LAIS TRANSPORTO INŽINERIJA IR VADYBA 15-osios Lietuvos jaunųjų mokslininkų konferencijos MOKSLAS LIETUVOS ATEITIS straipsnių rinkinys, 2012 m. gegužės 4 d., Vilnius, Lietuva TRANSPORT ENGINEERING AND MANAGEMENT Proceedings of the 15th Conference for Lithuania Junior Researchers SCIENCE FUTURE OF LITHUANIA, 4 May 2012 Vilnius, Lithuania ИНЖЕНЕРИЯ ТРАНСПОРТА И ОРГАНИЗАЦИЯ ПЕРЕВОЗОК Сборник статей 15-ой конференции молодых ученых Литвы «НАУКА БУДУЩЕЕ ЛИТВЫ», 4 мая 2012 г., Вильнюс, Литва VARIKLIO DARBO MODELIAVIMAS NAUDOJANT SKIRTINGUS SUSLĖGTŲ GAMTINIŲ DUJŲ IR VANDENILIO DEGALŲ MIŠINIUS Mindaugas Melaika 1, Alfredas Rimkus 2 1 Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija 2 Vilniaus Gedimino technikos universitetas El. paštas: 1 m.melaika@vtdko.lt; 2 alfredas.rimkus@vgtu.lt Santrauka. Vilniaus miesto viešasis transportas 2011 m. nusprendė atnaujinti autobusų parką, įsigydamas naujus MAN Lion s City autobusus su suspaustų gamtinių dujų (SGD) maitinimo sistema. Autobusuose įdiegtos naujos kartos dujų maitinimo sistemos leidžia ne tik efektyviai sumažinti išmetamųjų deginių kiekius mažesnius nei šiuo metu yra priimtas EURO 5 standartas, bet ir pasiekti ateityje numatytą priimti EURO 6 standartą. Pasaulyje atliekami gamtinių dujų ir vandenilio degalų mišinių panaudojimo moksliniai tyrimai siekiant sumažinti degalų sąnaudas, pagerinti transporto priemonių variklių efektyvumą bei sumažinti išmetamųjų deginių CO, CO 2, HC ir NO x kiekius viešajame transporte. Analizuojant suspaustų gamtinių dujų ir vandenilio degalų mišinio efektyvumą pasirinktoje transporto priemonėje panaudota skaitinio modeliavimo programa Diesel-RK. Modeliavimo metu nustatyta, kad varikliui dirbant su vandenilio priedais ne tik padidėja variklio galia, bet ir kenksmingų NO x deginių kiekis. Siekiant surasti optimalius variklio darbo rėžimus bei žemą išmetamųjų deginių kiekį, modeliavimas atliktas keičiant išmetamųjų dujų recirkuliacijos sistemos ir oro pertekliaus koeficiento parametrus. Reikšminiai žodžiai: suspaustos gamtinės dujos, vandenilis, vidaus degimo variklis, išmetamųjų dujų recirkuliacija, oro pertekliaus koeficientas. Įvadas Vilniaus autobusų parkas šiuo metu eksploatuoja apie 400 autobusų, kurių didžioji dalis turi dyzelinę degalų maitinimo sistemą. Apie 25 % autobusų parko transporto priemonių naudoja suslėgtas gamtines dujas (SGD). Nors gamtinių dujų degalų panaudojimas leidžia sumažinti kenksmingų išmetamųjų dujų, tokių kaip anglies monoksidas (CO), anglies dvideginis (CO 2 ), angliavandeniliai (HC), kietosios dalelės, kiekius, tačiau dėl senos kartos maitinimo sistemų autobusai išmeta didesnius azoto oksidų (NO X ) kiekius. Siekiant pagerinti ekologinę situaciją Vilniaus mieste, nuspręsta atnaujinti viešojo transporto parką. 2011 m. Vilniaus autobusų parke įvyko naujų autobusų pirkimo konkursas, po kurio įsigyti MAN Lion s City autobusai su suslėgtų gamtinių dujų maitinimo sistema. MAN Lion s City autobuso variklis E2876 LUH, maitinamas suspaustomis gamtinėmis dujomis, į aplinką išmeta mažus kiekius kenksmingų deginių palyginus su priimtais Europos standartais EURO 5 (ETC) ir EEV (ETC) (1 pav.). Analizuojant 2008 m. išleistą EURO 5 (ETC) standartą ir autobusų gamintojo MAN pateiktą informaciją, varikliui dirbant degiuoju mišiniu, kurio λ = 1, į aplinką išmetama anglies oksidų (CO) koncentracija yra mažesnė apie 5 kartus, azoto oksidų (NO x ) mažesnė apie 9 kartus, o kietųjų dalelių (PM) kiekis mažesnis net apie 10 kartų. Angliavandenilių (HC) kiekis beveik visiškai panaikinamas. Tokie teigiami rezultatai gamintojui leidžia nenaudoti degalų priedų bei brangių ir sudėtingų išmetamųjų dujų filtravimo sistemų, kurios reikalauja sudėtingos ir atsakingos priežiūros. Taip pat naudojant gamtinių dujų maitinimo sistemą autobuso variklis dirba kur kas tyliau negu dyzelinis variklis, o tai leidžia sumažinti miesto triukšmo taršą. Naudojant suslėgtas gamtines dujas ir siekiant padidinti variklio efektyvumą, pasaulyje atliekami suspaustų gamtinių dujų ir vandenilio degalų mišinių hidrometano tyrimai, todėl pagrindinis šio tyrimo tikslas yra nustatyti pasirinktos transporto priemonės variklio darbo efektyvumo gerinimo būdus ir galimybes panaudojant skirtingus suspaustų gamtinių dujų ir vandenilio degalų mišinius. Šiam tikslui pasiekti išanalizuotos gamtinių dujų ir vandenilio mišinių savybės bei jų panaudojimo automobilių transporte galimybės. Remiantis pasirinkto autobuso techniniais duomenimis taip pat atliktas variklio Vilniaus Gedimino technikos universitetas 306 http://leidykla.vgtu.lt
darbo proceso skaitinis modeliavimas, nustatyti ir įvertinti variklio efektyvūs ir ekologiniai rodiklių kitimai varikliui dirbant skirtingais gamtinių dujų ir vandenilio mišiniais, keičiant oro pertekliaus koeficientą (λ) ir išmetamųjų dujų recirkuliacijos sitemos (EGR) intensyvumą. 1 pav. MAN Lion s City autobuso išmetamųjų deginių kiekio palyginimas su Europos standartais Suslėgtų gamtinių dujų ir vandenilio panaudojimas Gamtinių dujų degalai yra perspektyvūs ir alternatyvūs iškastiniam kurui, nes padidina variklio efektyvumą ir sumažina bendrą kenksmingų išmetamųjų deginių kiekį. Automobiliai, maitinami gamtinėmis dujomis, išmeta mažesnius CO 2 kiekius palyginus su benzininiais varikliais (Ristovski et al. 2004). Varikliai su gamtinių dujų maitinimo sistema turi aukštą detonacijos laipsnį. Tai leidžia padidinti variklio suspaudimo laipsnį. Tačiau nustatyta, kad dujiniuose varikliuose įsiurbimo takto metu besiplėsdamos gamtinės dujos užima laisvą cilindro tūrį, skirtą šviežiam orui, o tai sumažina variklio galingumą (Mello et al. 2006). Gamtinių dujų ir vandenilio degalų mišiniai ateityje gali leisti vystyti transporto priemones išmetamųjų dujų emisijos mažinimo linkme. Oro taršos problema yra ypač aktuali didžiulių miestų vietovėse, kur automobiliai ir sunkiasvoris transportas akivaizdžiai prisideda prie aplinkos taršos (Mariani et al. 2012). Atlikus eksperimentinius tyrimus su V8 varikliu, panaudojant vandenilio ir gamtinių dujų mišinius, kai vandenilio kiekis mišiniuose yra nuo 0 % iki 30 %, pastebėtas NO x emisijos sumažėjims su 15 20 % vandenilio mišiniais. Taip pat pastebėtas nedidelis HC emisijos padidėjimas esant itin liesam mišiniui (Raman et al. 1994). Larsen ir kt. (1997) teigia, kad sunkiasvoriuose automobiliuose, naudojant vandenilio ir gamtinių dujų mišinius, išmetamosiose dujose sumažėja CO, CO 2 ir HC emisija. Gamtinės dujos, kaip ir vandenilis, gali būti suslegiamos į balionus kartu. 1 lentelėje pateikiamos šių degalų pagrindinės fizikinės savybės. Das ir kt. (2000) palygino vidaus degimo variklio darbo charakteristikas ir degimo charakteristikas, kai atskirai naudojamos suspaustos gamtinės dujos ir vandenilio degalai. Tyrimo metu paaiškėjo, kad šiluminis efektyvumas labiau padidėja naudojant vandenilį negu gamtines dujas. Gamtinėmis dujomis maitinamo variklio charakteristikos gali būti pagerintos naudojant vandenilį kaip priedą. Karim ir kt. (1996) pateikė eksperimentinių tyrimų rezultatus, kuriuose teigiama, kad vandenilis, kaip suspaustų gamtinių dujų priedas, gali pagerinti tokias charakteristikas kaip galia, efektyvumas ir emisija varikliui dirbant liesais mišiniais. Taip pat nustatyta, kad vandenilio priedas padidina gamtinių dujų laminarinio degimo greitį kartu padidindamas variklio efektyvumą (Karim 2003). Nagalingam ir kt. (1983) savo tyrimo rezultatuose nurodo, kad, esant didesniam liepsnos greičiui ir nuosekliai mažinant uždegimo paskubos kampą, pasiekiamas maksimalus sukimo momentas. Vandenilis neįtakoja detonacijos charakteristikų gamtinių dujų degaluose. Huang (2007) nustatė, kad uždegimo laikas yra svarbus parametras gerinant suslėgtomis dujomis maitinamo variklio charakteristikas ir degimą. 1 lentelė. Gamtinių dujų ir vandenilio fizikinės savybės Rodiklis Pagrindinių elementų sudėtis pagal svorį Žymėjimas Matavimo vienetas m % % SGD H 2 77,7 C, 22,3 H 100 H Degalų šilumingumas H a MJ/kg 45,3 120 Savaiminio užsidegimo temperatūra t C 540 585 Maksimalus liepsnos greitis v deg m/s 0,43 3,46 Difuzijos koeficientas D cm 2 /s 0,20 0,61 Tankis ρ kg/m 3 0,754 0,082 Stechiometrinis oro degalų santykis Laminarinis degimo greitis Oktaninis skaičius (tiriamuoju metodu) Tyrimo metodika V % % pagal tūrį 9,396 2,387 v deg.l m/s 0,38 2,9 RON OS 120 130 Atliekant suslėgtų gamtinių dujų ir vandenilio degalų mišinio panaudojimo autobuse tyrimą, bazine transporto priemone pasirinktas autobusas MAN Lion s City, kurio variklio E2876 LUH techniniai duomenys pateikti 2 lentelėje. Modeliavimui pasirinkta, kad variklis dirba mieste važinėjant dažniausiai pasitaikančiais sūkiais (1 600 min 1 ), kas leidžia pasiekti apie 210 215 kw variklio galią esant 1 250 Nm sukimo momentui (2 pav.). Analizuojant suslėgtų gamtinių dujų ir vandenilio degalų mišinio panaudojimą pritaikyta Maskvos Baumano valstybiniame technikos universitete Vidaus degimo variklių katedroje sukurta skaitinio modeliavimo programa Diesel-RK. Šioje programoje įdiegti pažangūs vidaus degimo variklių šiluminių, dinaminių ir išmetamųjų dujų emisijų parametrų skaičiavimo matematiniai modeliai. Skaitinio modeliavimo ir praktinių tyrimų rezultatų palyginimas rodo, kad ši programa pakankamai tiksliai modeliuoja vidaus degimo variklių darbo procesus. 307
2 lentelė. Autobuso MAN Lion s City variklio techniniai duomenys Rodiklis Žymėjimas Matavimo vienetai Reikšmės Nominali variklio galia P e kw 228 Nominalios variklio apsukos n min 1 2 000 Maksimalus sukimo momentas M e Nm 1 250 Cilindro diametras D mm 128 Stūmoklio eiga S mm 166 Variklio litražas V H l 12,8 Suspaudimo laipsnis ε kartai 12:1 Maksimalus absoliutus turbokompresoriaus p TK bar 2,2 slėgis Cilindrų skaičius z vnt. 6 Vožtuvų skaičius cilindre n v vnt 2 Nustatant Wiebe degimo parametrus randami ϕ ir m V parametrai pagal Woschni formules (Merker et al. 2006; Mollenhauer et al. 2010): m ϕ 0,6 0,5 αn n = ϕn α nn 0,5 0,8 ϕ n nn pcnt c V = mvn ϕ n pctcn, (2), (3) čia:α oro pertekliaus koeficientas; n variklio sūkiai, aps/min; p c turbokompresoriaus slėgis, Pa; T c turbokompresoriaus temperatūra, K. Azoto oksidų formavimosi modelis sudarytas naudojant išplėstą eldovičiaus mechanizmą, kuris aprašomas tokiomis cheminėmis formulėmis (Stiesch 2010): O + N 2 NO + N (4) N + O 2 NO + O (5) N + OH NO + H (6) 2 pav. Autobuso MAN Lion s City variklio E2876 LUH išorinė greičio charakteristika Modeliavimo pakete panaudotas dviejų zonų degimo modelis (3 pav.). ona 1 sudaro nesudegęs degalų mišinys, o zoną 2 sudaro degimo produktai, kurie gali būti susimaišę su šviežiu oru, patekusiu iš zonos 1. Liepsnos frontas modeliuojamas kaip labai plonas sluoksnis tarp 1 ir 2 zonos ir kurios masė lygi 0. Kiekvienoje zonoje yra paskaičiuojami šilumos mainai su cilindro sienele, disociacija, šilumos ir masės mainai tarp zonų. (Stiesch 2010; Merker et al. 2006). Sferinio liepsnos fronto pagreitis nustatomas išsprendžiant sistemos energijos tvermės skaičiavimus naudojantis Wiebe šilumos atidavimo funkciją (Merker et al. 2006; Mollenhauer et al. 2010; Stiesch 2010): mv mv+ 1 dx mv + 1 ϕ ϕ = 6,908 exp 6,908 ; dϕ ϕ ϕ ϕ, (1) čia:ϕ alkūninio veleno pasisukimo kampas nuo degimo m V de- pradžios, laipsn.; gimo intensyvumas. ϕ degimo trukmė, laipsn.; 3 pav. Dviejų zonų degimo cilindro modelio schema (Merker et al. 2006) NO X deginiai sudaryti iš NO ir NO 2. Didžioji NO X dalis, susidaranti cilindre degimo metu, sudaryta iš NO (~90 %). Į orą patekęs NO oksiduojasi į NO 2 (Mollenhauer et al. 2010). Modeliavimo rezultatai Skaitinis modeliavimas atliktas su Diesel-RK programa, pasirinktame variklyje naudojami tokie degalų mišiniai: suskystintos gamtinės dujos be vandenilio, suskystintos gamtinės dujos su 10 % vandenilio priedu, suskystintos gamtinės dujos su 20 % vandenilio priedu, suskystintos gamtinės dujos su 30 % vandenilio priedu. Pirmiausiai buvo atliekamas modeliavimas nenaudojant degaluose vandenilio priedo. Modeliavimo metu nustatyta, kad, norint pasiekti 220 kw variklio galią šiam dirbant 1 600 min 1 rėžimu bei esant 20 ⁰ uždegimo paskubos kampui, būtini tokie parametrai: oro pertekliaus koeficientas λ = 1,0, o išmetamųjų dujų recirkuliacijos sitema EGR = 0,2 (4 pav.). Gauta galia yra artima nominaliai galiai (205 215 kw). 308
Prie tų pačių sąlygų (variklio sūkiai 1 600 min 1, uždegimo paskubos kampas 20 ⁰) buvo atlikti 3 modeliavimai siekiant nustatyti parametrus (λ, EGR), kuriems esant variklio galia yra artima nominaliajai, kai naudojami trys skirtingi degalų mišiniai su vandeniliu. Modeliavimo rezultatai parodė, kad, kai buvo naudojamas suspaustų gamtinių dujų ir 10 % vandenilio degalų mišinys, 214 kw galia pasiekiama, kai λ = 1,1, o EGR = 0,2 (5 pav.), varikliui dirbant su 20 % vandenilio priedu 206 kw galia pasiekiama, kai λ = 1,2, o EGR = 0,2 (6 pav.), o naudojant degalų mišinį su 30 % vandenilio priedu 215 kw galia pasiekiama taip pat kai λ = 1,2, o EGR = 0,2 (7 pav.). Iš gautų rezultatų matyti, kad didėjant vandenilio koncentracijai degalų mišinyje variklio galia didėja, jei variklio darbinės sąlygos išlieka tos pačios (sūkiai 1 600 min 1, uždegimo paskubos kampas 20⁰), o λ ir EGR parametrai nekinta. Toliau buvo atliekamas išmetamųjų deginių NO X kiekio modeliavimas naudojant tik SGD degalus. Nustatyta, kad esant 220 kw galiai NO X kiekis siekia 2,70 g/kwh (8 pav.). Teoriškai yra žinoma, kad transporto priemonėse montuojami katalizatoriai, kurie NO X kiekį deginiuose sumažina iki 60 95 % (Yanling et al. 2008; Shuhua et al. 2007). Tokiu atveju, esant nustatytai 220 kw galiai, NO X kiekis gali sumažėti iki 0,27 g/kwh, jei priimsime, kad katalizatorius sumažina NO X deginių kiekį 90 %. Šis NO X deginių kiekis (0,27 g/kwh) labai artimas nurodytam MAN autobusų gamintojo išmetamųjų deginių kiekiui (0,22 g/kwh; 1 pav.). Modeliuojant, panaudojus SGD 90 % ir H 2 10 % mišinį, variklio galia gaunama 214 kw. Tokiu atveju į aplinką yra išmetama 5,49 g/kwh NO X deginių (9 pav.) Atitinkamai panaudojus SGD 80 % ir H 2 20 % mišinį prie 206 kw galios NO X dalelių kiekis siekia 3,84 g/kwh (10 pav.), o panaudojus SGD 70 % ir H 2 30 % mišinį prie 215 kw galios į aplinką yra išmetama 5,02 g/kwh azoto oksidų kiekis (11 pav.). Taigi, panaudojus katalizatorių NO X dalelių kiekis naudojant SGD 90 % ir H 2 10 % mišinį sumažėtų apie 90 proc., t. y. nuo 5,49 g/kwh iki 0,549 g/kwh, naudojant SGD 80 % ir H 2 20 % atitinkamai nuo 3,84 g/kwh iki 0,384 g/kwh, o naudojant SGD 70 % ir H 2 30 % mišinį atitinkamai nuo 5,02 g/kwh iki 0,502 g/kwh. Iš tyrimo rezulatatų yra akivaizdu, jog tam, kad NO X dalelių kiekis išmetamosiose dujose atitikų EURO 5 standartą ( 2,00 g/kwh), turi būti panaudotas SGD 80 % ir H 2 20 % mišinys bei katalizatorius, kuris NO X dalelių kiekį sumažintų nuo 3,84 g/kwh iki 0,384 g/kwh (sąlygos: variklio sūkiai 1 600 min 1, uždegimo paskubos kampas 20⁰, λ = 1,2, o EGR = 0,2). Apžvelgus išmetamųjų deginių grafikus (8 11 pav.) matyti, kad didžiausi NO X deginių išmetami kiekiai yra tuomet, kai EGR sistema atidaroma iki 0,1, o λ lygi 1,0 1,3. Didinant išmetamųjų deginių recirkuliaciją virš 0,2, deginių kiekis ženkliai sumažėja. Toliau tyrime buvo atliktas variklio naudingumo koeficiento (η e ) ir degalų sąnaudų (g e ) skaičiavimas su skaitinio modeliavimo programa Diesel-RK naudojant tuos pačius degalų mišinius (SGD 100 % ir H 2 0 %, SGD 90 % ir H 2 10 %, SGD 80 % ir H 2 20 %, SGD 70 % ir H 2 30 %). Rezultatai pateikti 3 lentelėje. 4 pav. Variklio galios kitimas priklausomai nuo EGR ir λ reikšmių, kai SGD 100 %, H 2 0 % 5 pav. Variklio galios kitimas priklausomai nuo EGR ir λ reikšmių, kai SGD 90 %, H 2 10 % 6 pav. Variklio galios kitimas priklausomai nuo EGR ir λ reikšmių, kai SGD 80 %, H 2 20 % Iš pateiktų rezultatų matyti, kad didžiausias naudingumo koeficientas bei mažiausios lyginamosios efektyviosios degalų sąnaudos esti tuomet, kai naudojamas SGD 80 % ir H 2 20 % mišinys. Nors, naudojant tik suskystintas gamtines dujas be vandenilio priedo, išmetamų deginių NO X kiekis mažiausias, tačiau naudingumo koeficientas mažiausias, o degalų sąnaudos didžiausios. 309
3 lentelė. Pagrindiniai variklio parametrai dirbant skirtingais mišiniais, kai uždegimo paskubos kampas 20 ⁰ Degalų mišinys Pe, kw EGR λ NO X, g/kwh η e g e, kg/kwh SGD100; H0 220,17 0,2 1,0 2,70 0,41999 0,21663 SGD90; H10 213,64 0,2 1,1 5,49 0,42298 0,18521 SGD80; H20 205,98 0,2 1,2 3,84 0,42541 0,16206 SGD70; H30 214,52 0,2 1,2 5,02 0,42468 0,14354 7 pav. Variklio galios kitimas priklausomai nuo EGR ir λ reikšmių, kai SGD 70 %, H 2 30 % 10 pav. Išmetamųjų deginių NO X kiekio kitimas priklausomai nuo EGR ir λ reikšmių, kai SGD 80 %, H 2 20 % 8 pav. Išmetamųjų deginių NO X kiekio kitimas priklausomai nuo EGR ir λ reikšmių, kai SGD 100 %, H 2 0 % 11 pav. Išmetamųjų deginių NO X kiekio kitimas priklausomai nuo EGR ir λ reikšmių, kai SGD 70 %, H 2 30 % Išvados 9 pav. Išmetamųjų deginių NO X kiekio kitimas priklausomai nuo EGR ir λ reikšmių, kai SGD 90 %, H 2 10 % 1. Didinant vandenilio kiekį suslėgtose gamtinėse dujose didėja pasirinktos transporto priemonės variklio galingumas, tačiau išauga ir azoto oksidų kiekis išmetamosiose dujose. 2. Skaitinio modeliavimo atvejais, kai išmetamųjų deginių recirkuliacijos sistema yra 0,20, o oro pertekliaus koeficientas kinta nuo 1,0 iki 1,2, tiek nenaudojant vandenilio suslėgtose gamtinėse dujose, tiek naudojant vandenilio priedus, variklio galios reikšmės artimos nominaliajai. 3. Geriausi degalų sąnaudų ir naudingumo koeficiento rezultatai gaunami tada, kai pasirinkto variklio darbui panaudojamas SGD 80 % ir H 2 20 % degalų mišinys ir išvystoma 206 kw galia šiam dirbant 1 600 min 1 rėžimu, esant 20 ⁰ uždegimo paskubos kampui, o EGR = 0,2 bei λ = 1,2. 310
Literatūra Das, L. M.; Gulati, R.; Gupta, P. K. A. 2000. Comparative evaluation of the performance characteristics of a spark ignition engine using hydrogen and compressed natural gas as alternative fuels. Int J Hydrogen Energy 25: 783 793. Huang,.; Wang, J.; Liu, B.; eng, K.; Yu, K.; Jiang, D. 2007. Combustion characteristics of a direct-injection engine fuelled with natural gas-hydrogen blends under different ignition timings. Fuel 86: 381-7. Yanling Y.; honghua S.; Weicong S.; Shuhua Y.; Maochu G.; Yaoqiang C. 2008. Medium-Coupled Catalysts that Meet the Euro V Emission for Gasoline Vehicles. Chinese Journal of Catalysis 29 (4): 316 318. Karim, G. A. 2003. Hydrogen as a spark ignition engine fuel. Int J Hydrogen Energy 28: 569 577. Karim, G. A.; Wierzba, I.; Al-Alousi, Y. 1996. Methane-Hydrogen mixtures as fuels. Int J Hydrogen Energy 21: 625 31. Larsen, J. F.; Wallace, J. S. 1997. Comparison of emissions and efficiency of a turbocharged lean-burn natural gas and hythanefueled engine. J Eng for Gas Turbines Power 119: 218-26. Mariani, A.; Morrone, B.; Unich, A. 2012. Numerical evaluation of internal combustion spark ignition engines performance fuelled with hydrogen natural gas blends. Int J Hydrogen Energy 37: 2644 2654. Mello, P.; Pelliza, G.; Cataluna, R.; da Silva, R. 2006. Evaluation of the maximum horsepower of vehicles converted for use with natural gas fuel. Fuel 85: 2180-6. Merker, G. P.; Schwarz C.; Stiesch G.; Frank O. 2006. Simulating combustion. Simulation of combustion and pollutant formation for engine-development. Springer-Verlag Berlin Heidelberg, ISBN 978-3-540-25161-8: 401 p. Mollenhauer K.; Tschoke H. 2010. Handbook of Diesel Engines. Springer-Verlag Berlin Heidelberg, ISBN 978-3-540-89082-9: 636 p. Nagalingam, B.; Duebel, F.; Schmillen, K. 1983. Performance study using natural gas, hydrogen-supplemented natural gas and hydrogen in AVL research engine. Int J Hydrogen Energy 8: 715-20. Raman, V.; Hansel, J.; Fulton, J.; Lynch, F.; Bruderly, D. 1994. Hythane an ultraclean transportation fuel. Procs.of 10th World Hydrogen Conference, Cocoa Beach, Florida, USA. Ristovski, ; Morawska, L.; Ayoko, G.A.; Johnson, G.; Gilbert, D.; Greenaway, C. 2004. Emissions from a vehicle fitted to operate on either petrol or compressed natural gas. Sci Total Environ 323: 179 94. Shuhua Y.; Yongjun W.; honghua S.; Ming.; Maochu G.; hongchang L.; Qizhang C.; Yaoqiang C. 2007. Medium-Coupled Catalysts Meeting Euro III Emission Standards for Condensed Natural Gas Vehicles. Chinese Journal of Catalysis 28 (5): 401 403. Stiesch, G. 2010. Modeling Engine spray and combustion processes. Springer-Verlag Berlin Heidelberg, ISBN 978-3-642-05629-1: 282 p. 311