LIETUVOS RESPUBLIKOS KÛNO KULTÛROS IR SPORTO STRATEGIJA METAMS I. BENDROSIOS NUOSTATOS

LIETUVOS RESPUBLIKOS KÛNO KULTÛROS IR SPORTO STRATEGIJA 2005 2015 METAMS I. BENDROSIOS NUOSTATOS Kûno kultûra ir sportas yra svarbi kultûros sritis. Kûno kultûra plaèiàja prasme tai ir gyvenimo bûdas, ir sveikos gyvensenos samprata, ir higienos kultûra, ir ugdymosi rezultatas. Padëdama þmogui egzistuoti, ji kartu padeda geriau ágyvendinti jo pašaukimà. Þmogus, norintis veikti, kurti materialines ir dvasines vertybes, visiškai realizuoti savo gebëjimus, turi susiformuoti brandþià kûno kultûrà. Dël tos prieþasties þmogui, suvokianèiam kûno kultûros svarbà, jos formavimas yra labai reikšmingas. Kûno kultûra ir sportas aprëpia ávairius asmenybës funkcionavimo lygmenis nuo fizinio iki dvasinio. Todël ji visada buvo ir yra bûtinas asmenybës, taip pat ir visuomenës bei kultûros integracijos veiksnys. Þmogus, išsiugdæs brandþià kûno kultûrà, pasidaro vertingesnis ne tik sau, bet ir kitiems, visai visuomenei. Nuo Antikos laikø filosofai akcentavo þmogaus kûno ir dvasios vienovës idëjà. Taigi ta kûno ir dvasios vienovës arba harmonijos idëja neprarado savo aktualumo ir dabar. Kûno kultûra ir sportas tiesiogiai susijæ su þmogaus fizine prigimtimi. Ji savo natûraliomis priemonëmis gali veiksmingai spræsti þmoniø sveikatos problemas, aktualizuoti organizmo potencijos galimybes. Didelis nuovargis, nemokëjimas tinkamai ir aktyviai ilsëtis, daþna nervinë átampa pamaþu, bet negráþtamai griauna mûsø sveikatà. Todël kultûringas, apsišvietæs þmogus turëtø ne tik paþinti save, bet ir išmokti rûpintis savo bei kitø þmoniø sveikata, ugdytis sveikatai reikalingus gebëjimus, formuotis fizinio aktyvumo motyvus ir save ávertinti. Fizinis aktyvumas visada buvo išsivysèiusiø kraštø kultûros poþymis. Maþas vaikas turi ágimtà poreiká judëti, todël fizinis aktyvumas, kaip visapusiška pasaulio paþinimo, fizinio ir psichinio tobulinimosi vertybë, yra biologinë maþo vaiko reikmë, kuri uþima ypatingai svarbià vietà vaiko, mokinio ugdymosi procese. Mokykla atsiveria visuomenei ir sudaro kuo palankesnes sàlygas ágyti ir plëtoti þmogaus asmeninæ, socialinæ, paþinimo ir kultûrinæ kompetencijà, kurià sudaro vertybiniø nuostatø, gebëjimø, þiniø ir supratimo visuma. Lankstesnë ir atviresnë kûno kultûros ugdymo sistema teikia lygias galimybes ugdytiniams dalyvauti formaliajame ir neformaliajame švietime ir uþtikrina aukštà jo kokybæ: kûno kultûros turinys ir fizinio ugdymosi procesas glaudþiai siejasi su ugdytinio sveikatos bûkle, patirtimi ir jo poreikiais, saviraiška, sàmoningai siekiama mankštinimosi sëkmës ir išvengti galimos socialinës atskirties. Stengiamasi mokiná parengti plëtoti judesiø kultûrà, integruotis á visuomenæ, saikingai pagal išgales siekti fizinio pajëgumo, sveikatos stiprinimo ir mokymosi sëkmës bei išsiugdyti bendruosius gebëjimus (komunikacinius, paþinimo, sveikatos saugojimo ir stiprinimo, darbo ir veiklos). Kûno kultûra ir sportas yra ir toliau turëtø bûti reikšminga ir neatskiriama akademiniø studijø dalis, pagrindinë sveikatos stiprinimo priemonë, galinti padëti išsigelbëti nuo pasyvumo, išglebimo, protinio darbo perkrovø. Karys, policijos pareigûnas, kad galëtø tinkamai atlikti savo kovines uþduotis ar tarnybines funkcijas ir uþtikrinti visuomenës saugumà, turi bûti gerai fiziškai pasirengæs, nuolat tobulinti savo gebëjimus ir ágûdþius, kelti profesinæ kompetencijà. Þmonijai áþengus á treèiàjá tûkstantmetá, dar labiau ryškëja didþiulë þmogiškøjø ištekliø, finansø ir politikos koncentracija. Visi šie veiksniai telkiami á atskirus konglomeratus, tarptautines ekonomikos, politikos, finansø organizacijas. Jos stengiasi išlaikyti dominavimà, vienyti valstybes ir jø pastangas atlaikyti milþiniškà konkurencijà. Ryški konkurencija matoma ir sporto pasaulyje. Tarptautinis olimpinis komitetas sporto organizacijø lyderis stengiasi išlaikyti sportà švarø, patrauklø pasaulio visuomenei, dinamiškà, ádomø ir naudingà verslui. 1

Šia tendencija seka ne tik 36 olimpinës sporto šakos, bet ir kitos, siekianèios plëtoti savo sportà ávairiuose pasaulio þemynuose. Natûraliai tokios tendencijos perduodamos valstybëms. Atskirose valstybëse didëja nevyriausybiniø sporto organizacijø skaièius, daugëja renginiø, kiekviena sporto organizacija siekia gauti valstybës paramà ir prilyginti save verslo subjektams. Jau sukurta ir sparèiai pleèiasi sporto industrija, apimanti ne tik gamybà, paslaugas, bet ir spaudà bei televizijà. 1990 m. kovo 11 d. Lietuva atkûrë valstybingumà. Šalis nuëjo sudëtingà persitvarkymo iš planinës á rinkos ekonomikà kelià áveikdama daugelá kliûèiø, sunkumø ir kriziø. Reformos, vykdytos visose gyvenimo srityse, padëjo pagrindà pokyèiams visuomenëje ir visuomeniniame gyvenime. Lietuvos visuomenë suvokë savo strateginius tikslus ir išreiškë juos 1992 metø Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Konstitucija sudarë prielaidas Lietuvai nustatyti savo strateginius tikslus, pirmiausia ástoti á Europos Sàjungà, kaip tautø ir valstybiø bendrijà, kurioje átvirtinta demokratija, gerbiamos þmogaus ir tautiniø maþumø teisës, átvirtintas Europos socialinës ir ekonominës rinkos modelis, kuriam bûdinga konkurencijos ir solidarumo, lygybës ir teisingumo pusiausvyra. 2004 m. Lietuva šá strateginá tikslà pasiekë ástojo á Europos Sàjungà. Dabartinës jos nuostatos kelia mums uþdaviná suformuoti tokià valstybës ilgalaikës raidos strategijà, kurioje bûtø galima ávertinti esamà padëtá, pateikti valstybës vizijà ir nustatyti valstybës ilgalaikës raidos prioritetus bei jø kryptis. Pasikeitus šalies geopolitinei aplinkai, išaugo sporto kaip ambasadoriaus tarptautiniams ryšiams vaidmuo ir galimybës pleèiant tarpvalstybinius santykius, gerinant ryšius su uþsienio šalimis bei stiprinant gerà kaimynystæ ir partnerystæ. Per sportà kaip informacijos skleidëjà pasaulis suþino apie Lietuvà, o Lietuva savo ruoþtu ágyja paþangios patirties, susipaþásta su naujausiais laimëjimais tarptautiniø renginiø organizavimo srityje, paþangiausiomis sportininkø ir sporto specialistø rengimo metodikomis. Per pastaràjá dešimtmetá uþsienyje atsirado nauja lietuviø emigrantø karta, iškilo poreikis ten juos sutelkti per sportà ir suformuoti jø reintegracinæ aplinkà Lietuvoje. 2002 m. lapkrièio 12 d. Lietuvos Respublikos Seimas savo nutarimu Nr. IX-1187 patvirtino Valstybës ilgalaikës raidos strategijà, kurios,,ilgalaikiø valstybës raidos prioritetø ir jø ágyvendinimo kryptyse sakoma, kad, remiantis padëties analize, apimanèia išorinius veiksnius, stiprybiø, silpnybiø, galimybiø, grësmiø ir makroekonomikos analize, išskiriami šie ilgalaikiai valstybës raidos prioritetai: þiniø visuomenë, saugi visuomenë ir konkurencinga ekonomika. Saugios visuomenës skyriuje nurodoma, kad globalizacijos pavojø akivaizdoje maþai šaliai nëra nieko racionalesnio kaip integruotis á ES ekonominæ erdvæ: èia stabilios aplinkos sàlygomis, naudodamasi didþiuliais finansiniais ir ekonominiais ištekliais, derindama modernià institucinæ patirtá Lietuva galës sparèiau maþinti atsilikimà nuo ES senbuviø (Lietuvos mokslo ir technologijø baltoji knyga). Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino tokius šalies kûno kultûros ir sporto prioritetus: Kûno kultûra ir sportas reikšminga ugdymo proceso sudedamoji dalis norint išauginti darnià ir visavertæ asmenybæ. Áskiepijæ fizinio aktyvumo poreiká dar jaunystëje, išauginsime sveikus, fiziškai uþsigrûdinusius, pasirengusius gyvenimui jaunuolius. Atsinaujinanèioje visuomenëje kûno kultûra ir sportas visiems turëtø tapti neatsiejama þmogaus gyvenimo dalimi, todël skatinama popamokinë sportinë veikla, vykdomos vaikø vasaros uþimtumo programos, plëtojama sporto klubø veikla, taip pat atrenkami gabûs vaikai ir rengiami didþiajam sportui. Didelio meistriškumo sportininkai tai patikimas ir taikus bûdas paskelbti pasauliui apie savo šalá, garsinti jos vardà pasaulyje. Lietuvos Respublikos Vyriausybë patvirtino 2004 2008 metø programos ágyvendinimo priemones, atsakingus vykdytojus bei ávykdymo datas. 2

Vadovaudamasis minëtais dokumentais, Kûno kultûros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës parengë 2005 2007 metø strateginá veiklos planà. Siekiant toliau tobulinti Lietuvos Respublikos kûno kultûros ir sporto sistemà, plëtoti visø gyventojø sluoksniø ir amþiaus grupiø fiziná ugdymà, sveikà gyvensenà bei rengti didelio meistriškumo sportininkus, bûtina suvienyti visø Lietuvos vyriausybiniø ir nevyriausybiniø sporto organizacijø pastangas. Todël IV Lietuvos sporto kongreso organizacinio komiteto patvirtintos atitinkamos komisijos ir darbo grupës parengë Lietuvos Respublikos kûno kultûros ir sporto strategijà 2005 2015 metams. II. SITUACIJOS ANALIZË 1. IŠORËS VEIKSNIAI Treèiasis Lietuvos sporto kongresas buvo numatæs ilgalaikæ kûno kultûros ir sporto strategijà, buvo parengta kûno kultûros ir sporto plëtros 2002 2004 m. programa, Atënø olimpinëmis þaidynëmis baigësi XXVIII olimpiados ciklas. Lietuvos Respublikos Vyriausybës kûno kultûros ir sporto strateginiame 2005 2007 m. plane numatyti svarbûs strateginiai tikslai ugdyti sveikà ir fiziškai aktyvià visuomenæ stengiantis kuo daugiau gyventojø átraukti á organizuotas ir savarankiškas sporto pratybas, deramai rengti didelio meistriškumo sportininkus olimpinëms þaidynëms, pasaulio ir Europos èempionatams. Palanki Lietuvos Respublikos Vyriausybës pozicija, skiriamas dalinis biudþetinis finansavimas, laiku tobulinami kûno kultûrai ir sportui aktualûs ástatymai, sparèiai renovuojamos sporto bazës, ryški LTOK ir kitø nevyriausybiniø sporto organizacijø programø plëtra sudaro palankias aplinkos sàlygas kûno kultûrai, neágaliøjø sportui ir didelio meistriškumo sportininkø rengimui. Politiniai veiksniai Galimybës: 1. 2004 metus Europos Sàjunga (ES) buvo paskelbusi Švietimo per sportà metais, o Jungtinës Tautos 2005 metus skelbia Tarptautiniais kûno kultûros ir sporto metais. Tai rodo, kad sporto socialinis vaidmuo vis labiau vertinamas. 2. Jungtiniø Tautø Organizacija (JTO) siûlo savo narëms veikloje vadovautis Tipinëmis taisyklëmis, kaip þmonëms su negalia sudaryti vienodas galimybes. Taisyklëse pabrëþiama, kad valstybës turi uþtikrinti sportinëje veikloje dalyvaujantiems neágaliesiems tokias pat mokymosi ir treniravimosi sàlygas kaip ir sveikiems þmonëms. 3. Valstybës kûno kultûros ir sporto politika skatina sudaryti palankias sàlygas jaunuolio asmenybei formuotis, tinkamoms socialinëms nuostatoms kûno kultûros vertybiø atþvilgiu susidaryti, jomis vadovautis ir siekti vis tobulëti. Ši politika siekia sudaryti galimybes vykdyti talentingø sportininkø atrankà, gabiausius ugdyti, rengti svarbiausioms tarptautinëms sporto varþyboms olimpinëms þaidynëms, pasaulio ir Europos èempionatams, universiadoms, kad gerais sportiniais rezultatais garsintø šalies vardà ir kurtø palankø Lietuvos valstybës ávaizdá. 4. Dauguma pasaulio valstybiø ir tarptautiniø sporto organizacijø ratifikavo Tarptautiná antidopingo kodeksà. Iki 2006 metø turi bûti parengta ir ratifikuota Pasaulinë antidopingo konvencija. 5. Ástojus Lietuvai á ES, šalies specialistams atsivërë naujos galimybës tobulinti savo kvalifikacijà uþsienio šalyse arba kviestis specialistus (dëstytojus, instruktorius) iš uþsienio šaliø. 3

Grësmës: 1. Globalizacija, sparti ekonominë, kultûrinë, informacinë ir politinë intervencija kelia pasaulio ir Lietuvos švietimui, kûno kultûrai ir sportui naujus iššûkius. Didëja neigiamo poveikio jaunimo mentalitetui pavojus, atsiranda naujø, ne visada tinkamø mokymuisi, sportavimui ir laisvalaikiui aplinkø, nemaþai besimokanèio jaunimo praranda mankštinimosi motyvacijà. 2. Teorinë ir praktinë mokymo(si) bei sportavimo visà gyvenimà sistemø sanglauda tampa pagrindiniu atsinaujinanèio šaliø švietimo ir kûno kultûros bei sporto pavyzdþiu (modeliu), taèiau sunku išvengti klaidø, negatyviø apraiškø ir deklaratyviø sprendimø. Lëtai ágyvendinama Lietuvos Respublikos kûno kultûros ir sporto ástatymo 21 straipsnio norma dël 3 privalomø kûno kultûros pratybø per savaitæ. Formaliojo švietimo kûno kultûra atsilieka nuo sparèios švietimo kaitos. 3. Didëjanti tarptautinë konkurencija maþina Lietuvos sportininkø laimëjimø galimybes. 4. Laiku neparengus Kûno kultûros ir sporto ástatymo pataisø ir poástatyminiø aktø gali sulëtëti kûno kultûros ir sporto, ypaè regioninë, plëtra, maþëti privaèiø investicijø ir šios srities paslaugø sfera, silpnëti materialinë bazë ir maþëti sporto renginiø. 5. Lietuvoje kol kas nëra politinës valios realiai ágyvendinti tarptautinius ásipareigojimus neágaliøjø kûno kultûros ir sporto srityje, o tai trukdo jiems integruotis á visuomenæ per sportà. Ekonominiai veiksniai Galimybës: 1. Jungtinës Tautos, ES struktûriniai fondai ir programos, UNESCO bei kitos JT specializuotos agentûros skatina kûno kultûros ir sporto raidà per tarptautines ir nacionalines programas kaip priemonæ švietimui, sveikatinimui, visuomeniškumui ir kultûrai plëtoti pagal vietose ávertintus poreikius. Pripaþástama kûno kultûros ir sporto reikšmë ekonominei ir socialinei šalies plëtrai. Rengiant projektus Europos Sàjungos struktûriniams fondams Vyriausybës, savivaldybiø, visuomeniniø organizacijø ir privaèiø investuotojø lygiais, daugëja galimybiø sparèiau plëtoti sporto bazes, jas rekonstruoti ir ypaè renovuoti, ásigyti kokybiškesnius sporto reikmenis, aprûpinti pratybø vietas áranga ir gerinti neágaliøjø sporto sistemà. 2. Vis didëja vyriausybiniø ir nevyriausybiniø organizacijø, rëmëjø finansinë parama, sporto organizacijø interesai vis glaudþiau susilieja su televizijos, verslo organizacijø interesais ir tai gerokai didina sportininko rengimo kainà, sporto komandø ir sportininkø rengimas olimpinëms þaidynëms pamaþu tampa industriniu procesu. Sportininkø rengimosi ir dalyvavimo sëkmæ labiausiai nulems tai, kada ir kokios investicijos bus skirtos, kaip jos bus panaudotos reikalingam sportinio rengimo moksliniam, metodiniam, medicininiam bei informaciniam aprûpinimui, taip pat materialinio bei techninio aptarnavimo lygiui pasiekti. 3. Patvirtinus ilgalaikæ valstybës sporto strategijà, biudþetinis sporto finansavimas turëtø išlikti stabilus. Tai teiktø pasitikëjimo rengimo programomis ir sportininkø rengimà koordinuojanèiomis organizacijomis, sportininkø rengimas vyktø kryptingai ir nenutrûkstamai. 4. Šalies gyvenimo lygio kilimas, laisvalaikio, biudþeto, vartotojø išlaidø didëjimas laisvalaikio ir kultûros paslaugoms sudarys kvalifikuotø specialistø paslaugø poreiká. 5. Daugelis Europos Sàjungos siûlomø programø susijusios su kvalifikacijos tobulinimu, todël suinteresuotos organizacijos, vykdanèios kûno kultûros ir sporto specialistø kvalifikacijos tobulinimo veiklà, teikdamos projektus minëtoms programoms ágyvendinti, gali gauti finansiniø ištekliø kvalifikacijos tobulinimo vyksmui efektyvinti. 4

Grësmës: 1. Komercializacija, technicizmas, informacijos gausa, pasirinkimo laisvë ir abejotinos kultûros skvarba sudaro prielaidas išnaudotojiškoms komercijos formoms, socialinei ir lyèiø nelygybei didëti, pilietinei atsakomybei ir kûrybiniam bei fiziniam jaunimo aktyvumui maþëti. 2. Šalies ekonomika gali neatlaikyti Europos ir kitø pasaulio šaliø konkurencijos ir tai paskatins geriausiø kûno kultûros ir sporto specialistø ásidarbinimà uþsienyje, atsilieps ugdymo proceso kokybei, šeimos ir mokyklos sportiniams, socialiniams ir kultûriniams ryšiams, mokiniø sveikatai ir mokymuisi, saviraiškai. 3. Dabartinë šalies ekonominë padëtis negali uþtikrinti optimalaus sporto sistemos plëtotës finansavimo, dël to nevisiškai ágyvendinama kûno kultûros ir sporto programa. 4. Azijos ir Afrikos šaliø vyriausybëms daug lëšø investuojant á didelio meistriškumo sportininkø rengimà, sporto baziø statybà, sparèiai auga tarptautinë konkurencija. 5. Uþsienio šaliø klubai mûsø šalies sportininkams siûlo geresnius kontraktus, geresnes sportavimo ir materialinio aprûpinimo sàlygas, todël talentingi sportininkai ir sporto specialistai išvyksta á uþsienio šaliø sporto klubus ir rinktines. Be to, Lietuvos sportininkus treniruojanèiø uþsienio treneriø kvalifikacija ne visada yra þinoma, o retai á Lietuvà atvykstanèiø sportininkø parengtumo lygá nustatyti sunku. 6. Išsiplëtus sporto šakø geografijai, pasaulio èempionatai ir kitos tarptautinës varþybos rengiamos tolimuose þemynuose bei valstybëse. Išaugo išlaidos aklimatizacijos sporto stovykloms ir varþyboms. 7. Nepakankamas apskrièiø sporto medicinos centrø finansavimas riboja veiklos galimybes ir didina atsilikimà nuo kitø sveikatos sistemos srièiø. Socialiniai veiksniai Galimybës: 1. JT, ES dokumentai ragina vyriausybes, fondus, specializuotas agentûras ir su sportu susijusias organizacijas stiprinti šeimos, mokyklos, klubo, jaunimo asociacijos, vietos bendruomenës ir valstybës bei privataus sektoriaus bendradarbiavimà ir partnerystæ tam, kad jø suderinti veiksmai paremtø kûno kultûros ir sporto visiems plëtros programas, padëtø numatyti veiklos kryptis ir priemones sveikatos ir sportavimo naudai suprasti, kultûriniam suartëjimui skatinti, humanistinëms ir demokratinëms vertybëms ásitvirtinti. 2. Socialiai aktyvus þmogus visada randa progà sportuoti, þiûrëti varþybas ar domëtis mëgstamos komandos rezultatais. Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei Kûno kultûros ir sporto departamentui nuo 2001 metø ágyvendinant prioritetinæ sporto baziø statybos ir renovacijos programà, sudaromos sàlygos kûno kultûros ir sporto paslaugø plëtrai, pastebimai auga sporto renginiø ir sportuojanèiøjø skaièius. 3. Lietuvoje ágyvendinamos Europos Bendrijos naujos neágaliøjø strategijos (1996) nuostatos, Lietuvos Respublikos neágaliøjø socialinës integracijos ástatymu (2004) siekiama neágaliøjø þmoniø socialinës integracijos bendradarbiaujant ávairioms šalies institucijoms, numatant neágaliøjø medicininës, profesinës ir socialinës reabilitacijos, tinkamos fizinës ir informacinës aplinkos galimybes, taip pat numatant lygias galimybes ugdymo, uþimtumo, kultûrinës veiklos, kûno kultûros ir sporto srityse. 4. Didëjantis sporto socialinës integracijos vaidmuo visuomenëje skatina šalyje statyti modernias sporto bazes, kurios atveria naujas galimybes plësti tarptautiniø renginiø pasiûlà Lietuvoje, o tai didina visuomenës susidomëjimà sportu. 5. Lietuvoje vis labiau vertinama darbuotojo kompetencija, pagal jà diferencijuojamas atlyginimas uþ darbà, o tai skatina kûno kultûros ir sporto specialistus kelti savo kvalifikacijà. 5

Grësmës: 1. JT pastebëjo, kad daugelio šaliø švietimo sistemose kûno kultûra ir sportas, nepaisant integracinio ir tarpkultûrinio suartëjimo vaidmens, vis labiau menkinami. Tokia tendencija ryškëja ir Lietuvoje: mokymo ástaigø administracijos nenoriai dalyvauja steigiant sporto klubus, nepakankama vietos savivaldos institucijø parama, stinga informacijos ir patarimø bei paskatinimo. 2. Nepalanki fizinë, psichosocialinë ir informacinë aplinka, maþos neágaliøjø materialinës garantijos, maþos Lietuvos ekonominës galimybës ir nepakankama teisinë bei norminë bazë sudaro kliûtis realiai ágyvendinti lygias teises ir galimybes neágaliøjø fizinio ugdymo ir sporto srityse. Todël sporto bazës daugeliu atvejø nepritaikytos neágaliøjø poreikiams, ágaliøjø visuomenës nariø poþiûris á neágaliøjø sportà yra arba indiferentiškas, arba neigiamas. Neatsiranda neágaliøjø sporto privaèiø rëmëjø, o neágaliøjø sporto klubø ekonominë padëtis labai bloga, jie neturi galimybiø nuomoti tinkamø sportui patalpø, ásigyti specialiai neágaliesiems pritaikyto transporto ir kt. Lietuvoje egzistuoja tipinis medicininisadministracinis negaliø modelis, kuriuo remiantis neágaliems mokiniams, net turintiems lengvo ir vidutinio sunkumo funkcijos sutrikimø, yra atimama teisë fiziškai ugdytis ir sportuoti. 3. Lietuvoje sportà daþniausiai renkasi aktyviausi, energingiausi ir maþiau pasiturinèiø, kartais asocialiø šeimø vaikai, todël išlieka svarbi darbo kryptis tinkamas pedagoginis bei socialinis ugdymas per sportà, ypaè akcentuojant kilnias sporto idëjas. 4. Veikianti sveikø ir talentingø sportui jaunuoliø atrankos sistema yra neefektyvi, sportininkø atranka per varþybø sistemà (rezultatus) yra vienpusë, todël prarandama daug talentingo sportui jaunimo. 5. Lietuvos sporto mokymo ástaigø veikla nusistovëjo ir tampa maþiau efektyvi ugdant jaunuosius sportininkus. Nemaþas skaièius ne visu etatu dirbanèiø individualiøjø olimpiniø sporto šakø treneriø sukuria rutininio darbo atmosferà, nesudaro sàlygø sportininkams tobulëti, maþai domisi mokslo, medicinos ir pedagogikos naujovëmis, todël vis sparèiau didëja sportiniø þaidimø, neolimpiniø sporto šakø populiarumas. Šiø sporto šakø klubø treneriai taiko agresyvesnæ ir paþangesnæ sporto populiarinimo formà. Iškyla grësmë olimpiniø individualiøjø sporto šakø plëtotei. 6. Nesukurta talentingo jaunimo (olimpinës pamainos) ugdymo programa. Sportininkai, baigæ bendrojo lavinimo mokyklas, neretai pasitraukia iš sporto mokymo ástaigø, meta sportà, nes neturi lëšø rengimuisi. Bendras programos administravimas, kooperuotos lëšos leistø sudaryti tinkamas sàlygas tæsti sportinæ karjerà. 7. Dël maþo darbo uþmokesèio tik nedidelë dalis sporto specialistø, baigusiø šalies aukštàsias mokyklas, dirba pagal specialybæ. Todël treneriø-sporto mokytojø kontingentas sensta ir ateityje šiø specialistø trûkumas gali bûti itin jauèiamas. 8. Nëra bendros Kûno kultûros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos kvalifikacijos tobulinimo sistemos, kuri per darbo uþmokesèio sistemà skatintø specialistø motyvacijà tobulinti savo profesinæ kvalifikacijà, todël dalies kûno kultûros ir sporto specialistø, patenkanèiø á Kûno kultûros ir sporto departamento reguliavimo sritá, profesinë kvalifikacija gali tapti nepakankama. 9. Maþas sporto mokslininkø, aukštøjø mokyklø dëstytojø darbo uþmokestis kelia šiø specialistø, kaip pagrindiniø profesinës kvalifikacijos tobulinimo veikëjø (ugdytojø), kontingento senëjimo, o ateityje ir trûkumo grësmæ. 6

Technologiniai veiksniai Galimybës: 1. Europos Sàjungos finansinë parama ávairioms programoms sudarys sàlygas sparèiau aprûpinti kûno kultûros ir sporto sritá naujausiomis technologijomis, jos leis geriau organizuoti valdymo procesà, plaèiau informuoti visuomenæ apie kûno kultûros ir sporto naudà bei efektyviau rengti Lietuvos sportininkus svarbiausioms tarptautinëms varþyboms. 2. Atsirandanèios naujos technologijos sudaro galimybes teikti kokybiškas kûno kultûros ir sporto paslaugas neágaliesiems. 3. Atsirandanèios naujos technologinës galimybës, ypaè genetiniø tyrimø srityje, sudaro prielaidas Lietuvos sportininkams lygiaverèiai konkuruoti svarbiausiose tarptautinëse varþybose. 4. Naujø technologijø atsiradimas ir diegimas sporto sektoriuje skatina naujos kompetencijos specialistø poreiká. 5. Tobulëjanèios informacinës technologijos sukuria galimybæ efektyvinti kûno kultûros ir sporto specialistø kvalifikacijos këlimà. 6. Sveikatos sektoriuje tobulëja sveikatos ištyrimo, ávertinimo, gydymo technologijos. 7. Tobulëja dopingo kontrolës mëginiø ištyrimo technologijos, leidþianèios geriau nustatyti vartojamas draudþiamas medþiagas ir naudojamus metodus. Grësmës: 1. Informacinës technologijos šiuolaikiniame pasaulyje, skatindamos jauno þmogaus smalsumà, savarankiškumà, þiniø paieškà gyvenimiškoms situacijoms ávertinti ávairiais aspektais, kartais propaguoja abejotinas socialines, etines ir teisines normas bei gyvensenos apraiškas. 2. Dël riboto Lietuvos neágaliøjø sportininkø aprûpinimo šiuolaikiniais specialiais reikmenimis ir áranga jiems bus dar sunkiau varþytis su kitø šaliø sportininkais. 3. Ribotos technologinës galimybës leidþia šiuolaikiniais tyrimo metodais tirti ir aptarnauti tik pagrindinius olimpinës kandidatus, dël to padidëja sporininkø traumatizmas ir prarandama nemaþai perspektyviø jaunø sportininkø. 4. Naujausiais sporto reikmenimis, áranga ir apranga aprûpinami tik pagrindiniai sportininkai, kitiems tenka jau padëvëti arba prastesnës kokybës sporto reikmenys ir áranga, o tai trukdo siekti geriausiø rezultatø, didina traumø galimybæ. 5. Dar dalis kûno kultûros ir sporto specialistø nesinaudoja šiuolaikinëmis informacinëmis technologijomis, dël to iškyla grësmë tapti izoliuotiems nuo þiniø apie naujausius sporto mokslo laimëjimus ar kitos specialiosios informacijos. 6. Neturime galimybës ásigyti technologijos dopingo kontrolës mëginiams tirti. Teisinë bazë 2. VIDAUS VEIKSNIAI Stiprybës: 1. Nuo 2004 m. ágyvendinamas valstybës ilgalaikës raidos strategijos prioritetas saugi visuomenë. 2. Sukurtas teisës aktø paketas, darantis átakà sportui Lietuvoje (Lietuvos Respublikos kûno kultûros ir sporto ástatymas, Lietuvos Respublikos invalidø socialinës integracijos ástatymas, Kultûros ir sporto rëmimo fondo ástatymas, Lietuvos Respublikos loterijø ástatymas, Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos ástatymas ir kt.), Lietuvos Respublikos Seimas 7

ratifikavo dvi Europos Tarybos konvencijas: Europos antidopingo konvencijà ir Europos konvencijà dël þiûrovø brutalaus elgesio per sporto varþybas ir ypaè per futbolo rungtynes. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Valstybës švietimo strategijos 2003 2012 metø nuostatas. 3. Lietuvos olimpinës kandidatø rengimas vykdomas pagal olimpiniam ciklui parengiamas programas (,,Turinas 2006 ir,,pekinas 2008 ). 4. Veikia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ásakymas,,dël medicinos praktikos licencijø išdavimo gydytojams, turintiems specializuotos medicinos praktikos licencijà ar sertifikatà, ir teisës verstis medicinos praktika ágijimo. Silpnybës: 1. Ne visos aktualiø kûno kultûrai ir sportui ástatymø nuostatos atitinka realius poreikius ir jas reikia tobulinti. 2. Lëtai ágyvendinamos mokiniø kûno kultûros ugdymui palankiø formaliajame švietime ir sportiniam ugdymui neformaliajame švietime atitinkamø ástatymø, programø nuostatos bei priemonës ir visiškai neágyvendinamos Kûno kultûros ir sporto ástatymo nuostatos dël studentø kûno kultûros ugdymo. 3. Teisiniais aktais nëra iki galo reglamentuota privaèiose ástaigose, klubuose, individualiai kûno kultûros ir sporto srityje dirbanèiø asmenø licencijavimo tvarka ir kontrolë. 4. Nëra teisës aktø, reglamentuojanèiø bendrà Kûno kultûros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës bei Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos veiklà kûno kultûros ir sporto specialistø kvalifikacijos tobulinimo, licencijavimo, atestavimo ir kvalifikaciniø kategorijø suteikimo srityse. 5. Netobulas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ásakymas,,dël profilaktiniø sveikatos tikrinimø sveikatos prieþiûros ástaigose, reglamentuojantis sportininkø sveikatos prieþiûrà, ir nereglamentuota sporto medicinos specialistø veikla sporto varþybø ir sporto stovyklø metu. 6. Nëra Lietuvos Respublikos antidopingo ástatymo. Organizacinë struktûra Stiprybës: 1. Šalies sporto organizacijø struktûros iš esmës atitinka tarptautiniø sporto organizacijø struktûras. 2. Plëtojant mokiniø kûno kultûrà gerëja bendradarbiavimas tarp vyriausybiniø ir nevyriausybiniø švietimo ir sporto organizacijø, maþiau dubliuojamos jø funkcijos. 3. Programinis rengimasis Atlantos, Sidnëjaus, Atënø olimpinëms þaidynëms suformavo didelio meistriškumo sportininkø rengimo sistemà. 4. Patobulinta vyriausybiniø ir savivaldos sporto organizacijø, sporto federacijø ir sporto klubø kooperuoto bendradarbiavimo forma leido gerokai pagerinti olimpinës sportininkø rengimo organizavimà ir materialiná aprûpinimà. 5. Lietuvoje veikia keletas ástaigø, kurios rûpinasi kûno kultûros ir sporto specialistø kvalifikacijos tobulinimu, tai: Lietuvos sporto informacijos centras, Pedagogø profesinës raidos centras, Lietuvos kûno kultûros akademijos Tæstiniø studijø centras, Vilniaus pedagoginio universiteto Kûno kultûros ir sporto specialistø kvalifikacijos tobulinimo centras, Šiauliø universiteto Tæstiniø studijø institutas, Klaipëdos universiteto Tæstiniø studijø institutas. 6. Sveikatos apsaugos sistemoje veikia Kauno, Klaipëdos, Panevëþio, Šiauliø, Vilniaus sporto medicinos centrai, dirba LTOK Medicinos tarnyba organizuojanti ir mobilizuojanti šalies sporto medicinos darbuotojus institucija, teikiamos kvalifikuotos medicinos paslaugos 8

olimpinës nariams, kandidatams, jos pamainai, sukaupta pakankama patirtis didelio meistriškumo sportininkams rengiantis atsakingoms varþyboms: olimpinëms þaidynëms, Europos ir pasaulio èempionatams. 7. Antidopingo programà koordinuoja Antidopingo taryba. Dopingo kontrolës pareigûnai yra didþiuosiuose Lietuvos miestuose. Silpnybës: 1. Silpni ryšiai vietos savivaldos lygiu tarp savivaldos institucijø, vietos bendruomeniø, visuomeniniø organizacijø ávardijant ir grupuojant vietos bendruomenës sveikatinimo ir sporto problemas bei teikiant siûlymus, kaip esmingai pagerinti situacijà. 2. Vykstant bendrojo lavinimo mokyklø tinklo restruktûrizacijai, mokyklos tampa gana uþdaromis bendruomenëmis ir todël siaurëja jø kaip kûno kultûros ir sporto þidiniø vaidmuo. 3. Lietuvos neágaliøjø sporto struktûros silpniausia grandis yra neágaliøjø sporto klubai, kuriuose tiesiogiai teikiamos sporto paslaugos neágaliesiems. Jø yra per maþai, dauguma jø ásikûræ didþiuosiuose šalies miestuose, neturi savo baziø sportinei veiklai, o kartais net patalpø organizacinei ir administracinei veiklai. 4. Lietuvos olimpinis sporto centras dël daugiafunkcës veiklos nesugeba efektyviai administruoti Lietuvos olimpinës kandidatø rengimo. 5. Lietuvos sportiniø þaidimø federacijos, komplektuodamos nacionalines komandas, nepanaudoja visø galimybiø. Neefektyviai derinamos šalyje ir uþsienyje besitreniruojanèiø sportininkø rengimosi galimybës. Tam trukdo ne tik riboti finansiniai ištekliai, bet ir organizaciniai nesklandumai. 6. Nevisiškai ir ne visos olimpinës sporto šakos uþtikrina sportininkø kolektyvinio rengimo sistemà, kurioje dalyvauja sportininkas, treneris, masaþuotojas, gydytojas, mokslininkas, psichologas ir vadybininkas. 7. Nëra bendros Kûno kultûros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos institucijos, koordinuojanèios kûno kultûros ir sporto specialistø kvalifikacijos tobulinimo vyksmà. 8. Esamos sporto medicinos tarnybos institucijos nepajëgios ištirti visø sportuojanèiøjø, o bendrosios praktikos gydytojai neparengti atlikti pirminius pradedanèiø sportininkø medicininius tyrimus, nesant sporto medicinos kabinetø, sportininkams teikiamos nekvalifikuotos specializuotos medicinos paslaugos, prastos jø ambulatorinës reabilitacijos sàlygos. Þmoniø ištekliai Stiprybës: 1. Kûno kultûros ir sporto specialistai rengiami Vilniaus pedagoginiame, Šiauliø ir Klaipëdos universitetuose, Lietuvos kûno kultûros akademijoje, šiose aukštosiose mokyklose taip pat organizuojami kursai asmenims, neturintiems specialaus kûno kultûros ir sporto išsilavinimo, bet norintiems ágyti kûno kultûros ir sporto specialisto licencijà. Kûno kultûros ir sporto specialistø ugdymo kokybë tampa esminiu tikslu aukštøjø mokyklø bendruomenëms. 2. Aukštøjø mokyklø sporto klubuose, centruose ir kûno kultûros katedrose dirba etatiniai darbuotojai. 3. Lietuvos kûno kultûros akademijoje pagal patvirtintus Europos standartus rengiami taikomosios fizinës veiklos specialistai, galintys teikti paslaugas neágaliøjø sporto, fizinio ugdymo, rekreacijos ir neágaliøjø reabilitacijos srityse. 4. Suburta profesionali treneriø, sporto medikø, mokslininkø, masaþuotojø ir sporto organizatoriø komanda, rengianti ir aptarnaujanti Lietuvos nacionalines rinktines. 9

5. Kûno kultûros ir sporto specialistai dalyvauja tarptautinëse sporto mokslo konferencijose ir seminaruose. 6. Kûno kultûros ir sporto specialistus rengianèiose aukštosiose mokyklose dirba aukštà akademinæ kvalifikacijà turintys dëstytojai, o kai kurie iš jø yra pripaþinti atitinkamos profesinës veiklos ekspertai. 7. Kûno kultûros ir sporto specialistø kvalifikacijos tobulinimo ástaigose dirba kvalifikuoti specialistai, daugelis iš jø turi mokslinius laipsnius ir pedagoginius vardus. 8. Sporto medicinos gydytojai turi sporto medicinos praktikos licencijas, dirba kvalifikuoti dopingo kontrolës pareigûnai. Silpnybës: 1. Dar nemaþai kûno kultûros mokytojø, ypaè pagrindinëse kaimo mokyklose, neturi specialaus aukštojo išsilavinimo, yra pensinio amþiaus, dël to nukenèia fizinio ugdymo kokybë: pastebimas nerangumas ir nenoras priimti naujus iššûkius, susijusius su demokratiniu mokinio ugdymu, kûno kultûros pamokø ir metodø moderninimu, papildomuoju ugdymu. 2. Daug jaunø specialistø, ágijusiø specialøjá aukštàjá išsilavinimà, nedirba pagal specialybæ. 3. Mokyklø administracijos, teikdamos mokytojui kvalifikacinæ kategorijà, daþnai per daug sureikšmina atskirø mokiniø sportininkø laimëjimus, maþai kreipia dëmesio á ugdymo proceso humanizavimo ir demokratinimo rezultatus, o mokytojai, kurie inicijuoja fizinio ugdymo naujoves, daþnai tampa neparankûs kitiems. 4. Šalyje trûksta norminiø dokumentø, reglamentuojanèiø neágaliøjø kûno kultûros ir sporto specialistø bei organizatoriø kvalifikacijos reikalavimus ir funkcijas, jø tarifikavimo sistemà ir darbo apmokëjimo galimybes iš sportui skirto valstybës ar savivaldybiø biudþeto, nëra sukurtas teisinis mechanizmas, leidþiantis ádarbinti mokyklose takomosios fizinës veiklos specialistus, galinèius ir mokanèius dirbti su neágaliais mokiniais fizinio ugdymo srityje. 5. Sporto klubø, sporto mokymo ástaigø, treneriø-sporto mokytojø, sporto medikø, dirbanèiø su sportininkais pagal vienodà profesinio meistriškumo tobulinimo sistemà, trûkumas turi neigiamà átakà talentingø sportininkø paieškai ir didelio meistriškumo sportininkø rengimo kokybei. 6. Skatinimo sistemos nebuvimas stabdo naujos kompetencijos akademinio personalo atsiradimà. 7. Privaèiame sektoriuje (klubuose, individualiai pagal patentà) dirba nemaþai asmenø, neturinèiø specialaus kûno kultûros ir sporto išsilavinimo ar atitinkamos licencijos. Šiø asmenø apskaita nëra tiksli. 8. Maþai panaudojamas ugdytojø iš uþsienio šaliø potencialas, taip pat nedaug šalies kûno kultûros ir sporto specialistø tobulina savo kvalifikacijà uþsienyje. Ryšiø sistema Stiprybës: 1. Kûno kultûros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës kartu su Lietuvos sporto informacijos centru yra sukûræ kûno kultûros ir sporto interneto svetainiø sistemà. 2. Kûno kultûros ir sporto departamento sukurta sportininkø materialinio aprûpinimo programa leidþia diegti naujausias mokslo, medicinos ir informatikos metodikas bei ásigyti šiuolaikines technines priemones. 3. Mokymo ástaigø interneto svetainiø sistema teikia galimybæ gauti specialistø profesinës kvalifikacijos tobulinimui reikalingos informacijos. 10

4. Vis daugiau sportininkø ir treneriø savo darbe (planuojant ir apskaitant treniruotës krûvius) naudoja kompiuterius, pulsometrus ir kitas šiuolaikines technines priemones. Silpnybës: 1. Nors Nacionalinës sporto informacijos sistemos plëtotë vyksta sparèiai, taèiau šiuolaikinës informacinës technologijos dar negali kaip reikiant atlikti savo funkcijos teikiant specialistams naujausià metodinæ informacijà dël to, kad nepakankamas savivaldybiø sporto organizacijø ir ypaè sporto mokymo ástaigø bei daugelio nacionalinio lygio visuomeniniø sporto organizacijø kompiuterizacijos lygis. 2. Lietuvos interneto svetainëse nëra pakankamai metodinës informacijos, skirtos kûno kultûros ir sporto specialistams, lietuviø kalba, o kadangi didelë dalis sporto specialistø nemoka anglø ar kitø vakarø valstybiø kalbø, tai naudinga informacija, pateikta interneto tinkle, nëra prieinama. 3. Nesukurta informacinë sistema tarp mokslo, medicinos tarnybos institucijø, trûksta specializuotø kompiuteriniø programø. 4. Lietuvos neágaliøjø sporto organizacijos dël informaciniø technologijø trûkumo negali vykdyti labai svarbiø tarpusavio bendradarbiavimo, saviraiškos ir ávaizdþio kûrimo tiek Lietuvoje, tiek uþsienyje funkcijø, tik pagrindinës neágaliøjø sporto organizacijos yra aprûpintos bûtiniausia informaciniø technologijø áranga. Planavimo sistema Stiprybës: 1. Kûno kultûros ir sporto veikla planuojama vadovaujantis Valstybës ilgalaikës raidos strategija, Lietuvos Respublikos kûno kultûros ir sporto strategija 2000 2012 metams, Valstybinës švietimo strategijos 2003 2012 metø nuostatomis, švietimo institucijø veiklos planais. 2. Kûno kultûros mokytojas, planuodamas formaliojo švietimo kûno kultûros turiná, jo perteikimà ir ugdytiniø išmokimà, akumuliuoja kitø mokomøjø dalykø mokytojø ir savo srities specifinæ planavimo patirtá (sudaro metiná kûno kultûros pamokø planà-grafikà ir/ar teminius ir pamokos planus, papildomojo ugdymo programà), remiasi pagrindiniais ugdymo principais, aktyvaus mokymosi metodais, skatinanèiais save ir paauglius kritiškai màstyti, demokratiškai rinktis, padëti jiems integruotis á šiandieninæ ir ateities informacinæ, þiniø visuomenæ. 3. Sportininkø rengimas planuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos kûno kultûros ir sporto strategija 2000 2012 metams, kasmetiniu strateginiu veiklos planu ir tikslinëmis sportininkø rengimo vasaros ir þiemos olimpinëms þaidynëms programomis. 4. Didelio meistriškumo sportininkø rengimo planavimas remiasi kasmetiniu organizaciniø priemoniø planu, sportininkø rengimo planais, jø mokslinio bei medicininio aptarnavimo planais ir kooperuotø lëšø finansiniais planais. Toks planavimas leidþia valdyti sportininkø rengimo procesà. 5. Lietuvos parolimpinis komitetas kartu su Lietuvos akløjø, invalidø ir kurèiøjø sporto federacijomis, Lietuvos specialiosios olimpiados komitetas kasmet rengia dalyvavimo valstybës masto ir tarptautinëse varþybose bei varþybinës veiklos programas ir teikia jas KKSD, Lietuvos invalidø reikalø tarybai ir Kûno kultûros ir sporto rëmimo fondui. 6. Kûno kultûros ir sporto specialistø kvalifikacijos tobulinimo priemonës, seminarø rengimas, moksliniø-metodiniø knygø ir periodikos leidyba yra planuojama Kûno kultûros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës strateginiame veiklos plane. Silpnybës: 1. Retai pavyksta suderinti kûno kultûros pamokø ir papildomojo fizinio ugdymosi, kitø mokomøjø dalykø turiná, á já integruoti mokiniui aktualias ir prasmingas kompetencijas, 11

atsiþvelgti á mokinio poreikius ir galias, išsiaiškinti, kokias vertybines nuostatas, gebëjimus, þinias ir supratimà padeda išsiugdyti kûno kultûros išsilavinimo standartus atitinkanèios studijos, laiduoti mankštinimosi tæstinumà, naudà ir kt. 2. Visuomeniniø sporto organizacijø teikiamos programos yra skiriamos konkretiems organizacijø veiklos metiniams poreikiams, taèiau skiriamo finansavimo jiems patenkinti neuþtenka. 3. Daugeliui sporto specialistø vadybininkø stinga strateginio planavimo þiniø, todël iškyla problemø koordinuojant sportininkø rengimà ir jø varþybinæ veiklà. 4. Lietuvos aukštosios mokyklos, rengianèios sporto specialistus, nesuteikia pakankamai þiniø sporto renginiø planavimo ir organizavimo klausimais, nepakankamas sporto treniruotës planavimo þiniø lygis. Dël to gali bûti taikomos klaidingos metodikos, gali pasitaikyti vaikø sveikatos þalojimo atvejø. 5. Nëra ilgesniam laikui patvirtinto sporto specialistams skirtø vadovëliø ir kitø leidiniø rengimo, ásigijimo uþsienyje ir leidybos plano. Finansiniai ištekliai Stiprybës: 1. Mokyklinë formaliojo švietimo kûno kultûra finansuojama iš mokinio krepšelio, programø. 2. Lëšos sportininkø rengimui skiriamos iš Valstybës sporto biudþeto bei Kultûros ir sporto rëmimo fondo. Jos kooperuojamos su LTOK, sporto federacijomis, miestø sporto skyriais ir klubais. Toks modelis leidþia nedelsiant spræsti aprûpinimo klausimus, efektyviau naudoti lëšas. 3. Lëšas Lietuvos olimpinës rengimui skiriant planingai pagal pateiktas ketvirtines paraiškas pavyko optimaliai subalansuoti lëšas mokomajam sportiniam darbui ir ávadinëms varþyboms. Tai pagerino sportininkø rengimo kokybæ. 4. Ypaè didelë paskata šalies sportininkams, jø treneriams, medikams, mokslininkams siekti gerø sportiniø rezultatø yra 2000 m. rugpjûèio 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybës nutarimas Nr. 927 Dël pasiþymëjusiø sportininkø ir jø treneriø materialinio skatinimo bei LTOK skiriami prizai uþ olimpinëse þaidynëse iškovotus medalius. 5. Iš Lietuvos Respublikos kultûros ir sporto rëmimo fondo, taikant konkursinio programinio finansavimo modelá, yra finansuojamos Kûno kultûros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës kûno kultûros ir sporto specialistø kvalifikacijos tobulinimo priemones. 6. Dalis lëšø kûno kultûros ir sporto specialistø kvalifikacijos tobulinimui yra gaunamos iš Europos Sàjungos programø laimëjus projektø konkursus. Silpnybës: 1. Dël lëšø stokos daugelis bendrojo lavinimo ir profesiniø mokyklø neturi reikiamø sporto baziø ir tinkamø sporto reikmenø, esanèios mokyklø sporto bazës nepatrauklios, jose vyksta vis maþiau sporto varþybø, kitø renginiø, jiems daþnai stinga šventiškumo, neieškoma naujø papildomo ugdymo formø ir turinio, dël to á mokyklø renginius átraukiama maþai dalyviø. 2. Valstybës biudþeto skiriamø lëšø nepakanka didelio meistriškumo neágaliø sportininkø sistemingam rengimui svarbiausioms varþyboms. Savivaldybës labai menkai remia neágaliøjø sporto klubø programas. Kadangi neágaliøjø sportas yra ne toks patrauklus, ir þiniasklaida jam skiria maþai dëmesio, sunku rasti rëmëjø. 3. Jau antrà olimpiná ciklà lëšos didelio meistriškumo sportininkø rengimui nedidëja, nors konkurencinë kova tarptautinëse arenose stiprëja ir didëja pasirengimo išlaidos. 12

Pagrindiniams sportininkams finansavimas lieka stabilus, bet olimpinës pamainos sportininkams lëšø nepakanka, todël daugelio perspektyviø sportininkø meistriškumas didëja lëtai. 4. Savivaldybiø skiriamø lëšø nepakanka sveikatingumo ir vaikø uþimtumo programoms, taip pat olimpinës pamainos sportininkø rengimui. 5. Maþëjantis finansavimas neuþtikrina nuolatinës aukštøjø mokyklø studijø kokybës palaikymo, nesukurta privaèiø verslo struktûrø skatinimo investuoti á specialistø rengimà sistema. 6. Nepakankamas sporto medicinos centrø finansavimas neleidþia teikti kokybiškø sporto medicinos paslaugø sportininkams, siekiantiems labai gerø sportiniø rezultatø. 3. STIPRYBËS 1. Šalies ugdymo sistemoje veikia sveikatà stiprinantys darþeliai kaip Sveikatà stiprinanèiø mokyklø projekto padalinys, jø pagrindinis tikslas uþtikrinti optimalø vaikø fiziná aktyvumà, grûdinimà, sveikà mitybà, saugumo, higienos ir ekologijos gebëjimus, þalingø áproèiø prevencijà, psichinës sveikatos ir gyvenimo ágûdþiø ugdymà. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybë ir kitos organizacijos skatina bendrojo lavinimo ir profesiniø mokymo ástaigø mokiniø kûno kultûros ir sporto plëtrà, remia ir skiria materialinæ paramà. 3. Bendroji kûno kultûros programa ir išsilavinimo standartai, reglamentuojantys formaliojo švietimo kûno kultûros turiná ir kokybæ, numato mokykloms ir mokiniams siektinus fizinio ugdymo(si) tikslus ir uþdavinius bei veiklos pobûdá. Neunifikuota mokyklos kûno kultûros programa ir jos ágyvendinimo planavimas, mokiniø pasiekimø ir fizinio pajëgumo apskaitos sistemos lankstumas, mokytojo ir mokiniø bendradarbiavimas ir gebëjimas dirbti, mokytis, sportuoti prastomis sàlygomis telkia besimokantá jaunimà atremti socialinius iššûkius, ruošia saviugdai ir integracijai á šiandienos bei ateities visuomenæ. 4. Mokyklos dalyvauja Lietuvos Respublikos Vyriausybës patvirtintoje Vaikø ir jaunimo socializacijos programoje, olimpinio ugdymo, kûno kultûros þenklininkø rengimo ir kituose projektuose bei programose. Leidþiama literatûra kûno kultûros pamokø, papildomojo (ypaè olimpinio) ugdymo tematika, dalyvaujama konkursuose, konferencijose, seminaruose. 5. Valstybë remia studentø kûno kultûrà ir sportà, Lietuvoje veikia nusistovëjusi studentø sporto varþybø sistema, jos veiklà koordinuoja Lietuvos studentø sporto asociacija. 6. Kariø fiziná ir koviná pasirengimà reglamentuoja Lietuvos kariuomenës vado patvirtintos mokymo programos. Kiekvienais metais rengiamos Krašto apsaugos sporto þaidynës, Lietuvos kariuomenës èempionatai, nuolatos dalyvaujama pasaulio ir Europos kariškiø sporto þaidynëse ir èempionatuose. 7. Policijos pareigûnø fiziná ir koviná pasirengimà reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalø ministro ásakymas Dël policijos ir vidaus tarnybos pareigûnø fizinio pasirengimo tolesnio gerinimo. Organizuojamas pareigûnø fizinio ir kovinio pasirengimo normatyvø laikymas. 8. Sukurta stipri ir savarankiška didelio meistriškumo sportininkø rengimo sistema. 9. Valstybë ir vietos savivalda remia sportà, skiria lëšø nacionalinës svarbos sporto baziø statybai ir renovacijai, LTOK ir sporto federacijos skiria daug dëmesio ir lëšø olimpiniø programø ágyvendinimui. 10. Sukurtas stiprus teisës aktø paketas, kuris sudaro galimybes teikti paramà mëgëjø ir profesionalø sportui. 13

11. Ratifikuotos 2 Europos Tarybos konvencijos: Europos antidopingo konvencija bei papildomas protokolas ir Europos konvencija dël þiûrovø brutalaus elgesio per sporto varþybas ir ypaè per futbolo rungtynes. 12. Kûno kultûros specialistai rengiami keturiose Lietuvos aukštosiose mokyklose ir jø skaièius yra pakankamas. 13. Veikia Kûno kultûros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës specialistø kvalifikacijos tobulinimo sistema. 14. Kûno kultûros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës turi veikianèià Kûno kultûros ir sporto specialisto licencijos ágijimo tvarkà. 15. Lietuvos kûno kultûra ir sporto mokslas plëtojamas keturiose kûno kultûros ir sporto specialistus rengianèiose aukštosiose mokyklose ir kitø universitetø kûno kultûros katedrose, o sukurta sportiniø tyrimø bazë leidþia atlikti fundamentinius ir taikomuosius mokslinius tyrimus ir jø rezultatus ádiegti á holistinës kûno kultûros krypties plëtrà bei didelio meistriškumo sportininkø rengimà. 16. Sporto medicinos tarnyba Lietuvoje turi aiškià struktûrà ir kvalifikuotus specialistus. 17. Lietuvoje ágyvendinama antidopingo programa. 18. Lietuvai tapus NATO ir Europos Sàjungos nare ir pasikeitus šalies geopolitinei aplinkai, išaugo sporto vaidmuo ir galimybës pleèiant tarpvalstybinius santykius, gerinant ryšius su uþsienio šalimis bei stiprinant gerà kaimynystæ ir partnerystæ. 19. Veikia nacionalinë sporto informacijos sistema. 20. Didëja šalies Vyriausybës ir privataus kapitalo investicijos á sporto baziø plëtrà ir renovavimà, numatomos investicijos iš Europos Sàjungos struktûriniø fondø. 21. Didþiàja dalimi neágaliøjø sporto programos yra finansuojamos iš valstybës biudþeto per Kûno kultûros ir sporto departamentà prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës ir Invalidø reikalø tarybà prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës. Lëšos yra skiriamos kiekvienais metais, ir pamaþu finansavimas didëja. 22. Lietuvoje pagal patvirtintus Europos studijø standartus rengiami taikomosios fizinës veiklos specialistai, galintys teikti kvalifikuotas paslaugas neágaliøjø sporto, fizinio ugdymo, rekreacijos ir reabilitacijos srityse. 4. SILPNYBËS 1. Kûno kultûra dar netapo prioritetine sveikatos stiprinimo priemone ne tik ikimokykliniø ástaigø vadovams, pedagogams, tëvams, bet ir svarbiausia savivaldybiø bei valstybës institucijø strateginiø planø dalimi. 2. Atsisakius privalomo kasmetinio vaikø sveikatos rodikliø fiksavimo ir analizavimo, ikimokyklinio ir priešmokyklinio amþiaus vaikø sveikatos rodikliai nëra sistemingai renkami ir analizuojami. 3. Nepakankamas savivaldybiø dëmesys vaikø uþimtumo per sportà programoms vykdyti. 4. Dauguma bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo ástaigø nevykdo Lietuvos Respublikos kûno kultûros ir sporto ástatymo reikalavimo ávesti trejas privalomas savaitines kûno kultûros pratybas. 5. Tik iš dalies laikomasi vaikø ir paaugliø, sportuojanèiø mokiniø sveikatos tikrinimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ásakyme,,dël profilaktiniø sveikatos tikrinimø sveikatos prieþiûros ástaigose. 6. Nëra kûno kultûros dëstytojø kvalifikacijos tobulinimo programos. 7. Á Lietuvos kariuomenæ ateina silpnai fiziškai pasirengæ jaunuoliai, o kariuomenëje jø fiziná ugdymà ir tobulëjimà stabdo prastoka sporto bazë. 14

8. Nepakankama teisës aktø, reglamentuojanèiø policijos pareigûnø fiziná ir koviná rengimà, vykdymo kontrolë, nëra atsakingo pareigûno, kuris plëtotø strategijà, koordinuotø, kontroliuotø policijos pareigûnø fizinio ir kovinio rengimo veiksmingumà. 9. Savivaldos institucijos nepakankamai finansiškai remia sveikøjø ir neágaliøjø sporto klubø ir sporto mokymo ástaigø veiklà kaime ir mieste. 10. Dël investicijø stokos nesutvarkytos bendrojo lavinimo, profesinio mokymo, aukštøjø mokyklø sporto bazës vis dar nepatrauklios gyventojams, sportininkams, jaunimui, jos neaprûpintos šiuolaikiniais sporto reikmenimis ir áranga, o naujose sporto bazëse aukštos sporto paslaugø kainos ir daliai gyventojø neprieinamos. 11. Nustatyta, kad net 52,4 proc. 7 80 metø amþiaus šalies gyventojø nesimankština, nelanko sporto pratybø, o tai didina rizikà susirgti kraujotakos sistemos ligomis. 12. Šalyje sporto organizacijos nesukuria darbo vietø taikomosios fizinës veiklos specialistams. 13. Skiriamø lëšø nepakanka neágaliø sportininkø sistemingam rengimui svarbiausioms varþyboms. 14. Nëra parengti ir patvirtinti treneriø, dirbanèiø su neágaliais sportininkais, kvalifikacijos kategorijø suteikimo nuostatai. 15. Savivaldybës neskatina olimpinës pamainos rengimo. 16. Neapibrëþta sporto šakø, kuriose iškovojama daug medaliø, plëtotës strategija Lietuvoje. 17. Lietuvos Respublikos kûno kultûros ir sporto ástatymo kai kurios nuostatos neatitinka šiuolaikiniø reikalavimø. 18. Maþas kûno kultûros ir sporto specialistø, ypaè pradedanèiø darbinæ veiklà, atlygis valstybinëse institucijose verèia pasirinkti kità veiklà ar persikvalifikuoti, o sàlyginai maþa ir labai specializuota mokymo rinka didina specialistø rengimo kaštus. 19. Nëra atliktos kûno kultûros specialistø kokybinës ir kiekybinës analizës, atsiþvelgiant á ugdomus mokëjimus ir darbo rinkos poreikius, didelio meistriškumo sportininkams karjeros metu nëra galimybës ágyti gretutinæ kvalifikacijà. 20. Teisiniais aktais nëra iki galo reglamentuota privaèiose ástaigose, klubuose, individualiai kûno kultûros ir sporto srityje dirbanèiø asmenø licencijavimo tvarka ir kontrolë, nëra reglamentuota bendra Kûno kultûros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës bei Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos veikla kûno kultûros ir sporto specialistø kvalifikacijos tobulinimo ir licencijavimo srityje. 21. Veikianti Kûno kultûros ir sporto departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybës specialistø atestavimo ir darbo uþmokesèio sistema neskatina specialistø profesinio tobulinimosi. 22. Per maþai panaudojamos galimybës kûno kultûros ir sporto specialistø kvalifikacijos tobulinimo projektus finansuoti ar iš dalies finansuoti Europos Sàjungos programø lëšomis. 23. Dël nepakankamo sporto mokslo finansavimo, menko valstybës ir savivaldybiø suinteresuotumo sporto mokslu maþai ásigyjama naujos mokslinës árangos, nekuriama naujø sporto mokslo metodikø. 24. Sporto medicinos paslaugø teikimo tvarka nepakankamai reglamentuota, nenustatyti apskrièiø sporto medicinos centrø finansavimo kriterijai. 25. Nevienodos ir nepakankamos apskrièiø sporto medicinos centrø diagnostikos, gydymo, reabilitacijos paslaugø teikimo Lietuvos olimpinës nariams, nacionaliniø rinktiniø kandidatams ir olimpines pamainos sportininkams (áskaitant neágaliuosius sportininkus) galimybës. 15