Konferencija 15 m. distancija ir nauji iššūkiai žiedinės ekonomikos link, Šiauliai. Ekologinės planetos ribos: kodėl (ar) svarbūs mūsų vartojimo įpročiai? Dr. Renata Dagiliūtė Vytauto Didžiojo universitetas
Teikia Visuomenė ir jos sukurtos sistemos funkcionuoja globalios, turinčios ribotus pajėgumus tiekti vandenį, dirvožemį, biomasę ir, tuo pačiu metu, absorbuoti visuomenės veiklos keliamą taršą, ekosistemos ribose Priima Po keliolikos metų žmonijos poreikiams patenkinti reiks 2 Žemių
Ekologinės ribos Pasaulinis išteklių naudojimas iki 2030 m. išaugs du kartus lyginant su 2010 (SERI, 2013), o pasaulio gyventojų skaičius gali viršyti 11 mlrd. 21-ojo amžiaus pabaigoje (JT DESA, 2015). Atskiros planetos ribos (talpa, geba) jau pažeistos: biosferos integralumas, azoto ir fosforo ciklai, klimato kaita (Steffen et al., 2015). Steffen et al., Planetary boundaries: Guiding human development on a changing planet. Science, 13 Feb 2015
Rockström et al., A safe operating space for humanity. NATURE Vol 461 24 September 2009
Žemės pereikvojimo arba Aplinkosauginės skolos diena 1991 spalio 12 d. 1993 - spalio 21 d. 2003 - rugsėjo 22 d. 2013 - rugpjūčio 20 d. 2014 - rugpjūčio 19 d. 2015 - rugpjūčio 13 d. 2016 - rugpjūčio 8 d. http://data.footprintnetwork.org/
Ekonominis aspektas Europos ekonomika priklauso nuo nepertraukiamo srauto gamtos išteklių ir medžiagų, įskaitant vandenį, augalus, medieną, metalus, mineralus ir energiją, daugeliu atvejų importuojamų į ES. Žiedinės ekonomikos nauda gali būti didelė - sumažintas aplinkos spaudimas Europoje ir už jos ribų, sumažinta priklausomybė nuo importo, nes tarptautinė konkurencija dėl išteklių didėja. Mažesnės sąnaudos leidžia padidinti Europos pramonės konkurencingumą, kartu užtikrinant darbo galimybes.
Oro taršos kaštai ES Ekonominis aspektas Health and Environment Alliance, 2013
Žiedinė Ekonomika: save palaiko (atsikurianti) ir siekia išlaikyti produktų, komponentų, medžiagų naudingumą ir vertę; sumažina naujų medžiagų ir energijos poreikį, tuo pačiu sumažinant aplinkos spaudimą, susijusį su išteklių gavyba, emisijomis ir atliekomis. paimk pagamink vartok išmesk Linijiniai srautai Linijinė ekonomika Uždari srautai (apytakiniai, cikliniai) Žiedinė ekonomika
Žiedinės ekonomikos principai ir ES keliami tikslai Žiedinė ekonomika. Tikslai perdirbama 65 % komunalinių atliekų; perdirbama 75 % pakuočių atliekų; į sąvartynus išmetamų atliekų kiekis sumažintas 10 %; perpus sumažintas maisto atliekų kiekis; skatinamas pakartotinis panaudojimas ir pramonės simbiozė; ekologiškesni ilgiau tarnaujantys produktai; atliekų panaudojimo ir perdirbimo sistemos; taikomos ekonominės priemonės, kuriomis siekiama sumažinti atliekų šalinimą sąvartynuose.
Žiedinės ekonomikos principai ir ES keliami tikslai Žiedinė ekonomika. Bruožai Mažesnis išteklių poreikis ir naudojimas Didesnė atsinaujinančių (perdirbamų) išteklių ir energijos dalis Mažesnės emisijos Priemonės Ekologinis projektavimas Remontas, atnaujinimas ir perdarymas Perdirbimas (vengiant downcycling) Mažesni medžiagų nuostoliai Ekonominės paskatos (finansai) mokesčiai, subsidijos ir t.t. Išsaugota produktų, sudedamųjų dalių ir medžiagų vertė Nauji biznio modeliai (collaborative consumption/ sharing economy) Eko -inovacijos Valdymas ir žinios
Kodėl vartojimas? namų ūkių vartojimas lemia iki 70 % poveikio aplinkai (Tukker, Jansen, 2006, Tukker et al., 2006). prognozuojama, kad iki 2030 m. ES vartojimas išaugs dvigubai (EEA, 2005). sparčiai augantis žmonių skaičius ir didėjantis vartojimas atsveria ekologinį veiksmingumą ir bendras gamtos išteklių naudojimas bei poveikis aplinkai vis tiek didėja: pvz.: mobilieji telefonai.
Vartojimas Vartojimas kelia įvairias aplinkos problemas visu produkto gyvavimo ciklu: nuo žaliavų išgavimo, gamybos, naudojimo, perdirbimo ir galutinio deponavimo bei transportavimo (Bringezu, 2003).
Pagrindinės vartojimo sritys maistas ir gėrimai, būstas, asmeninis mobilumas turizmas.
Kaip atliekų kiekis priklauso nuo vartojimo įpročių? Maisto pakuotės sudaro apie 105 kg arba 2/3 visų pakuočių atliekų per metus. Auga importuojamo maisto kiekis. 1/3 viso maisto keliauja į sąvartynus. Daugiau perkama pusgaminių, šaldytų maisto produktų. Dažniau take away. Auga vandens buteliuose vartojimas (ES vidutiniškai 105 l/gyv.) Lietuvoje maisto bent kartą per savaitę išmeta apie 32% gyventojų.
Maisto būvio ciklas
Maisto ir gėrimų indėlis į aplinkos problemas (namų ūkiai ir viešasis maitinimo sektorius): Klimato kaita 22% Aplinkos rūgštėjimas 41% Pažemio ozono pirmtakai 21% Išteklių naudojimas 41% Vidutiniškai ES išmetama 181 kg/gyv. maisto atliekų: 42-43% namų ūkiai 39% maisto gamybos pramonėje
Lietuvoje suvartojamo maisto indėlis į klimato kaitą Iki 1/3 išmetam! Jei būtų padaryta prielaida, kad visas Lietuvos gyventojų suvartojamas maistas yra pagamintas Lietuvoje, ši emisija sudarytų vidutiniškai 18,25% bendros šalies ŠESD emisijos. Juozėnaitė, 2012
Viešojo maitinimo sektorius - Restoranas X, Vilnius, maisto atliekos 1 klientui Iš viso 14 744 kg: miltinių produktų 5924 kg, mėsos produktų 744 kg Daugiau žiemą ir savaitgaliais Musteikytė, 2016
Ilgesnį laiką užsistovėjusius, bet dar tinkamus vartoti maisto produktus išmeta 52% Maisto atliekų išmetimo dažnumas 70 60 66 50 88% maisto atliekas išmeta į bendrus buitinių atliekų konteinerius Respondentai, % 40 30 20 10 0 17 11 2 2 2 Energijos išteklių eikvojimą Vandens trūkumą Eutrofikaciją Šiltnamio reiškinį Dirvožemio eroziją Nežinau Musteikytė, 2016 Žinios apie maisto atliekų sukeliamas problemas
Pakuočių atliekų susidarymas ir perdirbimas, 2014 (kg/1 gyv.) (Eurostat)
Kaip atliekų kiekis priklauso nuo vartojimo įpročių? Daugėja buities prietaisų Daugėja tų pačių buities prietaisų (2-3 televizoriai, telefonai) Auga energijos poreikis Auga atliekų kiekis (ypač pakuočių ir elektros ir elektroninės įrangos atliekų)
Elektros ir elektroninės įrangos atliekos (2012/19/ES) Surinkimo tikslas - nuo 2016 m. 45% parduotos EEĮ, nuo 2019 m. 65% parduotos įrangos arba 85% EEĮ atliekų, t.y., nuo 2019 m. bus surenkama maždaug 10 milijonų tonų arba 20 kg vienam gyventojui EEĮ atliekų. LT 2014 m. išleista į rinką 10,75 kg/gyv. Elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimas, kg/1 gyv. (Eurostat)
Vartotojų žinios apie EEĮ Įrangos priskyrimas prie elektros ir elektroninės įrangos Zabulionis, 2015
Vartotojų elgsena Smulkios (A) ir stambios (B) nebenaudojamos EEĮ tvarkymas Zabulionis, 2015
Skirtingų pakuočių perdirbimo įtaka klimato kaitai (pagal Pasqualino et al., 2011) k g C O2 e k v. 0,8 0,7 0,6 0,5 0,4 0,3 0,2 0,1 0 Sultys Sąvartynas Deginimas Perdirbimas 1 l stiklas 1,5 l HDPE 1 l aseptinis kartonas
Ar tik vartotojas atsakingas? Vartotojas nėra karalius dabartinėje gamybos-vartojimo sistemoje (Akenji, 2014) dirbtinis/suplanuotas senėjimas
Ar žiedinė ekonomika išeitis? Pakankamumo principas (angl. sufficiency)
Iniciatyvos Pakuotei ne : http://www.theplaidzebra.com/zero-waste-grocery-store-no-packaging-plastic-big-name-brands/ ), http://www.alpana.lt ugly fruit (http://www.endfoodwaste.org/ugly-fruit---veg.html ) dalinimosi iniciatyvos: food for free, daiktų dalinimasis, pvz. elektrinis grąžtas savivaldybių iniciatyvos: Hamburgas uždraudė savo institucijose kavą kapsulėse http://www.independent.co.uk/news/world/europe/hamburg-ban-germany-disposable-coffee-podspackaging-a6887216.html valstybių iniciatyvos: sumažinimas PVM taisymo paslaugoms - Švedija https://www.theguardian.com/world/2016/sep/19/waste-not-want-not-sweden-tax-breaks-repairs
Ačiū! renata.dagiliute@vdu.lt