POLITINĖREKLAMA IR ŽINIASKLAIDOS KORUPCIJA

POLITINĖREKLAMA IR ŽINIASKLAIDOS KORUPCIJA Rytis Juozapavičius, Transparency International Lietuvos skyrius Kodėl dalis žiniasklaidos yra pasiruošusi skelbti kad ir paties Velnio politinęreklamą 1? Taip yra dėl žiniasklaidos sisteminės korupcijos. Praeitąsavaitęman vieno laikraščio atstovai pasiūlėjiems sumokėti užkorupcijos tyrimųsklaidąjųlaikraštyje. Kai paklausiau, ar tai yra korupcija, jie pasakė kaip norit. Įprasta apie korupcijąkalbėti, kaip apie piktnaudžiavimąviešaja tarnyba. Tačiau ne tik valstybės ir savivaldybiųtarnautojai bei pareigūnai gali būti korumpuoti. Bet kokia valdžia grįsta visuomenės pasitikėjimu sudaro sąlygas korupcijai. Transparency International korupcijos apibrėžimas: piktnaudžiavimas viešaja galia siekiant asmeninės naudos. 2 Žiniasklaidos galia - išvisuomenės pasitikėjimo. Žiniasklaida yra bene pagrindinėkovotoja su korupcija Lietuvoje visuomenės akyse, - tai rodo sociologiniai tyrimai. Korupcijos ekspertai kaip pavojingiausiąkorupcijos formą išskiria teisėsaugos korupcija. Žiniasklaida šiandien Lietuvoje labai smarkiai prisideda prie to, kas vadinama teisingumu vykdymo. Todėl žiniasklaidos korupcija daugeliu atveju yra net svarbesnėnei teisėjųar teisėsaugininkųkorupcija. Šiandien TI skelbia Pasaulio korupcijos barometrą, leidžiantįpalyginti žiniasklaidos korumpuotumąsu kitųinstuticijųkorumpuotumu 62 šaliųgyventojųakyse. Labiausiai korupcijos pažeisti sektoriai ir institucijos 3 (1 visai nekorumpuota.5 labia korumpuota) Political parties Parliament/Legislature Police Legal system/judiciary Tax Revenue Business/Private sector Customs Media Medical Services Education System Registry and Permit Services Utilities Military NGOs Religious bodies 3,7 3,6 3,6 3,4 3,4 3,3 3,3 3,3 3,1 3,0 3,0 2,9 2,8 2,7 4 1 Beje, politinėreklama labai panaši įreliginę: nuo klaidinančios politinės ar religinės reklamos vartotojų praktiškai neįmanoma ginti. 2 Transparency International Source Book 2000 3 Transparency International Global Corruption Barometer 2004 1

National institutions and sectors* corrupt or clean? 4 To what extent do you perceive the following sectors in this country to be affected by corruption? (1: not at all corrupt, Political parties Parliament/ Legislature Legal system/ Judiciary Police Business/ private sector 5: extremely corrupt) Afghanistan 3.1 2.9 3.4 3.0 2.9 3.0 3.3 2.6 2.8 2.5 2.9 3.0 3.0 2.9 2.2 Albania 2.9 3.0 3.2 3.1 3.5 3.5 3.7 2.2 3.3 2.1 2.7 2.4 2.0 1.8 1.9 Argentina 4.6 4.6 4.3 4.4 3.7 3.6 4.2 3.5 3.3 3.1 3.8 3.7 3.4 2.9 3.0 Austria 3.3 2.8 2.6 2.8 2.9 2.7 2.6 2.8 2.4 2.3 2.5 2.4 2.5 2.4 2.5 Bolivia 4.5 4.3 4.0 4.2 3.2 3.6 4.2 2.8 3.0 3.0 3.0 3.0 3.6 2.7 2.2 Bosnia and Herzegovina 4.3 4.1 4.0 3.9 3.8 3.3 4.0 3.1 3.8 3.5 3.1 2.7 2.3 2.5 2.5 Brazil 4.5 4.3 4.2 4.4 3.8 4.2 3.9 3.6 3.9 3.9 3.6 3.8 3.4 3.0 3.0 Bulgaria 4.3 4.2 4.3 3.8 3.7 3.5 4.5 3.0 3.8 3.3 3.6 2.8 2.7 2.9 2.6 Cameroon 3.5 3.3 4.0 4.3 3.5 3.9 4.3 3.3 3.6 3.5 3.4 3.2 3.5 2.5 2.1 Canada 3.8 3.5 3.2 2.8 3.0 3.1 2.6 3.2 2.7 2.6 2.5 3.0 2.6 2.6 2.6 Costa Rica 4.5 4.3 4.0 4.2 3.8 4.3 4.1 3.6 4.4 3.8 3.5 4.1 0.0 3.6 4.2 Croatia 3.6 3.6 3.8 3.3 3.5 3.5 3.3 3.1 3.6 3.0 3.5 3.1 2.7 2.4 2.6 Czech Republic 3.9 3.5 3.5 3.8 3.1 2.9 3.4 2.9 3.0 2.6 2.3 2.1 2.8 2.6 2.2 Denmark 2.6 2.2 1.9 1.9 2.3 1.7 1.7 2.6 2.0 1.7 1.5 1.7 1.9 2.1 1.9 Ecuador 4.9 4.8 4.5 4.3 3.2 3.5 4.4 3.0 3.3 3.5 4.3 3.7 3.6 3.1 2.8 Estonia 3.5 3.1 3.1 2.9 3.1 2.5 3.0 2.8 2.7 2.4 2.9 2.4 2.0 2.8 1.7 Finland 3.0 2.6 2.0 1.7 2.7 2.0 1.6 2.9 1.9 1.6 1.6 2.0 1.6 2.0 2.3 France 4.1 3.4 3.3 3.1 3.5 2.5 2.7 3.5 2.2 2.0 2.2 2.2 2.3 2.5 2.2 Georgia 3.5 3.4 3.8 4.2 3.3 3.9 3.9 2.7 3.6 3.3 3.4 3.0 2.9 2.7 2.0 Germany 3.9 3.2 2.8 2.5 3.3 2.9 2.6 3.1 2.7 2.5 1.9 2.6 2.5 2.7 2.5 Ghana 3.7 3.0 3.7 4.5 3.3 3.7 4.3 2.8 3.3 3.5 3.3 3.8 2.4 2.6 2.6 Greece 3.8 3.0 3.1 3.2 3.0 3.7 3.3 3.5 4.0 2.8 2.8 3.0 2.2 2.4 2.7 Guatemala 4.2 4.1 4.1 4.2 3.9 4.1 4.1 3.7 3.8 3.8 3.7 3.9 3.8 3.6 3.2 Hong Kong 3.0 2.5 2.5 3.0 3.2 2.1 2.5 3.0 2.1 2.2 1.8 2.0 2.0 2.4 2.0 Iceland 3.1 2.5 2.2 2.0 3.0 1.7 2.1 2.9 2.0 1.7 1.8 2.4 0.0 1.9 1.7 India 4.6 4.0 4.0 4.5 2.9 3.4 3.9 2.7 3.8 3.8 3.7 3.5 1.9 2.7 2.7 Indonesia 4.4 4.4 4.2 4.2 3.7 4.0 4.3 2.6 3.0 3.2 3.7 3.1 3.3 2.4 1.8 Ireland 3.9 3.2 3.3 3.1 3.1 3.0 2.3 2.8 2.8 2.2 2.0 2.3 2.1 2.2 2.8 Israel 4.3 4.1 2.7 3.0 3.1 3.3 3.1 3.1 3.1 2.7 3.1 3.2 2.3 3.2 3.8 Italy 4.2 3.7 3.2 2.5 3.5 3.5 2.8 3.3 3.4 2.5 3.5 2.9 2.4 2.4 2.2 Japan 4.3 3.7 3.1 3.9 3.3 3.4 3.0 3.3 3.7 3.1 2.6 3.0 3.0 2.9 3.6 Kenya 4.1 4.0 3.8 4.3 3.7 3.9 4.0 2.7 3.5 2.9 3.9 3.4 3.0 2.9 2.5 Korea (South) 4.4 4.5 3.6 3.8 3.4 3.4 3.7 3.6 3.4 3.5 2.5 2.5 3.4 2.8 3.1 Kosovo 3.0 2.4 2.9 1.9 3.1 2.7 3.5 2.3 3.5 2.6 2.8 3.1 1.4 2.3 1.5 Latvia 4.2 4.0 4.1 4.0 3.7 3.5 4.1 3.1 3.6 3.0 3.1 2.3 2.5 2.4 2.0 Lithuania 4.2 4.2 4.2 4.1 3.5 3.5 4.3 3.2 3.8 3.0 2.9 2.7 2.4 2.8 2.3 Luxembourg 2.9 2.4 2.5 2.4 2.7 2.2 2.2 2.6 2.1 2.0 2.0 2.0 1.9 2.1 2.4 Macedonia (FYR) 4.2 4.1 4.3 3.8 3.8 3.6 4.2 3.3 4.2 3.8 3.1 3.0 2.7 3.0 3.0 Malaysia 3.5 3.0 2.9 3.8 3.1 2.6 3.4 2.4 2.2 2.3 3.2 2.2 2.3 2.4 2.0 Mexico 4.5 4.2 4.3 4.5 3.7 4.0 4.0 3.6 3.5 3.4 3.8 3.7 3.2 3.3 3.1 Moldova 4.1 4.1 4.1 4.3 3.7 3.8 4.3 3.0 3.9 3.6 3.8 2.8 2.9 2.8 2.1 Netherlands 2.8 2.6 2.6 2.7 3.0 2.5 2.6 3.0 2.2 2.1 2.3 2.6 2.4 2.4 2.3 Nigeria 4.5 4.2 3.8 4.8 3.4 3.8 4.0 3.0 3.1 3.8 3.3 3.5 3.9 2.7 2.4 Norway 3.1 2.7 2.3 2.3 3.4 2.1 2.3 3.2 2.4 2.0 2.0 2.4 2.4 3.0 3.4 Pakistan 4.1 4.0 4.1 4.4 3.7 4.0 3.9 3.5 3.8 3.6 3.9 3.8 3.3 3.3 3.1 Peru 4.6 4.5 4.5 4.5 3.9 4.1 3.8 4.2 3.9 4.0 4.2 3.9 4.2 3.9 2.8 Philippines 4.1 4.1 3.6 4.2 3.4 3.8 3.9 2.8 3.2 3.3 3.6 3.3 3.4 2.9 2.1 Poland 4.2 4.1 4.0 3.9 3.8 3.5 3.1 3.4 4.1 3.5 3.7 3.1 3.1 3.3 3.1 Portugal 3.9 3.4 3.5 3.4 3.4 3.9 2.9 3.2 3.3 3.0 2.7 2.9 2.7 3.1 2.8 Romania 4.2 4.0 4.1 3.8 3.7 2.9 4.2 2.6 3.9 3.3 3.4 2.5 2.4 2.7 2.2 Russia 3.8 3.7 3.7 4.0 3.6 3.4 3.5 3.4 3.4 3.5 3.2 2.7 3.4 2.7 2.1 Singapore 1.9 1.6 1.7 1.7 2.4 1.6 1.8 2.0 1.6 1.6 1.5 1.5 1.7 2.2 2.0 South Africa 3.8 3.4 3.4 3.8 3.2 2.9 3.1 2.8 3.4 3.2 3.5 3.0 2.9 2.9 2.3 Spain 3.8 3.2 3.4 2.9 3.5 3.4 3.0 3.6 2.6 2.7 2.9 3.0 2.7 2.5 3.0 Switzerland 3.2 2.8 2.3 2.3 3.0 2.7 2.3 3.1 2.3 2.1 2.1 2.3 2.4 2.4 2.3 Taiwan 4.0 4.1 3.4 3.3 2.9 2.9 3.5 2.7 2.5 2.7 1.8 3.1 3.3 1.9 2.5 Turkey 4.0 3.8 3.9 4.0 4.1 4.2 4.1 3.8 4.1 3.9 3.8 4.1 3.1 3.5 3.3 Ukraine 4.3 4.3 4.2 4.3 4.0 4.2 4.3 3.4 4.1 3.9 3.4 3.0 3.1 3.0 2.0 Tax revenue Customs Media Medical services Education system Registry and permit services Utilities Military NGOs Religious bodies 4 Transparency International Global Corruption Barometer 2004 2

United Kingdom 3.4 3.2 3.0 2.8 3.0 2.6 2.5 3.3 2.4 2.4 2.2 2.3 2.5 2.6 2.6 Uruguay 4.3 4.1 3.9 4.2 3.6 3.3 4.2 3.4 3.3 3.1 3.0 3.1 3.5 2.6 3.1 USA 3.6 3.3 3.3 2.9 3.0 3.2 2.6 3.5 3.0 2.8 2.2 2.9 2.5 2.6 2.5 Venezuela 4.1 4.2 4.3 4.2 3.8 3.9 3.9 4.0 4.0 3.9 3.8 3.6 3.6 3.5 3.3 Total sample 4.0 3.7 3.6 3.6 3.4 3.4 3.3 3.3 3.3 3.1 3.0 3.0 2.9 2.8 2.7 *Sectors are listed from left to right according their global score. The shaded boxes indicate the highest rated institution/sector for each country. 2003 m. pasirodęs Tarptautinis naujienų paperkamumo indeksas (International Index of Bribery for News Coverage) 5 lygina 66 šalių rodiklius ir suteikia peno tolimesnėms diskusijoms apie žiniasklaidos korumpuotumą. Lietuva dalinasi septynioliktąjąvietąkartu su kitomis septyniomis šalimis. Čia aukštesni rodikliai ir aukštesnė pozicija lentelėje reiškia didesnę tikimybę, kad kyšiai už žiniasklaidos nušvietimąneduodami, o maži rodikliai reiškia, kad duodami. Tyrimo metodikągalime kvestionuoti, tačiau lentelės skirtingose grafose surašyti skirtingi žiniasklaidos korumpuotumo veiksniai yra tikrai aktualūs. (Vertinimo balai: 5 labai gerai, 0 labai blogai.) Lietuva užima septynioliktąjąvietą, pirmoje vietoje Suomija, o paskutinėje - Kinija. (Self-Det.) Ilgalaikės tradicijos ir piliečiųnepriklausomybė. Lietuvos atvejis sudėtingas, - pilietinėvisuomenė, kurios šaknys viduriniojoje klasėje, menkai teišvystyta, o ilgalaikėms tradicijoms - vos penkiolikti metai. Lietuvos balas 3. (Perc. laws) Suprantamųantikorupciniųįstatymu suvokimas ir efektyvus jųlaikymasis. Lietuvoje visuomenės informavimąreguliuojančiųįstatymųpraktiškai nesilaikoma. Tiek savitvarkos institucijos, tiek vyriausybinės įstatymųpriežiūros įstaigos praktiškai bijo net pakritikuoti žiniasklaidądėl įstatymųnepaisymo. Lietuvos balas 0. (Accountability) Valdžios atskaitomybėpiliečiams visais lygiais. Tai kiek žiniasklaida priverčia valdžiąatsiskaityti. Lietuvos balas 3. (Literacy) Didelis suaugusiųjųraštingumas. Lietuvos suagusiųjųžemąžiniasklaidos raštingumąrodo nepaprastai didelis visuomenės pasitikėjimas žiniasklaidos insitucija, - du, tris kartus aukštesnis negu Vakarųšalyse. Lietuvos balas 5. (Prof. Educ.) Žurnalistųdidelėemancipacija ir aukšta profesinėkvalifikacija. Šiandien didelėdalis Lietuvos žurnalistųneatrodo ypatingai laisvi, nes laikomi darbdaviųant trumpo pavadžio su lengvai nutraukiamomis autorinėmis sutartimis ir svajojantys progai pasitaikius ištrūkti įrsv verslą. Lietuvos balas 3. (Ethics Codes) Gerai parengti, paskelbti ir remiami žurnalistų etikos kodeksai. Lietuviškasis etikos kodeksas, ypačjo skyrius Asmens garbės, orumo ir privatumo apsauga yra ignoruojamas rutiniškai nepaisant net fakto, kad daugelis jo nuostatųtiesiog yra Civiliniame ir Baudžiamajame kodeksuose. Lietuvos balas 4. (Free Press) Laisva spauda, žodžio laisvėir laisvi mainai informacija. Lietuvos žiniasklaida tikrai viena laisviausiųpasaulyje, - JAV organizacijos Freedom House 2003 m. duomenimis, patenka įantrąjįdešimtukąlaisviausios žiniasklaidos šalių. Tačiau būdama 5 Cash for News Coverage, Public Relations Institute, 2003 išhttp://www.prpassport.com/index-cash-fornews-2003-final.pdf 3

laisva nuo valdžios ir piliečiųkontrolės, ji nėra laisva nuo kapitalo interesųvaldymo. Lietuvos balas 5. (Competition) Didelėdaugelio ir įvairiųvisuomenės informavimo priemoniųtarpusavio konkurencija. 6 Lietuvos balas 1. 6 A Composite Index by Country Of Variables Related to the Likelihood Of the Existence 4

Lietuvos korupcijos žemėlapis 2004 sudarytas remiantis 2004 kovo mėnesio apklausomis. Prezidento Rolando Pakso korupcijos skandalas pablogino žmonių nuomonęapie žiniasklaidos korupcijąir Prezidento institucijos korupciją. 7 Įmoniųvadovai Vyriausybė Seimas Teismai Žiniasklaida Nevyriausybinės organizacijos Prezidentūra 7 7 9 4 6 12 17 25 35 31 34 28 45 42 44 52 0 10 20 30 40 50 60 Vadovai 2001 m. Vadovai 2002 m. Vadovai 2004 m. 7 www.transparency.lt 5

Gyventojai Vyriausybė Seimas Teismai Nevyriausybinės organizacijos Žiniasklaida Prezidentūra 6 7 5 6 5 7 13 12 2125 30 30 31 40 39 36 49 0 10 20 30 40 50 60 Gyventojai 2001 m. Gyventojai 2002 m. Gyventojai 2004 m. Praktiškai korupcija labai dažnai yra pareigųvykdymas arba nevykdymas dėl asmeninės naudos. Tad kokios yra žiniasklaidos pareigos, kurias galima pamiršti arba vykdyti užužmokestį: 1. Prižiūrėti socialinębei politinęaplinką, pranešti apie pasikeitimus, kurie gali turėti teigiamos arba neigiamos įtakos piliečiams. 2. Nustatyti prasmingąvisuomenės diskusijųdarbotvarkę. 3. Suteikti tribūnąpiliečiams, politikams bei interesųgrupėms, kad galėtųišsakyti savo požiūrįar apsiginti. 4. Palengvinti įvairiųnuomoniųdialogą, - kartais ir tarp valdžios pareigūnųbei visuomenės atstovų. 5. Versti pareigūnus atsiskaityti užtai, kaip jie panaudoja savo galias. 6. Šviesti piliečius, skatinti juos mokytis, rinktis ir įsitraukti įvisuomeninį gyvenimą. 7. Išprincipo priešintis bet kokiems išorinių jėgų bandymams paveikti jos nepriklausomumą. 8 Žiniasklaidos korupcijąpadeda paaiškinti du veiksniai, - politinės ekonomijos ir kultūrinis veiksnys. 8 Jakubowicz, K., Media and Democracy, Council of Europe Publishing, 1998, p.14 6

Politinės ekonomijos veiksnys. Čia nagrinėjami santykiai tarp žiniasklaidos ir konkrečiųvisuomenės ekonominiųbei politiniųgalių. Žiniųgamybos metu gautas naujienųproduktas priklauso nuo santykiųsu valstybės ir rinkos struktūromis, o taip pat nuo naujienas gaminančios žiniasklaidos priemonės ekonominės situacijos. Žiniasklaidos, pinigųbei galios santykiai čia užčiuopiami ir analizuojami nagrinėjant žiniasklaidos nuosavybės klausimus, santykius su reklamdaviais ir žiniasklaidos priemoniųrinkodaros strategijas. Reikia pastebėti, kad šioje plotmėje registruojamas politinės ekonomijos veiksnių poveikis žiniasklaidos turiniui yra gana subtilus: dažniausiai tai greičiau savicenzūros aktai negu griežta šeimininkųkontrolė. Galimi tokie žiniasklaidos korupcijos atvejai paaiškinami šiuo veiksniu: 1. Žiniasklaidos priemoniųsavininkai naujienųgamybągali pajungti asmeniniams interesams. Pavyzdžiui, susidaro įspūdis, kad B. Lubio interesai neretai yra ginami jam priklausančiose Lietuvos žiniose. Bet nėra aišku, ar E. Jakilaitis buvo išmestas išlnk Naujienųtarnybos dėl kanalo savininkųišmg Baltic interesų. 2. Žiniasklaida šantažuoja kaltindama įvairiais nusikaltimais tol, ko negauna reklamos ar rėmimo. Pavyzdžiui, V. Matulevičius daro prielaidą, kad Respublika kritikavo VP Market kaip finansų piramidętik tam, kad išsireikalautų reklamos 9. Teko girdėti, kad net vienu garsiu tiriamosios žurnalistikos vilku jo leidėjai naudojasi kaip torpeda būtent rėmimo pinigams iš kompanijų išmušinėti: rašiniai apie korupciją pasitarnauja žiniasklaidos korupcijai. 3. Reklamos davėjai daro įtaką visuomenės informavimo priemonių turiniui. Vienos nacionalinės TV žiniųkambaryje skelbimųlentoje kabėjo sąrašas firmų, kurių liesti nevalia, nes jos negaili pinigųreklamai kanale. Ypač ydinga, kai tai atlieka valstybės institucijos. Ištisos ministerijos Susisiekimo, Finasų, Aplinkos, Socialinės apsaugos ir darbo ir t.t. užmokečiųmokėtojų pinigus liaupsina save žiniasklaidoje. Būtent šios valdžios įstaigos dažnai būna suinteresuotos, kad politinėreklama žiniasklaidoje nebūtų pažymėta, kaip reikalauja įstatymas. Kultūrinis veiksnys. Tai proga nagrinėti, kaip atsiranda individualaus žurnalisto ar jųgrupės korupcija dėl specifinės jųvertybinės orientacijos bei doroviniųnuostatų: 1. Užsakomosios laidos ir straipsniai ar blogybiųnutylėjimo aktai ir kaip kurių profesionalųkraštutinai ciniškas požiūris įsavo darbą, kur nėra jokiųtiesos paieškų, bet tik pinigųkalimas. Kai žurnalistėr. GrinevičiūtėišTV4 ir Vakaro žinių tabloidas aktyviai palaiko R. Paksąprezidentinio skandalo 9 Matulevičius, V., Būti ar nebūti, Vilnius: 2002. p 48. 7

metu, bet po jo atstatydinimo ima jįkritikuoti, tai sukelia įtarimų, kad jiems buvo svarbiau ne pilietinėpozicija ar tiesos paieškos, bet komercija. 2. Kai kurie žurnalistai ir redaktoriai nuoširdžiai nemato nieko blogo imti pinigus išsuinteresuotųasmenųužtam tikrąįvykiųnušvietimą. Šešios pasaulinės organizacijos šių metų liepos pabaigoje pareiškėpalaikančios principus, turinčius skatinti skaidresnį žiniasklaidos ir ryšių su visuomene profesionalų bendradarbiavimą ir nutraukti žiniasklaidos papirkinėjimą visame pasaulyje 10. Tarptautinės ryšių su visuomene asociacijos sukurtoje Žiniasklaidos skaidrumo chartijoje išreikšti šie principai: Informacija žiniasklaidoje turi pasirodyti žurnalistams ir redaktoriams nusprendus, kad tai yra naujiena, o ne užmokestįgrynaisiais ar kitokiu būdu, arba mainais už kitokius paskatinimus. Informacija žiniasklaidoje, užkuriąmokama, turi būti aiškiai identifikuojama kaip reklama, rėmimas arba pardavimųskatinimas. Joks žurnalistas ar žiniasklaidos atstovas neturi daryti užuominų, kad naujiena pasirodys žiniasklaidoje dėl kokiųnors priežasčių, išskyrus pačios naujienos vertę. Jei žurnalistui, norinčiam susidaryti nuomonę, reikalingi produktųarba paslaugų pavyzdžiai, išanksto turi būti aptartas laikas, per kurįpasiskolintas pavyzdys turi būti grąžintas. Žiniasklaidos priemonėturi raštu apibrėžti nuostatas dėl dovanųarba pigesnių produktų ar paslaugų gavimo ir pareikalauti, kad žurnalistai šias nuostatas pasirašytų. "Transparency International" valdybos pirmininkas Peter Eigen pasakė: "Mes tikime, kad koalicijos pajėgios kovoti su visųformųkorupcija. Žiniasklaidai tenka svarbus vaidmuo stebėti ir vertinti galingųjųveiksmus, ir kad žiniasklaida šįvaidmenįatliktųįtikinamai, būtina, kad žurnalistai neimtųkyšių, o visas korporacinis sektorius nustotųkyšius siūlyti. Taip pat itin svarbu, kad redaktoriai, leidėjai ir žiniasklaidos priemoniųsavininkai suteiktų 10 Šiuos principus palaiko Tarptautinis spaudos institutas (International Press Institute), Tarptautinėžurnalistųfederacija (the International Federation of Journalists), "Transparency International", Pasaulinis ryšiųsu visuomene ir komunikacijos vadybos aljansas (the Global Alliance for Public Relations and Communications Management), Ryšiųsu visuomene tyrimųir mokymo institutas (the Institute for Public Relations Research and Education) ir Tarptautinėryšiųsu visuomene asociacija (the International Public Relations Association). 8

žurnalistams paramą, reikalingąįgyvendinti šiandien paskelbtus žiniasklaidos skaidrumo principus". Kąšiandien mes galime padaryti žiniasklaidos korupcijai pažaboti: NVO sektorius gali kelti žiniasklaidos korupcijos problemąbei remti ir ugdyti racionalius žiniasklaidos kritikus. Valstybė per SRTVRF privalėtų stiprinti žiniasklaidos pliuralizmą ir remti žiniasklaidą, kuri kelia žiniasklaidos korupcijos problemą. Politikai privalo išžiniasklaidos savitvarkos bei priežiūros institucijųišreikalauti, kad vykdant VIĮbūtų užtikrintas žiniasklaidos nuosavybės skaidrumas bei diegiamos antimonopolinės priemonės. Skaidriu verslu susirūpinęžiniasklaidos savininkai ir leidėjai galėtųkelti viešumon faktus apie žiniasklaidos papirkinėjimąbei užtikrinti aukštus jųsamdomųžurnalistų profesinės etikos standartus. Pesimistinis žiniasklaidos korupcijos raidos scenarijus: Valstybėtuo nesirūpins, nes rinkėjai neremia politikų, keliančiųšios klausimus, o šie patys vieni bijo kovoti priešesamątvarką, - jie nedrįsta net iškaidrinti politinių partijų ir kampanijų finansavimo korupcinės praktikos, kurios tęstinumas ir neleidžia politikams drasiau prabilti apie žiniasklaidos korupciją. Žiniasklaidos savitvarkos sistema nėra motyvuota tai pažaboti, nes perdaug priklauso nuo leidėjųir nuo valdžios interesų. Pilietinėvisuomenėkol kas dar nerodo čia aktyvumo, o negausi vidurinioji klasė dar neužsitarnavo teisės turėti kokybės spaudą. Optimistinis žiniasklaidos korupcijos mažėjimo scenarijus: Krintant visuomenės pasitikėjimui žiniasklaida dalis susirūpinusių leidėjų ir žurnalistųims aktyviai priešintis žiniasklaidos korupcijai. Nuo politinės korupcijos išsivadavępolitikai remiami piliečiųtaip pat stengsis stabdyti žiniasklaidos korupciją. Augant piliečiųpolitiniam raštingumui ir išprusimui žiniasklaidos korupcija bus lengviau demaskuojama. 9

PRIEDAI, ILIUSRTUOJANTYS VYRIAUSYBINIŲINSTITUCIJŲ KOMPETENCIJĄŠIOJE SRITYJE 1. Žurnalistųetikos inspektoriaus Romo Gudaičio inicijuoti dokumentai: P A R E I ŠK I M A S DĖL INFORMACIJOS OBJEKTYVUMO IR SPECIFINIO ŽINIASKLAIDOS VERSLO BEI INTERESŲSANTYKIO 2004 m. vasario 19 d. Vilnius Pastaruoju metu šalia aktualiausiųvidaus politiniųįvykiųtemos vis didesnįmastąįgauna dviejųdidžiausiųdienraščiųkonfliktas, rusenęs jau seniai, bet suliepsnojęs po žinomųžymiausio Lietuvos krepšininko Arvydo Sabonio ir Vilniaus mero Artūro Zuoko pareiškimų. Šalies visuomenės informavimo priemonėse plačiai ir objektyviai nušviesti ne tik šie pareiškimai, bet ir žymiausiųpolitikų, visuomenės reakcija. Kaip mes visi suprantame, tai jau ne vien dar vienos mūsųreligijos krepšinio padėtis ar reklamos teikėjųpretenzijos, o kur kas gilesni dalykai. Bet kuris skandalas, jo priežastys, eiga ir pasekmės visados gausina skaitytojus, klausytojus bei žiūrovus, paskatina žmones kuo aktyviausiai reikšti savo nuomones internete. Kuo įvairesnės savo turiniu bei pozicijomis visuomenės informavimo priemonės, tuo platesnis pasirinkimas. Deja, mūsųgyvenime skirtingai reiškiamos pozicijos dažnai praranda normalios diskusijos pobūdį, virsta insinuacijomis, išpuoliais ir užgauliojimais. Nesame kokia išimtis mus lydi bendrieji demokratinės žiniasklaidos dėsningumai. Vis dėlto įkai kuriuos klausimus mums būtina atsakyti nuo jųpriklauso žiniasklaidos prestižas. Šiuos klausimus kelia ne vien žiniasklaidos turinys, bet ir iki šiol nutylima jos pusė. 1. Visame demokratiniame pasaulyje visuomenės informavimas verslo rūšis. Tačiau tai y p a t i n g a s v e r s l a s, kuriame savininkųinteresai jokiu būdu neturi užgožti svarbiausių visuomenės informavimo tikslų bei principų. Reikėtų prisiminti ir pamatines visuomenės informavimo taisykles, jog žinios, informacija nėra nei leidėjų, savininkųar žurnalistųnuosavybė, nei jųprekė. Informacija yra pagrindinėpiliečiųteisė. Savininkai, imdamiesi šio verslo, besąlygiškai pasižada veikti objektyvios informacijos, nuomonių pliuralizmo, demokratijos, moralės, pilietinės visuomenės naudai. Verslo specifika neišvengiama, bet dėl jos negalime atsisakyti šiųprincipų. 2. Visuomenės informavimo priemonėjokiu būdu neturi atspindėti savininkųindividualių ar korporatyviniųinteresų, ji neturi būti saistoma interesųbendrumu su verslo grupėmis, valdžia ar politinėmis partijomis menkiausias nusižengimas šiam principui verčia visuomenės informavimo priemonętapti šališka ir tendencinga, taigi nusižengti pagrindiniams visuomenės informavimo principams. 3. Pripažinkime, kad viena krizės reiškinius valstybės gyvenime sąlygojusiųpriežasčių tai, kad mes per ilgai nutylėjome visuomenės informavimo kasdienybę lydinčius šešėlius, pirmiausiai kruopščiai dangstomus komercinius interesus, negražiąkonkurenciją. 4. Viešosios informacijos rengėjo savininkas ar savininkai neturi painioti naudos išviešųjų ryšių, užsakomosios informacijos, politinės reklamos, politiniųkampanijųsu savosios visuomenės informavimo priemonės tikslais ir paskirtimi. 5. Akivaizdu, kad mes susiduriame su savininkųvisagalybės sindromu, kai jiems pradeda atrodyti, jog gali diktuoti sąlygas ir įkainius verslo struktūrų, politikųpriklausomybei. Ašnenoriu tikėti žinia apie neva egzistuojančias kažkokias politinio aptarnavimo sutartis : jei ši informacija yra tiesa vadinasi, įvisuomenės informavimo sferąateina korupcijos reiškiniai. 6. Visuomenės informavimo priemonės savininkas ar savininkai negali duoti užsakymųar užduočiųsavo žurnalistams vienaip ar kitaip pažeisti Visuomenės informavimo įstatymą, Lietuvos 10

žurnalistųir leidėjųetikos kodeksą. Jie turi rūpintis palankiomis žurnalistųprofesinės karjeros sąlygomis, žurnalistųteisėmis, savarankiškumu pagrįsta originalia raiška bei atsakomybe. Užduotys demaskuoti neįtinkančius asmenis, diskredituoti juos visuomenės akyse neetiškos ir amoralios. 7. Nors kai kuriose šalyse mediaimperijos grindžia savininkams keliąįrealiąpolitinę valdžią(s. Berlusconi) šis modelis nėra priimtinas mūsųdemokratijai bei susiklosčiusiam visuomenės informavimo modeliui, kuriame iki šiol dar pavyko išvengti žymesnės koncentracijos ir monopolizavimo. 8. Visuomenės informavimo priemonės savininkas ar savininkai klysta manydami, kad demaskavimai, sensacijos ar valdžios, politiniųpartijų, valdininkijos veiklos netobulumas jau savaime užtikrina sėkmębei įtakąamžiams skaitytojas, klausytojas, žiūrovas išsaugo teisęieškoti tiesos informacijos sraute, pastebėti intereso egoizmą. 9. Didelėiliuzija nematyti, kad kriticizmas dėl šešėlinės žiniasklaidos pusės visuomenėje auga, kad pasitikėjimas gali silpnėti ar būti pakirstas. 10. Dviejųstambiausiųmūsųvisuomenės informavimo priemoniųsavininkųg. Vainausko ir V. Tomkaus konfliktas atspindi ne tik senus nesutarimus, bet ir tam tikrąverslo grupių, individualiųinteresųviršenybę. Tokio lygio konfliktai civilizuotose demokratinėse šalyse paprastai neiškyla įpirmąplanąar sprendžiami nepriklausomose redaktoriųtarybose, spaudos tarybose ir pan. Konflikto dalyviams reikėtųsuprasti jie kerta šakąant kurios sėdi, jie kenkia visos žiniasklaidos prestižui. Aštikiu, kad naujausi politiniai įvykiai mūsųšalyje ir minėti skandalai bei konfliktai paskatins visuomenės informavimo priemones, visus savininkus, platintojus, rengėjus ir žurnalistus įvertinti savo atsakomybę, pasimokyti išklaidųbei neigiamybių. Jei atskiri savininkai ar mūsųkolegos demokratijos vertybes regi tik pro pinigą anksčiau ar vėliau šie dvigubos moralės standartai išryškės. Didelės grėsmės mūsųdemokratijos vertybėms akivaizdoje, mieli Kolegos saugokime ir ginkime mūsųžiniasklaidos pilietiškumą, taurumąir prestižą. Raginu visus Kolegas nepamiršti šios didžios savo misijos. Džiunglių įstatymo pasireiškimai anksčiau ar vėliau bus sėkmingai įveikti. Šiandien, kai mūsųdemokratijai, valstybei kyla rimti pavojai išpopulizmo ir radikalizmo pusės, mes turime būti principingi ir kartu su visuomenės dauguma ginti kelią, kuriuo žengiame štai jau keturiolika metų. VIEŠOSIOS INFORMACIJOS RENGĖJŲ D E K L A R A C I J A DĖL AKTUALIAUSIŲLIETUVOS ŽINIASKLAIDOS KLAUSIMŲ 2004 m. kovo 24 d. Vilnius Mes Lietuvos viešosios informacijos rengėjai, susirinkęžurnalistųir leidėjųetikos komisijos ir Žurnalistų etikos inspektoriaus kvietimu, pareiškiame, jog suvokiame ypatingą žiniasklaidos vaidmenįstiprinant demokratinę, teisinęvalstybę, formuojant atviros pilietinės visuomenės nuostatas. Mes pripažįstame, kad pastaruoju metu žiniasklaidoje, kaip ir visuomenėje, išryškėjo pavojinga priešprieša, skatinamas nepakantumas socialinėms ir tautinėms grupėms, o vietoj argumentųnaudojami neatsakingi šūkiai. Mes tikimės, kad žiniasklaida, kaip dera civilizuotoje visuomenėje, objektyviai ir nešališkai atspindės tiek pozityvias, tiek ir neigiamas tendencijas, garbingai atliks savo misiją. Mes raginame visus kolegas nepalaikyti nuomoniųir idėjų, vedančiųįdestrukciją, populizmąir sumaištį. Esame įsitikinę, kad žiniasklaida, nors ir vadinama,,ketvirtąja valdžia, neturėtų pretenduoti įrealiąpolitinęvaldžią. Mūsų stiprybė kokybiškos ir vertingos informacijos pateikimas skaitytojui, žiūrovui, klausytojui. Mūsųtikslas ugdyti demokratijos, patriotizmo, pasididžiavimo savo tauta ir valstybe idėjas, praturtinti pasaulįlietuviškąja savastimi. 11

Šiuos tikslus įgyvendinsime ir visuomenės lūkesčius pateisinsime tik garbingai diskutuodami ir vadovaudamiesi laisvojo žodžio paskirtimi tarnauti tiesai ir žmoniškumui. Todėl kreipiamės įvisus viešosios informacijos rengėjus k v i e s d a m i: 1. Laikytis nuostatos, kad svarbiausias žiniasklaidos indėlis puoselėjant visuomenės solidarumąir demokratiją tai nešališkumas ir tikslumas bet kokiomis aplinkybėmis. 2. Visa savo veikla puoselėti visuomenęvienijančias vertybes, ugdyti visuomenės teisinę sąmonę. 3. Vadovautis nekaltumo prezumpcija, gerbti asmens teisęįprivatumąir kitas žmogaus teises, ypačsaugoti nepilnamečiųteises bei teisėtus interesus. 4. Pripažinti ypatingąsavo atsakomybęvisuomenei ir valstybei dėl vadinamųjų rizikos temų smurto, agresijos, seksualinės prievartos, įvairios diskriminacijos pateikimo. 5. Siekti mūsų veiklos skaidrumo ir sąžiningos konkurencijos, aiškiai atskiriant žiniasklaidos privačius interesus nuo visuomenės interesų, skelbti tikslius duomenis apie viešosios informacijos rengėjųnuosavybės santykius ir audituojamąleidiniųtiražą. 6. Nenaudoti savo žiniasklaidos priemoniųkenkiant konkurentams, užtikrinti dirbančių visuomenės informavimo priemonėje žurnalistųsaviraiškos laisvę. 7. Įgyvendinant šiuos principus, bendradarbiauti su viešosios informacijos reguliavimo bei savitvarkos institucijomis, tobulinti viešosios informacijos rengėjųprofesinės etikos normas ir jųnuosekliai laikytis. Kartu atkreipiame visuomenės ir specialistųdėmesį, kad pilietiškumo ugdymui būtina speciali valstybės finansuojama visuomenės teisinio švietimo programa. K O M E N T A R A S DĖL ŽINIASKLAIDOS KONCENTRACIJOS IR NUOSAVYBĖS TENDENCIJŲ 2004 m. vasario 10 d. Vilnius Pastaruoju metu pastebime, kad lietuviškosios verslo struktūros įsigyja visuomenės informavimo priemones. Tokiųpokyčiųbus ir ateityje. Atkreipiame dėmesįįtendencijas bei dėsningumus, susiklosčiusius demokratiniame pasaulyje. Pagrindinėsocialinė, kultūrinė, politinėbei ekonominėvisuomenės informavimo priemonių paskirtis yra mūsųpasaulio, tikrovės atspindėjimas. Visuomenės informavimo priemonės privalo puoselėti pilietines demokratinės visuomenės vertybes, kultūrą, gerbti žmogaus teises, skatinti nuomoniųpliuralizmą. Dėl spartaus technologijų vystymosi bei konvergencijos rinka gali tapti sunkiai reguliuojama, pasireiškiant visuomenės informavimo priemonių nuosavybės koncentracijai. Visuomenės informavimo sferoje gali susidaryti oligopolio situacija, iškreipianti natūralius rinkos dėsningumus, vienodas konkurencijos galimybes. Konkurencinės ekonomikos sąlygomis kuriasi taip vadinamos sukryžmintos nuosavybės struktūros (cross-ownership structures), kai viena ranka valdo kelias skirtingas visuomenės informavimo priemones, taip pat skirtingus ekonomikos sektorius. Tokios struktūros gali tapti kolektyviniais informacijos gniaužtais, grėsme demokratinei informacinės visuomenės plėtrai. Šios pasaulinės tendencijos prabyla apie visuomenės informavimo priemoniųkoncentracijos pavojus. Sukryžmintos nuosavybės struktūros (arba jungtinės nuosavybės pajėgos ) gimdo neetiškąinteresųkonfliktą, ypačkai visuomenės informavimo priemonės yra valdomos kompanijų, nesusijusiųsu visuomenės informavimu. Dominavimas, vertikali integracija bei koncentracija, nereguliuojama galimybėkomercinėms struktūroms užvaldyti visuomenės informavimo priemones kelia didžiulįpavojųidėjų, nuomoniųpliuralizmui ir informacijos laisvei, pačiai žiniųvisuomenei. Jėga paremta koncentracija yra nepriimtina demokratinei visuomenei. Nei komercinė, nei korporuota jėga neturi kontroliuoti informacijos ir kultūros, lygiai kaip to neturi daryti jokia valstybinėar politinėjėga. Pavojinga visuomenės informavimo priemoniųgalios koncentracija yra tiesioginėgrėsmė demokratijai ir pliuralizmui, nes visuomenės teisei žinoti kenkiama įvairiais būdais: apribojant 12

informacijos šaltiniųskaičių, suvaržant išraiškos laisvę, kontroliuojant informacijos kanalus, turinį ir tokiu būdu manipuliuojant visuomenės nuomone. Nacionaliniu lygmeniu būtina atsižvelgti įšiuos visuomenės informavimo priemonių koncentracijos bei nuosavybės procesus pasaulyje, kad ateityje būtume pajėgūs kontroliuoti ne visuomenės informavimo priemones, bet jų koncentraciją, nuosavybės apjungimo procesus, išvengtume informacinės visuomenės monopolizavimo. Koncentracijos procesus bei informacijos kanalųskirstymąkontroliuojančios institucijos galėtųsėkmingai atlikti filtrų vaidmenįir informuoti visuomenęapie pastebimas tendencijas. Demokratinės visuomenės informavimo plėtros tikslas apginti visuomenės interesus ir teises informavimo srityje, užtikrinti turinio kokybębei nuosavybės formųįvairovę. Šįtikslągalima pasiekti tik sugriežtinus žiniasklaidos priemoniųįsigijimo reikalavimus, standartus, išlaikius lygias, nediskriminuojančias galimybes patekti įinformacijos rinką, užkirtus keliąžiniasklaidos magnatų įsigalėjimui, užtikrinus, kad rinkos logika ir pelno troškimas neužgožtųvisuomenės poreikių. Jeigu tikrai norime informacinės visuomenės pažangos, labai svarbu turėti tokįvisuomenės informavimo priemonių modelį, kuris būtų tikrasis modernios demokratijos ir pilietiškumo instrumentas. 2. Seimo kanceliarijos pažymos apie žiniasklaidos skaidrumo standartus pasaulyje, liudijančios, kad dalis Lietuvos politikųpuikiai supranta žiniasklaidos reguliavimo problematiką. LRS Seimo kanceliarijos Informacijos analizės skyriaus Pažyma PažymąparengėRimantas Grikienis 2004 02 20 Visuomenės informavimo priemoniųskaidrumo nuostatos užsienio valstybiųteisės aktuose Visuomenės informavimo priemonių (toliau VIP) skaidrumas, t. y. viešai prieinami ir patikimi duomenys apie jųsavininkus, akcininkus, dalininkus yra svarbūs ne tik kaip galimybėvisuomenei susidaryti objektyviąnuomonęapie tos VIP pateikiamą informacijos vertę; jie yra esminėsąlyga įgyvendinant VIP koncentracijos reguliavimo ir antimonopolines priemones (ypačdaugianacionaliniųdaugialypės terpės VIP grupiųir sudėtingųkompanijųstruktūrųkontekste). Toliau pateikiamos kai kurios svarbios tarptautinės nuostatos, susijusios su VIP skaidrumu ir apžvelgiami penkiųeuropos valstybių(prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Nyderlandų, Jungtinės Karalystės) teisės aktai, skirti VIP kompanijų skaidrumui užtikrinti 11. Apžvelgiami teisės aktai schematiškai suskirstyti įskirstomi įšias 4 grupes: Reikalavimai paskelbti kompanijos savininkus/akcininkus Reikalavimai viešai skelbti kompanijos ataskaitas Reikalavimai atskleisti VIP finansavimo šaltinius Reikalavimai pranešti reguliavimo tarnybai apie svarbius išteklių, kapitalo ar akcininkųsudėties pasikeitimus I. Kai kurios svarbios tarptautiniųdokumentųnuostatos, susijusios su VIP skaidrumu 11 Apžvalga parengta pagal: Project CNTR985886. Support for regulation and transparency of media ownership and concentration Russia. Study of European Approaches to Media Ownership. Programme in Comparative Media Law and Policy - University of Oxford, Alison Harcourt (project researcher) and Stefaan Verhulst (project director) - http://www.medialaw.ru/e_pages/laws/ero_union/e-conc.htm 13

1989 m. gegužės 5 d. Europos konvencijos dėl televizijos be sienų6 straipsnis (Informacijos teikimas): 1. Transliuotojo įsipareigojimai aiškiai ir tiksliai nurodomi kiekvienos šalies kompetentingos institucijos išduodamame leidime arba su ja sudarytoje sutartyje, arba kitomis teisinėmis priemonėmis. 2. Gavusi prašymą, transliuojančiosios šalies kompetentinga institucija suteikia informacijąapie transliuotoją. Tokiąinformacijąsudaro mažųmažiausiai transliuotojo pavardėarba pavadinimas, žinios apie jo būstinęir statusą, teisinio atstovo pavardėarba pavadinimas, kapitalo sudėtis ir programų, kurias transliuotojas rengia arba ketina rengti, pobūdis, tikslas ir finansavimo būdas. Europos Tarybos Ministrųkomiteto 1994 m. lapkričio 22 d. rekomendacijoje R(94) 13 Dėl priemoniųvisuomenės informavimo priemoniųskaidrumui didinti (Recommendation No. R (94) 13 of the Committee of Ministers to Member States on measures to promote media transparency) 12 rekomenduojama valstybėms narėms, remiantis priede pateikiamomis 6 gairėmis, įtraukti įsavo teisės aktus nuostatas, kuriomis siekiama užtikrinti arba didinti visuomenės informavimo priemoniųskaidrumą. Štai tos gairės: 1. Visuomenei prieinama informacija apie VIP Visuomenėturi turėti galimybęnešališkai gauti tam tikrąsvarbaiusiąinformacijąapie VIP, kad galėtųsusidaryti nuomonęapie jos teikiamos informacijos, idėjųir nuomoniųvertę. Tokia informacija apie VIP, kuriąteikia pačios VIP arba užjųskaidrumąatsakingos institucijos, turi būti suteikta gerbiant teises ir teisėtus interesus tųasmenųar institucijų, kurių skaidrumo siekiama. Ypačreikia stengtis skaidrumo reikalavimąsuderinti su prekybos ir verslo laisvės principu bei duomenųapsaugos, komercinės paslapties išsaugojimo, informacijos šaltinių konfidencialumo ir leidėjo paslapties reikalavimais. 2. Nacionaliniųvaldžios institucijųkeitimasis informacija apie VIP skaidrumą. Nacionalinės įstaigos ar valdžios institucijos, pagal įstatymus paskirtos rinkti duomenis apie VIP skaidrumą, turi turėti teisęperduoti šiuos duomenis panašioms kitųvalstybių nariųžinyboms, atsižvelgiant įnacionaliniuose teisės aktuose bei tarptautiniuose susitarimuose numatytus ribojimus. Prireikus toks perdavimas gali būti atliekamas tik susijusio asmens sutikimu, kaip numatyta nacionaliniuose įstatymuose. Informacijos perdavimo motyvus turi aiškiai pagrįsti prašančioji šalis. 3. Informacijos atskleidimas, kai transliuotojas prašo suteikti licenciją Skaidrumo galima pasiekti įtraukiant į nacionalinius įstatymus nuostatas, įpareigojančias prašantįjįlicencijos suteikti kompetentingai institucijai plačiąir išsamiąinformaciją. Šiąinformaciją, kuri gali būti atskleista, schematiškai galima suskirstyti į3 kategorijas: 1) asmenys ar institucijos, dalyvaujančios struktūroje, kuri teiks paslaugą, ir jų dalyvavimo mastas bei pobūdis; 2) tųasmenųar institucijųinteresųkitose VIP įmonėse ar net kituose ekonomikos sektoriuose, mastas ir pobūdis; 3) kiti asmenys ar institucijos, kurie suteikdami VIP tam tikrus resursus, kurie turi būti aiškiai įvardyti licencijavimo procedūroje, gali esmingai įtakoti operatoriaus programų pobūdį. 4. Informacijos atskleidimas po to, kai transliuotojui suteikiama licencija Transliuotojo skaidrumą galima užtikrinti, įnacionalinius įstatymus įtraukiant nuostatas, reikalaujančias transliuotojus (asmenis ar organizacijas) pranešti licencijąsuteikusiai tarnybai įvairaus pobūdžio ir detalumo informaciją; ji gali būti schematiškai suskirstyta į2 kategorijas: 1) duomenų, nurodytų3 gairėje pasikeitimai, įvykęatliekant transliavimo paslaugą; 2) kitųsusijusiųduomenųpasikeitimai po to, kai pradėta transliuoti. 12 http://www.ebu.ch/departments/legal/pdf/leg_ref_coe_r94_13_transparency_221194.pdf 14

5. Įstaigos ar valdžios institucijos, atsakingos užtransliuotojųskaidrumo užtikrinimą, funkcijų vykdymas Tokios tarnybos užduotys ir įgaliojimai turi būti aiškiai apibrėžti nacionaliniuose įstatymuose. Ji turi turėti tokius įgaliojimus ir priemones, kad galėtųveiksmingai atlikti savo užduotis, atsižvelgdama įteisėtus asmenų ir organizacijų, iškurių reikalaujama skaidrumo, interesus. Ji turi turėti galimybęatskleisti dalįgautos informacijos visuomenei, jei visuomenės nuomonėbūtųsvarbi tarnybos atliekamai funkcijai užtikrinti. 6. Specialios priemonės spaudos skaidrumui užtikrinti. Spaudos skaidrumągalima užtikrinti, įtraukiant įnacionalinius įstatymus nuostatas, reikalaujančias išspaudos įmoniųatskleisti tam tikrąpakankamai plačiąir išsamiąinformaciją, kuriągalima suskirstyti į5 kategorijas: 1) asmenų ar organizacijų, dalyvaujančių leidybos struktūroje ar spaudos įmonėje, duomenys, taip pat jųdalyvavimo pobūdis ir mastas; 2) jų interesai kitose VIP; 3) asmenys ar organizacijos, tiesiogiai nedalyvaujantys, tačiau galintys svariai paveikti redakcinęleidiniųpakraipą; 4) laikraščiųar leidiniųpareiškimai apie jųredakcinępolitikąar politinęorientaciją; 5) finansiniai leidybinės struktūros ir jos leidiniųplatinimo rezultatai. II. VIP skaidrumo teisinis reglamentavimas kai kuriose Europos valstybėse Prancūzija Reikalavimai paskelbti kompanijos savininkus/akcininkus Pagal 1984 m. Skaidrumo įstatymą(law on Transparency; No. 84-937), turi būti įvardyti visųkapitalo daliųbendrose įmonėse savininkai (kiek akcijųpriklauso kiekvienai dalyvaujančiai kompanijai). Komunikacijųlaisvės įstatymo (Loi no 86-1067 du 30 septembre 1986 Relative a la liberté de communication) 36 str. nurodyta, kad turi būti įvardyti visųakcijų, išleistųvip kompanijos įmonėse, savininkai. Užšio straipsnio pažeidimus 75 ir 76 str. numato baudas nuo 1 000 iki 18 000 eurųindividualiems savininkams, ir nuo 1 500 iki 6 000 eurųribotos atsakomybės kompanijų(sociétés) vadovaujantiems darbuotojams (senior executives). Be to, bet kokiam akcijų dalies perleidimui turi pritarti direktorių taryba (conseil d'administration) arba kompanijos priežiūros taryba (conseil de surveillance); nustatyta, kad ribotos atsakomybės kompanijoje daugumos akcijųvaldytojas (majority shareholder) turi būti leidinio direktorius. 1986 m. Spaudos įstatyme (Loi no 86-1210 du 27 novembre 1986. Complétant la loi no 86-897 du 1er aoūt 1986 portant réforme du régime juridique de la presse et la loi no 86-1067 du 30 septembre 1986 relative ąla liberté de communication) yra daug nuostatų dėl skaidrumo. Pagal 37 str. turi būti viešai prieinama tokia informacija apie spaudos kompaniją(analogiški reikalavimai taikomi ir radijo bei televizijos transliuotojams): jei kompanija priklauso fiziniams asmenims jųvardai ir pavardės; jei kompanija yra juridinis asmuo kompanijos pavadinimas, būstinė, teisinėforma, juridiniųatstovųpavardės ir 3 svarbiausios asocijuotos kompanijos (associates). visais atvejais leidinio direktoriaus ir atsakingojo redaktoriaus pavardės; leidžiamųleidiniųsąrašas ir kitos veiklos VIP sferoje (pvz., audiovizualinės), kuria kompanija užsiima, sąrašas. Reikalavimai viešai skelbti kompanijos ataskaitas Visos leidybos kompanijos (kaip ir bet kurios kitos) pagal bendrus ekonominės teisės principus privalo pateikti savo finansines ataskaitas Prekybos rūmųregistrui. 15

Reikalavimai atskleisti VIP finansavimo šaltinius Kreipdamasi dėl antžeminės audiovizualinės licencijos, kompanija privalo informuoti Conseil Supérieur de l'audiovisuel (toliau - CSA; tai nepriklausoma reguliavimo tarnyba, išduodanti licencijas privatiems radijui ir televizijai - antžeminei, kabelinei ir palydovinei) apie siūlomos VIP finansavimą. Tos pajamos taip pat turi būti parodytos registruojant kompanijos ataskaitas Prekybos rūmuose. Reikalavimai pranešti reguliavimo tarnybai apie svarbius išteklių, kapitalo ar akcininkų sudėties pasikeitimus Pagal 1994 m. Transliacijųįstatymą(Broadcasting Law No. 94-88), jei radijo ar televizijos kompanijos akcijųdalis, priklausanti fiziniam ar juridiniam asmeniui pasiekia 20% kapitalo arba garantuoja 20% balsų, akcijųsavininkas apie tai per mėnesįturi pranešti CSA; CSA gali anuliuoti kompanijos licenciją, jei po licencijos suteikimo smarkiai pasikeitėkapitalo dalys, direktoriųvaldyba ar finansinis valdymas. 1986 m. Spaudos įstatymo 39 str. reikalaujama, kad apie bet kokįketinimąperleisti kapitalo dalį, garantuojančiątrečdalįbalsų, turi būti pranešta leidinio skaitytojams. Vokietija Reikalavimai paskelbti kompanijos savininkus/akcininkus Vokietijoje nėra taisyklių, reikalaujančių, kad kapitalo dalys būtųįvardytos. 1987 m. Prekybos įstatymas (Handelsgesetz), reikalauja, kad ribotos atsakomybės kompanijos paskelbtų visus vykdomosios valdybos narius ir motininės bendrovės pavadinimąbei būstinę. Tie, kas prašo išduoti transliuotojo licencijąnacionaliniu ar žemės lygmeniu, privalo atskleisti valdybos direktoriųpavardes, VIP savininkus (fizinius ar juridinius asmenis) ir jų visus tarpusavio ryšius. Reikalavimai viešai skelbti kompanijos ataskaitas 1987 m. Prekybos įstatymas nustato, kad kompanijos suvestinės finansinės ataskaitos (consolidated company accounts) būtųviešos. 1965 m. Sąskaitybos įstatymas (Buchführungsgesetz) įveda reikalavimus skelbti kompanijos finansines ataskaitas; skelbiama ataskaitos dalis priklauso nuo kompanijos teisinės formos. Federalinių žemių (Länder) spaudos įstatymai reikalauja, kad leidėjai savo laikraščiuose spausdintųpersonalo sąrašą(įskaitant redaktoriaus ir leidėjo pavardes), valdymo struktūrąir tiražą. Pvz. 1991 m. Tiuringijos žemės spaudos įstatyme (Thüringer Pressegesetz) reikalaujama kiekviename leidinyje nurodyti: spaustuvės ir leidėjo pavadinimus ir adresus bei leidėjo nuosavybės santykius; atsakingojo redaktoriaus pavardęir adresą. Periodiniųleidiniųleidėjai turi reguliariai (dienraščių- kiekvieno metųketvirčio 1 numeryje) savo leidiniuose paskelbti apie savo turtinius ir teisinius santykius su leidybos įmone; įvykus pasikeitimams, nedelsiant apie juos pranešti Turi būti nurodomi bent tokie duomenys: savininkas, visi asmeniškai atsakingi dalininkai, visi komerciniai direktoriai; kokius kitus laikraščius ar žurnalus leidžia leidykla, jos savininkas arba dalininkai; bendroviųatveju išvardyti valdybos nariai ir priežiūros tarybos pirmininkas. Reikalavimai atskleisti VIP finansavimo šaltinius Vokietijoje nėra įstatymų, reikalaujančiųvisiškai atskleisti finansavimo šaltinius (taip pat ir reklamos užsakovus). Reikalavimai pranešti reguliavimo tarnybai apie svarbius išteklių, kapitalo ar akcininkų sudėties pasikeitimus 16

1965 m. Akciniųįmoniųįstatymas (Aktiengesetz) reikalauja iškompanijų nedelsiant viešai paskelbti, kai kieno nors turima akcijųdalis pasiekia 25% arba 50%. 1996 m. federalinių žemių susitarimas dėl radijo ir televizijos transliacijų (Rundfunkstaatsvertrag) reikalauja apie bet kuriuos radijo ar televizijos kompanijos direktoriųvaldybos sudėties pasikeitimus pranešti kompetentingai reguliavimo tarnybai, nes tai susijęsu licencijos galiojimu. Bet kokie VIP nuosavybės teisiųpokyčiai ar jų perleidimas galimas tik direktoriųvaldybai pritarus. Italija Reikalavimai paskelbti kompanijos savininkus/akcininkus 1981 m. Spaudos įstatymo (Legge 5 agosto 1981 n. 416 - Disciplina delle imprese editrici e provvidenze per l'editoria) I dalyje reikalaujama, kad leidėjai registruotųsavo laikraščius ir žurnalus Komunikacijųoperatoriųregistre (Register for Communications Operators). Kompanijos, turinčios transliavimo licenciją, turi įrašyti Komunikacijų operatoriųregistre savo akcininkus, valdančius daugiau kaip 2 proc. akcijų, jųturimųakcijų skaičiųir vertę. Leidybos kompanijos (jei joms dirba daugiau kaip 5 etatiniai žurnalistai) pateikia reguliuojančiai ir teikiančias licencijas instancijai - Komunikacijųtarnybai (Autorita per le garanzie nelle comunicazioni) metines finansines ataskaitas pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Tos finansinės ataskaitos kasmet turi būti spausdinamos kompanijos leidiniuose. Reikalavimai atskleisti VIP finansavimo šaltinius Leidybos kompanijos turi pateikti Komunikacijųtarnybai kasmetines finansines ataskaitas, kaip nustatyta Spaudos įstatyme. Leidėjai turi paskelbti šias ataskaitas savo leidiniuose. Transliuotojai taip pat teikia kasmetines finansines ataskaitas Komunikacijų tarnybai. Prie metinės ataskaitos turi būti pridedama informacija apie kompanijos finansavimą(prenumerata, pajamos išreklamos, sponsoriai). Reikalavimai pranešti reguliavimo tarnybai apie svarbius išteklių, kapitalo ar akcininkųsudėties pasikeitimus Apie bet kokįleidybos kompanijos akcijųperleidimąturi būti nedelsiant pranešta Komunikacijųtarnybai. Komunikacijųtarnyba turi būti informuota apie bet kokįdidesnės kaip 10 proc. transliuotojo akcijųdalies perleidimą. Kompanijos, kuriųakcijomis prekiaujama biržoje, (pvz. Mediaset) turi informuoti apie bet kokįdidesnės kaip 2 proc. akcijųdalies perleidimą. Nyderlandai Reikalavimai paskelbti kompanijos savininkus/akcininkus Visos akcijos turi būti įregistruotos kaip vardinės. Reikalavimai viešai skelbti kompanijos ataskaitas Pagal bendruosius įmonių įstatymus, visos kompanijos privalo viešai skelbti metines ataskaitas. Reikalavimai atskleisti VIP finansavimo šaltinius Kompanija turi leisti atlikti savo finansiniųdokumentųinspekciją, jei to paprašo reguliavimo tarnyba (Commissariaat voor de Media). Išskelbiamos kompanijos ataskaitos turi būti matomi ir jos finansavimo šaltiniai. 17

Reikalavimai pranešti reguliavimo tarnybai apie svarbius išteklių, kapitalo ar akcininkų sudėties pasikeitimus Pagal įmoniųįstatymus visos kompanijos viešai (laikraščiuose) turi paskelbti apie žymius akcinio kapitalo pasikeitimus. Pasikeitimai laikomi žymiais, kai kurio nors akcijų savininko turima kompanijos akcijųdalis pasiekia 5, 10, 25, 50 ir 66 proc. JungtinėKaralystė Reikalavimai paskelbti kompanijos savininkus/akcininkus (vardinės akcijos) Kreipdamosi su prašymais išduoti licencijąįnepriklausomątelevizijos komisiją (Independent Television Commission) ir Radijo tarnybą(radio Authority), kompanijos turi pateikti išsamiąinformacijąapie jųsavininkus ir akcininkus. Visos JK viešosios kompanijos turi sudaryti viešąakcininkųregistrą. Pagal įmonių teisęturintys daugiau kaip 3% akcinio kapitalo, turi būti įvardyti. Reikalavimai viešai skelbti kompanijos ataskaitas Visos ribotos atsakomybės kompanijos turi pateikti finansines ataskaitas Įmonių Rūmams (Companies House), kur jos būna visiems prieinamos. Kitos kompanijos, gaunančios tam tikrųįplaukų, taip pat turi pateikti finansines ataskaitas ĮmoniųRūmams. Reikalavimai atskleisti VIP finansavimo šaltinius JK teisės aktuose, be prievolės skelbti finansines ataskaitas, nėra kitų tokio pobūdžio reikalavimų. Reikalavimai pranešti reguliavimo tarnybai apie svarbius išteklių, kapitalo ar akcininkų sudėties pasikeitimus Apie bet kokius žymius akcijųdalies pasikeitimus (pradedant nuo 3%) turi būti nedelsiant informuojama Nepriklausoma televizijos komisija. LRS Seimo kanceliarijos Informacijos analizės skyriaus Pažyma PažymąparengėGitana Albaitytė 2004-02-20 Dėl koncentracijos ir antimonopoliniųmechanizmų(teisinių normų) visuomenės informavimo srityje Europoje valstybėse žiniasklaidos koncentracijos kontrolės taisyklės yra labai įvairios. Pažymėtina, kad valstybėse, kurios taiko kartu žiniasklaidos nuosavybės reguliavimo mechanizmus ir bendras konkurencijos teisės normas, yra siekiama užtikrinti, kad rinkoje būtųbent 3 operatoriai: du privatūs ir vienas valstybinis. Žemiau pateikiama 7 valstybiųpatirtis, kuri atspindi žiniasklaidos koncentracijos kontrolės mechanizmus Europoje.,JungtinėKaralystė 2003 metais priėmus Komunikacijųaktą2003 (toliau - KA2003), 18

13 http://www.ofcom.org.uk buvos sukurta viena reguliuojanti institucija Komunikacijų tarnyba OFCOM 13 vietoje buvusių5 reguliuotojų. Be kita ko, šiam reguliuotojui suteiktos teisės kartu su Sąžiningos prekybos tarnyba taikyti konkurencijos taisykles komunikacijųsektoriuje, taip pat teisėperžiūrėti šias taisykles ne rečiau kaip kas 3 metai (kriterijai yra dar tik svarstomi, numatoma svarstymųpabaiga 2004 m. balandžio 22 d.). Pagal KA2003 yra pakeista licencijavimo sistema (atsisakyta apie 400 licenzijų). Kadangi televizijos, spaudos ir radijo rinkas pakankamai reguliuoja konkurencijos teisė, atsisakyta daugumos specialiųjųnuosavybės taisyklių. Pagal KA2003 taikomos tokios nuosavybės taisyklės: 1. Bet kokia laikraščių grupė, užimanti daugiau kaip 20% nacionalinės rinkos, negali įsigyti reikšmingos ITV (komercinis viešųjų paslaugų transliuotojas) dalies (40%). Kartu taikoma taisyklė, kad asmuo turintis regione ar pagrindiniame mieste visus laikraščius negali įsigyti regioninės ITV licenzijos. 2. Nustatyta tam tikra schema, pagal kuriąturėtųbūti užtikrinama, kad yra ne mažiau kaip 3 komerciniai vietos ar regiono žiniasklaidos balsai (tarp laikraščių, TV ir radijo kanalų) kartu su BBC beveik kiekvienoje vietos bendrijoje. 3. ITV privalo pirkti naujienas išofcom nurodyto tiekėjo. ITV licenzijos turėtojai kartu gali turėti ne daugiau kaip 40% nuosavybės. 4. Nuosavybėradijo srityje yra reguliuojama naujos vietos taškų sistemos 14, užtikrinančios 2/3 vietos savininkų(plius nacionalinį BBC). Turi būti mažiausiai paskiri 2 vietinio radijo paslaugų savininkai (plius BBC). Schema grindžiama įsigytų stočių skaičiumi ir apsaugo nuo papildomųįsigijimų, jei rezultatas būtų daugiau kaip 55% potencialiųtaškųbet kokioje stočiųzonoje, jei tas asmuo kontroliuoja kitas dvi stotis apimančias 50% suaugusiųjų auditorijos stočiųzonose. Jei vietovėje bus 3 ir daugiau stočių, tai naudojamas griežtesnis 45% taškųlimitas asmeniui, kuris turi regioninę3 kanalo licenziją, kurios zona išesmės yra ta pati, kaip ir radijo stoties zona, taip pat asmeniui, kuris leidžia vietinįlaikraštį, kurio 50% tiražo platinimo zonos sutampa su radijo apimama zona. Skaitmeninio radijo srityje nustatyta, kad pagal schemąturi būti ne mažiau kaip 3 paskiri vietinių skaitmeninio garso programų paslaugųsavininkai. 5. Laikraščiųnuosavybei nustatytos de minimis taisyklės, kurios reiškia, kad naujas režimas bus taikomas visiems transferams, įsitikinant, kad jie atitinka juridinius Įmonės įstatymo (Enterprise Bill) padalijimųkriterijus (o tiksliau konkurencijos testą). Naujas režimas taip pat taikomas dėl nustatytųar egzistuojančiųasmenų įsigyjančiųlaikraštįverslo interesų, jei įsigyjamasis laikraštis užima 14 Jungtinėje Karalystėje 1996 m. buvo sukurta skaitmeninio garso radijo programųkoncentracijos apskaičiavimo taškais sistema. Pvz.: nacionalinio radijo stotis ar nacionalinėskaitmeninio garso programa vertinama 25 taškais. A kategorijos vietinėradijo stotis ar A kategorijos vietinėskaitmeninio garso programa 15 taškų, B kategorijos - 8, C kategorijos - 3, D kategorijos - 1 tašku. (A, B, C, D vietiniųradijo stočių kategorijos nustatomos pagal to rajono klausytojų(nuo 15 metųamžiaus) skaičių. Jeigu radijo stotis veikia AM dažniais, taškai sumažinami trečdaliu. 19