernestas Vasiliauskas Summary Written sources on Semigallia, its political eents and its settlements are not abundant. A little more data on the period of the 12th-13th c.c. in Semigallia are proided by archaeological data. At present, graes dated to the 12th-13th c.c are known in Semigallia (Fig. 1). like in the earlier periods, Semigallian burial grounds of the 12th-13th century are situated on high sandy areas and on riersides. All burial grounds where graes dated to the 12th-13th c.c. were found, were used for this purpose in earlier periods as well. It is possible to perceie a continuation of burial rites almost in all of them, except of lakstaiciai-meskiai where burying was terminated in the 11th century and then new graes appeared only in the 13th century. Almost in all burial grounds, the graes dated to the 12th-13th c.c. form separate chronological groups - just as in Semigallian cemeteries of earlier period (Fig. 2). The exception is lakstaiciai-meskiai burial ground, where graes dated to the 13th century are found within the whole territory of the cemetery. In the inestigated Semigallian burial grounds dated to the 12th-13th c.c., two types of graes were obtainedskeleton graes and cremated graes. Pits for graes (both skeleton and cremated ones) were rectangular with rounded comers, their size was x cm, the depth cm (Table 1). The exceptions are the cremated grae No.5 (in Sili~ burial ground), where the pit has a shape of an irregular oal and the grae 77 (in Pairyte-Gudai burial ground), where the pit was round. It was found that usually the heads of buried indiiduals were oriented to the north, with inconsiderable deiations to the west or to the east (Fig. 3) (Table 1). Like in the earlier periods, men and women were oriented in opposite directions. In some burial grounds (such as Podini, JakStaiciai-Meskiai) the orientation of buried indiiduals remained the same within the 12th-13th c.c., in other cemeteries the changes took place. It was found that indiidualswere buried on their back, with arious positions oftheir arms. Some indiiduals were buried in coffins. The cremated bones and ashes were put into a cremated grae in three ways: 1) distributed in the whole grae; 2) poured into 2-4 cm layer; 3) only some fragments put into the grae. Sometimes remains of wood are found under bones. In skeleton graes, ornaments and remains of the clothes are located according to the wear and tools and weapons - in the fixed points (for example, axes in male graes are situated at the knees; knies with arch-shaped back are situated in female graes at the feet, sometimes at the hands) (Mezotnes Centrs burial ground, grae No. 71). In cremated graes, both burial items and bones were distributed oer the whole grae or concentrated into piles. The following burial items are found in Semigallian graes dated to the 12th-13th centuries: weapons: swords (Fig. 4: 7), axes (Fig. 5: 4), spearheads; tools: adzes, knies (Fig. 6: 4; 7: 18), knies with arch-shaped back, awls, spindles (Fig. 6: 5). Indiiduals were buried with ornaments as well. Neck ornaments are represented by neckrings (Fig. 7: 3) and other neck ornaments of glass beads, brass spirals, cauri shells (Fig. 7: 4). Breast ornaments are represented by penannular fibulas with cylindrical ends, penannular fibulas with faceted ends (Fig. 7: 9, 11, 17; 9: 1, 2); penannular fibulas with thickened and flaring ends (Fig. 7: 1, 11, 17; 8: 2,4); penannular fibulas with knobshaped ends (Fig. 7: 13, 14); penannular fibulas with zoomorphical ends (Fig. 7: 15); flat fibulas (Fig. 7: 12). In this period, pins with a round head (Fig. 8: 5) and 8-leaf cloer head (Fig. 6: 1, 2) started to anish. Another group of breast ornaments us presented by so called combined breast ornaments, consisting of chains (Fig. 7: 2), their supports (Fig. 7: 2), spacer plates (Fig. 7: 2), long spiral wires (Fig. 4: 3, 8, 9; 6: 3; 7: 7) as well as zoomorphic (Fig. 5: 2; 7: 5-8; 10), square-shaped pendants, bells (Fig. 4: 9; 7: 23a, 23b), crosses (Fig. 4: 3, 4, 8), hung on wires and chains. Hand ornaments are represented by bracelets: spiral (Fig. 4: 7: 21, 22; 9: 3, 4), with zoomorphic ends and with faceted cross-section and rounded middle part; and rings: spiral (Fig. 4: 1, 2; 7: 24-29), with thickened and flaring

20 flat front part and crossed ends, with thickened and flaring torqued front part and crossed ends (Fig. 7: 19,20; 9: 3), with thickened flaring front part with an imitation of torqued and wound double wire and crossed ends (Fig. 5: 1). Howeer, hand ornaments are not arious and abundant in comparison with breast ornaments. In Semigallian graes dated to the 12th-13th C.C., other burial goods, such as belt-buckles, fittings of drinking horns (Fig. 5: 3), balances with weights, keys (Fig. 4: 6), cylindrical locks, shiers of pots are found as well. The rite of cremation, most probably, spread in Semigallia in the 12th-13th century together with the expansion of Lithuanian to lands of Semigallia and other territories of Baltic tribes, because the new ideology, respegulating the changes of the burial rites, was disseminated in course of the expansion. There are no examined graes of the 14th-15th c.c. in Lithuanian Semigallia, except of casual finds in Slepsniai (Fig. 11) and Lepsiai burial grounds that proide the data on the burial rites after the 13th century. Graes in Lithuanian Semigallia appeared from the 16th century. 3. The orientation of burials of the 12th-13th c.c. in Semigallia. 4. The burial items from the grae No. 4 in Atase burial ground: 1, 2 - spiral rings, 3, 4, 8 - crosses, 5 - fragments of spiral bracelets, 6 - a key, 7 - a cross-guard of a sword, 9 - bells (LVM A 10700: 11, 12,3, 6, 8, 7, 1,2,3). 5. A part of burial items from the grae No. 25 of Mezotne burial ground: 1 - a ring with thickened flaring front part with an imitation of torqued and wound double wire and crossed terminals, 2 - a zoomorphic pendant, 3 - a should of a balance, 4 - an axe (LVM A 9624: 7, 6, 5,10). 6. The burial items from the grae No. 46 of Pairyte-Gudai burial ground: 1, 2 - pins with 8-leaf cloer head, 3 - a wound wire, 4 - a knife with a direct back, 5 - a spindle. 7. The burial items of the grae No. 60 of JakStaiciai Meskiai burial ground: 1, 11, 17 - penannular fibulas with thickened ends, 2 - chains, their spacer plates and supports, 3 - a neck-ring, 4 - cauri shells and brass spirals, zoomorphic pendants, 9, 10, 16 - penannular fibulas with faceted ends, 12 - flat round fibula, 13, 14 - pen annular fibulas with knob-shaped ends, 15 - a penannular fibula with zoomorphic ends, 18 - a knife with a direct back, 19, 20- THE LIST OF ILLUSTRATIONS rings with thickened and flaring torqued front part and crossed ends, 21, 22 - spiral bracelets, 23 - spirals, bells, 1. Archaeological monuments of the 12th-13th century in Semigallia: 1 - Auee, 2 - PrieduHiji, 3 - Auri, 4 - Bauske enirons; 5 - Bubiai, 6 - Atases, 7 - Kietes, 8 - Podir,li, 9 - Ciemalde, 10 - Debesi-RiisISi, 11 - Dobele, 12 - Ziedonskola, 13 - J akstaiciai-meskiai, 14 - Sililfi, 15 - JurgaiCiai, 16 - Kalnelis (Sidabre), 17 - Kamarde, 18 - Kiburiai; 19 - Lepsiai; 20 - Linksmenai-KurmaiCiai; 21- Mezotne, 22 - Mezotnes Centrs, 23 - Mezotnes muiza, 24 - Kugreni, 25 - Zeltilfi, 26 - Kakuzeni Miklas Kalna, 27 - Nartauciai, 28 - Guntir,las, 29 - Sparni, 30 - Noraisiai, 31-Papile, 32 - Pairyte-Gudai, 33 - PoCi, 34 - RudiSkiai, 35 - Sesaa, 36 - Pujas, 37 - Slepsniai, 38 - Sukioniai, 39 - Terete, 40 - Zagare enirons, 41-Zagare (Raktue), 42- Zagare (Zelgaitis). 2. The scheme of distribution of graes in Ciemalde burial ground. T-shaped spacer plates, spiral rings and spirals (LNM A K). 8. The burial items of the grae No. 61 of Pairyte Gudai burial ground: 1 - a ring with thickened and flaring front part and crossed ends, 2, 4 - penannular fibulas with thickened ends, 3 - a ring with thickened and flaring torqued front part and crossed ends, 5 - a pin with a round head. 9. A part of the burial items of the grae No. 31 of J akstaiciai-meskiai burial ground: 1,2 - penannular fibulas with faceted ends, 3, 4 - spiral bracelets (LNM A K). 10. Zoomorphic pendants: 1-Atase burial ground, grae No.3 (LVM A 10699: 10),2-Papile burial ground, a casual find (SAM 202: 62). 11. A spur from Slepsniai burial ground (SAM A-L 11: 7 (GEK36)). Translated from Lithuanian by Rasa TolaiSaili 3AXOPOHEHIHI 3EMfAJIOB B XII XIII BB. 3pHeCTac BaCHJIHycKac Pe310Me IIKcbMeHHble KCTOqHKKK 0 npokcxo.llkbilikx B 3eMraJIe nojiktkqeckkx C06bITKRX K nocejiehkrx HeMHrOqJ{CJIeHbI. ApXeOJIOrKqeCKKe.llaHHbIe npe.lloctab JIIDOT 60JIbilie CBe)lemrn 0 3eMrane XII-XIII BeKOB. Ha.llaHHbIH MOMeHT K3BeCTHO eMraJIbCKKX norpe6anbhbix namrthhkob,.llatkpyembix XII- XIII BB. (PKC. 1). MOrKJIbHKKK XII-XIII BB., KaK K 60JIee pahhhc, YCTpoeHbI Ha BbICOKKX necqahbix MecTax, no 6eperall pek. Bo Bcex K3BeCTHbIX MOrKJIbHHKax XII-XIII BB. XOPOHKJIK K pahbllie. IIpaKTKqecKK Be3.lle MOlKHO npocjie.llktb npo.lloji:lkehke norpe6ehkh, KCKJIIO'IlIJI RKlIlTaWulli-MellIKj{H, r.lle 3axopOHeHJi[j{ npekpathjjhcio B XI B. K B0306HOBKJIKCb TOJIbKO B XIII B. 352

21 B no.!ulbjulioli.\em 60JIbllIHHCTBe MOrHJlbHHKOB XIl XOpoHeHIDI COCTaBlliIJOT OT.n;eJIbHble XPOHOJlO II'lCCKHe rpynnbi - amuiorh'lho C 60Jlee pahhhmh 3eMranOB (phc. 2). MOrHJlbHHK jikin C pacnojlo.lkehhbimh no BceH Teppw norpe6ehidlmh COCTaBJUIeT HCKJIJO'leHHe. B H3yqeHHbIX MOrHJlbHHKax 3a<pHKcHpoBaHhI.n;Ba norpe6ehidi - norpe6ehidi C TPynonOJlO.lKeHHeM c 1JlYIlocO)l{)l(eH11eM. norpe6ajlbhhie HMbI KaK norpe6ehhh C TPynonoJlo (. I, CM, YaK H C TpynoCO)l()l(eHHeM nphmoyrollbhom topmw C JaKpyrJIeHHbIMH ytjiamh, nph61ih3hrellbho 210- CM, PalHOM my6hhbl CM (Ta6. 1). COCTaBJUlIOT HenpaBHJlbHO OBaJIbHaH HMa Dorpe6eHIUI C TpynoCO)l()l(eHHeM NQ 5 MorHlIbHoro IOMIlJIeKCa CHJIHHH, H KpYrJIaH HMa norpe6ehhr Nl 77 MOI'HJIbHHKa ilabhpbhte-fy.n;ah. YCTIlHOBJleHO.n;OMHHW pobahhe cebephoh 0pHeHTaUHH 3axopoHeHHH C He3Ha'lHTCJIbHhIMH OTKJlOHeHHHMH K 3ana,ny H BOCTOKY (phc. 3; Ta6. 1). M)'.lK'lHH H.lKeHlllHH XOpOHHlIH B npothbonojio.lkhbix HanpaBJleHHHX, ahajlorh'lho npe.nbi.n;yli.\emy nepho.n;y. B O.n;HHX norpe6ehhhx 0pHeHTaUHH 3axopoHeHHH XII-XIII BB. OCTaBaJlaCb HeHlMeHHoM (llo.lj;hhh, 5IKnrraH'lHM:-MeIID<.SII1), B.n;pyfHX nomehhjiacb. llokomhhkh, KaK y.n;ajiocb YCTaHOBHTb, noxopohehbi Ha cnhhe, HaB3HH'lb, nojlo.lkehhe PYK pa31ih'iho. HeKoTophIe YMepllHl:e noxopohehbi B rp06ax. B MOrHJIbHHKaX C TPynoCO)l()l(eHHeM cropebllihe KOCTH BMecre C nelljlom pal6pacbibajihcb TPeMH cnoco- 6aMH: 1) packh.d;bibajihcb no BceH MOrHJIe, 2) CCbllaJIHCb B CJIOH TOJIlUHHOM 2-4 CM, 3) pal6pachibajiocb HeCKOJIbKO <pparmehtob. 113pe.n;Ka no.n; cropebwhmh KOCTHMH HaxO.n;HlIHCb OCTaTKH.npeBeCHHhI. YKpameHHH H OCTaTKH o.n;e)l(.!j;bi B norpe6ehhhx C rpynonojio.lkehhem 3a<pHKcHpOBaHbI TaK.lKe, KaK HOCH JlHCb nph.lkh3hh, a Opy.n;HH Tpy.n;a H opy.lkhe - B onpe.n;enehhom nojlo.lkehhh (HanpHMep, TonophI y KOlleH M)'lK'lHH, y.lkehii{hh B HOrax HO.lKH C COrHYTOH CllHHKOM (pexe OKOJlO pyk (MOrHJIbHHK Me.lKOTl-leC I.J.eHTpc, norpe6ehhe NQ 71». llorpe6ajibhbim HHBeHTapb B norpe6ehhhx C TpynoCO)l()l(eHHeM, KaK H cropebwhe KOCTH, pa36pachibajich no BceMY 3axopoHeHHIO HJIH CKna.n;bIBaJlCH B KYlJ:KH. B 3axopoHeHHHX 3eMraJIOB XII-XIII BB. 06HapyxeH CJIe.n;yJOlI.\HH HHBeHTapb: 0pY.lKHe: Me'lH (phc. 4: 7), Tonophi (phc. 5: 4), HaKOHe'lHHKH KonHM; 0Py.LJ;HH TPy.n;a: newhh, HO.lKH (PHC. 6: 4; 7: 18), HO.lKH C COrHYTOM CllHW KOH, WHJIbH, nphcjlhue (PHC. 6: 5). YMepllIHe XOPOHHllHCb C YKpaUIeHHHMH. lilemhhie YKpaweHHH COCTaBlIHlOT wehhbie rphbhbi (PHC. 7: 3) H.n;pyrne wehhble ykpalliehidi H3 CTeKllilHHhIX 6yc, 6POH30BblX CnHpaJIeM, pakobhh KaypH (PHC. 7: 4). K Harpy.n;HblM ykpaillehhhm OTHOCHTCH no.n;kobo06pa3hhie <ph6yjlhi C UHJlHH.n;pH'leCKHMH KOHUaMH; no.n;kobo06palhhie <ph6yjibi C MHororpaHHhIMH KOHuaMH (phc. 7: 9, 11, 17; 9: 1,2); no.n;kobo06pa3hble <ph6yjibi C yrojilu.ehhblmh H pacillhphlolllhmhch KOHUaMH (phc.7: 1, 11, 17: 8, 2, 4); no.n;kob006palhhie <ph6yjlbi C rojiobkamh B BH.D;e nojlywaphh (PHC. 7: 13, 14); no.lj;ko BOO6palHble (jm6yjlbi C rojlobkamh B BH.D;e 3BepHHblX rojlob (PHC. 7: 15); lljiacthh'lathie <ph6yjibi (PHC. 7: 12). B 3TOT nepho.n; Ha'laJIH BbIXO.n;HTb C 06HXo.n;a 6YJlaBKH (6yJlaBKH C OBaJIbHOH rojlobkom (PHC. 8: 5) H 6YJlaBKH C rojiobkom B BH.D;e lihcta BOCbMHJIenecTHoro KJleBepa (phc. 6: 1»..LI.pyrHe Harpy.n;HhIe YKpaweHHH npe.n;ctablihlot TaK Ha3bIBaeMhIe COCTaBHhIe Harpy.n;HhIe YKpaweHHH H3 uenoqek (phc. 7: 2),.n;eTaneH HX KpellJleHHH, (PHC. 7: 2), ckpyqehhbix.d;lihhhhix npobojlok (PHC. 4: 3, 8 9; 6: 3; 7: 7), TaK.lKe no.n;bewehhbix K npobollokam H ueno'lkam 300MOP<PHhIX (phc. 5: 2; 7: 5-8; 10), KBa.n;paTHhIX no.lj;becok, 6y6eH'lHKOB (PHC. 4: 9; 7: 23a, 23b), KpeCTHKOB (PHC. 4: 3, 4, 8). TaK.lKe ykpawehidi.lj;lih PYK (6paCJleTbI (CllHpaJIbHble 6paclleThI (PHC. 4: 5; 7: 21, 22; 9: 3, 4), 300MOP<PHb1e 6paclleThI, 6paclleThI C KOHUaMH MHororpaHHoro nonepelj:.horo Ce'leHIDI H Cepe.LJ;HHOM: KpyrJloro nonepelj:.horo CelJ:.eHIDI.) H nepcthh, He CTOlIb PalHO- 06pa3Hble H MHOrOlJ:.HCneHHble, KaK HarpY.ll.HhIe YKpaIlleHIDI. (CllHpaJIbHhIe (PHC. 4: 1, 2; 7: 24-29), C paciiihphlolli.ehch yromnehhoh POBHOH JIHUeBOH lj:.actblo H 06MeHHBalOlllHMHCH KOHUaMH (PHC. 7: 19, 20; 9: 3), C pacillhphlolllehch yromnehhoh TOP.ll.HPOBaHHOM JlHueBOH 'lactblo H 06MeHHBalOlllHMHcH KOHuaMH, C pacwhphlolllemch yromuehhom: JIHUeBOH 'lactblo C HMHTaUHeM TOp.n;HpOBKH H nepekpyqehhom:.ll.bohhom: npobojiokh C 06MeHHBalOlllHMHCH KOHUaMH (PHC. 5: 1). B norpe6ehhhx 3eMraJlOB XII-XIII BB. TaJOKe 06HapyxeH TaKOM HHBeHTapb, KaK nph.lkkh pemhh, OKOBa nhtbeboro pora, BeChI H rhpbkh, KJ1IOlJ:.H (PHC. 4: 6), UHJIHH.D;pH'leCKHe 3aMKH, 06ll0MKH ropilikob. 06hI'laM norpe6ehidi. C TpynoCO)l()l(eHHeM pacnpoctpahhjich B 3eMraJIe XII-XIII BB. B xo.n;e 3KCnaHCHH lihtobueb B KOHUe XII B. - Ha'laJIe XIII B. Ha 3eMlIH 3eMraJIOB H.n;pyrHx 6aJITOB, no.n; BllHHHHeM HOBOM H.D;eOllOrHH, ot06palhbwemch B H3MeHeHHHX norpe6ajib HhIX 06pMOB. I-byqeHHhIe rpyhtobble MorHlIbHHKH XIV-XV BB. Ha JIHTOBCKOM repphtophh 3eMralIOB OTCyrcTByJOT, HCKJ1IO'laH Haxo.n;KH H3 norpe6ajibhbix namhthhkob CllencHHM (phc. 12) H JIemmlM, packphibalolllhe norpe6ajibhhie 06PH.LJ;hI nocjle XIII B. fpyhtobhie MOrHJIbHHKH Ha lihtobckom TeppHTopHH 3eMraJIhI nohbhlihcb B XVI B. CIIHCOK HJIJIIOCTPAUHH PHC. 1. ApxeOJlOrH'leCKHe namhthhkh 3eMralIhI XII XIII BB.: 1 - Ayue, 2 - llpe.lj;ynahh, 3 - AYPH, 4 - OKpeCTHOCTH EaycKe, 5 - Ey6HM:, 6 - ATBacec, 7 - KBerec, 8 - llyo.lj;hhh, 9 - I.J.eMa.Jlh.Ue, 10 -.LI.e6eIllH-PycHI 1lH, 11 -.LI.06elle, 12-3e.n;oHcKoJla, 13 - M-MeIllKHi1, 14- CHlIHHH, 15 - IOp~, 16 - KaJIbHeJIHC (CJo(T(36pe), 17 - KaMap.n;e, 18 - KH6ypHM, 19 - JIenulSlM, 20 - JIHHKcMeHaM:-KypM~, 21- Me.lKoTHe, 22 - Me.lKarnec UeHlpc, 23 - YCa.D;b6a Me.lKoTHec, 24 - KyrpeHH, 25-3eJIbTHHH, 26 - KaKY.lKeHH MHKlIac KaJIHa, 27 - HaTayqHM:, 28 - fyhthhac, 29 - CnapHH, llanmjle, 32 - llabhpbhte-fy.lj;aii, 33 - llo'l.h, 34 - Py.n;HWKHi1, 35 - Cecasa, 36 - llyhc, 37 - CJlenCHHM, 38 - lilykehhi1:, 39 - TepBere, 40 - OKpeCTHOCTH )l(arape, 41 - )l(arape (PaKTYBe), 42 - )J<arape ()KBenrai1:THC). 353

22 XIII BB. PHC. 2. lliah norpe6ehidi MOrIDIbHHKa lj,ema.rr.ne. PHC. 3. OpHeHI'al(IDl 3axopoHemrn B 3eMraJIe XlI PHC. 4. l1hbehtapb norpe6ehidi NQ 4 MOrIDIbHHKa ATBacec: 1,2 - cnhpajibhble nepcthh, 3, 4,8 - KpecnlI<H, 5 - <pparmeht CllHPaJIbHOro 6pacJIeTa, 6 - KJIIOq, 7 - nepekjia,zurna Meqa, 9-6y6effqHKH (LVM A 10700: 11, 12, 3, 6, 8, 7, 1,2, 3). PHC. 5. <l>parmeht HHBeHTapH norpe6ehidl NQ 25 MorIDIbHHKa MexoTHe: 1 - nepctehb C yrojij1lehhoh pacnrnpehhoh JIHI..(eBOH qactbio C HMHTau.HeH TOP).(HPOB KH H ckpyqehhoh npobojiokh C 06MeHHBaIOII..(HMHCH KOHI..(aMH, 2-300MOP<PHaH no.l{becka, 3 - lljieqo BeCOB, 4 - TOnop (LVM A 9624: 7, 6, 5, 10). PHC. 6. l1hbehtapb norpe6ehidl NQ 46 MOrIDIbHHKa TIaBHpmrre- fy)lah: 1, 2-6yJIaBKH C rojiobkamh B BH)le JIHCTa BOCbMHJIeneCTHoro KJIeBepa, 3 - ckpyqehhah npobojioka, 4 - HOX C nphmoh CllHHKOH, 5 - nphc.jil'{ue. PHC. 7. l1hbehtapb norpe6ehidl NQ 60 MOrIDIbHHKa.SIKLllTa~-Mel.lIlOlH: 1, 11, 17 - no)lkob006pa3hble <ph6yjibi C pacllihpehhblmh KOHI..(aMH, 2 - I..(enOqJ(H, )letajih HX KpellJleHIDl, 3 - lllehhah rphbha, 4 - PaKOBHHbl KaypH H 6POH30BaH npobojioka, MOP<pHbIe no)lbeckh, 9, 10, 16 - no)lkob006pa3hbie <ph6yjibi C MHororpaHHblMH KOHI..(aMH, 12 - lljiacthh'iatah OBaJIbHaH <ph6yjia, 13, 14 - no)lkob006pa3hble <ph6yjlbi C J'OJIOBKaMH B BH)le nojiylllapidl, 15 - no)lkob006pa3hah <ph6yjia C rojiobkamh B BH)le 3BepHHbIX rojiob, 18 - HOX C nphmoh cnhhkoh, 19, 20 - nepcthh C paclllhphioli..(ehch yrojili..(ehhoh POBHOH JIHI..(eBOH qactbio H 06MeHw BaIOII..(HMHCH KOlmaMH, 21, 22 - CllHpaJIbHbIe 6paCJIeTbl, 23 - CnHpaJIH, 6y6eHqHKH, «T»- 06pa3HbIe )letajih KpellJleHIDl, CllHpaJIbHble nepcthh H cnhpajih (LNMA K). PHC. 8. I1HBeHTapb norpe6ehidi NQ 61 MOrIDIbHHKa TIaBHpBHTe-fY)laH: 1 - nepctehb C yrojlluehhoh pacurnpehhoh JUlJ..{eBOH qactbio, 06MeHHBaIOII..(HMHCH KOHI..(aMH, 2, 4 - no)lkob006pa3hbie <ph6yjibi C paclllhpehhblmh KOHI..(aMH, 3 - nepctehb C yrojlll(ehhoh paclllhpehhoh TOPJlHPOBaHHOH JUlJ..{eBOH qactbio, 06MeHHBaIOII..(HMHCH KOHI..(aMH, 5-6YJIaBKa C OBaJIbHOH rojiobkoh. PHC. 9. <l>parmeht HHBeHTapH norpe6ehidl NQ 31 1, 2 - no)lkobo- MOrHJIbHHKa.SIKIIITa~H-MelllKHH: 06pa3Hble <ph6yjibi C MHororpaHHblMH KOHI..(aMH, 3, 4 - CllHpaJIbHble 6paCJIeTbI (LNM A K). PHC MoP<PHbIe no)lbeckh: 1 - norpe6ehhe NQ 3 MOrHJIbHHKa ATBacec (LVM A 10699: 10), 2 - MorIDIbHHK TIallHJle, CJIyqaHHaH HaxO)lKa (SAM 202: 62). y PHC. 11. IIInoPbI H3 MOl'H.lIbHHKa CJIencHHH (SAM A-L 11:7 (GEK 36». ilcpcboji C llhtobckoro Ollbrn AHroHOBOii Ernestas Vasiliauskas Joniskio istorijos ir kultiiros muziejus, Zemaiciq g. 14, LT-5150, Joniskis, tel , el. pastas: muziejus@joniskis.lt. Straipsnis gautas