Management Theory and Studies for Rural Business and Infrastructure Development ISSN 1822-6760 / eissn 2345-0355 2014. Vol. 36. No. 4: 784 793 doi: 10.15544/mts.2014.073 ES IR JAV TRANSATLANTINĖS PREKYBOS IR INVESTICIJŲ PARTNERYSTĖS SUSITARIMO POVEIKIO LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ EKSPORTUI VERTINIMAS Jolanta Droždz 1, Birutė Stankaitytė² 1 Junior Researcher. Lithuanian Institute of Agrarian Economics. V. Kudirkos str. 18-2, Vilnius. Tel. 370 5 261 16 84. E-mail jolanta.drozdz@laei.lt 2 Junior Researcher. Lithuanian Institute of Agrarian Economics. E-mail birute.stankaityte@laei.lt Įteikta 2014 09 01; priimta 2014 10 28 ES derybos su JAV dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės vertinamos dvejopai. Ekonominės naudos tikisi abi derybų pusės, bet kyla diskusijų ir abejonių dėl minėto susitarimo turinio. Lietuvai, kaip ES narei, minėtas susitarimas turės tiesioginę įtaką, todėl svarbu ištirti Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportuotojų planus bei lūkesčius atsivėrus JAV rinkai, tinkamai atstovauti jų interesams ir pateikti pasiūlymus, kaip įveikti kylančias minėto susitarimo grėsmes. pateikti siūlymus Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportuotojams dėl rinkų plėtros galimybių ES ir JAV pasirašius TPIP. Atsižvelgiant į kokybinį tyrimą, atlikta SSGG analizė. Numatomas stiprus proveržis eksportuojant kviečių glitimą, mėsą ir jos produktus bei duonos gaminius į JAV. Kiek mažesnis, bet ne mažiau svarbus tikėtinas pieno produktų eksporto augimas. Prognozuojamas nuosaikus ledų, krabų lazdelių ir gaminių iš žuvų, šokolado ir alaus eksporto į JAV augimas, daugiausia dėl jau turimo įdirbio JAV rinkoje. Raktiniai žodžiai: Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimas, užsienio prekyba, žemės ūkio ir maisto produktų eksportas. JEL kodai: F13, F53, Q17. 1. Įvadas Temos aktualumas. Užsienio rinkų paieška lietuviškiems žemės ūkio ir maisto produktams tampa prioritetu nūdienos politinių įvykių kontekste. Laikinai užsidarius Rusijos rinkai, kuri buvo viena svarbiausių Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportuotojams, būtina ieškoti naujų produkcijos realizavimo rinkų, siekiant ateityje išvengti galimų užsienio prekybos trikdžių dėl politinių aktualijų. Viena iš naujai atsiveriančių galimybių yra ES (ir Lietuvos) žemės ūkio ir maisto produktų eksporto plėtra į Jungtines Amerikos Valstijas (JAV). 2013 metais pradėtos ES JAV derybos dėl Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės (TPIP) susitarimo teikia daug vilčių. Ekonominės naudos tikisi abi derybų pusės (European..., 2013; Felbermayr, 2013; Francois, 2013; Grueff, 2013; Klimanskis, 2013), tačiau derybų metu siekiama eliminuoti visus galimus sunkumus ir neigiamas pasekmes. Tyrimo tikslas pateikti siūlymus Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eks- Copyright 2014 The Authors. Published by Aleksandras Stulginskis University, Lithuanian Institute of Agrarian economics. This is an open-access article distributed under the terms of the Creative Commons Attribution-NonCommercial 4.0 (CC BY-NC 4.0) license, which permits unrestricted use, distribution, and reproduction in any medium, provided the original author and source are credited. The material cannot be used for commercial purposes. 784
portuotojams dėl rinkų plėtros galimybių ES ir JAV pasirašius TPIP. Tyrimo objektas ES ir JAV Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimas. Tyrimo uždaviniai: nustatyti galimas Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto proveržio sritis pagal atskirus žemės ir maisto ūkio sektorius; įvertinti silpnąsias ir stipriąsias Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportuotojų savybes eksportuojant į JAV; nustatyti galimas ES ir JAV TPIP teikiamas galimybes ir kylančias grėsmes. Mokslinis naujumas. Persiorientavimas iš vienos eksporto rinkos į kitas reikalauja išsamaus ekonominio vertinimo, ne tik kiekybinio, bet ir kokybinio. Mokslinėje literatūroje apstu kiekybinių tyrimų, nagrinėjusių laisvosios prekybos sutarčių (LPS) galimą poveikį tam tikrų šalių ar šalių grupių ekonomikai (Mekki, 2004; Slootmaekers, 2004; Guerin, 2007; Zhuang, 2007; Europos..., 2008; Salamanca, 2009; Boyer, 2010; Francois, 2013). Dažniausiai LPS poveikis analizuojamas panaudojant dalinės ir bendrosios pusiausvyros modelius. Dalinės pusiausvyros modelis yra santykinai paprastas, jame sutelkiamas dėmesys tik į kelis ekonomikos sektorius, o bendrosios pusiausvyros modelis ekonomistų sukurtas siekiant rasti kainas, kurios subalansuotų paklausą ir pasiūlą viso ūkio mastu bei parenka, kokios sąlygos reikalingos tam, kad susiformuotų bendroji pusiausvyra. Priešingai nei dalinės pusiausvyros modeliai, bendrosios pusiausvyros modeliai analizuoja politikos pokyčių įtaką ne keliems sektoriams, o visam ūkiui. Minėtuose tyrimuose analizės objektu pasirenkamos skirtingos planuojamos pasirašyti LPS tarp JAV, ES ir Maroko (Mekki, 2004), tarp ES ir Meksikos (Slootmaekers, 2004), tarp JAV ir Pietų Korėjos (Zhuang, 2007), tarp ES ir Pietų Korėjos (Guerin, 2007), tarp MERCOSUR grupės šalių (Brazilijos, Argentinos, Paragvajaus, Urugvajaus) ir ES šalių (Europos..., 2008; Boyer, 2010) tarp svarbių užsienio prekybos partnerių ES ir JAV (European..., 2013; Felbermayr, 2013; Francois, 2013; Grueff, 2013; Klimanskis, 2013). Sukurti modeliai reikšmingi ir informatyvūs, parodantys galimą planuojamos pasirašyti LPS poveikį tam tikros šalies ar šalių grupės ekonomikos augimo tempams, užsienio prekybos srautams, užimtumui, ūkių pajamoms ir t. t. Lietuvos mokslininkų atliktų tyrimų šia tematika nėra. S. Klimanskis (2013) atliko tik bendrą ES ir JAV TPIP susitarimo konteksto analizę. Straipsnyje siekiama užpildyti kokybinio vertinimo trūkumą, atliekant Lietuvos esamų ir potencialių žemės ūkio ir maisto produktų eksportuotojų lūkesčių įvertinimą, jų požiūrio atskleidimą dėl naujų galimybių ir kylančių abejonių bei grėsmių pasirašius ES ir JAV TPIP susitarimą. 2. Tyrimo metodika Siekiant įvertinti TPIP susitarimo galimą poveikį Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų prekybos apimtims buvo atliktas ekspertinis vertinimas, kai tam tikram 785
sektoriui atstovaujantys ekspertai iš savo patirties ir iš savo sektoriaus perspektyvų įvertino TPIP suteikiamas galimybes ir keliamas grėsmes. Ekspertiniam vertinimui buvo pasirinkti konkrečių sektorių skėtinių organizacijų, t. y. asociacijų atstovai, kaip antai Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacija, Lietuvos grūdų augintojų asociacija, Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacija, Lietuvos pieno gamintojų asociacija, Žvejų ir žuvies perdirbėjų asociacija Baltijos žvejas. Iš verslo segmento ekspertiniam vertinimui buvo pasirinktos žemės ūkio ir maisto produktus eksportuojančios įmonės, pirmaujančios Lietuvoje pagal gamybos apimtis bei galimai turinčios patirties eksportuojant į JAV ir galinčios užtikrinti tinkamas eksportuojamos produkcijos apimtis į naujas tolimas rinkas, tokias kaip JAV. Visų įmonių ir organizacijų atstovai, pasirinkti kaip ekspertai, buvo iš vadovaujančio personalo arba tiesiogiai atsakingi ar kuruojantys eksporto plėtrą. Iš viso pasirinkta 16 ekspertų. Žemės ūkio ir maisto produktų sektoriai pasirinkti analizei buvo pagal dominuojančius eksportuojamus produktus iš Lietuvos į JAV bei pagal tai, kokius produktus planuojama vežti į JAV. Tokiu būdu pasirinkti atstovai iš pieno, grūdų, mėsos, žuvininkystės sektorių. Daugiausia ekspertų buvo apklausta iš pieno ir pieno produktų sektoriaus, iš viso 4 asmenys. Didesnis apklaustų ekspertų skaičius susidarė dėl to, kad į užsienio rinkas tiekiama sąlyginai didesnė, palyginti su kitais sektoriais, pieno ir pieno produktų įvairovė (sūriai, varškė, ledai). Po 3 ekspertus buvo apklausta iš grūdų ir grūdų produktų bei duonos ir kitų konditerijos gaminių sektoriaus, ir tai sudarė atitinkamai po 20 proc. visų apklaustų ekspertų. 2 ekspertai buvo pasirinkti iš mėsos ir jos produktų sektoriaus bei žuvų ir žuvų produktų sektoriaus, po vieną iš kurių atstovavo viešajam sektoriui, o kiti privačiam. Apklausta po vieną ekspertą iš šokolado ir alaus sektorių. Ekspertų pasiskirstymas pagal žemės ūkio sektoriaus šakas taip pat buvo tolygiai proporcingas, po 7 ekspertus atstovavo augalininkystei ir gyvulininkystei, 2 žuvininkystei. Siekiant įvairiapusiško įvertinimo, ekspertų apklausai buvo pasirinkti tiek viešojo, tiek privataus sektoriaus atstovai. Du trečdalius ekspertų atstovavo privačiam sektoriui, vienas trečdalis viešajam. Ekspertų proporcija buvo pasirinkta tikslingai, kad atspindėtų kuo daugiau praktinių aspektų tyrime, ištirti rinkos dalyvių, esamų ir potencialių žemės ūkio ir maisto produktų eksportuotojų į JAV nuotaikas, nusiteikimą, lūkesčius ir ateities planus. Klausimynas ekspertams buvo sudarytas iš kelių klausimų grupių. Pirma klausimų grupė buvo orientuota į esamos eksporto situacijos įmonėje/asociacijų įmonėse narėse analizę. Ekspertų buvo klausiama apie esamas eksporto rinkas, apie planus didinti/mažinti eksporto apimtis jose. Toliau buvo bandoma išsiaiškinti, ar ekspertams arba jų atstovaujamoms įmonėms yra pažįstama JAV rinka. Tokiu būdu buvo bandoma išsiaiškinti, ar Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportuotojai domisi specifinėmis naujomis rinkomis ar tik koncentruojasi pažįstamose, kultūriškai bei atstumo prasme artimose rinkose. Tolesni klausimai buvo susiję su ES JAV Transatlantinės prekybos ir investicijų partnerystės susitarimo turiniu. Buvo analizuojama, ar Lietuvos žemės ūkio ir 786
maisto produktų eksportuotojų atstovai žino ir / ar domisi ES užsienio prekybos politikoje vykstančiais procesais. pat buvo prašoma įvertinti, kokiu lygiu ir apimtimi minėtų sutarčių pasirašymas paveiks Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto apimtis į JAV, kokius žemės ūkio ir maisto produktus būtų perspektyvu eksportuoti į minėtas rinkas. Ekspertų buvo prašoma įvertinti savo atstovaujamų sektorių stiprybes, silpnybes, galimybes ir grėsmes (SSGG) eksporto plėtrai į JAV. 3. Tyrimo rezultatai Ekspertinis vertinimas parodė, kad Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų gamintojams eksportas yra gana svarbus. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportuotojai jau turi stiprias pozicijas ES vidaus rinkoje, vežamas platus produktų asortimentas į daugybę pasaulio šalių. Tačiau nesvetimos yra ir egzotinės, tolimesnės rinkos. Beveik visi nagrinėti eksportuojami žemės ūkio ir maisto turi tam tikrų sąsajų su JAV rinka. Vieni žemės ūkio ir maisto produktų gamintojai jau eksportuoja į pastarąją rinką, kiti dar tik planuoja tai daryti. Iš visų nagrinėtų žemės ūkio ir maisto produktų daugiausia yra eksportuojama perdirbtų žemės ūkio ir maisto produktų, kurie turi didesnę pridėtinę vertę, labiau prisideda prie ekonomikos augimo bei darbo vietų išlaikymo. Apibendrinta Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto proveržio sričių analizė pagal atskirus žemės ir maisto ūkio sektorius pateikiama 1 lentelėje. Mėsos gamintojai numato didelį proveržį JAV rinkoje, daugiau nei 50 proc. visų eksporto apimčių, laukia tik su tuo susijusių leidimų. Pastaroji rinka jiems labai aktuali dėl užsidariusios Rusijos rinkos, kur pastaraisiais metais keliavo dideli produkcijos kiekiai. Mėsos ir mėsos produktų eksportuotojai turi stiprias pozicijas Rusijos, Belgijos, Nyderlandų rinkose, aktyviai dirba su Kazachstano, Azerbaidžano ir kitų Pietryčių Azijos šalių rinkomis. Artimiausiu metu planuoja plėtrą Saudo Arabijoje, Filipinuose, Afrikoje, JAV, Japonijoje, Pietų Korėjoje ir Kinijoje. Pieno ir pieno produktų gamintojai didesnių pokyčių užsienio prekyboje nežada pasirašius ES ir JAV TPIP, tačiau planuoja taip pat padidinti eksporto apimtis į JAV. Nors pažymi, kad toje rinkoje susiduria su stipria tarptautine konkurencija, ypač iš Naujosios Zelandijos. Pieno ir pieno produktų eksportuotojai pasirinko kitą pardavimo taktiką: jie neplanuoja konkuruoti su standartizuota masine pieno produkcija, o investuoja į naujų, unikalių produktų kūrimą (pvz., numato didinti pieno cukraus ir laktozės eksportą). Paminėtina, kad planuojama vykdyti eksportą į Kiniją. Ledų eksportuotojai pažymėjo, kad jiems nesudaro jokių sunkumų didinti eksporto apimtis JAV rinkoje, jie turi visus reikalingus leidimus, atitinka visus reikalavimus. Planuoja, kad ateityje eksporto apimtys natūraliai didės dėl jau turimo įdirbio JAV rinkoje, dirba didindami asortimentą. Naujų rinkų ieškoti neplanuoja, nes nejaučia tam poreikio. 787
Žemės ūkio ir maisto Mėsa ir mėsos Pienas ir pieno 1 lentelė. ES ir JAV TPIP susitarimo ekspertinio vertinimo rezultatai Perdirbimo lygis JAV aktualumas Ledai Žuvys Vidutinis Ne Žuvų Planuojami eksportuoti Vytinti ir šaltai rūkyti mėsos gaminiai; šaldyta veršiena Sūriai, varškė, glaistyti sūreliai, sviestas, pieno cukrus, laktozė Ledai vaflių indelyje Skumbrės, žuvų miltai Krabų lazdelės, iš surimio, kt. Pokyčiai eksporte į JAV Grūdai Žemas Ne Grūdai + Grūdų Duona ir kiti konditerijos gaminiai Šokoladas ir šokolado gaminiai Šaldytas kviečių glitimas, džiovintas glitimas miltelių pavidalu Šaldyta duona, sausainiai Šokoladas, šokoladiniai ir griliažiniai saldainiai, irisai +++ Esamos eksporto rinkos Rusija, Belgija, Nyderlandai, Kazachstanas, Azerbaidžanas, Pietryčių Azija ++ ES, Rusija, JAV + + Vokietija, JAV, D. Britanija, Airija, Danija Švedija, Lenkija, Danija, Prancūzija Baltijos šalys, ES, Skandinavija, Azija, JAV ES, Iranas, Saudo Arabija, Egiptas Planuojamos eksporto rinkos Saudo Arabija, Filipinai, JAV, Afrikos šalys, Japonija, Pietų Korėja, Kinija Kinija, JAV, Japonija Nėra poreikio Nėra poreikio Brazilija Azija ir Afrika +++ ES, JAV Nėra poreikio +++ Latvija, Lenkija, Vokietija, Airija, Anglija, Ispanija, Nyderlandai, JAV, Kipras, Izraelis, Portugalija, Italija, Prancūzija, Belgija, Graikija, Afrika Latvija, Vokietija, D. Britanija, Estija, Izraelis, Lenkija, Airija, JAV, Rusija Alus Ne Sidras, gira + ES, Rusija, JAV +++žymiai didins eksporto apimtis daugiau negu 50 proc. ++vidutiniškai didins eksporto apimtis 20 50 proc. +eksporto apimtys didės savaime dėl jau turimo įdirbio iki 20 proc. + Kanada, Skandinavijos šalys, Naujoji Zelandija, Brazilija Švedija, Rumunija, Nyderlandai Norvegija, Austrija, Vengrija Ekspertų nuomonė dėl žuvų ir žuvų produktų eksporto plėtros galimybių dvejopa. Žuvų reeksporto apimčių didėjimo nenumatoma. Prognozuojamas žuvų produk- 788
tų (krabų lazdelių, surimio ir kt.) eksporto apimčių didėjimas iki 20 proc. Orientuojamasi į tolimas rinkas, tokias kaip JAV ar Brazilija. Grūdų, kaip žaliavinės medžiagos, paklausa yra pakankama sąlyginai artimesnėse rinkose, tokiose kaip ES, Iranas, Saudo Arabija, Egiptas. Todėl JAV rinka grūdų eksportuotojams realizacijos požiūriu nėra patraukli. Numatoma plėtoti užsienio prekybos kontaktus Azijoje ir Afrikoje. Grūdų, kaip perdirbtų produktų, paklausa yra stabili ir nuolat didėja, kadangi rinkai siūlomas išskirtinis produktas kviečių glitimas. Šio produktų gamintojų pasaulyje nėra daug. Lietuvos kviečių glitimo eksportuotojai yra įsitvirtinę ES ir JAV rinkoje, visiškai patenkina pastarųjų rinkų paklausą ir kitų rinkų paieškos neplanuoja, numato gerokai padidinti kviečių glitimo eksporto į JAV apimtis, kadangi JAV pati kviečių glitimo negamina ir šios paklausos neužpildo. Dar vienas gana stiprus produktas JAV rinkoje yra duona ir konditerijos gaminiai, ypač šaldyta duona ir sausainiai. Šie yra populiarūs tarp išeivijos lietuvių, taip pat tarp į užsienį išvykusių lenkų, latvių, kitų anglakalbių šalių gyventojų. Lietuviški duonos gaminiai parduodami ES, JAV, Izraelyje ir net Afrikoje. Aktyviai ieškoma naujų rinkų ir potencialiai įvardijamos Kanados, Skandinavijos šalių, Naujosios Zelandijos, Brazilijos rinkos. Numatoma gerokai didinti eksporto apimtis į JAV ir kitas rinkas. Šokoladas ir šokolado gaminiai eksportuojami į JAV, Rusiją, Izraelį bei daugelį ES šalių. JAV rinka šokolado gaminiams kaip, beje, ir alaus gamintojams nėra prioritetinė. Pastariesiems produktams svarbesnė ES vidaus bei Rusijos rinkos. Tikėtinas nežymus eksporto apimčių į JAV didėjimas. Ekspertinis vertinimas, apimantis skirtingas žemės ūkio ir maisto produktų grupes bei skirtingų sektorių atstovus, leido atlikti apibendrintą SSGG analizę žemės ūkio ir maisto produktų eksporto į JAV galimybėms ir galimoms grėsmėms įvertinti (2 lentelė). Pagrindinės žemės ūkio ir maisto produktų eksportuotojų stiprybės, padėsiančios išsilaikyti ar užimti tam tikras pozicijas JAV rinkoje, yra turimos efektyvios technologijos, pasiektas gana aukštas technologinis aprūpinimas, kai pagaminama aukštos kokybės produkcija, tinkama išskirtinėms rinkoms, gebančioms mokėti už šią produkciją aukštesnę kainą. Gilios tradicijos padeda sukurti išskirtinius, nišinius produktus, kurių pasiūla pasaulyje yra ribota. Be to, lietuviška maisto ūkio produkcija atitinka JAV vartotojų skonio preferencijas. Galimybės JAV rinkoje gana plačios, nes tai didelė, imli rinka, kur žemės ūkio ir maisto produktų realizavimo kainos yra aukštesnės nei Lietuvoje. Eksportuojama produkcija dažnai yra orientuojama į žmogų, t. y. į išeivijos populiaciją, kurių poreikius patenkina lietuviški žemės ūkio ir maisto. Lietuva dar neišnaudojo viso šalies potencialo plėtojant gyvulininkystę ir didinant pastarųjų produktų eksporto apimtis į JAV. Vis dar yra galimybių daugelyje žemės ūkio ir maisto produktų sektorių diegti inovacijas, pritaikyti naujus technologinius sprendimus ir taip dar labiau išvystyti lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų potencialą eksporto rinkose. 789
2 lentelė. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksporto į JAV SSGG analizė STIPRYBĖS Efektyvios technologijos Aukšta produkcijos kokybė Gilių tradicijų gamyba Geros produktų skonio savybės Nišiniai GALIMYBĖS Patrauklus rinkos dydis Aukštesnė produkcijos kaina Patenkinti išeivijos poreikiai Lankstumas ir galimybė įsisavinti naujas technologijas Naujų produktų, egzotiškų, prieskoninių augalų sėklų eksportas SILPNYBĖS Didelis atstumas Aukšti transportavimo kaštai Ilgas transportavimo laikotarpis Stipri tarptautinė konkurencija Didelės įėjimo į rinką sąnaudos Kultūriniai skirtumai Nepakankami produkcijos kiekiai eksportui Skirtingi ženklinimo reikalavimai GRĖSMĖS Valiutų kurso svyravimai Galimi produkcijos praradimai Aukšti JAV kokybės reikalavimai Trūksta profesionalių partnerių Vienašališkas sprendimų priėmimas dėl naujų prekybos taisyklių Pagrindine silpnybe užsienio prekyboje su JAV yra įvardijamas didelis atstumas iki rinkos, tačiau žemės ūkio ir maisto produktų eksportuotojai puikiai prisitaikė prie to didelio atstumo ir ilgo transportavimo laiko, kadangi eksportuojami atitinkamai perdirbti, užšaldyti, taip prailginant jų galiojimo laiką. Labai svarbus akcentas ir pagrindinis trukdis JAV rinkoje yra stipri tarptautinė konkurencija. Ją nugalėti galima kuo daugiau dėmesio skiriant vartotojų informavimui apie lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų kokybę, išskirtinumą, naudą vartotojui ir pan. Tai gali būti realizuojama per ambasadose rengiamus vakarus, kur būtų vaišinama tik lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto s ar gaminiais iš jų, per įvairias muges ir parodas ir t. t. Didžiausia grėsme užsienio prekybos žemės ūkio ir maisto s plėtrai JAV rinkoje įvardijamas valiutos kurso svyravimas. Prie kitų galimų grėsmių įvardijami galimi produkcijos praradimai, profesionalių partnerių stoka. Šios problemos išsprendžiamos plėtojant ilgalaikius ryšius, bendradarbiavimo partneriai atsirenkami, geriausia yra bendradarbiauti su kitais lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų eksportuotojais, klausiant jų patarimo dėl galimų partnerių JAV rinkoje. Pasidalijimas patirtimi leistų padidinti bendrą lietuviškų produktų konkurencingumą užsienio rinkose. Nuogąstavimai dėl skirtingų techninių standartų ir kitų kokybinių reikalavimų gali būti iš dalies išspęsti pasirašius TPIP. Todėl itin svarbu, kad visų sektorių atstovai aktyviai domėtųsi užsienio prekybos politikoje vykstančiais procesais ir teiktų pasiūlymus pagal savo srities kompetenciją. 4. Išvados 1. ES ir JAV derybų mastas bei sudėtingumas tyrėjus verčia vengti specifiniams sektoriams skirtų prognozių. Nepaisant to, galima tikėtis, kad TPIP turės 790
pozityvios įtakos tiek Lietuvos vartotojams, tiek verslininkams. Pirmiesiems, kaip ir visos Europos gyventojams, sumažės dalies prekių kainos ir išaugs asortimentas. O verslui, kuris šiuo metu į JAV daugiau eksportuoja nei importuoja, palankesnėmis sąlygomis nei iki šiol atsivers didžiulė rinka. Šios aplinkybės turėtų būti ypač palankios maisto produktų, dėl aukštos kokybės sėkmingai konkuruojančių įvairiose pasaulio rinkose, gamintojams. 2. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportuotojai jau turi neblogas pozicijas JAV rinkoje, planuoja toliau plėstis. Eksportuotojai, kurie dar neveža produktų į JAV, tai planuoja daryti artimiausiu metu. Ypač visų suderinimų ir reikalingų leidimų laukiama mėsos sektoriuje, kuriame numatoma padaryti bene didžiausią proveržį. Atskiri Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportuotojai planuoja padidinti eksporto apimtis ateityje nuo 5 iki daugiau nei 50 proc. Tai nurodo, kad JAV rinkos potencialas yra didelis ir dar tik pradedamas atrasti Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportuotojų. 3. Po ES ir JAV TPIP susitarimo pasirašymo tikėtinas stiprus proveržis eksportuojant kviečių glitimą, mėsą ir mėsos produktus, duonos gaminius iš Lietuvos į JAV. Prognozuojamas mažesnis, bet ne mažiau svarbus pieno produktų eksporto augimas. Tikėtinas nuosaikus ledų, krabų lazdelių ir gaminių iš žuvų, šokolado ir alaus eksporto augimas, daugiausia dėl inercijos ir jau turimo įdirbio JAV rinkoje. 4. Prognozuojama, kad pasirašius TPIP iš JAV į ES padidės žaliavinių produktų, o iš ES į JAV perdirbtų žemės ir maisto ūkio produktų eksportas. Analizė parodė, kad iš Lietuvos į JAV eksportuojami aukštesnės pridėtinės vertės, gilesnio perdirbimo žemės ūkio ir maisto. Tai naudinga Lietuvos ekonomikai, kadangi išlaikomos šalyje darbo vietos, kuriamos inovacijos, taip prisidedant prie ekonomikos augimo. 5. Siektina, kad į JAV būtų vežamas kuo platesnis asortimentas, kuo įvairesnių prekių grupių, tai leis mažinti eksporto rezultatų jautrumą užsienio prekybos pokyčiams. 6. Galimybės JAV rinkoje gana plačios, nes tai didelė, imli rinka, kur žemės ūkio ir maisto produktų realizavimo kainos yra aukštesnės nei Lietuvoje. Dar ne visos Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportuotojų stiprybės išnaudotos pastarojoje rinkoje. Pagrindine silpnybe užsienio prekyboje su JAV yra įvardijamas didelis atstumas iki rinkos ir ilgas produkcijos transportavimo laikas, bet tai iš esmės išsprendžiama eksportuojant ne žaliavinius, o perdirbtus, užšaldytus produktus, kurių galiojimo laikas pailgėja. Galimos grėsmės įveikiamos nuosekliai plėtojant verslo ryšius JAV. 7. Lietuviškų žemės ūkio ir maisto produktų eksportuotojams įdomios ir kitos tolimosios rinkos. Didelis dėmesys skiriamas Kinijos, Brazilijos, Pietų Korėjos, Japonijos, Naujosios Zelandijos ir kitoms rinkoms. Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų eksportuotojai intensyviai domisi Skandinavijos šalių rinkomis, taip pat jaučiama, kad neišnaudotas ES vidaus rinkos potencialas. Numatoma žemės ūkio ir maisto produktų eksporto plėtra ir pastarosiose rinkose. 791
8. ES vidaus rinkoje atvėrus rinką JAV produktams, didės konkurencija ES žemės ūkio ir maisto produktų gamintojams, todėl svarbu palaikyti vidaus paklausą, informuoti visuomenę apie sveikų produktų naudą, vietinės gamybos produktų pranašumus, lyginant su kitais s, skatinti vietinės kilmės produktų vartojimą bei imtis kitų priemonių, siekiant sumažinti užsienio produktų paklausą ES vidaus rinkoje. Literatūra Boyer, I., Schuschny, A. (2010). Quantitative Assessment of a Free Trade Agreement between MERCOSUR and the European Union. Santiago de Chile: Statistics and Economics Projection Division. 74 p. European Commission. (2008). Impact Assessment of a Possible Free Trade Agreement (FTA) between the EU and Mercosur: a Microeconomic Approach based on Farm Accountancy Data Network (FADN) Data. Brussels: Directorate-General for Agriculture and Rural Development. 28 p. European Commission (2013). Independent study outlines benefits of EU US trade agreement. http://europa.eu/rapid/press-release_memo-13-211_en.htm [2014 02 14]. Felbermayr, G., Larch, M., Flach, L., Yalcin, E., Benz, S. (2013). Dimensions and Effects of a Transatlantic Free Trade Agreement between the EU and US. Germany: Federal Ministry of Economics and Technology. 11 p. Francois, J. (2013). Reducing Transatlantic Barriers to Trade and Investment: An Economic Assessment. London: Centre for Economic Policy Research. 124 p. Francois, J. (2013). Estimating the Economic Impact on UK of a Transatlantic Trade and Investment Partnership (TTIP) Agreement between the European Union and the United States. London: Centre for Economic Policy Research. 64 p. Grueff, J., Tangermann, S. (2013). Achieving a Successful Outcome for Agriculture in the EU U.S. Transatlantic Trade and Investment Partnership Agreement. Washington: International Food and Agriculture Trade Policy Council. 24 p. Guerin, S. S., Edwards, T. H., Glania, G., Kim, H., Lee, H., Matthes, J., Tekce, M. (2007). A Qualitative Analysis of a Potential Free Trade Agreement between the European Union and South Korea. Brussels: Centre for European Policy Studies. 159 p. Klimanskis, S. (2013). ES JAV visapusiškas laisvosios prekybos susitarimas: nauda Europai ir poveikis transatlantiniams santykiams. http://www.delfi.lt/verslas/verslas/s-klimanskis-kokianauda-europai-is-es-jav-visapusiskos-laisvosios-prekybos-susitarimo.d?id=61278465 [2013 05 06]. Mekki, A. A. E., Tyner, W. E. (2004). The Maroccan-American FTA Effects on the Agricultural and Food Sectors in Marocco. Indiana: Purdue University. 22 p. Salamanca, L. J. G.; Gomez, F. B.; Landinez, I. C. (2009). Impact of the USColombia FTA on the small farm economy in Colombia. Bogota. 134 p. Slootmaekers, V. (2004). Trade Effects of the EU Mexico Free Trade Agreement. Belgium: Catholic University Leuven. 23 p. Zhuang, R., Mattson, W. J., Koo, W. W. (2007). Implications of the U.S. Korea Free Trade Agreement for Agriculture and other Sectors of the Economy. North Dakota: Centre for Agricultural Policy and Trade Studies. 34 p. 792
EVALUATION OF THE IMPACT OF TRANSATLANTIC TRADE AND INVESTMENT PARTNERSHIP AGREEMENT BETWEEN EU AND USA ON THE EXPORT OF LITHUANIAN AGRICULTURAL AND FOOD PRODUCTS Jolanta Droždz, Birutė Stankaitytė Lithuanian Institute of Agrarian Economics Received 01 09 2014; accepted 28 10 2014 Summary EU negotiations with the US on Transatlantic Trade and Investment Partnership agreement is a priority issue in EU Trade Policy. Economic benefit expected as well as many doubts and concerns arise about the content of the agreement. TTIP agreement will have a direct impact on Lithuania, as an EU Member State. It is important to investigate the Lithuanian agricultural and food exporters plans and expectations of the opening of the US market, to represent properly their interests and to make suggestions on how to overcome emerging threats. The main goal of the article was to prepare recommendations to Lithuanian agricultural and food exporters for market development. Article was based on expert evaluation and SWOT analysis. This article deals with the results of the assessment. The qualitative study showed that there is expected a strong breakthrough of gluten wheat, meat and meat products, and bakery products exports from Lithuania to the United States. A slightly smaller but no less important growth is projected for dairy products exports. Among the exports from Lithuania to the United States a moderate increase is expected for ice-cream, crab sticks and fish products, chocolate and beer exports, mainly due to the already available experience in the American market. Key words: transatlantic trade and investment partnership agreement, foreign trade, export of agricultural and food products. JEL codes: F13, F53, Q17. 793