ELEKTRONINIO VERSLO PLöTRA LIETUVOJE Audrius Mikalajūnas 1, Arnoldina Pabedinskait 2 Vilniaus Gediminimo technikos universitetas, LT-10223 Vilnius, Sauletekio al. 11, Lietuva E-mail: 1 audriukazzz@gmail.com, 2 arna@vgtu.lt Santrauka. Šiame straipsnyje pateikiama elektrinio verslo apibr žimų literatūroje analiz. Taip pat analizuojami elektroninio verslo klasifikacija bei modeliai, bei šio verslo privalumai ir trūkumai. Elektroninio verslo pl tra Lietuvoje rodo, kad įmon s išnaudoja elektroninio verslo teikiamus privalumus didindamos savo konkurencingumą, taupydamos l šas bei laiką. Straipsnyje pateikiamas elektroninio verslo paplitimas tarp privačių asmenų bei pagal įmonių veiklos sritis. 1. Įvadas Reikšminiai žodžiai: elektroninis verslas, elektroninio verslo modeliai, elektroninio verslo pl tra. Jau beveik prieš tris dešimtmečius, technologijų poveikį verslui kaip konkurencinį pranašumą ir naujas galimybes d l globalizacijos nustat Levitt (1983). Šiandien technologijos siūlo plačias galimybes i įsilieti i tarptautinę rinką, bei patobulinti jau esamą įvairiais metodais (Andriole 2005; Chapman, Sheehy, 2002; Coviello, McAuley 1999; Deans 2004; Li, Du 2005). Informacin s technologijos leido, o kai kuriais atvejais privert organizacijosiš naujo apibr žti savo verslo modelius ir pertvarkyti savo vidaus paj gumus, kad gal tų išnaudoti elektroninio verslo elektroninio verslo metodus. Jie supranta, jog būtina bendradarbiauti, kad būtų sukurta kuo daugiau veiksmingų operacijų bei tiekimo grandin s, kurios sumažintų laiko ir išlaidų sąnaudas (Aburukba at al. 2009). Tačiau siekiant stiprinti įmonių konkurencingumą ir naudoti interneto teikiamas galimybes, būtina išanalizuoti elektroninio verslo charakteristikas ir jų vystimo bei tobulinimo galimybes. Informacin s technologijos, padedančios optimizuoti informacijos keitimosi procesą, tampa nepakeičiama tarptautinio verslo ir rinkodaros priemone. Su elektroninio verslo sąvoka at jo ir nauji ryšių modeliai, kurie nurodo ryšius tarp sąveikaujančių pusių pavyzdžiui kaip verslas vartotojui (angl. Business to Consumer) ar valstybin institucija vartotojui (angl. Government to Consumer) (Parreiras, 2005). Parengtos ir įgyvendinamos įmon s strategijos yra sprendimų visuma, apibr žianti svarbiausius įmon s tikslus ateityje ir veiksmus bei priemones jiems pasiekti. Siekiant objektyvesnio situacijos įvertinimo pirmiausia būtina susisteminti įvairias nuomones bei argumentus ir pabandyti apčiuopti tam tikrus d sningumus. Naujų paslaugų įdiegimo vertinimo rezultatai padeda įmon ms apibendrinti patirtį. Elektroninis verslas vystosi greitai, pasitelkiamos technologijos bei verslo koncepcijos labai skiriasi nuo tradicinio verslo, tod l svarbu nustatyti šiai sričiai specializuotus kriterijus, kuriais gal tų remtis verslas pasirenkant tinkamą elektroninio verslo sistemą, vertinant ir lyginant analogiškų sistemų kokybę (Guseva 2010, Bivainis, Drejeris 2009). Straipsnio tikslas išanalizuoti elektroninio verslo ypatybes, bei jo pl tros galimybes Lietuvoje. 2. Elektroninis verslas ir jo modeliai Elektroninio verslo (e-business) terminą 1996 metais pasiūl IBM atstovas Louis Gerstner. Šio verslo atsiradimą l m technologiniai bei ekonominiai veiksniai, tai yra asmeninių kompiuterių bei individualių technologijų paplitimas, interneto technologijos, verslo globalizacija. Literatūroje pateikiami skirtingi elektroninio verslo apibr žimai. Ypatingai persipynusios elektronin s komercijos ir elektroninio verslo sąvokos, nors didžioji dalis autorių nurodo, kad elektronin komercija yra elektroninio verslo dalis (Canzer 2003; Disney et al. 2004; Norris, West 2001; Plant 2001; Turban at al 2002, 2004). Apibendrinus visus apibr žimus (1 lentel ) galima būtų teigti, jog elektroninis verslas yra verslas, naudojantis elektroninius tinklus paversti verslo procesus ar verslo sistemą į elektroninę, kad pritrauktų kuo daugiau potencialių virtualių vartotojų, bei padindintu konkurencingumą. Lietuvoje elektroninis verslas (toliau vadinama e.verslas) apibr žiamas kaip verslo operacijų atlikimas ir įmon s veiklos organizavimas naudojant informacines technologijas duomenų perdavimo tinklų aplinkoje (Elektroninio verslo koncepcija). Tai įvairi veikla siekiant pelno prekyba, rinkodara, teleservisas, telemedicina, nuotolinis mokymas, teledarbas, bankininkyst ir kitokia, vykdoma interneto aplinkoje. E.verslas apima ne tik įprastines verslo operacijas, bet ir naujus, galimus tik virtualioje aplinkoje verslo būdus.
1 lentel. Elektroninio verslo apibr žimai Apibr žimai Autorius Metai Naudoja sąvoka elektroninio verslo termino pakaitomis su elektronin s Ramsty at al. 2003 komercijos (en. E-commerce) ir interneto komercijos (en. Internet commerce) apibūdinant veiklą ir procesus, kurie yra naudojami internetin je erdv je. Elektroninis verslas tai informacija skirta: palaikyti verslo santykius; atlikti verslo operacijas naudojant interneto technologijas. Poon, Swatman 1999 E-komercija apima įvairias elektronines formas įskaitant elektroninių Quayle 2002 duomenų apsikeitimo, mobiliojo telefono, interneto, intraneto, ekstraneto sąvokas. Elektroninis verslas tai priemon, kuri didina konkurencinį pranašumą, kuris susideda susideda iš tokių objektų, kaip elektroninis paštas ir elektronin komercija (angl. "e-mail" ir "e-commerce"),ir isa šita reguliuoja pirkimo, pardavimo operacijas, bendravimą tarp klientų bei verslo partnerių. Fillis, Wagner 2005 Elektroninis verslas yra interneto naudojimas kartu su kitomis Ghenniwa 2006 elektronin mis priemon mis ir technologijomis, siekiant kuo daugiau bendrauti tarp verslo įmonių, įmon s darbuotojų, tarp vartotojų bei vykdyti bendradarbiavimą su vyriausybin mis įstaigomis. Elektroninis verslas susideda iš elektroninio pašto (angl. e-mail) ir Rogojanu, Bade 2006 elektronin s komercijos (angl. E-commerce). Ją sudaro ne vien pirkimas ir pardavimas, bet ir klientų apatarnavimas bei bendradarbiavimas su verslo partneriais. E-verslas yra tik verslas, naudojantis elektroninius tinklus, kad paverstų Parreiras 2005 verslo procesus ar sukurtų verslo sistemą, kuri palaikytų ryšį su esamais bei būsimais klientais. Elektroninis verslas tai įmon s darbuotojų, pirk jų, tiek jų ir verslo Pauliulis, Pabedinskait, 2007 partnerių sąveikų automatizavimas, apimantis tiek įmon s vidinius, tiek išorinius tarp įmonių vykdomus procesus Šaulinskas Elektroninis verslas tai verslo operacijų atlikimas ir įmon s veiklos organizavimas naudojant informacines technologijas duomenų perdavimo tinklų aplinkoje. Guseva 2010 Elektroniniame versle taikomi ryšio modeliai skirstomi į verslas-vartotojui (B2C), verslas-verslui (B2B), vartotojų ir verslo santykis (C2B), vartotojų ir vartotojų (C2C), peer-to-peer (P2P), valstybin institucija-verslui (G2B) valstybin institucija-verslui (G2C), verslas darbuotojui (B2E), bei (G2G) (Canzer 2003; Mendelson, Tunca 2005; Norris, West 2001; Plant 2001; Turban at al. 2002, 2004; Paliulis at al. 2007; Parreiras 2005; Springer 2006): 1. B2C verslas vartotojui (angl. Business to Consumer) sprendimų grup daugiausia nusako elektroninę mažmeninę prekybą, apimančią mažmeninę prekybą internetu, įvairių klientams skirtų paslaugų tiekimą interneto kanalais (Customer Relationship Managment (CRM)), mažmeninių produktų ir paslaugų interneto rinkodarą (E. marketing), interneto reklamos priemonių taikymą bei susijusius antininius veiksmus, pavyzdžiui, asmenin s klientų informacijos rinkimą, agregavimą ir analizę. Šio modelio principu dirba didžioji dalis elektroninių parduotuvių, siūlančių nusipirkti prekes virtualiose parduotuv se. Verslas vartotojui modelio privalumai: platesnis pasirinkimas, individualus užsakymas, neapribotas laikas, plačios galimyb s smulkiajam verslui. E. prekyba siūlo naujas įmonių organizavimo formas, taip pat ir naujas verslo formas. Pirk jai elektronin je parduotuv je gali susipažinti su informacija apie norimą prekę, nesitraukdami iš savo darbo vietų ar iš namų, gali ieškoti, kur prekę galima nusipirkti, palyginti visus galimus variantus (kainą, aptarnavimo lygi, gamintojo reputaciją) ir tik paskui įsigyti prekę. Tokiu būdu sutrump ja pirkimo ir pardavimo laikas. Už prekę atsiskaitoma internetu. Bankai ir kitos finansų institucijos vykdo pinigines operacijas internetu tarp pirk jų ir pardav jų, nepaisant to, ar jie yra privatūs asmenys, ar didel s tarptautin s kompanijos. Prek būna pristatoma pageidaujamu adresu. Šiuo metu tai vykdoma bet kurioje pasaulio vietoje. Net ir pristačius prekę ar suteikus paslaugą, prekybinis ciklas nesibaigia. Vartotojo palaikymas suteikia papildomą naudą abiem pus ms: pirk jas gauna tai, kas
jam buvo reikalinga, o pardav jas naują informaciją apie rinkos poreikius ir informaciją apie klientą. 2. B2B verslas verslui (Business to Business) sprendimų grup apima įmon s verslo santykių su kitomis įmon mis (produktų tiek jais, dileriais, draudimo kompanijomis, bankais, transporto paslaugų įmon mis ir kitomis infrastruktūros paslaugų tiek joms) tolydų perk limą į elektroninę formą, siekiant sumažinti tradicinių verslo transliacijų kiekį, padidinant produktų pristatimo greitį, patobulinti klientų aptarnavimą, pagerinti užsakymų valdymą, paklausos planavimą, ir veiklos prognozes, optimizuoti atsargų lygį, sumažinti popierizmą ir biurokratijos laipsnį, sustiprinti verslo ryšius. Verslas verslui kategorija apr ptų tarpusavio bendravimą elektronin mis priemon mis. Didžiausia technologijų pl tra elektroninio verslo atžvilgiu pasireiškia būtent verslas verslui srityje, čia yra didžiausia apyvarta ir didžiausias prekių jud jimas. 3. C2B vartotojas verslui (angl. Consumer to Business) šis modelis nusako santykį tarp vartotojo ir verslo. Ši modelis nusako tokį santykį kaip vartotojas prisijungimas prie žiniasklaidos tinklapių, bibliotekų arba panašiai. 4. C2C vartotojas vartotojui (angl. Consumer to Consumer) modelis apima elektroninius vartotojų tarpusavio santykius. Tai gali būti informacijos keitimasis tinklu arba įvairūs elektroniniai aukcionai. Juose prekiaujama praktiškai tokiomis pat prek mis, apie kurias informaciją galime rasti ir laikraščių skelbimų puslapiuose. Tačiau reikia pažym ti, jog realiai tarp vartotojo, kuris parduoda prekę, ir vartotojo, kuris ją perka egzistuoja dar ir verslas, suteikiantis vietą aukcionui. 5. P2P (angl. Peer to Peer) yra bet koks tinklas, kuriame keitimasis resursais vyksta tiesiogiai tarp vartotojų. Tai yra priešingyb kliento-serverio modeliui. Gryname P2P tinkle n ra kliento ir serverio sąvokų susijungę vartotojai yra lygiaverčiai. 6. G2B valstybin institucija-verslui (angl. Government to Business) modelis nusako elektroninį bendradarbiavimą tarp verslo ir valstybinių institucijų. Pavyzdžiui, viešų valstyb s aktų skelbimas internete, kur įmon s savo nuomonę reiškia elektroniniu būdu. 7. G2C valstybin institucija vartotojui (angl. Government to Consumer) modelis yra nukreiptas į elektronin s valdžios ir elektroninių viešųjų paslaugų sferą. 8. B2E verslas darbuotojui (angl. Business to Employee) sprendimą galima suprasti kaip nuoseklų egzistuojančių elektroninio verslo formų perk limą už įmon s ribų į darbuotojų rankas tai kelias į mobilųjį verslą. Vienas didžiausių mobiliojo verslo iššūkių yra mobiliųjų sprendimų taikymas egzistuojančioje įmon je. Paskutinių sistemų integracija turi labai didelę reikšmę šiuolaikin s, neklaidingos ir optimalios infirmacijos generavimo galimybei arba konkrečių veiksmų sprendimui. Mobiliojo verslo pranašumai išryšk s tik tuomet, kai bus taupomos sąnaudos, optimizuojami procesai ir augs vartotojų pasitenkinimas. Visa tai lemia prekių ar paslaugų tiek jai ir jų geb jimas diegti naujoves. 9. G2G valstybinei institucijai su valstybine institucija (Goverment to Goverment) sritis apr pia valstyb s valdymo bei administravimo perorganizavimą naudojant informacines technologijas. Jau dabar pasaulyje sparčiai plinta vadinamosios Elektronin s vyriausyb s strategijos, kurių įgyvendinimas lems vyriausyb s veiklos kitimą, taikant elektroninio verslo metodus valstybiniame sektoriuje. Pokyčiai sudarys sąlygas bendrauti tarp valstybinių institucijų, centrin s ir vietin s valdžios, priimant sprendimus. Tai tur tų lemti didesnį informacijos valdymo tikslumą bei efektyvumą, mažesnes transakcijų išlaidas, operatyvesnę informacijos kaitą. Šis elektroninio verslo modelis, taip pat kaip ir G2B bei G2C sprendimai, yra nukreiptas į elektronin s valdžios ir elektroninių viešūjų paslaugų sferą. Egzistuoja ir daugiau ryšių modelių, kurie susideda iš kelių pagrindinių, tai yra verslas verslui ir vartotojui B2B2C (angl. Busines to Business to Consumer). Tokių ryšių galima sudaryti labai daug. Taip pat galima pagrindinius modelius skaidyti į smulkesnius ir įvardinti naujus modelius kaip: mobilios komercijos (angl. M-Commerce), vietos nustatymu grindžiamos komercijos (angl. L-Commerce), bendradarbiavimo komercijos (angl. C-Commerce), Nuotolinio mokymosi modeliai bei daugelis kitų. 3. Elektroninio verslo privalumai ir trūkumai Elektroninio verslo privalumus galima įvardinti taip: komunikacijų gerinimas, konkurencinis pranašumas, sąnaudų taupymas, bendradarbiavimas, informacijos paieškos, rinkodaros ir pardavimų skatinimas, bendrov s įvaizdžio ir santykių su klientais gerinimas. Poon ir Swatman (1999) teigia, kad tai smulkiam verslui atsiranda didel s perspektyvos, naudojant elektroninę komerciją. Suvokiama nauda gali būti kvalifikuojamos kaip tiesiogin ar netiesiogin, ir dar gali ilgalaik arba trumpalaik nauda. Pavyzdžiai
trumpalaik tiesiogin teikiama nauda apima ryšių sąnaudų taupymą, o trumpalaik netiesiogin rinkodaros didinimas. Ilgalaik s tiesiogin s apima klientų išlaikymą, bei verslo santykių palaikymą, vystymą. Ilgalaik netiesiogin nauda gali apimti naujas verslo iniciatyvas (Fillis, Wagner 2005; Diversity Creates Market Opportunities). Kuriant elektroninį verslą taip pat yra galima sumažinti įvairių naudojamų išteklių kiekį (Park et al., 2004). Tyrimais buvo nustatyta, kad elektroninis verslas suteikia did les galimybes pl stis tarptautin je rinkoje (Wen, Hong 2010). Elektroninio verslo privalumus atskleidžia Rogojanu ir Badea (2006) pateikdami tokia elektroninio verslo privalumų klasifikaciją (1 pav.) Elektroninio verslo privalumai Nauda organizacijoms: tarptautin prekyba; kaštų mažinimas; tiekimo grandin s sistemos; darbas be pertraukų; nauji verslo modeliai; mažos ryšių išlaidos; veiksmingi vešieji pirkimai; nauja rinka; ryšiai su klientais; kita. Nauda visuomenei: telekomunikacijas; aukštesnį pragyvenimo lygį; prieinamas visiems viešąsias paslaugas. Nauda vartotojams: daugiau produktų ir paslaugų; pigesn s paslaugos ir produktai; informacijos prieinamumas; elektroninis bendravimas; aukcionai; kita 1 pav. Elektroninio verslo privalumai (Rogojanu A.; Badea L. 2006) Nepaisant didel s potencialios naudos, ne kiekviena įmon yra pasirengusi priimti elektroninio verslo kaip konkurencingumo didininimo priemonę (Lambros ir Moschuris, 2001). Siekiant s kmingai įgyvendinti elektroninio verslo pl trą išskiriamos šios problemos: saugumo, teisin s ir finansin s. (Quayle 2002). Dabartin s elektroninio verslo problemos dar n ra išsprestos ir jos dažniausia pasireiškia tarp pardav jų ir pirk jų (Hoek 2001). Kartu su IRT (informacin s ir ryšių technologijos) infrastruktūra nuosekliai pl tojamas elektroninis turinys yra svarbi prielaida, siekiant motyvuoti gyventojus tapti aktyviais IRT vartotojais ir panaikinti skaitmeninę atskirtį. Reikalinga nuosekli ir savalaik elektronin s įterpties politika, užtikrinanti, kad gyventojams būtų saugu, patogu ir paprasta naudotis naujosiomis technologijomis (pvz. diegiant lietuviškas sąsajas, saugaus turinio priemones), kad būtų teikiamas aktualus ir reikalingas skaitmeninis turinys lietuvių kalba. Atsižvelgiant į aukštus judriojo ryšio paplitimo rodiklius, reikia kurti ne tik internetui, bet ir mobiliesiems įrenginiams pritaikytus skaitmeninio turinio sprendimus. Be to, pl tojant skaitmeninį turinį, būtinas d mesys lietuvių kalbos ir kultūros sklaidai skirtiems sprendimams, kurie užtikrintų tautiškumo išlikimą daugiakalb je skaitmenin je aplinkoje. Pažym tina, kad Lietuvoje n ra išvystytos transporto informacin s infrastruktūros, o esami jos segmentai neatitinka ES transporto informacin s infrastruktūros lygio. Eismo valdymas ir kelionių apsauga netenkina augančių eismo dalyvių poreikių, intelektualios transporto sistemos paslaugos keliautojui Lietuvoje, skirtingai nuo kitų ES šalių, neteikiamos. Lietuvoje jau yra nemažai įmonių, kurių veikla yra orientuota į elektroninį verslo vystymą. Vis daugiau šalies įmonių pl toja informacines sistemas, jungiasi prie interneto, vykdo atsiskaitymus ir susirašin ja su verslo partneriais informacinių technologijų priemon mis. Įmon s, kurios jau išband naujosios rinkos privalumus, didina investicijas į elektroninį verslą ir tikisi pelno. Informacija tampa verslo strateginiu resursu, o informacin s infrastruktūros išvystymo lygis ir teisin aplinka svarbiausiomis elektroninio verslo pl tojimo sąlygomis. Šalyje yra pakankamas mokslo ir švietimo potencialas universitetai ir mokslo įstaigos, galintys rengti reikalingus e. verslui aukštos kvalifikacijos specialistus.
Tarp didelių problemų Lietuvoje yra teisines aplinkos kūrimas: egzistuoja tradicija naujas veiklos sritis reglamentuoti atskirais įstatymais; teis s aktų kūrimas yra l tas. Taip pat n ra mechanizmų, kaip pritraukti reikalingą kompetenciją ir užsitikrinti visuomen s palaikymą; n ra kai kurių elektroniniui verslui būtinų santykių ir procesų reglamentavimo (neįteisintas elektroninis dokumentas, nepatvirtintos elektroninio parašo paslaugų teik jo registravimosi bei priežiūros procedūros, nenumatyta elektronin s reklamos atsisakymo tvarka, nereglamentuotos sankcijos už elektroninius nusikaltimus ir kita). Galima teigti, kad dabartin teisin aplinka nepakankamai pritaikyta elektroninio verslo vystimuisi tarptautin se rinkose. Elektroninis verslas reikalauja nemažai l šų jį sukurti, o riboti ištekliai trukdo tokį verslą sukurti mažai įmonei. Tokios įmon s gali kurti elektroninį verslą, jeigu jos aiškiai matys konkurencinį pranašumą, tai dažniausia būna prekyba, reklama ar kitos panašios paslaugos(fillis, Wagner 2005; Park at al. 2004.). Tačiau vis d lto viena didžiausių kliūčių elektroniniam verslui yra jo nesaugumas, apie kurį rašo spauda ir kitos visuomen s informavimo priemon s. ES svarstoma galimyb sukurti Europos tinklo infrastruktūros apsaugos agentūrą, kuri kovotų su interneto nusikaltimais (Europos parlamento ir tarybos direktyva 98/34/EB). 4. E-verslo situacija Lietuvoje Lietuvos kaip mažos šalies, turinčios atvirą ekonomiką, greita nacionalin s ekonomikos pl tra ir socialin s gerov s augimas labai priklauso nuo jos geb jimo gaminti ir pateikti tarptautinei rinkai kokybiškas, konkurencingas prekes bei paslaugas. Sugeb jimas generuoti naujas id jas ir jas realizuoti praktikoje yra pagrindin varomoji j ga, užtikrinanti ekonominį augimą, ir elektroninio verslo galimybių panaudojimas suteikia Lietuvos verslininkams konkurencinių pranašumų (Bivainis, Drejeris 2009; Sūdžius, Stepanovas 2009). Virtualiu asmeniu gali būti asmenys ar institucijos, bendraujančios virtualioje erdv je (privatūs asmenys, visuomen s, socialinių grupių ir kt. atstovai, paslaugų tiek jai, tarpininkai, vartotojai administruojančios ir kitos įstaigos). Virtualus asmuo turi visų valdymo sistemai būdingų ypatumų: įvairaus tipo ir paskirties virtualiųjų objektų, ryšių ir jų palaikymo bei valdymo priemonių, bendravimo ir paslaugų teikimo procesų. Tačiau svarbiausieji sistemos nariai dalyviai vienu metu gali būti valdymo struktūros elementu, o jau kitu atveju - išorin s aplinkos dalimi ar tam tikru rinkos segmentu. Lietuvoje privatūs asmenys naudoja šias naujoves, ypač labai plačiai jaunimas (2 pav.), vyresnio amžiaus žmon s šiek tiek mažiau, tačiau bendra tendencija išlieka tokia, kad žmonių, naudojančių, šias technologijas, skaičius kiekvienais metais did ja. 16 74 m. amžiaus asmenys, kurie naudojosi e. prekyba, kompiuteriais, internetu asmeniniais tikslais 70 60 50 40 30 20 Kompiuterių naudojimas Inerneto naudojimas Elektronines prekybos naudojimas 10 0 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2 pav. 16 74 m. amžiaus asmenų, kurie naudojasi e. prekyba, kompiuteriais bei internetu, skaičius procentais nuo gyventojų skaičiaus
Tačiau ne vien privatūs asmenys dalyvauja elektroninio verslo vystime Lietuvoje. Kaip jau anksčiau min ta elektroninis verslas apima daug sud tinių dalių, kurios dar skirstomos į tam tikrus modelius. Privatūs asmenys daugiausiai naudoja du pagrindinius elektroninio verslo modelius: (B2C) ir (C2B). Visi kiti modeliai taikomi įmon se (3 pav.) 3 pav. Kompiuterių ir interneto naudojimas įmon se procentais (Informacinių technologijų naudojimas įmon se 2010) Pagal elektroninio verslo paplitimą tarp įmonių pagal veiklos sritis (4 pav.) matoma tendencija, kad didžioji dalis įmonių naudoja elektroninį verslą, ypač bendradarbiavimui su bankais bei valstybin mis 4 pav. Elektroninio verslo galimybių panaudojimas įmon se (Informacinių technologijų naudojimas įmon se 2010) institucijomis. Visos šios įmon s išnaudoja elektroninio verslo teikiamą naudą, šitaip sumažindamos savo kaštus bei sutaupo laiką. Tačiau elektronin s prekybos dalis įmonių veikloje ženkliai nusileidžia bendradarbiavimui su bankais bei valstybin mis institucijomis. Nors elektroninio verslo situacija Lietuvoje kasmet ger ja ir vis daugiau įmonių pradedą šį naujos kartos verslą, jo stabdo nepakankamos komunikavimo
infrastruktūros galimyb s, neišspręsti vartotojų teisių apsaugos, elektroninių procedūrų autentiškumo, vientisumo ir informacijos apsaugos užtikrinimo klausimai. 4. Išvados 1. Elektroninio verslas duoda daugybe privalumų organizacijoms, vartotojams bei visuomenei. Kaštų ir išteklių mažinimas, naujų galimybių tarptautin se rinkose atsiradimas suteikia verslui didelių konkurencinių pranašumų. Didžiausi šio verslo trūkumai yra nepakankamas saugumas bei skirtingas teisinis reguliavimas įvairiose šalyse. 2. Lietuvoje elektroninis verslas n ra naujas reiškinys. Nepaisant jo trūkumų jis plačiai paplitęs tiek tarp įmonių tiek tarp privačių žmonių. kas devinta įmon naudojasi valstybinių institucijų bei bankų elektronin mis paslaugomis. Paslaugų ar prekių pirkimas elektroniniu būdu vis dar yra mažiau populiarūs, tačiau kasmet šie rodikliai ger ja. Literatūra Aburukba, R.; Wahaishi, A.; Ghenniwa, H.; Shen, W. 2009. Privacy-based Computation Model in E-business, International Journal of Production Research 47(17): 4885 4906. Andriole, S. J. 2005. The 2nd Digital Revolution. IRM Press. Bivainis, J.; Drejeris, R. 2009. Naujų paslaugų įdiegimo vertinimo modelis, Verslas: teorija ir praktika 10(4): 269 275. Bivainis, J.; Drejeris, R. 2009. Naujų paslaugų technologijos tinkamumo daugiakriterinis vertinimas, Verslas: teorija ir praktika 10(2): 93 106. Canzer, B. 2003. E-business. Strategic Thinking and Practice. Houghton Mifflin Company. Boston, New York. 366 p. Chapman, D.; Sheehy, B. 2002. Smart Business. USA: Bang Printing. Coviello N.; McAuley I. 1999. Internationalisation and the Smaller Firm: A Review of Contemporary Empirical Research, Management International Review 39(3): 223 240. Deans, C. P. 2004. E-commerce and M-commerce Technologies. USA: Idea Group. Disney, S.; Naim, M.; Potter, A. 2004. Accessing the Impact of E-business on Supply Chain Dynamics, International Journal of Production Economics 89(2): 109 118. Diversity Creates Market Opportunities. [interaktyvus] [žiūr ta: 2010 10 14]. Prieiga per internetą: www-03.ibm. com/employment/us/diverse/heritage_ibm_1990.shtml. Europos parlamento ir tarybos direktyva 98/34/EB. [interaktyvus] [žiūr ta: 2010 10 25]. Prieiga per internetą: http://ec.europa.eu/enterprise/policies/single-market-goods/files/leaflet/index_lt.pdf. Elektroninio verslo koncepcija. [interaktyvus] [žiūr ta: 2010 10 25]. Prieiga per internetą: http://www3.lrs.lt/owabin/owarepl/inter/owa/u0052755.pdf. Fillis, I.; Wagner, B. 2005. E-business Development: An Exploratory Investigation of the Small Firm, International Small Business Journal 604(23). Guseva, N. 2010. Elektronin s komercijos kokyb s kriterijų identifikavimas ir analiz, Verslas: teorija ir praktika 11(2): 96 102. Ghenniwa, J. 2006. Privacy-based Computation Model in E-business [interaktyvus] [žiūr ta: 2010 10 14]. Prieiga per internetą: http://web.ebscohost.com. Hoek, R. V. 2001. E-supply Chains Virtually Non-existing, Supply Chain Management 6(1): 21 28. Informacinių technologijų naudojimas įmon se. [interaktyvus] [žiūr ta: 2010 10 14]. Prieiga per internetą www.stat.gov.lt/lt/news/view?id=8027&phpsessid. Levitt, T. 1983. The Globalisation of Markets, Harvard Business Review 61(3, May June): 2 11. Li, E. Y.; Du, T. C. 2005. Advances in Electronic Business. USA: Idea Group Publishing. Mendelson, H.; Tunca, I. 2005. Business-to-Business Electronic Markets: Does Trading on New Information Create Value, and for Whom? [interaktyvus] [žiūr ta: 2010 10 14]. Prieiga per internetą: www.springerlink.com. Norris, M.; West, S. 2001. ebusiness Essentials. Technology and Network Requirements for Mobile and Online Markets. John Willey & Sons, Ltd. Paliulis, N.; Pabedinskait, A.; Šaulinskas, L. 2007. Elektroninis verslas: raida ir modeliai. Vilnius: Technika. 236 p. Plant, R. 2001. E-commerce: Formulation and Strategy. New Jersey: Prentice Hall. Poon, S.; Swatman, P. 1997. Small Business Use of the Internet: Findings from Australian Case Studies, International Marketing Review 14(5): 385 402. Parreiras, F.S. 2005. E-business: Challenges and Trends, NETIC: 12 25. Park, N.; Mezias, J.; Song, J. 2004. A Resource-based View of Strategic Alliances and Firm Value in the Electronic Marketplace, Journal of Management, 30(1): 7 27.
Quayle, M. 2002. Purchasing in Small Firms, European Journal of Purchasing & Supply Management 8(3): 151 159. Rogojanu, A.; Badea, L. 2006. E-Business in the Context of Global Competition, Economic Science Series [interaktyvus] [žiūr ta: 2010 10 04]. Prieiga per internetą: http://web.ebscohost.com. Ramsey, E.; Ibbotson, P.; Bell, J.; Gray, B. 2003. E-Opportunities of Service Sector SMEs: An Irish Cross-Border Study, Journal of Small Business and Enterprise Development 10(3): 250 264. Springer, V. 2006. Multiagent-based Supply Chain Management. [interaktyvus] [žiūr ta: 2010 10 04]. Prieiga per Internetą adresu: http://web.ebscohost.com. Sudžius, V.; Stepanovas, A. 2010. Virtualaus asmens veikla ir pl tros galimyb s. Verslas: teorija ir praktika 11(2): 176 183. Turban, E.; King, D.; Lee, J.; Warkentin, M.; Chung, H.M. 2002. Electronic Commerce. Prentice Hall. 914 p. Turban, E.; McLean, E.; Wetherbe, J. 2004. Information Technology for Management. Transforming Organizations in the Digital Economy. John Wiley&Sons, INC. Wen, L. H.; Hong, J. 2010. The Effects of E-business on the Performance of Strategic Alliances, Total Quality Management 21(7): 707 724.